- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-31
- Bylos Nr.
- eA-698-629/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00133-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja V. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2022 m. sausio 5 d. įsakymą Nr. (5.1E) A2-1 „Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo V. S.“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
2. Pareiškėja skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Įsakyme konstatuota, kad pareiškėja pažeidė (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigybės aprašymo, patvirtinto Administracijos direktoriaus 2020 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. A1-921 (toliau – ir Pareigybės aprašymas), Palangos miesto savivaldybės administracijos dokumentų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. A1-136 (toliau – ir Taisyklės), Palangos miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų etikos taisyklių, patvirtintų Administracijos direktoriaus 2012 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. A1-336 (toliau – ir Etikos taisyklės) ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) nuostatas. Įsakyme nurodyta, kad minėtų teisės aktų nuostatos pažeistos dėl pareiškėjos 2021 m. spalio 25 d. išsiųsto rašto Nr. (15.25) V3-63 „Dėl ūkinės veiklos nesuformuotoje valstybinėje žemėje“ (toliau – ir Raštas), adresuoto Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Palangos skyriui. Pareiškėja teigė, kad tarnybinė nuobauda jai buvo paskirta nepagrįstai, neįvertinus visų įvykio aplinkybių, neįrodžius privalomų tarnybinei nuobaudai skirti sąlygų bei neįvardinus neigiamų veiksmų padarinių. Pareikštas kaltinimas dėl padaryto tarnybinio nusižengimo yra blanketinis, nepagrįstas, nekonkretus bei abstraktus.
2.2. Pareiškėja, atsakinga už (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (toliau – ir Seniūnija) galiojančių Palangos miesto bendrojo plano sprendinių laikymosi priežiūrą, Raštu informavo NŽT Palangos skyrių apie neteisėtą veiklą nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Atsakovas neturėjo įgaliojimų vykdyti valstybinės žemės kontrolės, todėl Administracija privalėtų atlikti tą patį veiksmą, kaip ir Seniūnija.
2.3. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėja padarė pažeidimą, galiojant kitai tarnybinei nuobaudai. Pareiškėja pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama byla dėl ankstesnio Administracijos direktoriaus įsakymo, kuriuo pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda, todėl išvados rengėjas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą. Pasisakydama dėl argumentų, kad ji veikė tyčia, pareiškėja sutiko, jog pats Rašto parengimas ir išsiuntimas yra sąmoningas veiksmas, tačiau tuo buvo siekiama užtikrinti teisės aktų vykdymą.
2.4. Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad Rašte nurodytos aplinkybės dėl valstybinėje žemėje atliekamų nelegalių veiksmų pasitvirtino, todėl atsakovas turėjo pavesti Administracijos Viešosios tvarkos skyriui imtis atitinkamų veiksmų, o ne jos atžvilgiu pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Akcentavo, jog net ir atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą Administracija jai tiksliai nepaaiškino kokius veiksmus ji turėtų atlikti ateityje, jeigu kiltų analogiška situacija.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.
4.1. Tarnybinio patikrinimo metu konstatuota, kad pareiškėja, viršydama suteiktus įgaliojimus, 2021 m. spalio 25 d. pasirašė ir išsiuntė Raštą NŽT Palangos skyriui, tuo pažeisdama teisės aktų nuostatas. Tarnybinis nusižengimas padarytas tyčia. Pareiškėjos atsakomybę sunkina tai, kad 2021 m. gegužės 24 d. Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A2-79 jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba už analogišką tarnybinį nusižengimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimas ir tarnybinė nuobauda paskirta laikantis VTĮ, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – ir Aprašas) procedūrų ir terminų.
Atsiliepimas
4.2. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėja piktybiškai nesilaiko Administracijos dokumentų tvarkymo taisyklėse nustatytos tvarkos.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino, panaikino Įsakymą ir priteisė pareiškėjai 600 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
5.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Įsakymu pareiškėjai tarnybinė nuobauda – pastaba skirta už VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktų, VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 bei 4 punktų, Pareigybės aprašymo 2 punkto, Taisyklių 32, 39, 44, 48, 50, 57, 58 ir 59 punktų ir Etikos taisyklių 6.2, 6.3, 7.3, 11.3 bei 14.1 papunkčių nuostatų pažeidimus. Įsakymas priimtas vadovaujantis VTĮ 33 straipsniu, VTĮ 34 straipsnio 1, 5 ir 7 dalimis, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 6 punktu, Aprašo 17.1 papunkčiu ir Administracijos Juridinio ir personalo skyriaus 2021 m. gruodžio 31 d. išvada Nr. 54 (toliau – ir Išvada).
