- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-01
- Bylos Nr.
- eA-283-815/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01012-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja V. S. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2021 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. A2-79 „Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo V. S.“ (toliau – ir Įsakymas) ir paskirtą tarnybinę nuobaudą. Pareiškėja taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja nurodė, kad tarnybinė nuobauda jai paskirta nepagrįstai, neištyrus visų įvykio aplinkybių, neįrodžius privalomų tarnybinei nuobaudai skirti sąlygų bei veiksmų padarinių. Įsakyme nurodyta, kad nuostatos pažeistos dėl išsiųstų dviejų raštų, t. y. 2021 m. balandžio 6 d. rašto Nr. (15.25.) V3-27 Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) dėl vykdomų statybų darbų ne pagal Administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą, galimai savavališkos statybos, bei 2021 m. balandžio 21 d. rašto Nr. (15.25)-V3-29 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Palangos skyriui dėl (duomenys neskelbtini) seniūnijos (toliau – ir Seniūnija) teritorijoje esančio infrastruktūros objekto ir suplanuotos infrastruktūros (toliau – ir Raštai). Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad Įsakyme neišaiškinta, kodėl nebeliko 2021 m. balandžio 27 d. pranešime Nr. 21 nurodytų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 straipsnio 1 dalies 1, 12 punktų pažeidimų. Pareiškėja pažymėjo, kad Įsakyme ir Administracijos Juridinio ir personalo skyriaus 2021 m. gegužės 19 d. Išvadoje apie V. S. tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus Nr. 25 (toliau – ir Išvada) nenurodytos aplinkybės, kuriomis buvo pažeistas Administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. A1-944 patvirtintų Asmens duomenų tvarkymo Administracijoje taisyklių (toliau – ir Asmens duomenų tvarkymo taisyklės) 6.2 punktas. Pareiškėja tvirtino, kad ji veikė teisėtai. Būdama atsakinga už priskirtos Seniūnijos teritorijos priežiūrą ir siekdama, kad Seniūnijos teritorijoje būtų laikomasi galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių statybos darbus, bei siekdama užkardyti galimai daromus teisės aktų pažeidimus statybų srityje, ir tam, kad kreipimasis į Inspekciją būtų pagrįstas įrodymais, ji žodžiu kreipėsi į Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo ir statybos skyrių su tikslu nustatyti, ar statybos darbai atliekami pagal išduotą Administracijos statybos leidimą. Minėtas skyrius pateikė projektą Seniūnijos el. pašto adresu. Įvertinusi pateiktą medžiagą, pareiškėja kreipėsi dėl daromo akivaizdaus pažeidimo į Inspekciją. Kreipimąsi pateikė tiesiogiai institucijai, kuri tiria pažeidimus statybos srityje, nes Administracijai Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų tokia funkcija nepriskirta.
3. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad Įsakyme bei Išvadoje nepaaiškinta, kokiais neteisėtais veiksmais bei kurie seniūnui suteikti įgaliojimai buvo viršyti. Pareiškėja nurodė, kad raštą NŽT Palangos skyriui Seniūnijos vardu pateikė, nes NŽT Palangos skyriaus vedėja kreipėsi į Seniūniją, prašydama kuo skubiau pateikti informaciją, reikalingą administracinei procedūrai atlikti. Pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 12 straipsnio 4, 6 punktais, pateikė informaciją apie viešą infrastruktūrą, kuri patenka į juridinio asmens planuojamą išsinuomoti ne aukciono būdu iš valstybės žemės sklypo teritoriją. Pareiškėjos teigimu, atsakyme pateiktos informacijos turinys yra susijęs su viešu interesu, todėl, siekiant apginti viešą interesą, kuo skubiau pagal asmeninį NŽT Palangos skyriaus vedėjos prašymą buvo pateikta informacija. Išvadoje ir Įsakyme nedetalizuotas pateiktos NŽT Palangos skyriui informacijos turinys, dėl kurio galėjo atsirasti neigiami padariniai valstybei, viešam interesui, tokie padariniai nenurodyti, nes jų nėra. Pareiškėjos teigimu, buvo apgintas viešas interesas į susisiekimo infrastruktūrą bei naudojimąsi seniūnijos teritorijoje esančiu lankytinu objektu. Pareiškėja darė išvadą, kad jos veika kvalifikuota netinkamai, pareikštas kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas nekonkrečiai, nesusiejant jos veiksmų su teisės aktų normomis, kurių ji privalėjo laikytis. Pareiškėja pažymėjo, kad ji ir anksčiau teikė Seniūnijos vardu informaciją juridiniams ir fiziniams asmenims, Teisingumo ministerijai, tačiau tie raštai nebuvo įtraukti į Išvadą ir į Įsakymą. Pareiškėja nurodė, kad Administracijos vadovas, priimdamas skundžiamą Įsakymą, buvo neobjektyvus, jo veiksmai galimai buvo sąlygoti kitų aplinkybių, kurios nenurodytos Išvadoje ir Įsakyme.
