- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-19
- Bylos Nr.
- eI2-11854-931/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08396-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- U. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
- Advokatai
- Rita Balsevičė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą administracinę bylą pagal pareiškėjo U. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas U. S. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 23S157168 2) įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti darbdavį; 3) priteisti visas pareiškėjo patirtas teismo ir bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Migracijos departamentui jis 2023 m. gegužės 23 d. pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį. 2023 m. rugsėjo 21 d. elektroniniu paštu pareiškėjas gavo 2023 m. rugsėjo 20 d. Migracijos departamento sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 23S157168, galiojusį iki 2024 m. rugsėjo 28 d. (toliau – Sprendimas).
Pareiškėjas nesutinka su Sprendime nurodytais teiginiais, kad vienintelė faktinė objektyviai egzistuojanti aplinkybė - pareiškėjo darbas (duomenys neskelbtini) savaime suponuoja pareiškėjo lojalumą (duomenys neskelbtini) valdžiai bei vykdomai politikai, nenustačius kitų šį pavojingumą pagrindžiančių aplinkybių.
Pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini), padėdamas žmonėms, kas jokia forma nesusiję su valstybės vykdoma agresyvia vidaus/išorės politika bei reiškiamu jai palaikymu.
Pareiškėjas siekė būtent padėti žmonėms, sumažinti nelaimių skaičių šalyje, gelbėjo tiek gyvybes, tiek turtą. Vien tik pareiškėjo darbas (duomenys neskelbtini) savaime nesuteikia pagrindo daryti išvados apie pareiškėjo jaučiamą lojalumą valstybės agresyviai politikai, valdžiai, nenustačius jokių šį lojalumą patvirtinančių duomenų (turimus ryšius su asmenimis, atliekamus/atliktus veiksmus, viešai išreikštą palaikymą režimui ir kt.).
Pareiškėjas pabrėžė, kad ne asmuo turi paneigti savo lojalumą (duomenys neskelbtini) valdžiai, o būtent institucijos turi šį asmeniui inkriminuojamą lojalumą pagrįsti, patvirtinti pateiktais duomenimis, o ne grįsti jį deklaratyviais, hipotetiniais teiginiais.
Pareiškėjas patikslino darbo (duomenys neskelbtini) laikotarpį, kurį jis, pildydamas klausimyną, dėl laiko stokos (jis neturėjo su savimi darbo knygelės, neatsiminė tikslaus darbo laikotarpio) nurodė netiksliai – pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2012 m. gegužės 14 d. iki 2016 m. liepos 12 d. Darbo santykiai minėtoje (duomenys neskelbtini) baigėsi prieš beveik 8 metus paties pareiškėjo iniciatyva, nors darbo sutartis nutraukta abipusiu šalių susitarimu.
Po darbo (duomenys neskelbtini) pabaigos pareiškėjas nebetęsė darbo valstybinėse organizacijose struktūrose ir kt. subjektuose, perėjo į privatų sektorių, o ilgainiui iš viso išvažiavo dirbti į Lietuvą.
Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, turi būti atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjo grėsmės tyrimas, t. y. ištirtos visos reikšmingos aplinkybės, o vien biografijos faktas, nesant jokių kitų papildomų indikacijų dėl asmens keliamos grėsmės, nėra pakankamas vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo keliamos grėsmės egzistavimą valstybei (2023 m. rugsėjo 6 . LVAT nutartis adm. byloje Nr. eA-2136-822/2023).
Pareiškėjas nepritaria A. L. vykdomai politikai, ją smerkia ir aršiai ją kritikuoja, tai patvirtina aplinkybė, kad pareiškėjas ne kartą dalyvavo aktyvistų - opozicionierių mitinguose (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas ant rankos turi pasidaręs laisvos (duomenys neskelbtini) simbolio – vėliavos (duomenys neskelbtini) tatuiruotę. Vadovaujantis viešąja informacija, už tatuiruotes, kur pavaizduoti protesto simboliai, žmones (duomenys neskelbtini) kviečia į (duomenys neskelbtini), kelia jiems administracines ir net baudžiamąsias bylas. Kalbant apie laisvos (duomenys neskelbtini) vėliavą, buvo atvejų, kai už tokio pobūdžio tatuiruotes keldavo bylas, nes šis simbolis yra uždraustas (duomenys neskelbtini), dėl to, kad šis simbolis tapo protesto simboliu prieš (duomenys neskelbtini) A. L. rinkimus.
Byloje nėra jokių duomenų, suteikiančių pagrindą daryti išvadą apie pareiškėjo lojalumą (duomenys neskelbtini) valdžiai, o kaip tik priešingai, - pateikti duomenys patvirtina jo nepritarimą (duomenys neskelbtini) valdžiai.
