Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. Ž. ir R. Ž. (apeliantų) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo dalies civilinėje byloje pagal ieškovų A. Ž., R. Ž., N. B., K. Ž. ieškinį atsakovei L. V. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas ieškovų reikalavimas – ieškovo A. Ž. naudai iš atsakovės priteisti 1 000,00 Eur turtinės žalos atlyginimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Remiantis bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta:

9. 2019 m. kovo 23 d., apie 18.15 val., Plungės rajone, kelyje Pauošniai–Plateliai, atsakovė, vairuodama automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir važiuodama priešpriešinio eismo juosta keitė važiavimo kryptį į dešinę (į nuovažą į šalutinį kelią), neįsitikinusi, kad tai daryti saugu, ir susidūrė su iš galo atvažiuojančiu ieškovo A. Ž. vairuojamu automobiliu „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusiu savo transporto priemonių judėjimo krypties eismo juosta, taip sukeldama eismo įvykį.

9.1. Administracinio nusižengimo tyrimo pradžioje, analizuojant administracinio nusižengimo sudėtį ir aiškinantis aplinkybes, buvo manoma, kad už nurodytą administracinio nusižengimo atvejį yra atsakingas A. Ž., tačiau, įvertinus visas eismo įvykio aplinkybes 2019 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos nutarimu L. V. nubausta 225,00 Eur bauda už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 2 dalyje.

9.2. L. V. apskundus 2019 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos nutarimą, Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. II-118-404/2019, L. V. skundas netenkintas ir 2019 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 78-ANR_N-1640-2019 paliktas nepakeistas.

9.3. L. V. apeliaciniu skundu apskundus Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. nutartį, 2020 m. vasario 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. AN2-38-255/2020, administracinėn atsakomybėn patrauktos L. V. apeliacinis skundas netenkintas ir 2019 m. gruodžio 9 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutartis palikta nepakeista.

9.4. 2019 m. liepos 29 d. ieškovas A. Ž. savo atstovui advokato padėjėjui V. T. minėto administracinio nusižengimo teisenoje sumokėjo 1 000,00 Eur už suteiktas teisines paslaugas.

Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo

11. Pirmosios instancijos teismas apibendrindamas nustatytas faktines bylos aplinkybes ir atsižvelgdamas į nagrinėjamu klausimu suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pripažino, kad ieškovo A. Ž. prašomas priteisti iš atsakovės 1 000,00 Eur turtinės žalos atlyginimas (nuostoliai) yra ieškovo patirtos išlaidos už ieškovo atstovo teisinę pagalbą, suteiktą administracinio nusižengimo teisenoje, kurioje šių išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo sprendžiamas, todėl tai negali būti daroma ir šioje byloje civilinio proceso tvarka ir dėl to minėta ieškinio dalis yra atmestina.

12. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo pripažino 1 000,00 Eur apeliantų prašomą priteisti turtinę žalą bylinėjimosi išlaidomis, patirtomis administraciniame procese. Formaliai ši suma negali būti pripažinta procesinėmis išlaidomis, kadangi to tiesiogiai nenumato joks teisės aktas, šiuo atveju žalos klausimas turėjo būti sprendžiamas tik pagal bendrąsias civilinės teisės normas ir įvertinant civilinės atsakomybės sąlygų buvimą.

13. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ginčo dalykas yra bylinėjimosi išlaidos. Todėl pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos, nustatančios bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo tvarką, dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinio teisės pažeidimo teisenos santykiams įstatymo analogijos pagrindu negali būti taikomos dėl iš esmės skirtingos reglamentuojamų teisinių santykių prigimties.

14. CPK 79 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso komentare aptariant CPK 79 straipsnį yra nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro pinigai, kuriuos turi sumokėti šalys ir tretieji asmens, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai, kreditoriai, skolininkai už teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus, ir jų turėtos piniginės išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu teisme. Svarbiausi bylinėjimosi išlaidų požymiai: bylinėjimosi išlaidos visada išreiškiamos pinigais; šias išlaidas apmoka šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai, kreditoriai, skolininkai – asmenys, kurie materialiuoju požiūriu suinteresuoti bylos baigtimi; bylinėjimosi išlaidomis padengiamos procesinių veiksmų atlikimo išlaidos; šios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su nagrinėjama byla.