4. Pareiškėja pažymėjo, kad tarnybinis nusižengimas buvo formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių atsakovui, atsižvelgiant į nedidelį nusižengusio asmens kaltės laipsnį, neigiamų pasekmių nebuvimą, vertintinas kaip mažareikšmis, už kurį tarnybinės nuobaudos – pastabos, paskyrimas yra neproporcingas. Pareiškėjos teigimu, atliekant tyrimą nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumas. Įsakyme ir Išvadoje neatskleista tarnybinio nusižengimo sudėtis, tokiu būdu pažeista jos teisė į gynybą, tarnybinė nuobauda paskirta neatskleidus visų nusižengimo sudėties elementų ir nenurodant konkretaus kaltinimo, todėl neaišku, kokį nusižengimą padarė pareiškėja, už kurį jai skirta tarnybinė nuobauda.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Administracija atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas ir tarnybinė nuobauda paskirta laikantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtinto Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) procedūrų ir terminų. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja, būdama Seniūnijos seniūne, parengdama, pasirašydama ir išsiųsdama Raštus, viršijo Seniūnijos veiklos nuostatuose numatytus įgaliojimus. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Seniūnijos nuostatuose nėra punktų, susijusių su vykdomų statybos darbų kontrole, pareiškėjai nebuvo duotas joks pavedimas. Jei pareiškėja pastebėjo, kad neteisėtai vykdomi statybos darbai, ji privalėjo informuoti Administracijos direktorę. Tuomet Administracijos direktorė jai būtų pavedusi rinkti medžiagą, parengti raštą Administracijos, o ne Seniūnijos vardu. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja pripažįsta, jog jai buvo nukreiptas NŽT raštas vykdyti, į šį raštą ji turėjo atsakyti laikydamasi dokumentų tvarkymo taisyklių, kuriose nurodyta, kaip raštai turi būti rengiami, derinami bei siunčiami, tačiau pareiškėja nusprendė į raštą atsakyti pati. Be to, pareiškėja prie rašto Inspekcijai pridėjo Nekilnojamojo turto registro išrašą, susijusį su fizinių asmenų duomenimis. Tokiu būdu buvo pažeista fizinių asmenų teisė į jų asmens duomenų tvarkymą.
II.
7. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.
