Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-08-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2373-1011/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-08-12
Bylos Nr.
1-2373-1011/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28783-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Dūdys
Kaltinamasis
A. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2373-1011/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28783-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.3; 2.3.4.3; 2.1.10.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys,sekretoriaujant D. K.,dalyvaujant prokurorei I. V.,kaltinamajam A. V., jo gynėjui advokatui E. V.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB „V.“, neteistas,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ str. 1 d., padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent:

2019-07-08 apie 19.14 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,66 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis A. V. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo prisipažino ir paaiškino, kad nagrinėjamu atveju, tą dieną, kai buvo sulaikytas vairuojantis neblaivus, draugą išleido iš ligoninės, todėl su kitu draugu jį nuvežė namo. Atvažiavęs pasėdėjo mašinoje, „padarė po gramą“, gėrė degtinę. Buvo mintis palikti mašiną, bet kažkas galvoje susisuko, todėl nutarė važiuoti, nes oro sąlygos tikrai buvo geros. Važiuodamas (duomenys neskelbtini), t. y. pravažiavęs beveik visą miestą, pažeidė kelių eismo taisykles, sukėlė eismo įvykį. Po to su nukentėjusiaisiais neteko bendrauti, tačiau pasižada kompensuoti visus jų patirtus nuostolius. Pažymėjo, kad jo vairuotas automobilis priklauso jam, jis nebuvo draustas, tačiau visą žalą atlygins, kai draudimo bendrovė išmokės kompensaciją. Nurodė, kad gauna apie 700–800 Eur darbo užmokestį. Savo poelgį vertina labai blogai, kaltę pilnai pripažįsta, gailisi dėl tokių savo neteisėtų veiksmų. Teismo prašė atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą.

Žemesnės instancijos teismas

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o kaltinamasis A. V., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo (BK 11 str. 3 d.) padarymu, po kaltinimų paskelbimo teismui davė išsamius parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamojo gynėjas ir prokurorė, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

2019-07-09 įtariamuoju apklausto A. V. parodymais, jog vairuotojo pažymėjimą turi išduotą Didžiosios Britanijos valstybėje, Lietuviško vairuotojo pažymėjimo neturi. Norėjo pasikeisti, tačiau nespėjo. Automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam ir pirktas už jo lėšas. Automobiliu naudojasi pats, savo reikmėms. 2019-07-08 apie 14 val. jis atvažiavo pas savo draugą, kuris gyvena Vilniuje, prie žiedo adresu (duomenys neskelbtini), namo tiksliai nepamena. Pas draugą jis atvažiavo su automobiliu Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jie su draugu vartojo alkoholinį gėrimą degtinę, būdami tryse išgėrė 0,7 l talpos degtinės butelį. Maždaug po 2–3 valandų jis sėdo į savo automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pavežė savo draugą iki (duomenys neskelbtini). Paleidęs draugą jis toliau vienas važiavo link savo namų, adresu (duomenys neskelbtini). Važiavo (duomenys neskelbtini). Žiede jam reikėjo pasirinkti pirmą išvažiavimą į (duomenys neskelbtini), tačiau važiuodamas pirma eismo juosta maždaug 60–70 km/h greičiu ir nespėjo sustoti ir atsitrenkė į priekyje stovintį automobilį Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pats nesuprato, kodėl taip įvyko, nes eismo sąlygos buvo geros, šviesus paros metas, matomumas geras. Atsitrenkęs jis išlipo iš automobilio ir kalbėjo su priekyje važiavusio automobilio vairuotoja ir jos vyru. Be to jam atsitrenkus į automobilį Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šis atsitrenkė į dar kitą automobilį „FIAT DUCATO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus policijos pareigūnams jis sutiko pasitikrinti blaivumą ir pamena, kad abu kartus jam buvo nustatytas virš 1,50 promilės girtumas. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi (b. l. 53–54).