15. CPK 88 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: 1) sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, ir išlaidos, susijusius su vietos apžiūra; 2) atsakovo paieškos išlaidos; 3) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; 4) išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; 5) atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; 6) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; 7) išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; 9) būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu; 10) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas detalizuodamas bylinėjimosi išlaidas ir jų paskirstymą reglamentuojančias CPK nuostatas yra pažymėjęs, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos siekiant apginti pažeistą teisę, toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-916/2015).

17. Nagrinėjamu atveju bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovo A. Ž. prašomas priteisti iš atsakovės 1 000,00 Eur turtinės žalos (nuostolių) atlyginimas yra jo patirtos išlaidos atstovo teisinei pagalbai apmokėti minėtoje administracinio nusižengimo teisenoje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, apelianto A. Ž. patirtų 1 000,00 Eur išlaidų atsiradimo pagrindą ir esamą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog A. Ž. prašomas priteisti 1 000,00 Eur turtinės žalos (nuostolių) atlyginimas yra apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos, susidariusios administracinio nusižengimo teisenoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir patys apeliantai savo apeliaciniame skunde iš esmės neneigia, jog 1 000,00 Eur išlaidos yra bylinėjimosi išlaidos, patirtos administracinio nusižengimo teisenoje. A. Ž. susidūrus su teisiniais nesklandumais – jo atžvilgiu pradėjus administracinio nusižengimo teiseną, šis į pagalbą pasitelkė kvalifikuotą teisininką – advokato padėjėją, su kuriuo sudarė atstovavimo sutarį, kurios pagrindu advokato padėjėjas administracinio nusižengimo teisenoje – tiek įvykį tiriant administracinio nusižengimo tyrėjui, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose – atstovavo A. Ž. ir teikė jam reikiamas teisines paslaugas, už kurias A. Ž. dar 2019 m. liepos 29 d. savo atstovui sumokėjo 1 000,00 Eur sumą. Nekyla jokių abejonių, kad apelianto A. Ž. nurodomos 1 000,00 Eur išlaidos yra bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliantui sumokėjus savo atstovui – advokato padėjėjui už administracinio nusižengimo teisenoje A. Ž. suteiktas teisines paslaugas.

18. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad anksčiau nurodyti apeliantų teiginiai, kuriais apeliantai administracinio nusižengimo teisenoje patirtas bylinėjimosi išlaidas apibūdina kaip nuostolius, yra nepagrįsti, nes šiuos teiginius paneigia byloje esantys A. Ž. patirtų 1 000,00 Eur išlaidų pagrindą įrodantys dokumentai – 2019 m. liepos 29 d. Sąskaita už teisines paslaugas Nr. 16/2019, kurioje nurodytas apeliantui suteiktų paslaugų pobūdis – teisinės paslaugos pagal 2019 m. balandžio 30 d. Teisinių paslaugų sutartį Nr. 16/2019 administracinio nusižengimo byloje ROIK 0119000141829, ir paminėtos sąskaitos apmokėjimą patvirtinantis 2019 m. liepos 29 d. Pinigų priėmimo kvitas Nr. 1032689.

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta tai, kad, Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjai atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, taip pat administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant Plungės apylinkės teisme bei Klaipėdos apygardos teisme, apeliantas jokių prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės nei Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjai, atlikusiai administracinio nusižengimo tyrimą, nei minėtiems teismams neteikė – šią aplinkybę patvirtina ir pačių apeliantų procesiniuose dokumentuose išreikšta pozicija.

