Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų sprendimas

dalyvaujant ieškovams ir ieškovų N. B., K. Ž. atstovams pagal įstatymą A. Ž., R. Ž., jų atstovui advokato padėjėjui V. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. Ž., R. Ž., N. B., K. Ž. ieškinį atsakovei L. V. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovai prašė priteisti iš atsakovės: A. Ž. 1000 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; R. Ž. 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą; N. B. 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą; K. Ž. 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą; visiems ieškovams 5 procentų metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; A. Ž. ir R. Ž. visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2019 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos nutarimu L. V. nubausta 225 Eur bauda už jos padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalyje. Dėl jos atžvilgiu priimto nutarimo administracinėn atsakomybėn patraukta įvykio kaltininkė L. V. teikė skundą Plungės apylinkės teismui, taip pat apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui, tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai vienareikšmiškai pasisakė, jog L. V. sukėlė eismo įvykį, dėl to nuobauda jai paskirta pagrįstai.

Dėl L. V. kaltų veiksmų ir piktybiško, teisei priešingo elgesio jų šeima patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, kuri yra atlyginta tik iš dalies: draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 629 Eur kompensaciją už neremontuotiną automobilį „Opel Zafira“, taip pat 555 Eur žalos atlyginimą už A. B. sužalojimą. Kita ieškovų ir jų artimųjų patirta žala – fizinis ir dvasinis skausmas, patirtas susidūrus automobiliams, vaikų traumavimas, dėl atsakovės melo patirtos bylinėjimosi išlaidos administracinio nusižengimo bylos procese siekiant apsiginti nuo nepagrįstų atsakovės kaltinimų, ieškovo negautos pajamos nuolat lankantis pas tyrėjus teikti parodymus – liko neatlyginta. Kadangi dėl ieškovų patirtos žalos yra vienasmeniškai kalta tik atsakovė, ieškovai savo patirtos žalos atlyginimo reikalauja teismo keliu.

Atsakovės sukelto eismo įvykio metu ieškovų automobilyje buvo patys ieškovai A. ir R. Ž., taip pat keturi vaikai: A. B., gim. (duomenys neskelbtini), N. B., gim. (duomenys neskelbtini), K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) Tiek suaugusieji, tiek vaikai smūgio automobiliams susidūrus metu patyrė fizinį skausmą ir didžiulį išgąstį. Kurį laiką visi buvo šoko būsenoje, ypač vaikai, kurie būdami mažo amžiaus yra labai jautrūs, pasiduodantys emocijoms ir negeba patys savarankiškai susidoroti su stresu. Tiek N., tiek K., tiek J. jautė įvykio pasekmes – vaikai buvo dirglūs, jautrūs, nerimastingi, sutriko miegas ir ritmas. Tas pats buvo ir su pačiais ieškovais, kadangi be viso kito prisidėjo išgąstis dėl galimų vaikų sužalojimo ir šokas dėl išvengto pavojaus masto.

Ieškovė R. Ž. buvo numačiusi laikyti vairavimo egzaminą (teorinės dalies egzaminas yra išlaikytas), tačiau po autoįvykio nebedrįsta sėsti prie vairo. A. Ž. patyrė didelius pergyvenimus dėl šeimos, mažamečių vaikų, jautė kaltę, kad buvo už vairo ir nesugebėjo išvengti žalos. Be to, šeima liko be transporto priemonės, kuri daugiavaikei šeimai yra gyvybiškai svarbi, patyrė sunkumus vykstant pas gydytojus (teko vežti A. B.), apsirūpinant būtiniausiais dalykais. Teko ieškoti iš kur pasiskolinti, taip pat ieškoti kito automobilio. Ieškovų šeima dėl atsakovės sukelto eismo įvykio patyrė didžiulių nepatogumų ir streso. Po įvykio vaikai ilgai stresavo kai reikėjo kur nors vykti. Vis klausdavo ieškovo, ar nepateks į avariją. Vaikai po įvykio pradėjo šlapintis į lovą. Tėvams pasikreipus pas gydytojus, buvo patarta leisti vaikams užsimiršti ir nepriminti traumuojančios situacijos. Nuo noro vaikus parodyti vaikų specialistams (psichologams ar psichiatrams) tėvai buvo atkalbėti, kad nebūtų situacija jiems priminta ir dar labiau nepablogėtų padėtis.