Šalies argumentai
Pareiškėjo vertinimu, logikos stokoja teiginio dalis, kad dėl jaučiamo lojalumo valdžiai pareiškėjas gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. Šiame teiginyje yra padaryta akivaizdi loginė klaida, nes pareiškėjo atžvilgiu atliekami ateities neteisėti veiksmai vertinami paties pareiškėjo nenaudai, nustačius kad šių neteisėtų veiksmų, nukreiptų į pareiškėją, iniciatyva kiltų ne iš pareiškėjo, o iš kitų asmenų. Šiuo atveju susidaro situacija, kai asmeniui taikomos neigiamos pasekmės už galimus jo atžvilgiu ateityje atliekamus neteisėtus veiksmus, kas yra akivaizdžiai neteisinga bei prieštarauja elementariai logikai. Tokiu atveju, pareiškėjas, persekiojamas (duomenys neskelbtini) režimo, turėtų būti laikomas ne režimo rėmėju, o auka, tad teiginys apie jo lojalumą (duomenys neskelbtini) valdžiai yra nelogiškas ir neprotingas, nes režimo persekiojimo auka negali būti lojali smurtautojui/persekiotojui.
Pildydamas klausimyną, į jo 10 klausimą „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?“ jis atsakė Ne, o į 11 klausimą - „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas?“ atsakė, kad Ukrainos Respublikai. Šiais atsakymais pareiškėjas išreiškė savo aiškią poziciją dėl vykdomos karinės agresijos Ukrainos atžvilgiu, vienareikšmiškai pažymėdamas, kad jai nepritaria bei jos nepalaiko.
Teismų praktikoje pažymėtina, kad, vertinant asmens pavojingumą, yra privalu atsižvelgti į aplinkybę, kaip asmuo atsakė į kitus klausimyno klausimus. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad Migracijos departamentas automatiškai perkėlė Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau -ir VSD) išvadą į Sprendimą, neatsižvelgęs bei neįvertinęs kitų aplinkybių.
Asmuo vienu metu negali būti ir lojalus (duomenys neskelbtini) valdžiai bei politikai, ir tuo pat metu nepritarti Rusijos vykdomai agresijai Ukrainos atžvilgiu, nes tokiu atveju daroma loginė klaida.
Atsakovo Sprendime nenurodyta, kokie duomenys bei įrodymai paneigia pareiškėjo aiškiai išreikštą nepritarimo Rusijos vykdomai agresijai Ukrainos atžvilgiu poziciją, nepašalintas tarp jų esantis prieštaravimas ar kitaip nepakomentuota, kas leidžia suteikti prioritetą vieniems duomenimis ir paneigti kitus. Taip pat kalbant apie pareiškėjo lojalumą (duomenys neskelbtini) valdžiai, atsakovas neatliko individualizuoto vertinimo, netyrė, ar pareiškėjas dalyvavo, priimant kokius nors strateginius sprendimus, ar buvo aktyvus politiškai ir pan. Jokie duomenys byloje nepatvirtina teiginių, jog pareiškėjo buvimas galimai kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas palaikytų (duomenys neskelbtini) režimą, pasisakytų už karinius veiksmus Ukrainoje ir pan., o kaip tik nustatyti priešingi duomenys, pagrindžiantys jo nepritarimą vykdomai agresijai, tai aiškiai pažymint klausimyne.
Sprendime nebuvo argumentuota, kodėl atsakymai į 10-11 klausimus nepašalina pareiškėjo pavojingumo. Svarbu pažymėti, kad vėlesnės argumentacijos dėl šio argumento pateikimas teismo procesiniuose dokumentuose, vadovaujantis teismų praktika, neturėtų turėti įtakos Sprendimo teisėtumo, pagrįstumo, motyvuotumo vertinimui (2023 m. kovo 8 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1374-968/20230.
Pareiškėjas remiasi LVAT praktika, kad asmens pažymėjimas klausimyne apie savo nepritarimą Rusijos Federacijos vykdomai agresijai, laikoma jo aiškiai išreikšta pozicija dėl Rusijos Federacijos vykdomos politikos (2023 m. rugsėjo 6 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2136-822/2023).
Pareiškėjui buvo išduota nacionalinė viza, galiojusi nuo (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jis turi nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. iki 2024 m. rugsėjo 28 d. galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. U. S. nuo 2022 m. spalio 2 d. iki dabar dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šie duomenys pagrindžia ekonominių pareiškėjo ryšių su Lietuvą buvimą, nes jis jau metus laiko dirba Lietuvoje (duomenys neskelbtini), o metai laiko pakankamas laikas, kad susiklostytų pareiškėjo ryšiai su Lietuvos valstybe, išvyko iš (duomenys neskelbtini), kurioje iki išvykimo į Lietuvą taip pat kurį laiką dirbo (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjo darbinės veiklos faktai buvo tik formaliai išvardinti Sprendime, tačiau jie nebuvo tinkamai įvertinti. Atsakovas nenurodė, kodėl, esant tokiems duomenimis, vis tiek konstatuotinas pareiškėjo ryšio su Lietuva nebuvimas, kas leidžia daryti išvadą apie tai, kad nebuvo įvykdyta Atsakovo pareiga įvertinti šiuos duomenis individualiai kartu su Pareiškėjo situacija, o formalus jų išvardijimas nėra laikomas jų vertinimu.
