- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-16
- Bylos Nr.
- e2S-679-643/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09763-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Ieškovas
- L. B.
- Atsakovas
- V. B.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės L. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir kitų susijusių reikalavimų, ir atsakovo V. B. priešieškinį, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė SEB bankas, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas ieškovės L. B. ieškinys atsakovui V. B. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir kitų su tuo susijusių klausimų, ir atsakovo V. B. priešieškinis, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba).
Žemesnės instancijos teismas
2. 2023 m. sausio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ieškovės L. B. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti nepilnamečių vaikų K. B. ir E. B. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove bei nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nustatant, kad: 1) Tėvas bendrauja su vaikais K. B. ir E. B. kas antrą savaitgalį, savo transportu, pastangomis ir lėšomis paimdamas vaikus penktadienį, pasibaigus ugdymo valandoms (nuo 17 val.) iš jų gyvenamosios vietos arba kitos vietos (priklausomai nuo to, kur vaikai yra) ir savo transportu, pastangomis ir lėšomis grąžindamas juos motinai sekmadienį nuo 19 val. iki 20 val. į jų gyvenamąją vietą, bendravimo metu leidžiant atsakovui vaikus vežtis į kitus Lietuvos miestus; 2) Bendravimas šventinėmis dienomis: poriniais metais vaikai su tėvu V. B. praleidžia: Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, Lietuvos nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.). Poriniais metais vaikai su motina praleidžia: Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.), Šv. Velykas, Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.); 3) Neporiniais metais vaikai su tėvu V. B. praleidžia: Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.), Šv. Velykas, Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.). Neporiniais metais vaikai su motina praleidžia: Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, Lietuvos nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.); 4) Tėvas bendrauja su vaikais kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena), o motina – pirmąją gegužės sekmadienį (Motinos diena). Jei Motinos diena sutampa su tėvo bendravimo su vaiku laikotarpiu, tuomet tėvas grąžina vaikus į gyvenamąją vietą iki šios šventinės dienos; 5) Vaikai tėvo transportu, pastangomis ir lėšomis paimami iš jų gyvenamosios vietos šventinės dienos rytą nuo 10 val. iki 11 val. ir tėvo transportu, pastangomis ir lėšomis grąžinami į vaikų gyvenamąją vietą šventinės dienos vakarą nuo 19 val. iki 20 val.; 6) Vaikų gimimo dieną tėvas V. B. vaikus iš jų gyvenamosios vietos gali pasiimti tik motinai L. B. sutinkant, tačiau turi nevaržomą teisę gimtadienį švenčiančius vaikus aplankyti jų gyvenamojoje vietoje; 7) Nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, vaikai negali būti paimami iš jų gyvenamosios vietos, kai vaikai (ar vienas iš jų) serga ar turi sveikatos negalavimų, nepriklausomai nuo to, ar toks sveikatos sutrikimas ar negalavimas yra patvirtintas gydytojo pažyma ar nėra. Tuo atveju, jeigu vaiko liga ar sveikatos sutrikimas sutampa su diena, kuri pagal bendravimo tvarką priskirta tėvui, jam tokia praleista diena yra kompensuojama, tėvų bendru sutarimu sudarant galimybę tėvui su vaikais (vaiku) bendrauti kitą tėvų suderintą dieną; 8) Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų telefonu, SMS žinute ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus; 9) Jeigu tėvas atostogas su vaikais nori praleisti užsienyje, jis turi iš anksto gauti rašytinį motinos sutikimą, suderinti su motina kelionės laiką ir trukmę, pasirūpinti vaikų kelionės dokumentais, su kelione susijusių išlaidų padengimu. Už vaikų saugumą kelionės metu atsako tas tėvas, kurio iniciatyva vaikas keliauja.
