- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-23
- Bylos Nr.
- eI3-3597-583/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00133-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Vitalijus Jaroščenka
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjai V. S., jos atstovui advokatui Vitalijui Jaroščenkai, atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui Petrui Kaminskui,
2022 m. balandžio 25 d. viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą prašydama:
1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 5 d. įsakymą Nr. A2-1 „Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo V. S.“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba;
2) priteisti iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teigia, kad Įsakyme konstatuojama, kad valstybės tarnautoja pažeidė Šventosios seniūnijos seniūno pareigybės aprašymo, Palangos miesto savivaldybės administracijos dokumentų tvarkymo taisyklių, Palangos miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų etikos taisyklių ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) nuostatas. Įsakyme nurodyta, kad minėtų teisės aktų nuostatos pažeistos dėl pareiškėjos 2021 m. spalio 25 d. išsiųsto rašto Nr. (15.25) V3-63 „Dėl ūkinės veiklos nesuformuotoje valstybinėje žemėje“ (toliau – ir Raštas), adresuoto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Palangos skyriui.
Pareiškėja laikosi pozicijos, kad tarnybinė nuobauda jai buvo paskirta nepagrįstai, neištyrus visų įvykio aplinkybių, neįrodžius privalomų tarnybinei nuobaudai skirti sąlygų bei neįvardinant teisės aktų nuostatomis privalomi atliktų veiksmų padariniai.
Paaiškino, kad ji Raštu kreipėsi į NŽT Palangos skyrių tikslu jį informuoti apie padarytą galimai neteisėtą veiklą nesuformuotoje valstybinėje žemėje. NŽT yra institucija, kuriai pavesta vykdyti valstybinės žemės kontrolę. Pažymi, jog atsakovė neturi įgaliojimo vykdyti valstybinės žemės kontrolės, todėl Administracija būtų turėjusi taip pat atlikti tą patį veiksmą kaip ir Šventosios seniūnija (toliau – ir Seniūnija).
Pareiškėja dėl einamų pareigų yra atsakinga už Seniūnijoje galiojančių Palangos miesto bendrojo plano sprendinių laikymosi priežiūrą. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nurodyta, kad seniūnija seniūnijos nuostatuose nustatyta tvarka ir mastu vykdo kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. Pareiškėja siekdama, kad Seniūnijos teritorijoje būtų laikomasi galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių veiklą valstybinėje žemėje, išsiuntė Raštą NŽT Palangos skyriui. Pareiškėja akcentuoja, jog jos atžvilgiu pareikštas kaltinimas dėl padaryto tarnybinio nusižengimo yra blanketinis, nepagrįstas, nekonkretus bei pernelyg abstraktus. Pranešime nebuvo nurodyta, kokias neigiamas pasekmes sukėlė parašytas Raštas.
Šalies argumentai
Pareiškėjos nuomone atliekant tarnybinį patikrinimą turi būti nurodoma, kokie žalingi padariniai kilo dėl galimai neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į neigiamų pasekmių nebuvimą, galimas tarnybinis nusižengimas turi būti vertintinas kaip mažareikšmis, už kurį tarnybinės nuobaudos paskyrimas yra neproporcingas ir neadekvatus. Priešingu atveju, baudimas valstybės tarnautojų už formalius procedūrinius pažeidimus, kurie nesukelia neigiamų pasekmių, pernelyg biurokratizuoja valstybės tarnautojų veiklą, užgniaužia iniciatyvią veiklą bei tampa susidorojimo įrankiu su iniciatyvesniu bei galimai geresniu valstybės tarnautoju.