Pareiškėjas remiasi LVAT praktika, kad asmens keliama grėsmė turi būti reali ir akivaizdi, grindžiama individualiomis su pareiškėjo asmeniu susijusiomis konkrečiomis aplinkybėmis, o ne bendro pobūdžio informacija, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismas išaiškinimais , kad asmens grėsmės nacionaliniam saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas valstybės saugumui keliamos grėsmės realumas, pagrįstumas, teiginiai dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, vadovaujantis vien jo darbo faktu, yra deklaratyvūs, o grėsmė – formali, kuri nepagrįsta kitų aplinkybių visuma.
Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą dėl asmens grėsmės valstybės saugumui, neturėtų automatiškai šios išvados perkelti į Sprendimą, atsakovas turėjo visapusiškai įvertinti ir šias papildomas aplinkybes, kurios jam buvo žinomos, ir tik jas sistemiškai įvertinęs, galėjo daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą.
Remiantis LVAT praktika Sprendime nurodyti motyvai nėra pakankami vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui, todėl Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų
Atsiliepimas
Atsakovas su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad įvertinus aplinkybę, kad pareiškėjas 4 metus dirbo (duomenys neskelbtini), atsakovas mano, kad pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui įvertinta tinkamai.
Sprendimas buvo priimtas remiantis VSD pateikta išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi Valstybės saugumo departamento pateiktais duomenimis ir išvadomis.
Atsakovas pabrėžia, kad išvada yra pagrįsta darbu (duomenys neskelbtini) institucijoms, lojalumu joms, t. y. remiantis asmeniškai su pareiškėjo susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (jo darbine veikla (duomenys neskelbtini)). Reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurioje pasisakoma, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas.
Atsakovas remiasi LVAT praktika, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo pozicija gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus konkrečius veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie keliamą grėsmę valstybės saugumui.
Aplinkybė, kad pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini), o po to nebetęsė veiklos valstybinėse organizacijos struktūrose, turi tatuiruotę, kurią tapatina su „laisvos“ (duomenys neskelbtini) simboliu, savaime nepaneigia išvados dėl pareiškėjo lojalumo (duomenys neskelbtini) institucijoms. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių ir išsamių įrodymų, kurie leistų spręsti apie jo pažiūras, kaip jis jas skleidžia, gina, tvirtina ir pan.
Nors pareiškėjas klausimyne pažymėjo, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, o Krymas, jo nuomone, priklauso Ukrainai, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) m. tarnavo (duomenys neskelbtini) ir todėl yra potencialus verbavimo taikinys režimo (duomenys neskelbtini) jėgos struktūroms.
Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo socialinius, šeiminius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatė, kad pareiškėjui buvo išduota nacionalinė viza, galiojusi nuo (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Pareiškėjas Lietuvoje dirbo nuo 2022 m. spalio 2 d. Vertinant šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad jis šiuo metu tokių ryšių neturi, kadangi Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra duomenų apie šeimos narius ir jiems išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento nuomone, pareiškėjo ryšiai su Lietuva vertinti kaip iš esmės darbinio, ekonominio pobūdžio ir nėra ilgalaikiai.
Nors pareiškėjas Lietuvoje dirbo nuo 2022 m., tačiau periodiškai grįžta į (duomenys neskelbtini). Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenimis pareiškėjas nuo 2022 m. Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš viso kirto 14 kartų, todėl laikytina, kad jo darbo laikotarpis Lietuvoje nelaikytinas ryšiu su Lietuva, atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagristą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nurodė, kad nuo 2015 iki 2019 m. dirbdamas (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.
Šalies argumentai
Pareiškėjas klausimyne nurodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2015 iki 2019 m., tačiau iš tikrųjų, pareiškėjo teigimu, šioje (duomenys neskelbtini) valstybinėje institucijoje jis dirbo nuo 2012 iki 2016 m. Pareiškėjas nepateikė jokio racionalaus paaiškinimo, kodėl pildydamas klausimyną „neprisiminė“, kad (duomenys neskelbtini) jis dirbo net 3 metais anksčiau.
Taip pat neaišku, kodėl pagal klausimyne pareiškėjo nurodytą informaciją jo darbinė veikla prasideda 2015 m. (duomenys neskelbtini) ir trunka iki 2019 m., nuo 2019 iki 2021 m. pareiškėjas nedirbo niekur (pats pareiškėjas įrašė pastabą, kad kitais laikotarpiais jis niekur nedirbo). Tačiau pagal darbo knygelės duomenis matyti, kad pareiškėjas nuo 2017 iki 2020 m. dirbo įmonėse (duomenys neskelbtini).
Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja pareiškėją ir suteikia pagrindą jo teikiamus paaiškinimus bei įrodymus vertinti itin kritiškai. Nurodytos aplinkybės kelia abejonių ir dėl pareiškėjo pateiktos darbo knygelės įrašų patikimumo. Atkreiptinas dėmesys, kad pačioje darbo knygelėje yra pastabų apie kai kurių darbo knygelės įrašų, susijusių su pareiškėjo darbo (duomenys neskelbtini) pabaiga, klaidingumą.
VSD pabrėžia, kad darbą šioje (duomenys neskelbtini) valstybinėje institucijoje pareiškėjas paliko ne dėl moralinių įsitikinimų ar vertybinių priežasčių.
Pareiškėjas nenurodė ir įrodymais nepagrindė jokių aplinkybių, kurios neabejotinai liudytų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą (duomenys neskelbtini) oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką, todėl nėra pagrindo iš esmės paneigti pareiškėjo lojalumo (duomenys neskelbtini) valdžiai. Tarnybos pobūdis, kai byloje nenustatyta priešingai, lemia ir teisinį vertinimą, kad asmuo gali būti vertinamas kaip (duomenys neskelbtini) valdžiai patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis (žr. pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2023-415/2023, 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą byloje Nr. eA-2065-552/2023). Aplinkybė, kad pareiškėjas pritarimą Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu išreiškė vien pildydamas jam pateiktą privalomą Migracijos departamento klausimyną, nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimo neteisėtu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti. Paaiškino, kad duomenų apie darbą (duomenys neskelbtini) neslėpė, klausimyne nurodė netikslų darbo laikotarpį, nes labai jaudinosi, buvo pavargęs, paprašė žmonos atsiųsti duomenis, bet Migracijos departamento darbuotoja atsisakė juos vėliau patikslinti. Jo tatuiruotės patvirtina jo pažiūras, vykdamas per pasienio kontrolės punktus, slepia jas. Tatuiruotė yra paties pareiškėjo projektas. Pareiškėjas jokio santykio su jėgos struktūromis neturi. Iš darbo (duomenys neskelbtini) pareiškėjas išėjo dėl to, kad reikėjo ieškoti geriau apmokamo darbo, išlaikyti šeimą, o ir nenorėjo būti susijęs su šia sistema. Pareiškėjas nurodė, kad jis kartu su savo žmona dalyvaudavo mitinguose.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad jo šeima gyvena su juo kartu, bute (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas su sutuoktine augina (duomenys neskelbtini) vaikus. Paaiškino, kad į Lietuvą šeima kraustytis nepageidavo, nes maži vaikai, nenorėjo gyventi Lietuvoje iš pašalpų. Jei iškils grėsmė šeimos saugumui, tai tuomet persikels į Europos Sąjungą.
Pareiškėjas paaiškino, kad tatuiruotės motyvas – nesutikimas su politiniu režimus, kuris yra jo gyvenamojoje ir kilmės šalyje. Pareiškėjas turi draugų Ukrainoje, palaiko juos, bendrauja ir su tais, kurie dirba su juo vienoje įmonėje. Merginai, dirbančiai buhalterijos skyriuje, ir kuri kilusi iš Ukrainos, pareiškėjas padeda finansiškai. Pareiškėjas teismui pateikė fotonuotraukas, kurios buvo gautos iš draugų, todėl jos yra be metaduomenų. Savo telefone visas nuotraukas yra ištrynęs.
Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje prašė skundą tenkinti. Pabrėžė, kad Migracijos departamento sprendimas neatitinka naujausios LVAT praktikos, kad vien darbo faktas negali lemti užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui (pvz. 2023 m. spalio 18 d. administracinė byla Nr. eA-2285-1047/2023). Migracijos departamento atstovė teismo posėdyje nepatvirtino, kad buvo vertintos visos LVAT nurodomos įvertinti aplinkybės. Atstovė pabrėžė, kad pareiškėjas aiškiai išreiškė nepritarimą (duomenys neskelbtini) valdžiai, dalyvaudamas mitinguose. Ir nėra reikšminga nei kada, nei kur tuose mitinguose dalyvavo. Pareiškėjas taip pat išreiškė paramą Ukrainai, aukodamas grynaisiais pinigais. Pareiškėjas turi sutuoktinę, (duomenys neskelbtini) vaikus, todėl ir grįžta į (duomenys neskelbtini) pas savo šeimą. Pareiškėjo tatuiruotė taip pat indikuoja jo pažiūras. Viešai prieinama informacija patvirtina, kad už tokias pažiūras gresia net laisvės atėmimas.