6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, VTĮ ir Aprašo nuostatas, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad pareiškėjos atžvilgiu tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas Administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. A3-743 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo“ pagrindu, todėl ši data laikytina tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžia.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas nustatė, kad 2021 m. gruodžio 9 d. pareiškėjai buvo įteiktas 2021 m. gruodžio 9 d. pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. 51 (toliau – ir Pranešimas). Pranešimu pareiškėja buvo informuota, kad jos atžvilgiu yra pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo, pareiškėjai pasiūlyta pateikti paaiškinimą. Pareiškėja 2021 m. gruodžio 15 d. Administracijos direktoriui pateikė paaiškinimą „Dėl pranešimo apie tarnybinį nusižengimą“ (toliau – ir Paaiškinimas). Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota apie jos atžvilgiu pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą, pranešimas įteiktas nepraleidus Aprašo 8 punkte nustatyto 5 darbo dienų termino, ji buvo supažindinta su teise pateikti rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo ir ja pasinaudojo. Taip pat teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutiko su atsakovo pozicija, kad nagrinėjamu atveju jam nebuvo imperatyvios prievolės sudaryti komisiją tarnybiniam nusižengimui tirti. Administracija turėjo diskrecijos teisę pasirinkti, ar šiuo atveju sudaryti komisiją ar tyrimą pavesti atlikti Administracijos Juridinio ir personalo skyriaus vedėjui. Nustatytos aplinkybės neprieštarauja Aprašo 5 punkto nuostatoms.
8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja yra profesinės sąjungos narė (nėra atstovaujamojo ar valdymo profsąjungos organo narė), todėl Administracija neturėjo prievolės gauti profesinės sąjungos valdymo organo sutikimo skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą.
9. Įvertinęs teisės aktų nuostatas, kurių pažeidimu buvo kaltinama pareiškėja, teismas sprendė, kad šis teisinis reguliavimas reglamentuoja bendruosius valstybės tarnautojų tarnybinei veiklai taikomus veiklos ir etikos principus ir Administracijos dokumentų rengimo, derinimo, vizavimo, pasirašymo ir išsiuntimo tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas pažymėjo, kad Raštu Seniūnija 2021 m. spalio 25 d. informavo NŽT Palangos skyrių, jog 2021 m. spalio 18 d. nesuformuotame valstybinėje žemėje, prie statinių, priklausančių Mažeikių rajono savivaldybei, buvo atlikti nuotekų / vandens tinklų įrengimo darbai. Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius ir Administracijos Rinkliavų skyrius nurodė, jog nebuvo išduotas leidimas žemės darbams minėtoje teritorijoje atlikti. Taip pat buvo užfiksuota, kad patekimas prie (duomenys neskelbtini) upės pakrantės per nesuformuotą valstybinę žemę yra apribotas kelio užtvaru, todėl prašoma imtis atitinkamų priemonių, jog būtų atlaisvintas priėjimas prie upės pakrantės. Rašto turinys patvirtina, kad jį parengė ir pasirašė pareiškėja. Teismas pažymėjo, kad Seniūnija yra struktūrinis Administracijos padalinis. Vadovaudamasis aktualiu teisiniu reguliavimu teismas nustatė, kad pareiškėja, kaip Administracijos struktūrinio padalinio vadovė, turėjo pareigą Raštą suderinti su Seniūnijos veiklą koordinuojančių Administracijos direktoriaus pavaduotoju, perduoti Rašto projektą Administracijos direktoriaus pavaduotojui pasirašyti ir vizuoti Rašto projektą. Tačiau pareiškėja minėtų veiksmų neatliko – pati parengė Raštą, jį pasirašė ir išsiuntė NŽT Palangos skyriui. Pareiškėja neginčijo aplinkybės, kad Raštas buvo parengtas pažeidžiant Taisyklių nuostatas. Teismas konstatavo, kad Įsakyme ir Išvadoje pagrįstai teigiama, jog pareiškėja, vykdydama savo tarnybinę veiklą, viršijo jai suteiktus įgaliojimus ir savo veiksmais pažeidė VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 bei 12 punktuose, VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 bei 4 punktuose, Pareigybės aprašymo 2 punkte, Taisyklių 32, 39, 44, 48, 50, 57, 58 ir 59 punktuose ir Etikos taisyklių 6.2, 6.3, 7.3, 11.3 bei 14.1 papunkčiuose nurodytą teisinį reguliavimą. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad vertinant Įsakymo teisėtumą, būtina įvertinti, ar dėl pareiškėjos neteisėtų veiksmų kilo neigiamų pasekmių, ar pažeidimas nėra tik formalaus pobūdžio.