Šalies argumentai
3. Ieškovė savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindė tuo, kad pastaruoju metu atsakovo elgesys ne tik žeidžia jos interesus, žemina ją kaip motiną, tačiau tapo ir žalingas nepilnamečių vaikų atžvilgiu, nes atsakovas, siekdamas matytis su nepilnamečiais vaikais tuomet, kai mano esant tinkama ir patogu tik jam, nepaiso to, jog vaikai serga ar negaluoja, t. y. vaikus reikalauja išleisti susitikti su tėvu, vykti į kitą miestą netgi tuomet, kuomet vaikų motina (ieškovė) aiškiai informuoja sutuoktinį, jog vaikai serga. Taip pat nurodė, kad tariamu rūpinimuisi vaikais atsakovas iš esmės manipuliuoja, tokiu būdu kerštaudamas sutuoktinei už „vaikų išsivežimą“ į kitą miestą. Ieškovės L. B. nuomone, yra akivaizdu, kad atsakovo pasirinktas bendravimo su vaikais ir ieškove būdas turi pavojingą tendenciją tėvo teises ir pareigas vaikų atžvilgiu įgyvendinti tokiu būdu, kad tai, visų pirma, žeistų ieškovę, kaip vaikų motiną, yra siekiama sukurti regimybę, jog ieškovė draudžia atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais.
4. Ieškovė savo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo papildomai pažymėjo, jog netinkamas tėvo veikimas nepilnamečių vaikų atžvilgiu pasireiškia ir tuo, jog apie planuojamą vaikų pasiėmimą atsakovas iš esmės kalba ir dėl to tariasi tik su pačiais vaikais, visiškai eliminuodamas iš tokių susitarimų ją (vaikų motiną), o vaikams dėl savo jauno amžiaus, pilnai nesuvokiant galimos rizikos tiek savo, tiek aplinkinių sveikatai, kuomet jie pasiimami pramogoms būdami sergantys, o motinai dėl to paprieštaraujant, tai sudaro prielaidas vaikų nuteikimui prieš motiną, kuri tampa viską draudžianti, kai tuo tarpu tėvas yra viską vaikams leidžiantis. Akcentavo, kad nenustačius nurodomos tvarkos, yra pažeidžiamos šalių nepilnamečių vaikų, o taip pat ir jų motinos (ieškovės) teisės ir interesai.
5. Pabrėžė, jog nustačius laikiną bendravimo tvarką, tai galimai leistų išvengti tarp šalių kylančių konfliktų, nes šie lemia didelę sumaištį ieškovės ir atsakovo bendravime ir santykiuose, neleidžia ieškovei planuoti savo ir vaikų laiko (tėvui apie pasiimtų vaikų grąžinimą neinformuojant ieškovės), bei kuria didžiulę santykių įtampą vaikų akivaizdoje.
Atsiliepimas
6. Atsakovas atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių prašė ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.
7. Atsakovo nuomone, ieškovė reiškia prašymą ir prašo užtikrinti tai kas yra išdėstyta ieškinyje ir priešieškinyje, todėl teismas taikydamas tokias laikinąsias apsaugos priemones faktiškai privalės įvertinti tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimų pagrįstumą, t. y. faktiškai išspręsti ginčą.
8. Nurodė, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos ir dėl to, kad ieškovė neįrodė, jog be šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taip pat nurodė, kad ieškovė siekia vienasmeniškai spręsti tėvo ir vaikų teisę bendrauti. Pažymėjo, kad labai rūpinasi vaikais, nesistengia kurti jokių konfliktų, jam nereikalingi jokie apribojimai ar privalomi dalykai, nes mano, kad abiem tėvams vaikų interesai yra didžiausias prioritetas, o vaikų bendravimą su tėvu reikia palikti laisvu – priklausomu nuo jo ir vaikų sveikatos būklės ir fizinių galimybių ir šioje situacijoje koks nors privalomas reguliavimas gali tik pakenkti.
9. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, pateikė byloje išvadą dėl ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir vaikų interesus, vadovaujantis vaikų teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, neturi pagrindo prieštarauti prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės. Pažymėjo, kad saugumas ir stabilumas, taip pat bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu, yra saugotini vaiko interesai, todėl ramybę ir saugumo jausmą vaikams užtikrintų būtent pastovus bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu, o stabilumą – nustatytos bendravimo tvarkos laikymasis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 24 d. nutartimi ieškovės L. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir iki galutinio teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo dienos nustatė nepilnamečių vaikų E. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. B., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su ieškove L. B.. Taip pat iki galutinio teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo dienos nustatė tokią atsakovo (ieškovo pagal priešieškinį) V. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečių vaikų E. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. B., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną bendravimo tvarką: 1) Tėvas V. B. su nepilnamečiais vaikais E. B. ir K. B. bendrauja ryšio priemonėmis atsižvelgiant į vaikų užimtumą; 2) Ieškovė L. B. įpareigojama sudaryti sąlygas atsakovui bendrauti su vaikais ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaikų užimtumą; 3) Tėvas bendrauja tiesiogiai su vaikais K. B. ir E. B. kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio (pirmąja bendravimo savaite laikant tą savaitę kuomet įsiteisės nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo). Tuomet motina L. B. penktadieniais nuo 19.00 iki 20.00 val. atveža tėvui V. B. vaikus atsakovo gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), o tėvas V. B. grąžina vaikus motinai sekmadienį nuo 19.00 iki 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą su motina L. B. ((duomenys neskelbtini)). Bendravimo metu leidžiama atsakovui vaikus vežtis į kitus Lietuvos miestus. 4) Ginčo šalys gali susitarti tarpusavyje ir dėl kitokio bendravimo, nesusitarus – bendraujama kaip nustatyta teismo. 5) Kai įvyksta pasikeitimų dėl objektyvių priežasčių dėl kurių negalimas bendravimas nustatytą savaitgalį, kiekvienas iš tėvų turi informuoti vienas kitą ne vėliau nei prieš dvi dienas, t. y. iki trečiadienio 8:00 val., arba jeigu nepalankios objektyvios aplinkybės susidarė vėliau, tai nedelsiant, kai tik gali apie tai informuoti. 6) Nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, bendravimas nevyksta, kai vaikai (ar vienas iš jų) serga ar turi sveikatos negalavimų, nepriklausomai nuo to, ar toks sveikatos sutrikimas ar negalavimas yra patvirtintas gydytojo pažyma ar nėra. Tuo atveju, jeigu vaiko liga ar sveikatos sutrikimas sutampa su diena, kuri pagal bendravimo tvarką priskirta tėvui, jam tokia praleista diena yra kompensuojama, tėvų bendru sutarimu sudarant galimybę tėvui su vaikais (vaiku) bendrauti kitą tėvų suderintą dieną. Tėvui pareikalavus patvirtintos gydytojo pažymos dėl vaiko (-ų) susirgimo (kilus abejonėms dėl vaiko (-ų) ligos), ieškovė šią pažymą (ar kitus medicininius dokumentus) turi pateikti atsakovui per 5 dienas nuo prašymo pateikimo dienos arba nurodyti objektyvias priežastis kodėl tokios pažymos (ar kitų medicininių dokumentų) negali pateikti. Teismas taip pat pasiūlė šalims išspręsti ginčą taikiai.
11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog šioje proceso stadijoje prieinamais duomenimis, nėra pagrindo išvadai, jog vaikams gyvenant su ieškove, pažeidžiamos jų teisės, sukuriama netinkama aplinka jų fizinei, psichologinei bei socialinei raidai, nėra duomenų, kad ieškovė negalėtų pasirūpinti šalių nepilnamečiais vaikais, nėra duomenų apie ieškovės negebėjimą tinkamai pasirūpinti šalių nepilnamečiais vaikais. Taip pat nurodė, kad šalims gyvenant skyriumi bei ieškovei reiškiant reikalavimą dėl laikinos bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu nustatymo, o šalims vis daugiau konfliktuojant dėl bendravimo su vaikais, siekiant teisinio apibrėžtumo, būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvens iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas šioje byloje, iš kur vaikas bus paimamas laikinam bendravimui ir kur grąžinamas, todėl sprendė, kad tikslinga laikiną vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.
12. Pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu išsprendžiamas klausimas tik dėl laikinos šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su viena iš šalių iki teismo sprendimo priėmimo, o klausimas dėl nuolatinės nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą. Nurodė, kad laikina bendravimo tvarka reikalinga tik tiek, kad padėtų sureguliuoti laikinai situaciją (kol bus išspręstas) tose dalyse kur konkrečiai tarp šalių atsiranda ginčų ir situacijos nesureguliavimas kenkia vaikų interesams, o ne laikinoje bendravimo tvarkoje aptarti visus bendravimo tvarkos klausimus ir situacijas.
13. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės prašoma tvarka tik iš dalies atitinka vaikų interesus, nurodė, kad byloje nepateikta, jog bendravimas su tėvu darytų vaikams žalą, priešingai, matyti, kad tėvui rūpi vaikai, jis jais rūpinasi, nuolat domisi, palaiko ryšį. Sprendė, kad ieškovei su vaikais gyvenant (duomenys neskelbtini), o atsakovui – (duomenys neskelbtini), maksimalus tėvo ir vaikų bendravimas nėra objektyviai įmanomas, tačiau tai nelaikytina pakankamai svarbia priežastimi vaikams su tėvu nebendrauti tiesiogiai, o bendrauti tik naudojantis ryšio priemonėmis, todėl vertino, kad tikslinga yra nustatyti, jog V. B. su nepilnamečiais vaikais ((duomenys neskelbtini)) bendrauja ryšio priemonėmis atsižvelgiant į vaikų užimtumą, o siekiant užtikrinti vaikų nepertraukiamą ugdymą ir jų ryšio su tėvu atkūrimą bei palaikymą, ieškovę įpareigojo sudaryti sąlygas atsakovui bendrauti su vaikais ryšio priemonėmis (įskaitant, bet neapsiribojant – telefonu, vaizdo skambučiais ir kt.), atsižvelgiant į vaikų užimtumą. Teismas patikslino laikiną bendravimo tvarką su galimybe tėvui su vaikais bendrauti ir gyvai.
14. Teismas nepritarė ieškovei, kad susiklosčiusioje situacijoje, kai pati ieškovė priėmė sprendimą su vaikais persikelti gyventi į kitą miestą nuo atsakovo, taip pat į atsakovo sveikatos būklę ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, jog tik atsakovas turi būti atsakingas už vaikų paėmimą (t. y. savo transportu, pastangomis ir lėšomis), todėl nustatė, jog mama atveža vaikus tėvui penktadienį, o tėvas grąžina vaikus motinai sekmadienį.
15. Teismas neturėjo pagrindo šioje proceso stadijoje tenkinti ieškovės siūlymo dėl bendravimo su vaikais per šventes ar gimtadienius, kadangi nebuvo pateikta teismui jokių duomenų dėl šių aplinkybių vykstančių ginčų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Ieškovė L. B. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-694-1153/2023 dalyje: „Tėvas bendrauja tiesiogiai su vaikais K. B. ir E. B. kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio (pirmąja bendravimo savaite laikant tą savaitę kuomet įsiteisės nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo). Tuomet motina L. B. penktadieniais nuo 19.00 iki 20.00 val. atveža tėvui V. B. vaikus atsakovo gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), o tėvas V. B. grąžina vaikus motinai sekmadienį nuo 19.00 iki 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą su motina L. B. ((duomenys neskelbtini))“ pakeisti ir šioje dalyje nustatyti: „Tėvas bendrauja tiesiogiai su vaikais K. B. ir E. B. kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio (pirmąja bendravimo savaite laikant tą savaitę kuomet įsiteisės nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), pasibaigus ugdymo valandoms pasiimdamas vaikus nuo 17.00 val. iki 18.00 val. iš jų gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) ir grąžindamas vaikus motinai sekmadienį nuo 19.00 iki 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).“, o kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
17. Ieškovė pažymi, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį bei nustatydamas papildomas pareigas ieškovei, neskyrė pakankamo dėmesio ieškovės faktinės padėties įvertinimui, nepagrįstai neidentifikavo ieškovės esant itin sunkioje finansinėje padėtyje, nepagrįstai vaikų gyvenamosios vietos pakeitimą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pagrindžiant tariamai laisvu ieškovės apsisprendimu ir valia, o atsakovo, kaip turinčio judėjimo negalią, faktinės padėties įvertinimui teismas skyrė reikšmingą dėmesį, taip sukurdamas papildomą tiek fizinę, tiek finansinę naštą ieškovei, nes skirdama visą savo darbo užmokestį vien vaikų poreikiams tenkinti, ieškovė nebeturi jokių finansinių galimybių savo poreikiams tenkinti, stinga lėšų būstui išlaikyti, dėl ko ieškovei neišvengiamai tenka remtis savo artimųjų (brolio) finansine parama.