Šiuo atveju atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos laikytinos įrodytomis: neteisėta veika (KET pažeidimas) ir kaltė yra konstatuotos administracinio nusižengimo protokole, priežastinis ryšys tarp eismo įvykio ir sukeltos ieškovams bei jų vaikams neturtinės žalos (skausmas, kūno sužalojimai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, rūpesčiai, laiko gaišimas ir pan.) yra aptartas aukščiau. Ieškovai dėl eismo įvykio metu sukelto fizinio skausmo bei dvasinių išgyvenimų (išgąsčio, šoko ir kt.) patirtą neturtinę žalą vertina: 400 Eur – N. B., 400 Eur – K. Ž., 700 Eur – R. Ž., 1000 Eur – A. Ž., viso – 2500 Eur. Neturtinės žalos atlyginimo už A. B. ieškovai neprašo, kadangi jai žalą atlygino draudimo bendrovė. Nors ieškovai mano, kad gautoji žalos atlyginimo suma toli gražu neatspindi tikrosios žalos. Neturtinės žalos atlyginimo už J. Ž. neprašo, nes mergaitė dėl savo mažo amžiaus nesuprato kas įvyko, dėl ko įvyko sutrenkimas ir dėl ko verkia. Nors faktiškai ji irgi patyrė nepatogumus ir jos ramybė buvo sudrumsta.

Prieš ieškovą A. Ž. pradėto administracinio nusižengimo tyrimo metu atsakovė nuolat klaidino pareigūnus ir nuo pat eismo įvykio momento ėmėsi veiksmų, kad būtent ieškovas A. Ž. būtų pripažintas kaltu sukėlęs eismo įvykį, o ji būtų laikoma nukentėjusiąja. Iš pridedamos administracinio nusižengimo tyrimo bylos medžiagos yra matyti, jog tik nuoseklių ieškovo ir jo atstovo pastangų dėka byloje buvo atliktas išsamus ir nuodugnus tyrimas, kurio pasėkoje pareigūnų pozicija pasikeitė ir ieškovas iš atsakomybėn traukiamo asmens tapo nukentėjusiuoju. Įrodyti, jog teisena turėtų būti pradėta ne prieš jį, o prieš atsakovę L. V., ieškovui A. Ž. užtruko daugiau nei pusę metų, dar beveik tiek pat tęsėsi apskundimo procesai. Beveik metus ieškovas aukojo savo lėšas ir laiką vien tam, kad išaiškintų atsakovės tikslingai suregztą apgaulę.

Iš karto po eismo įvykio, kol dar nebuvo atvykę policijos pareigūnai, atsakovė, nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, tyčia perstatė savo transporto priemonę taip, kad susidarytų jos pageidaujamas įspūdis: atsakovė L. V. prieš įvykį buvo sustojusi pagrindinio kelio kairiajame kelkraštyje ir tada, nepastebėdama iš galo pagrindiniu keliu atvažiuojančio ieškovo automobilio ir nerodydama posūkio į dešinę signalo, įstrižai kirto abi juostas siekdama sukti dešinėn į šalutinį kelią, tačiau vėliau, jau po įvykio slėpdama savo veiksmus paslinko automobilį „Volvo“ į dešinę, pakeitė jo kryptį ir atvykusiems policijos pareigūnams tvirtino buvusi sustojusi ne kairiajame, o dešiniajame pagrindinio kelio kelkraštyje ir priešpriešinėje pagrindinio kelio juostoje apskritai nebuvusi. Atsakovė siekė sudaryti įspūdį, jog būtent ieškovas važiavo pernelyg greitai ir nepastebėjo jos, darančios posūkio į dešinę manevrą.