Atkreipia dėmesį, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėja padarė pažeidimą, būdama bausta tarnybine nuobauda. Nurodo, kad šiuo metu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjamas pareiškėjos apeliacinis skundas, bylos nagrinėjimo dalykas ankstesnis Administracijos direktoriaus įsakymas, kuriuo pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda, todėl išvados rengėjas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, konstatuodamas, kad pareiškėja jau yra bausta, nors nuobauda nėra įsiteisėjusi ar panaikinta. Taip pat tarnybinio patikrinimo Išvadoje nurodyta, kad pareiškėja veikė tyčia. Sutinka, kad pats Rašto parengimas ir išsiuntimas yra sąmoningas veiksmas, tačiau tuo buvo siekta ne neteisėtų ar savanaudiškų tikslų, o užtikrinti teisės aktų vykdymą.
Teismo posėdžio metu pareiškėja V. S. ir jos atstovas advokatas Vitalijus Jaroščenka nurodė, kad palaiko skundą, prašė jį tenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu. Pareiškėjos nuomone, jos siųstame Rašte nurodytos aplinkybės dėl valstybinėje žemėje atliekamų nelegalių veiksmų pasitvirtino, todėl atsakovė turėjo pavesti Administracijos Viešosios tvarkos skyrių imtis atitinkamų veiksmų, o ne jos atžvilgiu pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Akcentavo, jog net ir atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą atsakovė jai tiksliai nepaaiškino kokius veiksmus ji turėtu atlikti ateityje, jeigu kiltu analogiška situacija.
Atsiliepimas
Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad Administracijoje buvo atliktas Seniūnijos seniūnės tarnybinio nusižengimo tyrimas. 2021 m, gruodžio 31 d. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėja viršydama suteiktus įgaliojimus 2021 m. spalio 25 d. pasirašė ir išsiuntė Raštą NŽT Palangos skyriui, tuo pažeisdama Seniūnijos seniūno pareigybės aprašymo, Administracijos dokumentų tvarkymo taisyklių, Administracijos valstybės tarnautojų etikos taisyklių ir VTĮ nuostatas. Tarnybinis nusižengimas padarytas tyčia. Pareiškėjos atsakomybę sunkina tai, kad 2021 m. gegužės 24 d. Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A2-79 jai yra paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba už analogišką tarnybinį nusižengimą.
Akcentuoja, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas ir tarnybinė nuobauda paskirta laikantis VTĮ, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) procedūrų ir terminų, todėl nėra faktinio ar teisinio pagrindo panaikinti Įsakymą.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas Petras Kaminskas nurodė, jog palaiko institucijos poziciją išdėstytą atsiliepime, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pabrėžė, jog pareiškėja piktybiškai nesilaiko Administracijos dokumentų tvarkymo taisyklėse nustatytos tvarkos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. A2-1 „Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo V. S.“, kuriuo nuspręsta pareiškėjai skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Įsakyme teigiama, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda – pastaba, skirta už VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 bei 12 punktų, VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 bei 4 punktų, Administracijos direktoriaus 2020 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. A1-921 „Dėl Šventosios seniūno pareigybės aprašymo patvirtinimo“ patvirtino Palangos miesto savivaldybės administracijos Šventosios seniūno pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 2 punkto, Administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. A1-136 „Dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos dokumentų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintu Palangos miesto savivaldybės administracijos dokumentų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 32, 39, 44, 48, 50, 57, 58 ir 59 punktų ir Administracijos direktoriaus 2012 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. A1-336 „Dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų etikos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Palangos miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų etikos taisyklių (toliau – ir Etikos taisyklės) 6.2, 6.3, 7.3, 11.3 bei 14.1 papunkčių nuostatų pažeidimus.
Įsakyme nurodoma, kad jis priimtas vadovaujantis VTĮ 33 straipsniu, VTĮ 34 straipsnio 1, 5 ir 7 dalimis, Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 6 punktu, Aprašo 17.1 papunkčiu ir Administracijos Juridinio ir personalo skyriaus 2021 m. gruodžio 31 d. išvada Nr. 54 „Apie V. S. tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus“ (toliau – ir Išvada).
Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo
VTĮ (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2021-11-13 iki 2022-01-01) 32 straipsnio 1 dalis teigia, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus, išskyrus mažareikšmius tarnybinius nusižengimus, traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės.