2019-07-09 liudytoja apklaustos J. R. parodymais, kad 2019-07-08 apie 19 val. ji vairavo automobilį Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Buvo šviesus paros metas, be kritulių, kelio danga šlapia. Buvo įsijungusi žibintus. Kartu su ja važiavo ir jos sūnus M. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuris sėdėjo vaikiškoje kėdutėje, esančioje automobilio galinėje sėdynėje, prisisegęs. Su juo ir jos sūnumi taip pat važiavo R. S., kuris sėdėjo irgi ant galinės sėdynės ir jos vyras V. R., kuris sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Važiuojant link žiedo ir iki jo likus apie 30 metrų, priekyje jos sustojo automobilis Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo pirmoje eismo juostoje, ji sustojo taip pat pirmoje eismo juostoje. Jos automobilis stovėjo maždaug ties (duomenys neskelbtini), ir staiga pajuto smūgį į savo automobilio galinę dalį, dėl ko ji atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsitrenkusi į priekyje stovėjusį automobilį, vėl atsitrenkė į jos galinę automobilio dalį atsitrenkusį automobilį. Iš karto išlipo iš automobilio ir pirmiausiai paprašė aplinkinių žmonių, kad iškviestų greitąją medicinos pagalbą, nes jos sūnus sakė, kad labai skauda galvą ir išsigandęs verkė. Vėliau ji pastebėjo, kad automobilis įvažiavęs jai į galinę jos automobilio dalį yra Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Visą laiką jie visi trys vairuotojai, buvo lauke, kas iškvietė policiją, nežino tiksliai. Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, visą laiką iki policijos atvykimo kalbėjo telefonu, alkoholio jos akivaizdoje nevartojo ir visą laiką pravaikščiojo aplinkui savo automobilį. Po smūgio ji buvo priėjusi prie Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio vairuotojo ir jo paklausė, ar jam viskas gerai, jis jai atsakė, kad viskas gerai. Minėtas vyras atrodė keistai, tačiau ji nebuvo tiek arti prie jo, kad būtų galėjusi užuosti alkoholio kvapą, tiesiog jo veiksmai ir kalbėsena buvo lėta. Ji paklausė, kaip čia viskas įvyko, ar nematė, ar kas? Jis jai atsakė „Nežino“ ir tiesiog gūžtelėjo pečiais. Jos sūnų GMP išvežė į Santaros klinikas, kur nustačius galvos sumušimą, jis išleistas gydytis ambulatoriškai. Jai Respublikinėje Lazdynų universitetinėje ligoninėje nustatė, galvos paviršinį sužalojimą ir išleido gydytis ambulatoriškai (b. l. 27–28).

2019-07-10 liudytoju apklausto policijos pareigūno O. G. parodymais, kad 2019-07-08 patruliuojant kartu su patruliu A. Š. apie 19.14 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, prie Savanorių žiedo susidūrė trys automobiliai. Atvykus į įvykio vietą pamatė, kad automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. V., gim. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į priekyje stovintį automobilį Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. R., gim. (duomenys neskelbtini), o Ford automobilis nuo smūgio atsitrenkė į priekyje stovėjusio automobilio Fiat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. S., gim. (duomenys neskelbtini), galą. Eismo įvykio metu nestipriai nukentėjo J. R. automobilyje važiavęs jos sūnus M. R., gim. (duomenys neskelbtini), kurį GMP išvežė patikrinimui į Santariškių ligoninę. Eismo įvykio metu buvo apgadinti visi trys automobiliai. Automobilio Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti. Patikrinus alkotestersiu A. V. pirmu pūtimu nustatytas 1,99 promilės girtumas, antru pūtimu – 1,68 promilės girtumas. Vairuotojas A. V. paaiškino, kad važiavo namo iš draugo, ką ir kada vartojo nepasakė. Taip pat nustatyta, kad vairuotojas A. V. neturi teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonių ir jo automobilis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (b. l. 31–32).

2019-07-08 Vilniaus aps. VPK patrulių rinktinės 2 kuopos 5 būrio vyriausiųjų patrulių A. Š. ir O. G. tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodytos policijos pareigūno O. G. parodymams analogiškos aplinkybės (b. l. 6–7).

Alkotesterio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKB-0191 matavimo duomenimis, patvirtinančiais, kad 2019-07-08 19.30 val. A. V. išpūstame ore nustatytas 1,99 prom. etilo alkoholio koncentracija 19.52 val. – 1,68 prom. etilo alkoholio koncentracija (b. l. 38–39).

VĮ „Regitra“ išrašas liudija, kad automobilis Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas A. V. vardu (b. l. 9).

VŠĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Peugeot 607 (2005 m.) kaina 2019 m. liepos mėnesį Lietuvoje su PVM buvo 2 120 Eur (b. l. 12).

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo

BK 281¹ str. 1 d. be kita ko, numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma visiškai patvirtino A. V. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme A. V. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad prieš vairuodamas automobilį vartojo alkoholį – gėrė degtinę.

Tai, jog A. V. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – Alkotesterio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKB-0191 matavimų duomenys, liudytojų J. R. ir O. G. ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai, vyriausiųjų patrulių A. Š. ir O. G. tarnybiniai pranešimai.

Iš alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0191 patikros sertifikato matyti, kad jo matavimo paklaida matavimų intervale nuo 0,01 iki 1 prom. yra lygi 1,7 prom. (b. l. 37). Ši matavimo paklaida vertintina A. V. naudai, todėl kaltinimai tikslintini, nurodant, kad vairavimo metu jo iškvėptame ore buvo ne mažesnė kaip 1,66 (1,68 prom. – 1,7 prom. ~ 1,66 prom.) prom. etilo alkoholio koncentracija. Toks kaltinimų tikslinimas nekeičia A. V. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. V. 2019-07-08 apie 19.14 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,66 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad tokiais veiksmais A. V. padarė BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Dėl A. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisme gautas kaltinamojo A. V. mamos I. V. prašymas perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą jos atsakomybei, tokiu būdu atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės.

Žemesnės instancijos teismas

BK 40 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 str. 3 d.). Šio straipsnio 2 d. nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 str. 1–3 d. nurodytų sąlygų visumai. Pagal BK 40 str. 4 d., laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų.

Sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, įvertintina tai, kad A. V. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju bei teisminio nagrinėjimo metu pilnai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl neteisėtų veiksmų, savo poelgį vertino išskirtinai kritiškai, anksčiau niekada nebuvo teistas (b. l. 32). Teisminio nagrinėjimo metu A. V. patvirtino, kad pilnai atlygins eismo įvykio metu padarytą žalą, yra dirbantis. Todėl pripažintina, kad yra BK 40 str. 2 d. 2–3 p. numatytos sąlygos.

Teismas įvertina ir tai, kad A. V. nors ir buvo anksčiau, buvo baustas už administracinių teisės pažeidimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, padarymą, tačiau šie pažeidimai nelaikytini šiurkščiais (b. l. 33–35).

Aptartos aplinkybės, charakterizuojančios kaltinamąjį, leidžia teismui daryti išvadą, kad jo padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, taip pat pagrįstai manyti, kad A. V. ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl yra ir BK 40 str. 2 d. 1 p. numatyta sąlyga.

BK 40 str. 1 ir 3 d. taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 str. taikymo laiduotojas turi atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, Nr. 2K-P-82/2010 ir kt.).

Laiduotoja A. V. teisme paaiškino, kad yra kaltinamojo mama, gyvena kartu su kaltinamuoju, niekada su juo nėra susipykusi. Nurodė, kad A. V. yra labai tylus, klauso jos patarimų. Apie padarytą pažeidimą sužinojo iš karto, aiškinosi kodėl taip pasielgė, daug kartų apie tai kalbėjo. Būdama medikė, ji puikiai žino kokios pasekmės gali kilti dėl tokių neteisėtų veiksmų, todėl jo poelgį vertina išskirtinai neigiamai. Tvirtina, kad savo sūnaus, kuris praktiškai alkoholio nevartoja, nei karto nėra mačiusi pasigėrusio; gal alaus butelį kartais išgerdavo. Nori, kad jis būtų atleistas pagal laidavimą, perduodant jos atsakomybei.

Vertindamas laiduotoją charakterizuojančius duomenis teismas pažymi, kad A. V. neteista, administracine tvarka niekada nebuvo bausta.

Visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad A. V. nuolat bendrauja su A. V., tarp jų egzistuoja stiprus tarpusavio ryšys. Todėl, teismo vertinimu, A. V. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, neabejotinai galintis daryti teigiamą ir reikalingą įtaką kaltinamajam.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas A. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant mamos A. V. atsakomybei pagal laidavimą ir nustatant 1 metų laidavimo terminą. Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, taip pat laiduotojos prisiimtą atsakomybę, jų tarpusavio ryšį, laidavimas skirtinas be užstato.

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo ir paskirtų kardomųjų priemonių tolimesnio taikymo motyvai

BK 67 str. 1 d. nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 d., be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.), turto konfiskavimas (BK 72 str.).

A. V. nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdamas girtas, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, taigi padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą. Todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones – paskyrimas, nustatant kiek mažesnį negu vidutinės trukmės, t. y. 2 metų, tokio draudimo terminą (BK 68 str.). Vadovaujantis teismine praktika, teisės vairuoti uždraudimo terminas skaičiuotinas nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, priėmimo dienos, t. y. nuo 2019-07-10 (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Pagal BK 72 str. 2 d., konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto straipsnio 3 d. nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ str. 1 d. numatytas nusikaltimas, yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 str. sumatyto konfiskuotino turto požymius (kasacinė nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017 ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. V. nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam (b. l. 9). Taigi, teismas, vadovaudamasis BK 72 str. 2–3 d., gali taikydamas baudžiamojo poveikio priemonę iš kaltininko konfiskuoti automobilį Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Vertinant ar nagrinėjamu atveju A. V. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio vertės išieškojimas – yra reikšmingi teisminėje praktikoje pateikti išaiškinimai. Teismų praktikoje pažymėta turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (kasacinė 2017-10-31 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

Teismas, pažymi, kad A. V. nagrinėjamą nusikaltimą padarė būdamas girtas, kai nustatytas neblaivumo laipsnis 1,66 prom. Taigi padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą, kuris be to ir buvo eismo įvykio kilimo priežastimi.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, taip pat tai, jog byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų teigti, jog aptartos baudžiamosios poveikio priemonės skyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, teismas daro išvadą, kad taikytinos BK 72 str. 3 d. nuostatos ir iš A. V. valstybės naudai konfiskuotinas automobilis Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vin (duomenys neskelbtini).

2019-07-10 nutarimu automobiliui automobilis Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14–17), taikytas laikinais nuosavybės teisių apribojimas, paliktinas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam A. V. 2019-07-09 ir 2019-07-10 nutarimais (b. l. 60, 62) paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 151 str. 6 d., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas

nusprendžia:

A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), padariusį Baudžiamojo kodekso 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos I. V., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 str. 3 d., paskirti A. V. baudžiamojo poveikio priemones:

1) 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

2) konfiskuoti automobilį Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vin (duomenys neskelbtini).

A. V. paskirtas kardomąsias priemonės – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir teisės vairuoti transporto priemones sustabdymą – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

A. V. priklausančio automobilio Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vin (duomenys neskelbtini), taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimas, palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Išaiškinti A. V., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai Irenai Vasiliauskienei, kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Dūdys