Mano, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė sąmoningu melavimu policijos pareigūnams ir savo kaltės neigimu. Suprantama, jog vien tai, kad asmuo klysta dėl savo veiksmų vertinimo, savaime negali būti laikoma teisės pažeidimu, tačiau šiuo atveju atsakovė siekė įrodyti esanti nekalta duodama sąmoningai neteisingus parodymus apie faktines aplinkybes, transporto priemonių judėjimą ir išsidėstymą eismo įvykio metu ir po jo. Jei atsakovė būtų pateikusi faktus taip, kaip jie įvyko, administracinio nusižengimo protokolas dėl sukelto eismo įvykio iš karto būtų adresuotas L. V. ir ieškovams nebūtų tekę samdyti atstovo teisinei pagalbai teikti ir patirti atitinkamų išlaidų. Tarp atsakovės veiksmų fabrikuojant eismo įvykio faktinius duomenis ir ieškovų patirtų išlaidų teisinei pagalbai yra įrodytas priežastinis ryšys. Ieškovas už teisinę pagalbą administracinio nusižengimo tyrimo ir skundų nagrinėjimo metu sumokėjo 1000 Eur. Ši suma yra laikytina ieškovo nuostoliais, kurie nebūtų susidarę, jei atsakovė būtų elgusis sąžiningai.

AB „Lietuvos draudimas“ atlygino padarytą 555 eurų neturtinę žalą dėl A. B. sužalojimo; civilinis ieškinys L. V. dėl neturtinės žalos atlyginimo: N. B. - 400 eurų sumai; K. Ž. - 400 eurų sumai; R. Ž. - 700 eurų sumai; A. Ž. - 1000 eurų sumai, įskaitant ir A. B. AB „Lietuvos draudimas“ atlygintą 555 eurų sumą, neviršija 5000 eurų sumos; civilinis ieškinys, atsakove nurodant tik L. V., įteiktas teismui 2020 m. liepos 31 d., t. y. nepraleidus įstatymo leidėjo nustatyto vienerių metų termino, kada nukentėję tretieji asmenys turėjo sužinoti apie padarytą žalą (t. y. 2019 m. rugsėjo 26 d., kada priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 78-ANR-N-l640-2019), darytina išvada, kad ieškovai neteisėtai reikalauja, kad bendrą jų reikalaujamą 2500 eurų neturtinę žalą atlygintų atsakovė L. V. bei visiškai nepagrįstai ignoravo galimybę neteismine tvarka kreiptis dėl jų nurodytos 2500 eurų neturtinės žalos atlyginimo į atsakingą draudiką, t. y. AB „Lietuvos draudimas“, kurio civilinės atsakomybės apsaugą autoįvykio metu turėjo vairuotoja L. V..

Ieškovas A. Ž. reikalauja priteisti iš L. V. 1000 eurų turtinei žalai atlyginti, ieškinio pagrindu nurodydamas teisinės pagalbos administracinio nusižengimo tyrimo ir skundų nagrinėjimo teismuose metu turėtas išlaidas. Iš 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 78-ANR-N- 16402019, Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-118-404/2019, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-38-255/2020 matyti, kad ieškovas A. Ž. įstatymo leidėjo jam suteiktomis specialiosiomis teisėmis, numatytomis ANK 664, 665, 666 straipsniuose nepasinaudojo, nors jo atstovas advokato padėjėjas V. T. dalyvavo Plungės apylinkės teismo surengtame posėdyje ir buvo teikiamas atsiliepimas Klaipėdos apygardos teismui į L. V. apeliacinį skundą. A. Ž. neteikus prašymo ir administracinio nusižengimo bylas nagrinėjusiems teismams nesprendus bei nepriteisus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o taip pat nepripažinus A. Ž. teisės į civilinio ieškinio patenkinimą atskiras civilinis procesas dėl nurodyto negalimas, todėl ieškinys 1000 eurų turtinei žalai atlyginti atmestinas.

Ieškovai L. V. veiksmus administracinio nusižengimo tyrimo byloje vertina kaip sąmoningą melavimą, o skundų teikimą teismams kaip kenkimą, todėl tokiomis išvadomis patys visiškai nepagrįstai ignoruoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principo galiojimą.

Rašytiniuose paaiškinimuose trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad prašo ieškinio reikalavimų dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kitą ieškinio reikalavimo dalį (dėl proceso išlaidų atlyginimo) palieka spręsti teismo nuožiūra.