Vadovaujantis VTĮ 34 straipsnio 1 dalimi valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras pradeda tarnybinio nusižengimo tyrimą savo sprendimu arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą.
Sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams ir sprendimų dėl asmenų, ėjusių valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarką, taip pat šio straipsnio 2 dalyje nurodytų motyvuotų išvadų apie tyrimų rezultatus ir priimtų sprendimų dėl asmenų, ėjusių valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą perdavimo atitinkamiems asmenims terminus ir tvarką nustato Vyriausybė (VTĮ 34 straipsnio 7 dalis).
Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjos atžvilgiu tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas Administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. A3-743 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo“ pagrindu. Minėtame įsakyme nurodoma, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėdamas atsižvelgiant į NŽT Palangos skyriaus 2021 m. lapkričio 25 d. rašte Nr. (4.12ED2-6869) pateiktą informaciją ir Administracijos Juridinio ir personalo skyriaus vedėjas buvo įpareigotas pradėti tirti pareiškėjos galimai padarytą tarnybinį nusižengimą. Atkreiptinas dėmesys, kad Pareigybės aprašymo 2 punkte numatyta, jog Seniūnijos seniūnas yra tiesiogiai pavaldus Administracijos direktoriui. Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog tyrimas dėl pareiškėjos galimai padaryto tarnybinio nusižengimo pradėtas tinkamo subjekto iniciatyva ir tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžia laikytina 2021 m. gruodžio 2 d.
Remiantis Aprašo 8 punktu už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisija) per 5 darbo dienas nuo pavedimo pradėti tirti tarnybinį nusižengimą gavimo (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – nuo komisijos sudarymo) surašo Pranešimą apie tarnybinį nusižengimą (priedas), kuriuo pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, galimai padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir įteikia valstybės tarnautojui vieną pranešimo egzempliorių.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad Aprašo 8 punktų nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai, atsižvelgiant į jų priėmimo tikslus. Jomis, be kita ko, siekiama užtikrinti, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, aiškiai suvoktų, kuo jis kaltinamas, ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, be kita ko, pateikdamas paaiškinimus dėl nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Taigi pranešimas apie tarnybinį nusižengimą turi būti pakankamai aiškus ir išsamus, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, galėtų tinkamai įgyvendinti pirmiau minėtas teises. Kartu šiomis nuostatomis siekiama užtikrinti įtariamo pažeidimo tyrimo išsamumą ir objektyvumą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-602/2015; 2018 m. vasario 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018 ir kt.).
Byloje nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 9 d. pareiškėjai buvo įteiktas 2021 m. gruodžio 9 d. pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. 51 (toliau – ir Pranešimas). Pranešimu pareiškėja buvo informuota, jog jos atžvilgiu yra pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Pranešime nurodoma, jog ji 2021 m. spalio 25 d. neturėdama įgaliojimų, parengė, pasirašė ir NŽT Palangos skyriui išsiuntė Raštą, taip pažeisdama Taisyklių 32, 39, 44, 48, 50, 57, 58 ir 59 punktų, Etikos taisyklių 6.2, 6.3, 7.3, 11.3 bei 14.1 papunkčių, VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 bei 12 punktų, VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 bei 4 punktų nuostatas. Pranešime pareiškėjai pasiūlyta iki 2021 m. gruodžio 17 d. pateikti paaiškinimą dėl nurodyto tarnybinio nusižengimo.