8. Teismas nustatė, kad 2021 m. balandžio 21 d. Administracijoje gautas NŽT Palangos skyriaus elektroninis laiškas, prie kurio buvo pridėtas 2021 m. balandžio 21 d. Seniūnijos seniūnės V. S. pasirašytas raštas Nr. (15.25)-V3-29 „Dėl informacijos pateikimo“, adresuotas NŽT Palangos skyriui. Patikrinusi Administracijos dokumentų valdymo sistemos „Kontora“ duomenis, Administracija nustatė, kad 2021 m. balandžio 12 d. iš NŽT Palangos skyriaus buvo gautas Administracijai adresuotas raštas Nr. 16SD-754-(14,16.136E.) „Dėl informacijos pateikimo“. Parengti atsakymą Administracijos direktoriaus pavaduotoja pavedė V. S. Teismas nustatė, kad 2021 m. balandžio 21 d. Administracijoje gautas Inspekcijos 2021 m. balandžio 21 d. raštas Nr. 2D-6102 „Dėl galimai neteisėtai atliekamų statybos darbų žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palanga“, kuris adresuotas Seniūnijai. Patikrinusi Administracijos dokumentų valdymo sistemos „Kontora“ duomenis, Administracija nustatė, kad Administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo raštu nesikreipė į Inspekciją dėl statybos darbų vykdymo žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje.
9. Teismas vadovavosi VTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad iš Išvados turinio matyti, jog pareiškėjos veiksmai įvertinti kaip Administracijos direktoriaus 2020 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. A1-921 patvirtinto (duomenys neskelbtini) seniūno pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 2 punkto, Taisyklių 32, 39, 44, 48, 50, 57, 58 punktų, Asmens duomenų tvarkymo taisyklių 6.2 punkto, Administracijos direktoriaus 2012 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. A1-336 patvirtintų Administracijos valstybės tarnautojų etikos taisyklių (toliau – ir Etikos taisyklės) 6.2, 6.3, 7.3, 11.3, 14.1 punktų, VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų pažeidimai. Teismas vadovavosi Pareigybės aprašymo 2, 8 punktais, Taisyklių 32, 39, 44, 48, 57, 58 punktais ir darė išvadą, kad pareiškėja neturėjo įgaliojimų savo vardu pasirašyti ir išsiųsti raštą NŽT Palangos skyriui, nesuderinusi jo su Administracija.
10. Teismas vadovavosi Asmens duomenų tvarkymo taisyklių 6.2 punktu, nustatė, kad iš 2021 m. balandžio 16 d. pareiškėjos Inspekcijai išsiųsto rašto Nr. (15.25)-V3-27 matyti, jog pareiškėja kartu su informacija pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame yra nurodyti fizinių asmenų duomenys, nors pareiškėjai nėra suteikti įgaliojimai tvarkyti asmens duomenis, todėl darė išvadą, kad pareiškėja pažeidė Asmens duomenų tvarkymo taisyklių 6.2 punktą.
11. Teismas vadovavosi VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktais, Etikos taisyklių nuostatomis ir darė išvadą, kad pareiškėja, parengdama, pasirašydama bei išsiųsdama Raštus institucijoms, veikė ne pagal jai suteiktus įgaliojimus, netinkamai atliko Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nesilaikė VTĮ nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos atsakomybės ir profesionalumo principų.
12. Teismas subjektyviais ir nešalinančiais tarnybinės atsakomybės laikė pareiškėjos argumentus dėl neigiamų padarinių neįvardijimo ir viešo intereso apgynimo bei sutiko su Administracijos direktorės nuomone, jog neigiamos pasekmės kilo, kadangi pareiškėja, nesuderinusi savo veiksmų su Administracija, pakenkė institucijos dalykinei reputacijai.
13. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, pažymėjo, kad atsakovo atstovas paaiškino, jog neturi duomenų, kad pareiškėja yra profesinės sąjungos narė. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš bylos medžiagos matyti, jog Administracijos direktorius įsakymą atlikti pareiškėjos galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą pasirašė 2021 m. balandžio 22 d., t. y. tą pačią dieną, kurią, pareiškėjos teigimu, ji tapo profesinės sąjungos nare. Iš byloje esančio 2021 m. balandžio 27 d. pareiškėjai Administracijos siųsto Pranešimo apie tarnybinį nusižengimą matyti, kad pranešime yra nurodymas: „Jei esate išrinktas į įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą, prašome patvirtinti šį faktą įrašu „taip“ arba „ne“.“ Pareiškėja pranešime šio fakto nei patvirtino, nei paneigė. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja teismui taip pat nepateikė jokių duomenų, kad yra profesinės sąjungos narė. Kadangi byloje nėra duomenų apie pareiškėjos narystę profesinėje sąjungoje, teismas šiuo klausimu daugiau nepasisakė.
14. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad pareiškėja nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 22 d. teikė Seniūnijos vardu informaciją juridiniams ir fiziniams asmenims, taip pat bendro pobūdžio informaciją Teisingumo ministerijai, ir atkreipė dėmesį, kad šie pareiškėjos argumentai neturi teisinės reikšmės, nes tai nepaneigia jos padaryto tarnybinio nusižengimo ir dėl to atsiradusio pagrindo skirti jai tarnybinę nuobaudą, o klausimas, ar kiti tarnautojai padarė tarnybinius nusižengimus, nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Teismui nekilo abejonių dėl pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo fakto ir jo teisinio vertinimo.
15. Teismas darė išvadą, kad bylos duomenys patvirtino, jog pareiškėja, 2021 m. balandžio 16 d. ir 2021 m. balandžio 21 d., neturėdama įgaliojimo, parengė, pasirašė ir išsiuntė Raštus Inspekcijai ir NŽT Palangos skyriui. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei išklausęs proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, konstatavo, jog atsakovas surinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos tarnybinio nusižengimo faktą, bylos faktines aplinkybes nustatė remdamasis leistinais įrodymais ir juos ištyrė bei įvertino. Visos faktinės aplinkybės ir įrodymai, reikšmingi tarnybinio nusižengimo pagrindimui, buvo nustatyti ir įvertinti Išvadoje. Teismas vadovavosi VTĮ 33 straipsnio 2 dalimi ir vertino, kad Išvada parengta laikantis teisės aktų reikalavimų, t. y. nurodant pareiškėjos paaiškinimų turinį, tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, teisės aktų nuostatas, kurias pažeidė pareiškėja, tarnybinio nusižengimo subjektą, objektą, objektyviąją ir subjektyviąją puses, lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei Administracijos Juridinio skyriaus vedėjo padarytą išvadą – pripažinti pareiškėją padarius tarnybinį nusižengimą. Teismas konstatavo, kad Administracijos direktorius, vadovaudamasis Išvada, priėmė Įsakymą, taip pat laikydamasis VTĮ bei Aprašo nuostatų reikalavimų. Teismas nurodė, kad pareiškėja neteikė jokių įrodymų, kurie paneigtų atsakovo nustatytas aplinkybes, susijusias su jai inkriminuotais pažeidimais, o atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, dėl ko jai turi būti skirta tarnybinė nuobauda. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos veikoje buvo jai inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl ji pagrįstai bei teisėtai buvo patraukta tarnybinėn atsakomybėn, todėl Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.
16. Teismas vadovavosi VTĮ 33 straipsnio 3 dalimi, nustatė, kad pareiškėjai už padarytą tarnybinį nusižengimą skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, yra švelniausia nuobauda, numatyta VTĮ 33 straipsnio 3 dalyje, ir darė išvadą, kad ši nuobauda yra adekvati pareiškėjos padaryto pažeidimo pobūdžiui, atitinka teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Nenustatęs Įsakymo neteisėtumo pagrindų, teismas atmetė pareiškėjos skundą.
III.