18. Paaiškina, kad sprendimą persikelti su vaikais į kitą miestą priėmė ne siekdama apriboti tėvo (atsakovo) galimybę bendrauti su vaikais ar savo (ieškovės) patogumui, tačiau neišgalėdama išlaikyti nuomojamo būsto (duomenys neskelbtini), dėl finansinio nepritekliaus, prie to didžiąja dalimi prisidėjo atsakovas vienai su dviem mažamečiais vaikais gyvenančiai vaikų motinai pervesdamas simbolinio dydžio (150 Eur) sumą, kurios nepakanka net vaikų darželiams apmokėti, kai tuo tarpu ieškovei tenka visa būsto nuomos, komunalinių mokesčių mokėjimo, vaikų išlaikymo, maitinimo, aprangos, apavo, mokymo priemonių, medicinos bei kasdienos higienos priemonių pirkimo ir aprūpinimo našta, jau neminint vaikų laisvalaikio veiklų organizavimo. Nurodo, kad teismas nevertino aplinkybių, tokių kaip kad atsakovas jam specialiai pritaikytos transporto priemonės pagalba laisvalaikiu vyksta į žvejybą, neįgaliųjų sporto ir laisvalaikio renginius, bene kiekvieną savaitgalį, pasiėmęs vaikus iš jų gyvenamosios vietos, veža juos pas senelius, gyvenančius (duomenys neskelbtini) bei atgal į savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teismo posėdžiai, kuriuose, teismo vertinimu, atsakovas jaučiasi nekomfortiškai, vyksta mažiausiai 3 val., kai tuo tarpu kelionė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) trunka tik apie 1,5 val.
Šalies argumentai
19. Ieškovė nurodo, kad atsakovas niekuomet neteigė ir netvirtino, kad kelionė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) jam yra sudėtinga fiziškai, be to, visuomet paneigdavo teismo išsakomas pastabas, jog galimai atsakovui yra sudėtinga dalyvauti teismo posėdžiuose sėdint neįgaliojo vežimėlyje, priešingai, atsakovas civilinėje byloje yra pateikęs priešieškinį, kuriame įrodinėja savo fizines galimybes rūpintis dviem mažamečiais vaikais, o kelionių ir transporto iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) klausimą iš esmės kritikuoja su tikslu nustatyti pareigas ieškovei, taip tarsi „atsilyginant“ jai už „vaikų išvežimą į (duomenys neskelbtini)“.
20. Pažymi, kad vaikams nuo pat tėvų pradėjimo gyventi skyriumi, o taip pat vaikų gyvenamąją vietą nustačius su motina (šiuo metu dar tik laikinai), jai ir taip tenka ženkliai daugiau pareigų, susijusių su nuolatine (kasdiene) vaikų priežiūra, aprūpinimu, vežimu į mokymo, laisvalaikio leidimo vietas, sveikatos priežiūros įstaigas ar paslaugų vietas ir šias pareigas ieškovė realizuoja viena, nepasitelkdama tam atsakovo, kai būtent tėvas, išnaudodamas su ieškove suderintą arba teismo sprendimu jam priskirtą bendravimo su vaikais tvarka, privalo užtikrinti savalaikį ir saugų tiek vaikų pasiėmimą, tiek jų gražinimą į jų gyvenamąją vietą.