Pareiškėja 2021 m. gruodžio 15 d. Administracijos direktoriui pateikė paaiškinimą „Dėl pranešimo apie tarnybinį nusižengimą“ (toliau – ir Paaiškinimas). Paaiškinime pareiškėja teigė, jog ji vertina pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą kaip nepagrįstą, grįstą asmeniškumais. Laikosi pozicijos, kad šiais veiksmais Administracijos vadovybė naudojasi savo tarnybine padėtimi, kad jai sukeltu įtampą darbo vietoje. Pareiškėja išdėstė, kad Pareigybės aprašyme ir Administracijos direktoriaus 2012 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. A1-308 „Dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos Šventosios seniūnijos veiklos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintuose Palangos miesto savivaldybės administracijos Šventosios seniūnijos veiklos nuostatuose yra įtvirtinta Seniūnijos seniūno teise rengti dokumentus susijusius su Seniūnijos aptarnaujamos teritorijos klausimais. Akcentavo, jog jos veiksmais nebuvo padaryta jokia žala valstybės ar visuomenės interesams. Raštu NŽT Palangos skyriui buvo pateikta informacija apie galimai vykdomą neteisėtą veiklą nesuformuotoje valstybinėje žemėje.
Atsižvelgus į anksčiau išdėstytą darytina išvada, jog pareiškėja buvo tinkamai informuota apie jos atžvilgiu pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą, pranešimas įteiktas nepraleidus Aprašo 8 punkte nustatyto 5 darbo dienų termino, ji buvo supažindinta su teise pateikti rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo ir ji pasinaudojo šia teise.
Vadovaujantis minėtu teisiniu reguliavimu matyti, kad Aprašo nuostatos numato imperatyvią prievolę sudaryti komisija tarnybiniam nusižengimui tirti tik tokiu atveju, jeigu yra pagrindas manyti, kad valstybės tarnautojas padarė nusižengimą už kurį gali būti skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, kad pradėjus pareiškėjos galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimą buvo akivaizdu, kad jis nėra šiurkštus, jog būtų galima skirti pačią griežčiausią tarnybinę nuobaudą, todėl buvo nuspręsta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimą atliks Administracijos Juridinio ir personalo skyriaus vedėjas. Teismas įvertinęs bylos medžiagą sutinka su atsakovės pozicija, kad nagrinėjamu atveju jai nebuvo imperatyvios prievolės sudaryti komisiją tarnybiniam nusižengimui tirti. Administracija turėjo diskrecijos teisę pasirinkti ar šiuo atveju sudaryti komisiją ar tyrimą pavesti atlikti Administracijos Juridinio ir personalo skyriaus vedėjui. Nustatytos aplinkybės neprieštarauja Aprašo 5 punkto nuostatoms.
Pareiškėja skunde laikosi pozicijos, kad Įsakymas yra neteisėtas ir dėl to, jog jis buvo priimtas negavus profesinės sąjungos, kurios atstovė ji yra sutikimo, taip pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus.
Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalis teigia, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas (Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis) Akivaizdu, jog darbdaviui, skiriant drausminę nuobaudą darbuotojui, būtina gauti profesinės sąjungos sutikimą tik tuo atveju, kai drausminėn atsakomybėn yra patraukiamas profesinės sąjungos atstovaujamojo arba valdymo organo narys. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja yra profesinės sąjungos narė (nėra atstovaujamojo ar valdymo profsąjungos organo narė), todėl Administracija neturėjo prievolės gauti profesinės sąjungos valdymo organo sutikimo skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą.
Vadovaujantis Aprašo 14 punktu Ištyręs tarnybinį nusižengimą, už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisija) pateikia valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios arba ne vėliau kaip 41 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios, jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimo terminas buvo pratęstas pagal Aprašo 11 punktą. Motyvuotoje išvadoje nurodomos atitinkamai Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje ar Diplomatinės tarnybos įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nustatytos aplinkybės ir informacija, į kurias atsižvelgiama skiriant tarnybinę nuobaudą, bei pateikiamas pasiūlymas dėl vieno iš Aprašo 17.1–17.3 papunkčiuose nurodytų sprendimų priėmimo. Jeigu motyvuotoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą arba pripažįstama, kad asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, padarė tarnybinį nusižengimą, šioje išvadoje taip pat turi būti kvalifikuojamas tarnybinis nusižengimas (nurodomas atitinkamas pažeisto Valstybės tarnybos įstatymo, Diplomatinės tarnybos įstatymo ar kito teisės akto straipsnis, punktas ir (ar) jų kitos struktūrinės dalys) ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui arba tarnybinė nuobauda, kuri turėtų būti paskirta asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas (šie pasiūlymai teikiami, jeigu nėra Aprašo 17.3 papunktyje nurodytų aplinkybių). Motyvuotoje išvadoje pateiktas pasiūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui arba tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti paskirta asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui neprivalomas (Aprašo 15 punktas).