17. Pareiškėja V. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jos skundą. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
18. Pareiškėja nurodo, kad jai pareikštas kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo yra blanketinis, nepagrįstas jos veiksmais, todėl nekonkretus bei pernelyg abstraktus, todėl buvo pažeista jos teisė į gynybą. Pareiškėja pažymi, kad teismas išdėstė kiekvieną tarnybiniame nusižengime nurodyto teisės akto punktą bei susiejo su jos veiksmais, tačiau tai turėjo būti padaryta pranešime apie galimą pažeidimą tarnybinio patikrinimo metu, o ne teismo sprendime. Pareiškėjos teigimu, pranešime apie padarytą tarnybinį nusižengimą neteisingai nurodyta, kad ji neturėjo įgaliojimo rengti dokumentus. Pareiškėja paaiškina, kad vienu atveju jai buvo pavesta parengti atsakymą NŽT, kitu atveju ji rėmėsi Pareigybės aprašymu (4, 7, 8, 10 p.). Pareiškėja nurodo, kad teismas nesiėmė iniciatyvos bei neatskleidė seniūno įgaliojimų, atstovaujant Seniūniją bei priimant su Seniūnijos veikla susijusius sprendimus. Raštai buvo teikiami dėl gatvių, esančių Seniūnijoje. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad visi veiksmai buvo atliekami tik su Seniūnijoje buvusiais objektais. Pareiškėja nurodo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintas administracinės paslaugos, administracinės procedūros, administracinės procedūros sprendimo, tarnybinės pagalbos sąvokas ir pažymi, kad ji pirmuoju atveju teikė tarnybinę pagalbą bei atliko administracinę paslaugą, nes pateikė NŽT Palangos skyriui informaciją kuo skubiau. Antruoju atveju, priimdama sprendimą, kreipėsi į Inspekciją dėl galimai neteisėtų statybų. Pareiškėja darė išvadą, kad šie veiksmai buvo atlikti tiek įstatymo, tiek Pareigybės aprašyme nurodytos kompetencijos ribose. Jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų atlikti piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, ar turint korupcinį pobūdį, pareiškėjos teigimu, nebuvo atlikta. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad teikė informaciją, kuri yra jautri korupciniu požiūriu, nes tai susiję su galimai nelegaliomis statybomis, todėl jos veiksmai turėjo būti vertinti ir šiuo aspektu.
19. Pareiškėja pabrėžia, kad jos veiklos rezultatai pasiekti mažiausiomis sąnaudomis, atlikti laiku ir pateikti atitinkamoms institucijoms, kad jos galėtų nekliudomai vykdyti savo funkcijas. Lyginant naudos ir žalos santykį, pareiškėjos teigimu, jos veiksmais padaryta nauda buvo didesnė, nei kad galimai padaryta žala. Pareiškėja nurodo, kad jos veiksmais buvo siekiama rezultato – užtikrinti NŽT veiklą bei reaguoti į galimai neteisėtas statybas. Pirmuoju atveju NŽT veikla nebuvo sutrikdyta, jos atstovė pati prašė pateikti informaciją kuo greičiau. Duomenų, kad buvo pateikta netinkama informacija ar ne laiku, nebuvo gauta. Pati Administracijos direktorė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji negali paneigti, jog raštai buvo tinkamai paruošti, todėl tokiu atveju reikalinga nustatyti, ar buvo kilusios neigiamos pasekmės, ar ne. Pareiškėjos teigimu, atsižvelgiant į neigiamų pasekmių nebuvimą, galimas tarnybinis nusižengimas turi būti vertintinas kaip mažareikšmis, už kurį tarnybinės nuobaudos – pastabos, paskyrimas yra neproporcingas ir neadekvatus.
20. Pareiškėja pažymi, kad institucijos dalykinė reputacija ir jos sumenkinimas turėjo būti atskleisti tiek tarnybinio patikrinimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu. Pareiškėja akcentuoja, kad tiek tarnybinio patikrinimo metu, tiek teismo posėdžio metu ji minėjo, kad yra profesinės sąjungos narė, tačiau teismas neįvertino, kad nebuvo gautas profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas drausminei nuobaudai skirti.
21. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad teismas sprendime konstatavo, jog Išvadoje bei Įsakyme nurodyta, kad pareiškėja pažeidė Asmens duomenų tvarkymo taisyklių 6.2 punktą, tačiau pranešime apie galimą tarnybinį pažeidimą tai nebuvo nurodyta, todėl buvo pažeista jos teisė į gynybą. Pareiškėja paaiškina, kad savo darbe dažnai susiduria su asmens duomenų rinkimu, tačiau šie duomenys yra naudojami tik tarnybiniam būtinumui. Šiuo atveju asmens duomenys taip pat buvo renkami bei pateikti tik kompetentingai institucijai, šie duomenys nebuvo paviešinti tretiesiems asmenims, todėl pareiškėja daro išvadą, kad ji nepažeidė Asmens duomenų tvarkymo taisyklių.?