20. Apeliantų teigimu, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo jie administracinio nusižengimo tyrimo, kuris buvo atliekamas Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK, metu neteikė, nes apeliantai neturėjo nei nukentėjusiųjų, nei civilinių ieškovų statuso, kadangi į bylos nagrinėjimą dalyviais nė nebuvo įtraukti. Pažymi, kad nukentėjusiųjų teisėmis apeliantai įtraukti į procesą tik įsibėgėjus apeliacinės bylos nagrinėjimui Plungės apylinkės teismo Plungės rūmuose, kuri iškelta atsakovei apskundus Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK jai paskirtą administracinę nuobaudą.

21. Tokie apeliantų teiginiai apeliacinės instancijos vertintini kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs. Pabrėžtina tai, kad, Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjai nagrinėjant administracinio nusižengimo atvejį, preliminariai buvo nustatyta, kad už sukeltą eismo įvykį atsakingas yra A. Ž.. Apeliantui supratus, kad jis nepagrįstai – nesant nei faktinio, nei teisinio pagrindo, administracinio nusižengimo byloje yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, jis, dar tebevykstant administracinio nusižengimo tyrimui, savo interesams atstovauti pasitelkė advokato padėjėją V. T., kuris teisinių paslaugų sutarties pagrindu apeliantui teikė teisinę pagalbą, už kurią apeliantas atstovui sumokėjo 1 000,00 Eur sumą.

22. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 578 straipsnyje yra pažymėta, jog nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi.

23. Šiuo atveju apeliantų nurodoma priežastis, dėl kurios jie administracinio nusižengimo tyrimo metu nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, t. y. nei nukentėjusiųjų, nei civilinių ieškovų statuso apeliantams nebuvimas, apeliacinės instancijos teismo vertintina kaip visiškai neobjektyvi ir deklaratyvi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas A. Ž. paminėtoje administracinio nusižengimo byloje žinodamas apie jo atžvilgiu vykdomą tyrimą, net ir nustačius kitą atsakomybėn traukiamą asmenį, suprasdamas ir suvokdamas, kad paminėtame administraciniame procese yra patyręs atitinkamas bylinėjimosi išlaidas, kurių vertė siekia 1 000,00 Eur, galėjo ir turėjo teisę reikšti su šių išlaidų priteisimu ir išieškojimu susijusius reikalavimus. Tuo labiau pabrėžtina ir tai, kad apelianto A. Ž. interesus administracinio nusižengimo byloje atstovavo advokato padėjėjas V. T., kuris būdamas kvalifikuotu teisininku turėjo pareigą atstovaujamųjų vardu įgyvendinti atitinkamas jiems tenkančias teises, taip pat ir administracinio nusižengimo byloje reikšti prašymus dėl apeliantų įtraukimo į bylą nukentėjusiaisiais ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus bylos medžiagą, nustatyta, kad nei apeliantai, nei jų atstovas su tokiais prašymais į administracinio nusižengimo tyrimą atliekantį tyrėją nesikreipė, objektyvių priežasčių, dėl kurių toks kreipimasis nebuvo galimas, taip pat nenurodė.

24. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Plungės rūmuose nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. AN2-38-255/2020 2019 m. spalio 5 d. nutartimi teismas nutarė į posėdį apklausti kviesti liudytojus A. Ž. ir R. Ž.. Pamintoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad, teismui bylą nagrinėjant 2019 m. gruodžio 5 d. teismo posėdyje, apeliantai šios bylos nagrinėjime dalyvavo kaip nukentėjusieji, tą patvirtina ir 2019 m. gruodžio 9 d. teismo nutartis, kuria pareiškėjos L. V. skundas netenkintas ir 2019 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 78-ANR_N-1640-2019 paliktas nepakeistas. Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. AN2-38-255/2020, kurioje administracinėn atsakomybėn patrauktos L. V. apeliacinis skundas netenkintas ir 2019 m. gruodžio 9 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutartis palikta nepakeista, apeliantai taip pat užėmė nukentėjusiųjų pozicijas. Pabrėžtina, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, kuriuose apeliantai užėmė nukentėjusiųjų pozicijas, jie teismams neteikė prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nors, kaip jau minėta anksčiau, ir šiuose teisminiuose procesuose apeliantų interesams atstovavo kvalifikuotas teisininkas advokato padėjėjas V. T..

25. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad apeliantai ir jų atstovas, dalyvaudami administracinio nusižengimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo procese, privalėjo atidžiai ir rūpestingai įgyvendinti jiems tenkančias teises, šiuo atveju – administracinio nusižengimo tyrimo procese ar bylos nagrinėjimo metu tyrėjai arba teismams pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau dėl savo aplaidumo ir neapdairumo teise į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nepasinaudojo.

26. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovo A. Ž. prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų klausimas negali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

27. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nėra specialių normų, reguliuojančių proceso išlaidų ir advokato darbo apmokėjimo klausimus, tačiau ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Advokato darbo apmokėjimas reguliuojamas specialiosios normos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai, be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sąvoką, žalai prilyginamos ir kitokio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusio asmens siekio užkirsti kelią žalai atsirasti arba padidėti, apskaičiuoti žalos dydį, išieškoti nuostolius ne teismo tvarka. Šioje normoje bylinėjimosi išlaidos nenurodytos. Jų atlyginimo klausimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka. Analogiškos pozicijos, atribojant materialiuosius nuostolius ir procesines išlaidas (taip pat ir atstovavimo išlaidas), laikomasi ir civilinių bylų nagrinėjimo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352-976/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad išvestiniai iš pagrindinio materialinio teisinio reikalavimo civilinėje byloje procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku; dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti atlyginimo pareikšti ieškinio naujoje byloje negalima. Šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-861-2001).

30. Nagrinėjamu atveju reikalavimo atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas nagrinėjimas yra reglamentuotas ANK 666 straipsnyje ir subsidiariai taikytinose BPK normose. Dėl to konstatuotina, kad nėra pagrindo pripažinti, jog teisės į procesinių išlaidų kompensavimą gynimo būdas turėtų būti dubliuojamas suteikiant galimybę pakartotinai (ar pasirinktinai) prašyti šių išlaidų atlyginimo bendrosios kompetencijos teisme vadovaujantis ANK 666 straipsniu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginimas civiline tvarka pateikiant ieškinį nėra galimas. Dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017).

31. Tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles. Šis principas yra vyraujantis Lietuvos teisės sistemoje, juo vadovaujamasi ir nagrinėjant bylas administraciniuose teismuose dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuriose asmeniui apgynus savo pažeistas teises teismo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal specialias administracinių bylų teiseną reglamentuojančias normas. Šiuo principu vadovaujamasi ir civiliniame procese (iš CPK 93 straipsnio galima matyti, kad dėl teismo išlaidų paskirstymo sprendžia bylą, kurioje buvo patirtos tos išlaidos, nagrinėjęs teismas), baudžiamajame procese (tokia pati išvada darytina ir pagal BPK 105 straipsnį), todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti išimties dėl administracinių nusižengimų bylų.

32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes bei byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir pateiktą teismų praktiką, konstatuoja, kad šioje byloje pareikštas reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atskiroje byloje civilinio proceso nuostatų tvarka nenagrinėtinas, šis klausimas nagrinėtinas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės – administracinį nusižengimą nagrinėjusio teismo byloje.

Dėl bylos procesinės baigties

33. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo, teisingai nustatė ir tinkamai įvertino nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, kasacinio teismo praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, naikinti ar keisti skundžiamą sprendimo dalį remiantis ieškovų apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Kadangi kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės įtakos bylos baigčiai, skundžiamo sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

35. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

36. Kadangi apeliantų apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

37. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šios atsakovės turėtos išlaidos yra realios, pagrįstos ir protingo dydžio, neviršija užmokesčio dydžio, numatyto Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 7, 8.11 punktuose, todėl atsakovės naudai iš ieškovų, kurių apeliacinis skundas atmestas, lygiomis dalimis, t. y. po 150,00 Eur, priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1–4 dalys, 94 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei L. V. iš apelianto A. Ž. 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt Eur 0 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei L. V. iš apeliantės R. Ž. 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt Eur 0 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.