Išvadoje nurodoma, kad 2021 m. lapkričio 25 d. Administracijoje gautas NŽT Palangos skyriaus 2021 m. lapkričio 25 d. raštas Nr. 16SD-2550-(14.16.136E.) „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo“, adresuotas Administracijai ir Seniūnijai. 2021 m. gruodžio 6 d. atsakovė kreipėsi į NŽT Palangos skyrių su prašymu atsiųsti raštą į kurį buvo atsakyta 2021 m. lapkričio 25 d. raštu. 2021 m. gruodžio 9 d. buvo gautas pareiškėjos pasirašytas Raštas. Išvadoje teigiama, kad iš tyrimo metu surinktos medžiagos matyti, jog pareiškėja pasirašydama ir išsiųsdama NŽT Palangos skyriui Raštą visiškai nesilaikė Administracijos siunčiamų dokumentų rengimo, derinimo, pasirašymo, registravimo ir išsiuntimo reikalavimų, viršijo jai suteiktus įgaliojimus. Išvadoje konstatuojama, kad pareiškėja minėtais veiksmais pažeidė VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 bei 12 punktuose, VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 bei 4 punktuose, Pareigybės aprašymo 2 punkte, Taisyklių 32, 39, 44, 48, 50, 57, 58 ir 59 punktuose ir Etikos taisyklių 6.2, 6.3, 7.3, 11.3 bei 14.1 papunkčiuose nustatytą teisinį reguliavimą. Tarnybinis nusižengimas padarytas tyčia, pareiškėjos atsakomybę sunkina aplinkybė, jog Administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. A2-79 jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda už analogišką tarnybinį nusižengimą. Išvadoje siūloma pripažinti pareiškėją padarius tarnybinį nusižengimą ir jai skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Tarnybinę nuobaudą skiria arba sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo (VTĮ 34 straipsnio 5 dalis). Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos (VTĮ 34 straipsnio 1 dalis).
Administracijos direktorius, vadovaudamasis VTĮ 34 straipsnio 1 bei 5 punktu bei atsižvelgdamas į Išvadoje nurodytas aplinkybes, Įsakymu nutarė pareiškėjai skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Įvertinus anksčiau nurodytą konstatuotina, jog pareiškėjai tarnybinė nuobauda skirta tinkamo subjekto ir nepraleidus VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje numatyto termino.
Dėl pareiškėjos veiksmų vertinimo
Tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatai, inter alia (liet. tarp jų) duomenys apie padarytą tarnybinį pažeidimą, jo kvalifikacija, įforminami tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje, kuri pagal susiklosčiusią teismų praktiką yra jos pagrindu priimamo individualaus administracinio akto motyvuojamoji dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-956/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1459/2010; 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2793/2012). Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018).
Kaip jau paminėta, Išvadoje konstatuojama, kad pareiškėja parengdama ir išsiųsdama Raštą NŽT Palangos skyriui viršijo jai suteiktus įgaliojimus, tuo pažeidė VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 bei 12 punktuose, VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 bei 4 punktuose, Pareigybės aprašymo 2 punkte, Taisyklių 32, 39, 44, 48, 50, 57, 58 ir 59 punktuose ir Etikos taisyklių 6.2, 6.3, 7.3, 11.3 bei 14.1 papunkčiuose numatytą teisinį reguliavimą.