Pareiškėjas Lietuvoje dirba vienus metus, todėl tai jau galima vertinti kaip susiklosčiusius santykius su Lietuva. Migracijos departamento atstovas nenurodė, kur yra nurodyta, kad tik Lietuvoje pragyventas 5 metų laikotarpis gali būti vertinamas kaip susiklosčiusius santykius su Lietuva.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdyje prašė skundą atmesti. Pabrėžė, kad darbovietė, kurioje dirba pareiškėjas, neturi įgaliojimų Migracijos departamentui teikti už užsienietį kokius nors dokumentus ar tikslinti pateiktuosius. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad žinojo, kad klausimyne nurodė neteisingus duomenis, tačiau pats jokių papildomų paaiškinimų Migracijos departamentui neteikė.
Tai, kad pareiškėjas 14 kartų grįžo į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) valdžia jam netaikė jokių represijų, patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) valdžia laiko pareiškėją lojaliu jai asmeniu. Pareiškėjo tatuiruotės dizainas su (duomenys neskelbtini) demonstravimu negali būti laikoma nepritarimu (duomenys neskelbtini) valdžiai. Migracijos departamentas neturi duomenų, kad laisvos (duomenys neskelbtini) simbolis yra draudžiamas atvaizduoti. Pabrėžė, kad tatuiruotė padaryta (duomenys neskelbtini) pagrindu.
Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjo ryšys su Lietuva yra tik ekonominio pobūdžio ir trumpalaikis, nes pareiškėjas Lietuvoje dirba tik nuo 2022 metų. Pabrėžė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas neteisingai užpildė klausimyną, neigiamai charakterizuoja pareiškėją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 23S157168 teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą leisti pakeisti darbdavį iš naujo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad U. S. yra (duomenys neskelbtini) pilietis.
Pareiškėjui 2022 m. birželio 8 d. buvo išduota nacionalinė viza, galiojusiu iki 2022 m. lapkričio 8 d.
Pareiškėjui 2022 m. rugsėjo 28 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2024 m. rugsėjo 28 d.
U. S. nuo 2022 m. spalio 2 d. iki dabar dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“.
2023 m. birželio 13 d. pareiškėjas pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį.
Vadovaujantis Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2023 m. balandžio 5 d.) (toliau – ir Aprašas), 10.3¹ papunkčiu, priimant prašymą buvo paprašyta užpildyti klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo.
Pareiškėjas pildydamas klausimyną nurodė, kad 2015 – 2019 m. dirbo (duomenys neskelbtini).
Valstybės saugumo departamentas 2023 m. rugsėjo 14 d. pateikė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.
Migracijos departamentas, įvertinęs VSD išvadą ir kitus duomenis, pareiškėjo atžvilgiu priėmė šiuos sprendimus:
2023 m. rugsėjo 20 d. priėmė sprendimą Nr. 23S156445 atsisakyti leisti pakeisti darbdavį;
2023 m. rugsėjo 20 d. priėmė sprendimą Nr. 23S157168 panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini);
2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 23S158181 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus).
Pareiškėjas į teismą kreipėsi, prašydamas panaikinti Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. 23S157168, kuriuo nuspręsta pareiškėjui panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sprendimas). Pareiškėjas pateikė skundžiamą sprendimą su metaduomenimis, todėl teismui nekyla abejonių, kad ginčas byloje kilo būtent dėl šio Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjas su skundžiamu Sprendimu nesutinka ir prašo panaikinti kaip nepagrįstą. Teigia, kad atsakovas neįvertino ir nepateikė argumentų dėl pareiškėjo keliamos grėsmės, o tik perkėlė VSD išvadą į sprendimą. Pareiškėjas nepritaria A. L. vykdomai politikai, ją aršiai kritikuoja, tačiau atsakovas šių aplinkybių nevertino. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas dirbo 2012 m. gegužės 14 d. – 2016 m. m. liepos 12 d. laikotarpiu, t. y. santykiai nutrūko jau prieš 8 metus.
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 3 dalį, užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Pagal to paties straipsnio 4 dalį – užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetenciją Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, o šis ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
Aprašo 76 punkto 3 dalyje nustatyta, kad Migracijos departamentas, nustatęs, kad užsienietis Aprašo 10.3¹ papunktyje nurodytame klausimyne pateikė informaciją, kuri gali turėti reikšmės vertinant užsieniečio grėsmę valstybės saugumui, siųsdamas paklausimą Valstybės saugumo departamentui, ar užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, nurodo, kad užsienietis Aprašo 10.3¹ papunktyje nurodytame klausimyne pateikė informaciją, kuri gali turėti reikšmės vertinant užsieniečio grėsmę valstybės saugumui.
Aprašo 131 punkte nustatyta, kad Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytais atvejais Migracijos departamentas, gavęs VSD informaciją apie užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui, išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytos Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacijos gavimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatymo nustatytu pagrindu).