22. Pareiškėja pažymi, kad teismas turėjo vertinti, kaip buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, ar pranešimas apie galimą tarnybinį pažeidimą yra aiškus, ar tiksliai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas (nurodomi konkretūs jo veiksmai (neveikimas), padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės), tačiau teismas sprendime taisė Administracijos padarytas klaidas, tuo peržengė įrodymų vertinimo ribas, išreiškė savo šališkumą bei palankumą atsakovui, taip pažeisdamas šalių rungimosi principą.
Atsiliepimas
23. Atsakovas Administracija atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjos apeliaciniu skundu, nurodo, kad teisingai aiškino ir taikė teisės normas, o pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai yra abstraktaus pobūdžio, nepagrįsti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
24. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. A2-79, kuriuo pareiškėjai, ėjusiai (duomenys neskelbtini) seniūnės pareigas, paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, pagrįstumas ir teisėtumas.
25. Pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo fakto ir jo teisinio vertinimo, todėl teismas atmetė pareiškėjos skundą. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.
26. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013, kt.). Tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą.
27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo; būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., 2015 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-37-662/2015).
28. Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012). Įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę valstybės tarnautojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011).
29. Jeigu konstatuojama, kad iš viso nebuvo pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą, pavyzdžiui, dėl to, jog nustatyti (įrodyti) ne visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai ar padarytas tarnybinis nusižengimas vertintinas kaip mažareikšmis, sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą panaikinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5-552/2015).
30. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai 2021 m. balandžio 28 d. buvo įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą su prašymu iki 2021 m. gegužės 5 d. pateikti raštišką paaiškinimą. Šiame pranešime buvo nurodyta, kad yra pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl pareiškėjos galimo tarnybinio nusižengimo, t. y., kad 2021 m. balandžio 6 d. ir 2021 m. balandžio 21 d. pareiškėja, neturėdama įgaliojimo, parengė, pasirašė ir išsiuntė Raštus Inspekcijai ir NŽT Palangos skyriui, tuo pažeisdama Taisyklių 32, 39, 44, 48, 50, 57, 58 punktus, Etikos taisyklių 6.2, 6.3, 7.3, 11.3, 14.1 punktus, VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 1, 12 punktus, 16 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktus.
31. Atsakovo nustatytas pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas iš esmės siejamas su Taisyklių 32, 39, 44, 48, 50, 57, 58 punktuose nustatytais imperatyviais reikalavimais Administracijos siunčiamų dokumentų rengimui. Iš Administracijos struktūros matyti, kad Seniūnija yra struktūrinis Administracijos padalinys. Pareigybės aprašymo 2 punkte įtvirtinta, kad (duomenys neskelbtini) seniūno pareigas einantis valstybės tarnautojas yra tiesiogiai pavaldus savivaldybės administracijos direktoriui. Pagal Taisyklių 39 punktą, visi padalinių parengti dokumentų projektai turi būti suderinti su dokumento užduotimi susijusiais padaliniais bei su tuos padalinius koordinuojančiu direktoriaus pavaduotoju. Pagal Taisyklių 44 punktą, dokumento projektą visais atvejais turi vizuoti jo rengėjas. Dokumento originalas su visa rengimo medžiaga pateikiamas vadovybei pasirašyti (Taisyklių 48 p.). Taisyklių 57 punkte išvardinti dokumentai, kuriuos pasirašo Administracijos direktorius, Taisyklių 58 punkte – dokumentai, kuriuos pasirašo Administracijos direktoriaus pavaduotojas.
32. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip teisingai nurodė pareiškėja, apie Asmens duomenų tvarkymo taisyklių 6.2 punkto pažeidimą buvo nurodyta tik Išvadoje ir Įsakyme. Pranešime apie tarnybinį nusižengimą šių taisyklių pažeidimas nebuvo nurodytas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja pažeidė Asmens duomenų tvarkymo taisyklių 6.2 punktą.
33. Atsižvelgus į nutarties 30, 31 punktuose nurodytas aplinkybes, nesutiktina su pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiais dėl pranešimo apie tarnybinį nusižengimą abstraktumo. Tokius pareiškėjos teiginius paneigia ir jos 2021 m. gegužės 5 d. raštas dėl tarnybinio nusižengimo (paaiškinimas), iš kurio turinio matyti, kad pareiškėjai yra suprantama, dėl kokių pažeidimų yra pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, šiame paaiškinime pareiškėja nurodė savo nesutikimo argumentus. Todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais, kad pranešimo apie tarnybinį nusižengimą ydingumas lėmė jos teisės į gynybą pažeidimą.
34. Vadovaujantis nutarties 31 punkte paminėtomis Taisyklių nuostatomis darytina išvada, kad pareiškėja, kaip Administracijos struktūrinio padalinio vadovė, turėjo pareigą Raštus suderinti su Administracija, perduoti Raštų projektus Administracijai pasirašyti ir vizuoti Raštų projektus. Tačiau pareiškėja šių veiksmų neatliko, pati parengė Raštus, juos pasirašė ir išsiuntė atitinkamai Inspekcijai ir NŽT Palangos skyriui. Todėl atmestini pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiai, kad veiksmus, susijusius su Raštų parengimu, pasirašymu ir išsiuntimu kitoms institucijoms ji atliko savo kompetencijos ribose.
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pareiškėjos padarytas formaliosios sudėties tarnybinis nusižengimas nereikalauja nustatyti neigiamų pasekmių, tačiau jas būtina nustatyti ir aptarti skiriant tarnybinę nuobaudą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje administracinėje byloje nėra nustatytos pareiškėjos padaryto nusižengimo neigiamos pasekmės, tokios pasekmės nenurodytos nei Išvadoje, nei Įsakyme. Tik bylos nagrinėjimo metu atsakovas užsiminė apie pakenkimą institucijos dalykinei reputacijai. Šiame kontekste paminėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. lapkričio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-872-261/2015 vertino, kad mažareikšmis tarnybinis pažeidimas neturi sudaryti pagrindą skirti tarnybinę nuobaudą. VTĮ 32 straipsnio 2 dalis nustato, jog mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kurio tyrimą atlikus nustatyta, kad jis yra formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui. Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjos padarytas pažeidimas yra formaliosios sudėties, neigiamos pasekmės nenustatytos, be to, teisėjų kolegijos vertinimu, tarnybinės nuobaudos paskyrimas šioje byloje būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui. Todėl Įsakymas naikintinas, nes padarytas pažeidimas yra mažareikšmis (VTĮ 32 str. 2 d.). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas priimant naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Konstatavus, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, tenkinant pareiškėjos skundą, teisėjų kolegija nebepasisako dėl kitų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų.
36. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja, parengdama, pasirašydama ir išsiųsdama Raštus, nesilaikė Taisyklėse nustatytos dokumentų rengimo tvarkos, tačiau pažeidimas yra formalaus pobūdžio, dėl jo nekilo jokių neigiamų pasekmių, todėl pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas yra laikytinas mažareikšmiu ir tarnybinės nuobaudos paskyrimas yra neproporcingas padaryto nusižengimo sunkumui. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo tenkinamas pareiškėjos skundo reikalavimas, t. y. panaikinamas Sprendimas.
37. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Kadangi pareiškėja nepateikė patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrindimo, todėl bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant šią administracinę bylą, nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos V. S. apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjos V. S. skundą tenkinti ir panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. A2-79 „Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo V. S.“.
Sprendimas neskundžiamas.