VTĮ 3 straipsnis reglamentuoja pagrindinius valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principus. VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad vienas pagrindinių valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės veiklos principų yra atsakomybė. Valstybės tarnautojas turi atsakyti už savo veiksmų padarinius, naudojamos informacijos, dokumentų tinkamą naudojimą ir konfidencialumą; įstaigos ar institucijos vadovo reikalavimu atsiskaityti už savo veiklą. Profesionalumas. Valstybės tarnautojas turi siekti aukščiausios kokybės tarnybinės veiklos rezultatų, deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti (VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Vadovaujantis VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog valstybės tarnautojai privalo laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų. Taip pat valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis (VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Kaip ir anksčiau minėta, Pareigybės aprašymo 2 punktas numato, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas tiesiogiai pavaldus Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui.
Etikos taisyklių 5-15 punktuose yra nustatyti etikos principai, kuriais savo tarnybinėje veikloje privalo vadovautis Administracijos valstybės tarnautojai, tame tarpe ir pareiškėja. Pareiškėja savo tarnybinėje veikloje privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų bei vykdyti teismų sprendimus (Etikos taisyklių 6.2 papunktis). Atlikti savo pareigas vadovaujantis teisės aktuose nustatytais tikslais ir kryptimis (Etikos taisyklių 6.3 papunktis). Einant pareigas, nepažeisti įstatymų, kitų teisės aktų, veikti tik pagal suteiktus įgaliojimus (Etikos taisyklių 7.3 papunktis). Neturint pakankamai išteklių, įgūdžių ar kompetencijos tarnybiniam pavedimui vykdyti, apie tai nedelsiant pranešti tiesioginiam vadovui (Etikos taisyklių 11.3 papunktis). Savo pareigas atlikti laiku ir kompetentingai, nepiktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir turima valdžia, neviršyti savo kompetencijos ir veikti pagal suteiktus įgaliojimus (Etikos taisyklių 14.1 papunktis).
Taisyklių 32 punktas teigia, kad valstybės tarnautojai ir/ar darbuotojai privalo laiku ir tinkamai vykdyti Administracijos vadovybės ir savo tiesioginių vadovų užduotis. Taisyklių 39 punkte nurodyta, kad visi padalinių parengti dokumentų projektai turi būti suderinti su dokumento užduotimi susijusiais padaliniais bei su tuos padalinius koordinuojančiu direktoriaus pavaduotoju. Taisyklių 44 punktas reglamentuoja kas privalo vizuoti Administracijos dokumentų projektus, o Taisyklių 48 punktas nustato, jog dokumento originalas su visa rengimo medžiaga pateikiamas vadovybei pasirašyti. Dokumento rengėjas ar dokumentus tvarkantis valstybės tarnautojas ar darbuotojas organizuoja popierinio dokumento projekto pateikimą kartu su dokumento originalu Administracijos vadovybei pasirašyti: 1) kai dokumentą turi pasirašyti padalinį koordinuojantis direktoriaus pavaduotojas – padalinį koordinuojančiam viršininko pavaduotojui; 2) kai dokumentą turi pasirašyti Administracijos direktorius – Administracijos direktoriui. Taisyklių 57, 58 ir 59 punktai nustato atvejus kada Administracijos dokumentus pasirašo Administracijos direktorius, Administracijos direktoriaus pavaduotojas ir Administracijos struktūrinių padalinių vadovai.
Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą akivaizdu, kad Įsakyme ir Išvadoje nurodytos teisės normos, kurių reikalavimo pažeidimu yra kaltinama pareiškėja, reglamentuoja bendruosius valstybės tarnautojų tarnybinei veiklai taikomus veiklos ir etikos principus ir Administracijos dokumentų rengimo, derinimo, vizavimo, pasirašymo ir išsiuntimo tvarką.
Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad NŽT Palangos skyrius 2021 m. lapkričio 25 d. surašė raštą Nr. 16SD-2550-(14.16.136E.) „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo“. Minėtas raštas buvo adresuotas Administracijai ir Seniūnijai. 2021 m. gruodžio 6 d. atsakovė kreipėsi į NŽT Palangos skyrių su prašymu pateikti Seniūnijos raštą į kurį buvo atsakytą NŽT Palangos skyriaus 2021 m. lapkričio 25 d. raštu. NŽT Palangos skyrius 2021 m. gruodžio 9 d. atsakovei pateikė Rašto ir jo priedų kopiją.