21. Akcentuoja, kad teismui nustačius pareigą ieškovei atvežti vaikus bendravimui su tėvu į kitą miestą, skyriumi gyvenančio tėvo bendravimas su vaikais iš esmės įtraukia į tokį bendravimą ieškovę, kas yra nepateisinama ir nelogiška ne tik įvertinant pakankamai konfliktiškus tėvų santykius, tačiau ir yra nesąžininga ieškovės atžvilgiu, kadangi ji negali pilnai ir tinkamai planuotis laisvalaikio tuo metu, kuomet vaikai yra tėvo priežiūroje.
Atsiliepimas
22. Atsakovas V. B. pateikė atsiliepimą į ieškovė atskirąjį skundą, kuriuo prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartį.
23. Paaiškina, kad ieškovė, palikdama šeimos namus, nesvarstė tokių klausimų kaip vaikų ir neįgalaus tėvo atskyrimas, savo sunkios materialinės padėties.
24. Nurodo, kad byloje nėra pagrįsta būtinybė ieškovei palikti turimą šeimos būstą, atskirti tėvą nuo vaikų bei išvykti gyventi 140 km. atstumu nuo nuolatinės gyvenamosios vietos, o visas bendravimo su vaikais išlaidas, ieškovės trijų kambarių gyvenamojo būsto nuomos išlaidas, banko kredito išlaidas už šeimos būstą (duomenys neskelbtini) palikti dengti tik atsakovui vienam.
25. Taip pat nurodo, jog ieškovė klaidingai į atsakovo 1 800 Eur per mėnesį pajamas įjungia socialinės pagalbos nedarbingam asmeniui išmokas, kurios skiriamos užtikrinti judėjimo funkcijai, nes be specialių priemonių jis negali judėti.
26. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė dviem mažamečiams vaikams ir sau nuomojasi trijų kambarių butą gana „nekukliomis“ sumomis, be to ieškovė dirba įmonėje, įsikūrusioje (duomenys neskelbtini), nuotoliniu būdu ir darbo reikalais atvažinėja į (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad atsakovas ne kartą yra pareiškęs norą bendrauti su vaikais ne tik išeiginėmis dienomis ir ilgiau nei dvi dienas savaitėje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
28. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tik iš dalies tenkintas ieškovės L. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Dėl ginčo esmės.
29. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė L. B. ir atsakovas V. B. yra sutuoktiniai (vyksta santuokos nutraukimo procesas) ir nepilnamečių vaikų E. B. ir K. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Šiuo metu ieškovė (motina) L. B. kartu su šalių nepilnamečiais vaikais faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini), o atsakovas V. B. gyvena (duomenys neskelbtini). Bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu tėvu nenustatyta. Bylos nagrinėjimo pradžioje atsakovas sutiko su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu su motina, taip pat šalys buvo patvirtinusios, kad kurį laiką ginčų dėl bendravimo su vaikais nebuvo, tačiau ieškovei (motinai) persikėlus gyventi į (duomenys neskelbtini), tarp šalių pradėjo atsirasti nesutarimų dėl bendravimo su vaikais tvarkos, taip pat atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame prašo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo. Taip pat nustatyta, kad ieškovei persikėlus gyventi su vaikais į (duomenys neskelbtini), tarp šalių atsirado vis daugiau tarpusavio konfliktų dėl bendravimo su vaikais tvarkos, tėvai pradeda neberasti sąlyčio taškų (savo interesų suderinimo) dėl vaikų interesų, blogėja ir šaltėja šalių santykiai, šalys pradeda vis dažniau konfliktuoti, taikytis ir išspręsti ginčą taikiai nebenori, o dėl šių vis blogėjančių šalių (tėvų) santykių, vis mažiau tarpusavio bendradarbiavimo (komunikacijos) dėl vaikų interesų, net sergantys vaikai imami ir vežami gana ilgus atstumus (iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini)), nebesiklausoma į vienas kito nuomonę, atsiranda grėsmė šalių nepilnamečiams vaikams. Nustatyta, kad šalys jau gana ilgą laiką gyvena skyriumi, šalių vaikai nuo to laiko faktiškai nuolat gyvena su ieškove, vaikai lanko darželį (duomenys neskelbtini), vaikai nuo pat gimimo gyvena su motina.
30. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu bei pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies ir iki galutinio teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo dienos nustatė nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove L. B. bei nustatė atsakovo ir nepilnamečių vaikų laikiną bendravimo tvarką, nurodydamas, jog ieškovės prašoma tvarka tik iš dalies atitinka vaikų interesus. Teismas sprendė, kad susiklosčiusioje situacijoje, kai pati ieškovė priėmė sprendimą su vaikais persikelti gyventi į kitą miestą nuo atsakovo, taip pat atsižvelgdamas į atsakovo sveikatos būklę ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, tik atsakovas neturi būti atsakingas už vaikų paėmimą kas antrą savaitgalį (t. y. savo transportu, pastangomis ir lėšomis), todėl nustatė, jog mama atveža vaikus tėvui penktadienį, o tėvas grąžina vaikus motinai sekmadienį. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi minėtoje dalyje dėl vaikų paėmimo ir sugrąžinimo ieškovei kas antrą savaitgalį, pateikė atskirąjį skundą.
31. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
32. CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 28 punktas).
33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
34. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas iš esmės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. Kartu pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ar pakeitimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
35. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Teismas turi nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
36. Atskirąjį skundą ieškovė iš esmės motyvuoja tuo, jog teismas priimdamas skundžiamą nutartį bei nustatydamas papildomas pareigas ieškovei, neskyrė pakankamo dėmesio ieškovės faktinės padėties įvertinimui, nepagrįstai neidentifikavo ieškovės esant itin sunkioje finansinėje padėtyje, taip sukurdamas papildomą tiek fizinę, tiek finansinę naštą ieškovei. Su šiais ieškovės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
37. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia ieškovės bei atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jų, tiek vaikų interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio (priešieškinio) dalyką sudarančius klausimus, kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su vaikais negyvenančiam tėvui. Tuo tarpu nustatyta specialia laikinąja apsaugos priemone, kaip jau aukščiau buvo minėta, yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos nebūtų pažeidžiamos ne tik vaiko, bet ir jo tėvų teisės bei teisėti interesai.
38. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pabrėžia, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Itin konfliktiškų šeimos santykių bylose, pabrėžtas bendrasis principas, kad tam, jog tėvai galėtų peržengti emocines kliūtis ir atkurti brandų tarpusavio ryšį, orientuotą į geriausius vaiko interesus, turi praeiti šiek tiek laiko; tokiose delikačiose situacijose ryšių su vaiku atkūrimas gali reikalauti ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų pastangų; šioje srityje valstybės pareigos nėra absoliučios ir jos daugiau susijusios su priemonių, o ne rezultato klausimu, todėl nustatant bendravimo tvarką siekiama tik sudaryti sąlygas skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) dalyvauti auklėjant vaiką, jiems susitikti ir bendrauti.
39. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovė nenurodo ir nepaaiškina, kaip jos ir vaikų pirmosios instancijos teismo patvirtinta bendravimo tvarka sukuria papildomą fizinę naštą ieškovei bei kaip tokia nustatyta tvarka pažeidžia vaikų interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka užtvirtina ir įpareigoja abi šalis susiklosčiusioje situacijoje būti atsakingomis dėl vaikų perdavimo ir grąžinimo vienam iš tėvų. Pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog būtų nesąžininga nustatyti, kad tik atsakovas turi būti atsakingas už vaikų paėmimą (t. y. savo transportu, pastangomis ir lėšomis) kai jis jau yra atsakingas už vaikų grąžinimą ieškovei, nes priešingu atveju, būtų pažeidžiamos kažkurio iš tėvų teisės bei teisėti interesai.