11. Teismas atkreipė dėmesį, kad NŽT Palangos skyrius, atsižvelgdamas į Rašte nurodytas aplinkybes ir vykdydamas valstybinės žemės naudojimo valstybinę kontrolę, nutarė 2021 m. gruodžio 14 d. atlikti patikrinimą valstybinėje žemėje. Teismas vertino, kad pareiškėja siekė užkardyti galbūt neteisėtai vykdomą veiklą nesuformuotoje valstybinėje žemėje ir kreipėsi į kompetentingą instituciją su prašymu imtis priemonių bei sustabdyti neteisėtą veiklą. NŽT Palangos skyrius, susipažinęs su Raštu ir jo priedais, nusprendė, jog yra faktinis pagrindas atlikti neplaninį patikrinimą valstybinėje žemėje. Teismas sprendė, kad Raštas buvo pagrindu pradėti tyrimą dėl galbūt neteisėtų veiksmų, vykdomų nesuformuotame valstybinės žemės sklype. Teismas sprendė, kad dėl pareiškėjos teisės aktų pažeidimų nekilo ir negalėjo kilti jokių neigiamų pasekmių. Neigiamos pasekmės nenurodytos ir Išvadoje ar Įsakyme, kas suponuoja išvadą, kad neigiamos pasekmės ir nebuvo nustatytos. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad nustatytas pažeidimas yra formalaus pobūdžio, dėl jo nekilo jokių neigiamų pasekmių, todėl pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas laikytinas mažareikšmiu ir tarnybinės nuobaudos paskyrimas yra neproporcingas padaryto nusižengimo sunkumui.
III.
12. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą bei pareiškėjos skundą atmesti.
13. Atsakovas apeliaciniame skunde remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinis teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1426-968/2020 nurodė, kad padaryto tarnybinio nusižengimo sudėtis yra formali ir jo pažeidimo konstatavimui nereikalinga nustatyti neigiamas pasekmes, o, kadangi pareiškėjui minėtoje byloje buvo paskirta pastaba, nebuvo pagrindo teigti, kad skiriant nuobaudą nebuvo atsižvelgta į tai, kad dėl padaryto pažeidimo nekilo sunkių pasekmių.
13.2. Pareiškėjai švelniausia tarnybinė nuobauda buvo paskirta nepaisant to, kad tai buvo jau antras analogiško pobūdžio per metus padarytas pažeidimas. Valstybės tarnautojas privalo veikti neperžengiant valstybės institucijos, kurioje jis tarnauja, kompetencijos ribų, nepažeisti teisės aktų, taip pat vykdyti tik tas funkcijas, realizuoti tik tuos valstybinius valdingus įgalinimus, kurie jam suteikti pagal užimamos pareigybės aprašymą. Savo ruožtu tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
14. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino, konstatavęs, kad nors Raštas buvo parengtas pažeidžiant Taisyklių nuostatas, tačiau dėl pareiškėjos padarytų teisės aktų pažeidimų nekilo ir negalėjo kilti jokių neigiamų pasekmių, nes Raštas buvo pagrindu pradėti tyrimą dėl galbūt neteisėtų veiksmų, vykdomų nesuformuotame valstybinės žemės sklype, todėl pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas laikytinas mažareikšmiu ir tarnybinės nuobaudos paskyrimas yra neproporcingas padaryto nusižengimo sunkumui.
16. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą. Atsakovas pažymi, kad tarnybinio nusižengimo, kurio sudėtis yra formali, konstatavimui nereikalinga nustatyti neigiamas pasekmes bei nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl padaryto nusižengimo pripažinimo mažareikšmiu.
17. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
18. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013, kt.). Tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą.
19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo; būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., 2015 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-37-662/2015).
20. Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012). Įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę valstybės tarnautojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011).
21. Jeigu konstatuojama, kad iš viso nebuvo pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą, pavyzdžiui, dėl to, jog nustatyti (įrodyti) ne visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai ar padarytas tarnybinis nusižengimas vertintinas kaip mažareikšmis, sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą panaikinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5-552/2015).