Įstatymo 50 straipsnyje nustatyti leidimo laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimo pagrindai. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje 14 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
Pažymėtina, kad, vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, Valstybės saugumo departamentas yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumą, jo paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Valstybės saugumo departamento uždaviniai – vykdyti žvalgybą ir kontržvalgybą, tirti, analizuoti ir prognozuoti visuomeninius politinius bei ekonominius procesus, susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui; laiku atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, užkirsti kelią šioms veikoms ir jas šalinti įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės saugumo departamentas koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovą su terorizmu. Valstybės saugumo departamentas teikia žvalgybos, kontržvalgybos ir kitą nacionaliniam saugumui reikšmingą informaciją, išvadas ir rekomendacijas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms. Šios nuostatos, taip pat Įstatymo 4 straipsnio nuostatos patvirtina, kad būtent Valstybės saugumo departamentas yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021, kurioje taip pat buvo vertinamas užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui klausimas, yra konstatavęs, kad „nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas Raštu gavo patikimos ir pakankamos informacijos būtent apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, todėl įvertinęs pateiktas aplinkybes ir nustatęs, kad yra draudimo atvykti pagrindas, privalėjo priimti ir priėmė Sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Migracijos departamentui nesuteikta teisė kvestionuoti kitos kompetentingos institucijos pateiktą informaciją ar ją vertinti kitaip“. Taigi užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD ir teikia išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui, o Migracijos departamentas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad Sprendimas turėtų būti panaikintas vien tuo pagrindu, kad atsakovas iš esmės automatiškai perkėlė VSD išvadą į Sprendimą, neatlikęs savarankiško grėsmės vertinimo, nenustatęs grėsmės realumo.
Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju sutinka su atsakovo argumentais, kad Migracijos departamentas nekvestionuoja VSD išvadų ir nagrinėjamu atveju vertina, ar leidimo laikinai gyventi panaikinimas laikomas proporcinga ir būtina priemone tikslui (užtikrinti visuomenės saugumą) pasiekti.
Pareiškėjas, nesutikdamas su VSD išvadomis ir jų pagrindu priimtais sprendimais, gali savo teises ginti teisme, kur įvertinami tiek procedūriniai, tiek skundžiamo Migracijos departamento sprendimo turinio aspektai.
Byloje nustatyta, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą vadovavosi VSD 2023 m. rugsėjo 14 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, jog pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Pareiškėjas su tokiomis išvadomis nesutinka, nurodo, kad darbiniai santykiai su (duomenys neskelbtini) nutrūko prieš 8 metus, o pats pareiškėjas nepritaria (duomenys neskelbtini) valdžios vykdomai politikai.
Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis.
LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai, o įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį byloje Nr. A-858-2720-2014). Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija) neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės, o valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą pripažįstama tiek LVAT, tiek EŽTT (pvz., 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Üner prieš Nyderlandus) praktikoje. Be to, EŽTT teisės atvykti į šalį ar išsiuntimo iš šalies ribojimus nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrą kitų fundamentalių Konvencijoje įtvirtintų teisių atžvilgiu (pavyzdžiui, teisės į privatumą, šeimą, kt.), t. y. ieško pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmens ir jo fundamentalių interesų.
Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Tokiais atvejais privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali.
EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą, kad situacija susijusi su nacionaliniu saugumu, t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo (pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).
Tai reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje galėjo kelti grėsmę.
Tokiose bylose būtina įvertinti individualią užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019 ir kt.).
Rusijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, jos 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Taip pat visuotinai žinoma aplinkybė, kad Rusija ne tik priešiškai nusiteikusi Lietuvos atžvilgiu, bet ir skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo pradėjusi precedento neturinčią plataus masto agresiją Ukrainoje. 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ Lietuvos Respublikos Seimas pasmerkė Rusijos Federacijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.
V022 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo Nr. XIV-1657 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ nuostatomis, sugriežtinus vizų režimą, sustabdytas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje. Taip pat sustiprinta valstybės sienos apsauga, t. y. Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.
Remiantis minėto Seimo nutarimo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nepaprastoji padėtis įvedama dėl precedento neturinčiu mastu sutelktų Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos pajėgų, kurios vykdo karinę agresiją prieš kaimynystėje esančią Ukrainos valstybę ir sukėlė humanitarinę bei pabėgėlių krizę, grasina Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO), Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų Europos valstybių saugumui ir kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams; be to, dėl galimų hibridinių atakų ir įvairiausio pobūdžio provokacijų visuomenės rimčiai kyla grėsmė, kurios neįmanoma pašalinti netaikant Nepaprastosios padėties įstatyme nustatytų konkrečių nepaprastųjų priemonių. Nepaprastosios padėties įvedimo tikslas – naudojant šiame nutarime nustatytas nepaprastąsias priemones ir priimant sprendimus, pašalinti dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos veiksmų ir jų lemiamų procesų kilusią grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams ir visuomenės rimčiai (1 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nepaprastoji padėtis įvesta visame Lietuvos Respublikos pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika. Tai reiškia, kad visos indikacijos apie galimą grėsmę turi būti vertinamos itin jautriai.