Iš Rašto turinio matyti, kad Seniūnija 2021 m. spalio 25 d. informavo NŽT Palangos skyrių, jog 2021 m. spalio 18 d. užfiksuota, jog nesuformuotame valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), prie statinių priklausančių Mažeikių rajono savivaldybei, buvo atlikti nuotekų/vandens tinklų įrengimo darbai. Akcentavo, kad Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius ir Administracijos Rinkliavų skyrius nurodė, jog nebuvo išduotas leidimas minėtoje teritorijoje atlikti žemės darbus. Taip pat buvo užfiksuota, kad patekimas prie Šventosios upės pakrantės per nesuformuotą valstybinę žemę yra apribotas kelio užtvaru, todėl prašoma imtis atitinkamų priemonių, jog būtu atlaisvintas priėjimas prie upės pakrantės. Rašto turinys patvirtina, kad jį parengė ir pasirašė pareiškėja.
Analizuojant Palangos miesto savivaldybės internetiniame tinklalapyje www.palanga.lt pateiktą Administracijos struktūrą matyti, kad Seniūnija yra struktūrinis Administracijos padalinis. Vadovaujantis anksčiau minėtomis Taisyklių nuostatomis nustatyta, kad pareiškėja, kaip Administracijos struktūrinio padalinio vadovė, turėjo pareigą Raštą suderinti su Seniūnijos veiklą koordinuojančių Administracijos direktoriaus pavaduotojų, perduoti Rašto projektą Administracijos direktoriaus pavaduotojui pasirašyti ir vizuoti Rašto projektą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja minėtų veiksmų neatliko – pati parengė Raštą, jį pasirašė ir išsiuntė NŽT Palangos skyriui. Pažymėtina, jog nei skunde, nei teismo posėdžio metu pareiškėja iš esmės neginčijo aplinkybės, kad Raštas buvo parengtas pažeidžiant Taisyklių nuostatas. Atsižvelgiant į anksčiau minėtą konstatuotina, kad Įsakyme ir Išvadoje pagrįstai teigiama, jog pareiškėja vykdydama savo tarnybinę veiklą viršijo jai suteiktus įgaliojimus ir savo veiksmais pažeidė VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 bei 12 punktuose, VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 bei 4 punktuose, Pareigybės aprašymo 2 punkte, Taisyklių 32, 39, 44, 48, 50, 57, 58 ir 59 punktuose ir Etikos taisyklių 6.2, 6.3, 7.3, 11.3 bei 14.1 papunkčiuose nurodytą teisinį reguliavimą.
Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, jog VTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojai nėra traukiami administracinėn atsakomybėn už mažareikšmius tarnybinius nusižengimus. Mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kurio tyrimą atlikus nustatyta, kad jis yra formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui (VTĮ 32 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. lapkričio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-872-261/2015 vertino, kad mažareikšmis tarnybinis pažeidimas neturi sudaryti pagrindą skirti tarnybinę nuobaudą. VTĮ 32 straipsnio 2 dalis, kuri kaip švelninanti tarnautojų tarnybinę atsakomybę, galioja atgal, nustato, jog mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kurio tyrimą atlikus nustatyta, kad jis yra formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškos pozicijos laikėsi ir 2021 m. lapkričio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2364-815/2021.
Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teisminę praktika darytina išvada, jog vertinant Įsakymo teisėtumą, būtina atsižvelgti į tai ar dėl pareiškėjos neteisėtų veiksmų kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar pažeidimas nėra tik išskirtinai formalaus pobūdžio.