40. Nepagrįstas ir ieškovės argumentas, kad teismui nustačius pareigą ieškovei atvežti vaikus bendravimui su tėvu į kitą miestą, skyriumi gyvenančio tėvo bendravimas su vaikais iš esmės įtraukia į tokį bendravimą ir ją, o tai yra nesąžininga ieškovės atžvilgiu, kadangi ji negali pilnai ir tinkamai planuotis laisvalaikio tuo metu, kuomet vaikai yra tėvo priežiūroje, ji nebeturi jokių finansinių galimybių savo poreikiams tenkinti, stinga lėšų būstui išlaikyti, nes ji skiria visą savo darbo užmokestį vien vaikų poreikiams tenkinti. Teismo vertinimu, vien tai, kad ieškovei vaikus nuvežant pas atsakovą jo gyvenamosios vietos adresu kas antrą savaitgalį penktadieniais nuo 19.00 iki 20.00 val. yra apsunkintas apeliantės gyvenimas, ji negali planuotis laisvalaikio bei nebeturi jokių finansinių galimybių saviems poreikiams patenkinti, nesudaro pagrindo spręsti, jog tuo yra pažeidžiamos šalių nepilnamečių vaikų teisės. Pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog pati ieškovė, priėmė sprendimą su vaikais persikelti gyventi į kitą miestą nuo atsakovo, o tai sudaro papildomas sąlygas vertinant tėvų atsakomybę dėl vaikų nuvežimo ir parvežimo vienam iš tėvų. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas išsamaus įrodymų tyrimo bei vertinimo neatlieka, o dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendžia atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Taigi, nenustačius akivaizdžių aplinkybių, jog apeliantė būtų nepajėgi kas antrą penktadienį nuvežti vaikus pas atsakovą kas antram savaitgaliui, nėra pagrindo išvadai, jog turi būti taikomos ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės. Tai, ar yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį ir pakeisti šią laikiną bendravimo tvarką, teismas galės įvertinti ir pasisakyti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Vien aplinkybė, jog bylos šalys nesutaria tarpusavyje ir ieškovė įsitrauks į skyrium gyvenančio tėvo bendravimą su vaikais ieškovei jam juos atvežant, nesuteikia teisinio pagrindo keisti bendravimo tvarką ir, neišnagrinėjus bylos, nustatyti kitokią laikiną vaikų bendravimo su atsakovu tvarką, šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl vaikų nuvežimo atsakovui kas antrą savaitgalį, negu yra nustatyta teismo nutartimi.
41. Apeliaciniame skunde ieškove taip pat pažymi, kad vaikams nuo pat tėvų pradėjimo gyventi skyriumi, o taip pat vaikų gyvenamąją vietą nustačius su motina (šiuo metu dar tik laikinai), jai ir taip tenka ženkliai daugiau pareigų, susijusių su nuolatine (kasdiene) vaikų priežiūra, ir šias pareigas ieškovė realizuoja viena, nepasitelkdama tam atsakovo, kai būtent tėvas, išnaudodamas su ieškove suderintą arba teismo sprendimu jam priskirtą bendravimo su vaikais tvarka, privalo užtikrinti savalaikį ir saugų tiek vaikų pasiėmimą, tiek jų gražinimą į jų gyvenamąją vietą.
42. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad ieškovės prašoma nustatyti laikina atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, šiuo atveju nustatant atsakovui pareigą kas antrą savaitgalį vaikus pasiimti, o sekmadienį parvežti ieškovei, neatitinka nepilnamečių vaikų geriausių interesų, o priešingai, ji yra patogesnė ne vaikams, o pačiai ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas nemano, kad nenustačius ieškovės siūlomos nustatyti laikinos vaikų paėmimo ir grąžinimo vienam iš tėvų bendravimo tvarkos, nebus užtikrintas savalaikis ir saugus vaikų pasiėmimas ar grąžinimas į jų gyvenamąją vietą.
43. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta šalių bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais atitinka tiek vaikų interesus, tiek abiejų tėvų teisių ir pareigų lygybės principą, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo keisti ir/ar papildyti pirmosios instancijos teismo nustatytą šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
44. Kiti ieškovės atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytiems motyvams ir plačiau jų nekartoja. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
45. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos panaikinti, todėl ginčijama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
ieškovės L. B. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.