Nors pareiškėjas ir nurodo, kad jis (duomenys neskelbtini), t. y. jo darbo pobūdis buvo tiesiogiai susijęs su pagalba žmonėms, tačiau, teismo vertinimu, tai nepaneigia fakto, kad pareiškėjas privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią.
Pareiškėjas tarnybą (duomenys neskelbtini) organuose ir padaliniuose pasirinko savo noru. Byloje pateikta pareiškėjo darbo knygelės kopija, iš kurioje atliktų įrašų matyti, kad pareiškėjas į tarnybą priimtas 2012 m. gegužės 14 d., o 2015 m. gegužės 13 d. atleistas pasibaigus kontrakto terminui. Darbo knygelėje padarytas įrašas, kad atleidimo įrašas padarytas klaidingai, ir patikslinta, kad pareiškėjas atleistas 2016 m. liepos 12 d. šalims susitarus.
Teismas nagrinėjamu atveju pabrėžia trečiojo suinteresuoto asmens nurodytus argumentus, kad VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, veikdamos savo šalyje ir vykdydamos žvalgybą prieš užsienio valstybes, remiasi kontržvalgybos darbo objektuose, kurie yra svarbūs užtikrinant nacionalinį saugumą, sistema. Kontržvalgybos objektuose - valstybės institucijose, teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose - kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas. Užverbuoti agentai, dirbantys (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose ar tarnaujantys šių šalių ginkluotosiose pajėgose, išnaudojami: 1) kontržvalgybos tikslais - siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu; 2) žvalgybos informacijai rinkti - jei turi galimybes bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui.
Nors pareiškėjas nurodo neturintis jokių ryšių su (duomenys neskelbtini) institucijomis, nepritaria A. L. vykdomai politikai, yra pasidaręs ant rankos tatuiruotę, reiškiančią nepritarimą valdžiai, įvykius Ukrainoje vertina neigiamai, teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai patvirtina, kad iki šiol pareiškėjas kartu su sutuoktine, nepilnamečiais vaikais gyvena (duomenys neskelbtini). Paklaustas teismo posėdžio metu, kur gyvena pareiškėjo šeima, pareiškėjas pabrėžė: „su manimi, mūsų namuose (duomenys neskelbtini)“. Paklaustas ar nesvarsto galimybės su visa šeima persikelti gyventi į Lietuvą, pareiškėjas atsakė, kad jei bus nesaugo, svarstys dėl galimybės persikelti į Europos Sąjungą.
Tokie pareiškėjo paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad nepaisant pareiškėjo reiškiamam nepritarimui (duomenys neskelbtini) valdžios politikai, tiek pačiam pareiškėjui yra saugu grįžti į (duomenys neskelbtini), tiek jo sutuoktinei ir nepilnamečiams vaikams yra saugu gyventi (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, pritartina Migracijos departamento atstovo argumentams, kad šios aplinkybės paneigia pareiškėjo deklaruojamą ne lojalumą (duomenys neskelbtini) valdžiai.
Aplinkybė, kad pareiškėjas Ukrainoje turi draugų, nurodo, kad juos palaiko, merginai iš Ukrainos, kuri dirba toje pačioje įmonėje, teikia finansinę paramą, niekaip nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje tarnyboje ir (ar) kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais (duomenys neskelbtini) lojaliais asmenimis (pvz., buvusiais kolegomis) ir tai yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad toks ryšių palaikymas gali suponuoti pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Pabrėžtina, kad pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad į (duomenys neskelbtini) yra jo namai, kur gyvena jo šeima. Tai patvirtina, kad pareiškėjo šeimyniniai ir socialiniai ryšiai su (duomenys neskelbtini) yra itin tvirti.
Pareiškėjas skunde remiasi LVAT 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2136-822/2023 pateiktu išaiškinimu, „kad nors pareiškėjo biografijos faktas apie tarnybą (duomenys neskelbtini) kariuomenėje gali būti vertinamas kaip potencialus pavojus Lietuvos saugumui, tačiau vien ši aplinkybė negali būti vertinama atsietai nuo kitų su pareiškėju susijusių duomenų“.
Tačiau nagrinėjamu atveju buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuva, t. y. kad Lietuvoje pareiškėjas dirba tik nuo 2022 m. spalio 2 d., šeimyninių ryšių Lietuvoje nenustatyta, kaip nustatyta teismo posėdžio metu, pareiškėjo visa šeima gyvena (duomenys neskelbtini), pats pareiškėjas nuolat grįžta namo.