22. Byloje nustatyta, kad pareiškėja Rašte nurodė, jog valstybinėje žemėje galbūt yra vykdomi teisės aktų pažeidimai – neturint atsakovo išduoto leidimo atliekami žemės kasimo darbai, užtvertas per teritoriją priėjimas prie (duomenys neskelbtini) upės pakrantės. NŽT Palangos skyrius, atsižvelgdamas į Rašte nurodytas aplinkybes ir vykdydamas valstybinės žemės naudojimo valstybinę kontrolę, nutarė 2021 m. gruodžio 14 d. atlikti patikrinimą valstybinėje žemėje, esančioje tarp (duomenys neskelbtini) upės ir statinių adresu (duomenys neskelbtini).
23. Tarp šalių nėra ginčo, kad Seniūnija yra struktūrinis Administracijos padalinis, o pareiškėja, kaip Administracijos struktūrinio padalinio vadovė, turėjo pareigą Raštą suderinti su Seniūnijos veiklą koordinuojančiu Administracijos direktoriaus pavaduotoju, perduoti Rašto projektą Administracijos direktoriaus pavaduotojui pasirašyti ir vizuoti Rašto projektą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo prieiti kitokios išvados, nei buvo padaryta pirmosios instancijos teismo, kad pareiškėja minėtų veiksmų neatliko – pati parengė Raštą, jį pasirašė ir išsiuntė NŽT Palangos skyriui ir tokiais savo veiksmais pažeidė VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 bei 12 punktuose, VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 bei 4 punktuose, Pareigybės aprašymo 2 punkte, Taisyklių 32, 39, 44, 48, 50, 57, 58 ir 59 punktuose ir Etikos taisyklių 6.2, 6.3, 7.3, 11.3 bei 14.1 papunkčiuose nurodytą teisinį reguliavimą. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vertinant Įsakymo teisėtumą, būtina įvertinti, ar dėl pareiškėjos neteisėtų veiksmų kilo neigiamų pasekmių, ar pažeidimas nėra tik formalaus pobūdžio, ar nėra mažareikšmis.
24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, kad pareiškėja, eidama (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigas, bei siekdama užkardyti galbūt neteisėtai vykdomą veiklą nesuformuotoje valstybinėje žemėje, kreipėsi į kompetentingą instituciją su prašymu imtis priemonių sustabdyti neteisėtą veiklą, o NŽT Palangos skyrius, susipažinęs su Raštu ir jo priedais, nusprendė, jog yra faktinis pagrindas atlikti neplaninį patikrinimą valstybinėje žemėje, daro išvadą, kad dėl pareiškėjos teisės aktų pažeidimų nekilo ir negalėjo kilti jokių neigiamų pasekmių nei valstybei, nei visuomenei, nei atsakovui. Priešingai, nagrinėjamu atveju, pareiškėja, turėdama pagrįstą įtarimą dėl galbūt daromos neteisėtos veikos, aktyviais savo veiksmais siekė užkirsti kelią galbūt galinčiai žalai atsirasti.
25. Vadovaujantis VTĮ 32 straipsnio 2 dalimi, mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kurio tyrimą atlikus nustatyta, kad jis yra formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjos padarytas pažeidimas yra formalios sudėties, neigiamos pasekmės nenustatytos, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui, todėl padarytą pažeidimą pripažinus mažareikšmiu, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai panaikino skundžiamą Įsakymą. Pažymėtina, jog tokios praktikos laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose bylose (žr., pvz., 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-872-261/2015, 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2364-815/2021).
26. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, jog šioje byloje turėjo būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1426-968/2020. Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (nepatikrinus faktų iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes, ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas). Taigi tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, būtina, jog būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-184-662/2021). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodytos bylos ir šios apeliacine tvarka nagrinėjamos administracinės bylos skiriasi ratio decidendi, todėl ja vadovautis nėra pagrindo, tačiau
vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-283-815/2023, kuriame iš esmės nesiskiria ratio decidendi nuo nagrinėjamos bylos – sprendimas priimtas taip pat pareiškėjos atžvilgiu, iš esmės tų pačių faktinių aplinkybių pagrindu. Aptariamu teismo sprendimu buvo panaikinta pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda, todėl šiuo aspektu apeliacinio skundo argumentai taip pat atmetami kaip nepagrįsti.
27. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.