Kaip ir anksčiau minėta, pareiškėja Rašte nurodė, jog valstybinėje žemėje galimai yra vykdomi teisės aktų pažeidimai – neturint atsakovės išduoto leidimo atliekami žemės kasimo darbai, užtvertas per teritoriją priėjimas prie Šventosios upės pakrantės. Analizuojant NŽT Palangos skyriaus 2021 m. lapkričio 25 d. rašto Nr. Nr. 16SD-2550-(14.16.136E.) „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo“ turinį nustatyta, kad NŽT Palangos skyrius, atsižvelgdamas į Rašte nurodytas aplinkybes ir vykdydamas valstybinės žemės naudojimo valstybinę kontrolę, nutarė 2021 m. gruodžio 14 d. atlikti patikrinimą valstybinėje žemėje, esančioje tarp Šventosios upės ir statinių adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje.
Remiantis nustatytomis aplinkybėmis matyti, kad pareiškėja siekė užkardyti galimai neteisėtai vykdomą veiklą nesuformuotoje valstybinėje žemėje ir kreipėsi į kompetentingą instituciją su prašymu imtis priemonių sustabdyti neteisėtą veiklą. NŽT Palangos skyrius susipažinęs su Raštu ir jo priedais, nusprendė, jog yra faktinis pagrindas atlikti neplaninį patikrinimą valstybinėje žemėje. Akivaizdu, jog Raštas buvo pagrindas pradėti tyrimą dėl galimai neteisėtų veiksmų, vykdomų nesuformuotame valstybinės žemės sklype. Teismo vertinimu dėl pareiškėjos teisės aktų pažeidimų nekilo ir negalėjo kilti jokių neigiamų pasekmių nei valstybei, nei visuomenei, nei atsakovei. Atkreiptinas dėmesys, kad kilusios neigiamos pasekmės nėra nurodomos ir Išvadoje ar Įsakyme, kas suponuoja išvadą, kad tokios neigiamos pasekmės ir nebuvo nustatytos.
Atsižvelgiant į anksčiau minėtą darytina išvada, jog pareiškėja parengdama, pasirašydama ir išsiųsdama Raštą NŽT Palangos skyriui nesilaikė Taisyklėse nustatytos dokumentų rengimo tvarkos, tačiau pažeidimas yra formalaus pobūdžio, dėl jo nekilo jokių neigiamų pasekmių, todėl pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas yra laikytinas mažareikšmiu ir tarnybinės nuobaudos paskyrimas yra neproporcingas padaryto nusižengimo sunkumui.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą konstatuotina, jog pareiškėjos V. S. skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, o Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 5 d. įsakymas Nr. A2-1 „Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo V. S.“ naikintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja V. S. pateikė prašymą iš Palangos miesto savivaldybės administracijos priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas – 600,00 Eur.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad Išvada bei Įsakymas yra neteisėti bei nepagrįsti, todėl akivaizdu, jog ginčas yra išspręstas pareiškėjos naudai ir ji įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensaciją.
ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Pareiškėja teismui pateikė 2021 m. rugpjūčio 2 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 79 ir 2022 m. vasario 5 d. mokėjimo nurodymą Nr. 9, kuris patvirtina, jog ji už skundo parengimą advokatui sumokėjo 600,00 Eur.
Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Skundas teismui pateiktas 2022 m. vasario 8 d. (2022 m. I ketvirtis), todėl nagrinėjamu atveju yra aktualus 2021 m. III ketvirčio vidutinis darbo užmokesčio mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis siekė – 1598,1 Eur.
Už skundo parengimą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2.5 (Rekomendacijų 8.2 punktas). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes matyti, kad už skundo parengimą maksimalus priteistinas užmokestis – 3995,25 Eur (1598,1 * 2.5). Kaip ir anksčiau minėta pareiškėja už skundo parengimą advokatui sumokėjo 600,00 Eur, t. y. pareiškėjos prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteisino užmokesčio, todėl priteistina visa prašoma bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma.
Įvertinus anksčiau išdėstytą, pareiškėjos V. S. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkintinas ir jai iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos priteistinas 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos V. S. skundą tenkinti.
Panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 5 d. įsakymą Nr. A2-1 „Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo V. S.“.
Pareiškėjai V. S. iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos priteisti 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.