Pareiškėjas nurodo, kad ant rankos turi pasidaręs laisvos (duomenys neskelbtini) simbolio – vėliavos ((duomenys neskelbtini)) tatuiruotę, o vadovaujantis viešąja informacija, už tatuiruotes, kur pavaizduoti protesto simboliai, žmones (duomenys neskelbtini) kviečia į (duomenys neskelbtini), kelia jiems administracines ir net baudžiamąsias bylas. Dėl pareiškėjo tatuiruotės teismas pažymi, kad visų pirma, pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad tatuiruotė yra jo paties kurtas dizainas, o ne konkrečiai (duomenys neskelbtini) valdžios opozicijos simbolis. Antra, kaip nurodė pats pareiškėjas, jis nuolat slepia savo tatuiruotę. Trečia, pats pareiškėjas nurodė, kad, jeigu šeimai bus nesaugu gyventi (duomenys neskelbtini), jie išvyks į ES.
Teismo vertinimu, nei pareiškėjo tatuiruotė, nei tai, kad bylos nagrinėjimo metu nurodė nepritariantis kilmės valstybės režimui, klausimyne nurodė, kad nepritaria Rusijos Federacijos karinei agresijai prieš Ukrainą, kad Krymas priklauso Ukrainai, nepaneigia VSD išvadų.
(duomenys neskelbtini) politinio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemtai politinei situacijai išlieka didelė (duomenys neskelbtini) propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai. Negalima leisti, jog išduodant leidimą laikinai gyventi būtų sukuriama palanki terpė Lietuvoje įsikurti šį režimą palaikantiems ar su režimu bendradarbiaujantiems asmenims, o leidimo laikinai gyventi suteikiama teisė būti tiek Lietuvoje, tiek keliauti po visą Šengeno teritoriją būtų naudojama Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesus neatitinkančioms veikoms vykdyti, pvz., (duomenys neskelbtini) prorežiminio turinio ir komentarų sklaida žodžiu, teigiamų pasisakymų apie režimą skleidimas. Tokie veiksmai yra nesuderinami su Lietuvos nacionalinio saugumo tikslais, rodo akivaizdžią nepagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms ir, siekiant Lietuvos nacionalinio saugumo interesų, paisant visuomenės ir valstybės intereso viršenybės, būtina užkirsti kelią tokioms užsienio valstybių piliečių veikoms.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat laikosi praktikos, kad visiems žinomų aplinkybių, susijusių su Rusijos keliama grėsme Lietuvos valstybės saugumui, bent jau tol, kol tokia grėsmė yra reali, Rusijos piliečių atžvilgiu gali būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas, be kita ko, atsižvelgus į tai, kad jie priskiriami politiškai pažeidžiamų (galinčių pademonstruoti labilius įsitikinimus dėl Rusijos veiksmų ir politikos) asmenų grupei ir dėl to jų keliama rizika yra specifinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023).
Teismo įsitikinimu, pareiškėjo galimi ryšiai su atitinkamomis (duomenys neskelbtini) tarnybomis bylos nagrinėjimo metu nebuvo niekaip paneigti, todėl VSD nustatytas aplinkybes įvertinus atsižvelgiant į pirmiau aptartą visuotinai žinomą informaciją, surinkta informacija apie pareiškėją negali būti ignoruojama.
Teismas daro išvadą, kad VSD surinkti duomenys leidžia teigti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Jo asmeninis interesas dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
Tai, kad pareiškėjui prieš tai buvo išduota viza, leidimas laikinai gyventi, jis dirba Lietuvoje veikiančioje įmonėje (duomenys neskelbtini) legaliai ir moka Lietuvos valstybei mokesčius, savaime nėra reikšmingiau nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą, todėl ši aplinkybės nėra pakankama, kad būtų konstatuotas Sprendimo neproporcingumas.
Pareiškėjas nurodo, kad ginčijamas Sprendimas turi būti panaikintas, nes neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų, nes Migracijos departamentas neatliko savarankiško aplinkybių vertinimo.
Teismas su tokiais argumentais nesutinka. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ginčijamame Sprendime faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl darytina išvada, kad Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad, nors esminis ginčijamo sprendimo pagrindas ir yra VSD išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjo vertinimą (pvz., įvertino jo socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuva), todėl negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas jokių pareiškėjo šeimyninių ryšių nenustatė. Pareiškėją su Lietuva sieja iš esmės tik darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą Sprendimą, kuriuo panaikintas pareiškėjui turimas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.
Pareiškėjas skundu taip pat prašo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti darbdavį. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. birželio 13 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį. Migracijos departamentas išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. 23S156445 nusprendė neleisti pareiškėjui pakeisti darbdavio. Pareiškėjas šio sprendimui teismui neskundė. Duomenų, kad šis sprendimas būtų panaikintas, teismas nenustatė. Galiojant Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimui Nr. 23S156445 neleisti pakeisti darbdavio, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl darbdavio pakeitimo.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas netenkintinas, prašymas priteisti pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas taip pat netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo U. S. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.