Nurodė, kad ieškovų reikalavimus iš esmės sudaro dvi dalys: reikalaujama neturtinės žalos atlyginimo dėl 2019 m. kovo 23 d. eismo įvykio kelyje Pauošniai-Plateliai ir reikalaujama ieškovo patirtų atstovavimo išlaidų administraciniame procese, kuris vyko dėl minėto eismo įvykio, atlyginimo. Šiuo metu jau neginčijamai yra nustatyta, kad dėl minėto eismo įvykio yra kalta atsakovė L. V., kurios civilinė atsakomybė privalomai yra apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atsakovės atsiliepime išdėstyta nuostata, kad dėl minėto įvykio metu padarytos tiesioginės žalos atlyginimo reikalavimas galėtų būti teikiamas ir AB „Lietuvos draudimas“ (t. y. tinkamas atsakovas dėl šio įvykio metu padarytos žalos atlyginimo galėtų būti ir AB „Lietuvos draudimas“). Tačiau atsakovo ar atsakovų pasirinkimas yra tik ieškovo prerogatyva.

Kitokia situacija yra dėl reikalavimo atlyginti ieškovo patirtas atstovavimo išlaidas administraciniame procese. Šios išlaidos nėra tiesioginė minėto eismo įvykio pasekmė ir detaliau susipažinus su minėto eismo įvykio tyrimo ir administracinio proceso eiga matyti, kad jos susidarė labiau dėl atsakovės L. V. užimtos procesinės pozicijos ir procesinių veiksmų. Mano, kad ieškovas A. Ž. turi teisę reikalauti iš atsakovės jo patirtų proceso išlaidų atlyginimo. Teisės aktuose nėra imperatyvaus draudimo viename procese patirtų proceso išlaidų reikalauti kitame atskirame procese (ypač tuo atveju kai pirmasis procesas detaliai net nereglamentuoja tokių išlaidų atlyginimo). Administraciniuose, baudžiamuosiuose ir civiliuose procesuose patirtos proceso išlaidos nėra laikomos žala civilinės teisės prasme. Atsižvelgiant į tai, dėl ieškovo A. Ž. reikalavimo atlyginti jo patirtas proceso išlaidas esama atsakovė L. V. yra tinkama.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad bet kuriuo metu reikalavimas atlyginti neturtinę žalą gali būti nukreiptas į AB „Lietuvos draudimas“, todėl pasisako dėl šio reikalavimo dalies pagrįstumo. VTMT specialistai yra pasisakę, kad ginčo eismo įvykyje sveikatos sutrikdymą patyrė tik A. B., kuriai AB „Lietuvos draudimas“ atlygino 555 Eur (1 MMA) neturtinę (moralinę) žalą ir dėl to ginčo nėra. VTMT specialistų išvada yra prima facie (turintis aukštesnę teisinę galią) įrodymas, todėl nesant kitų atitinkamos teisinės galios įrodymų yra laikytina, kad minėtame eismo įvykyje kitų sužalotų asmenų nebuvo. Atsižvelgiant į tai, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo priteisti kokias nors sumas dėl neturtinės žalos.

Teismo posėdyje ieškovas A. Ž. patvirtino ieškinio dalies dėl neturtinės žalos atsisakymą, palaikė ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos, prašė tenkinti šia ieškinio dalį jame nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai parodė, kad atsakovei neigiant kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo, bylos eigoje pradėjo galvoti, kad jis pats gali būti pripažintas kaltu, todėl kreipėsi pagalbos į savo atstovą V. T.. Jis pats be atstovo nieko nežinojo, ką jis gali daryti byloje. Administracinio nusižengimo teisenoje savo atstovui sumokėjo dalimis per 4 kartus po 250 eurų, nes visų pinigų iš karto neturėjo. Sumokėta buvo dar iki pirmos instancijos teismo, nes tik tada sužinojo, kad atsakovė yra nubausta dėl eismo įvykio sukėlimo.

Teismo posėdyje ieškovė R. Ž. patvirtino ieškinio dalies dėl neturtinės žalos atsisakymą, palaikė ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos, prašė tenkinti šia ieškinio dalį jame nurodytų motyvų pagrindu. Davė iš esmės tokius pačius parodymus kaip ir A. Ž.. Papildomai parodė, kad vieną kartą pati vežė pinigus atstovui.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai parodė, kad pirmiausiai ieškovas A. Ž. kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ dėl minėtų bylinėjimosi išlaidų administracinio nusižengimo teisenoje atlyginimo ir tik AB „Lietuvos draudimas“ atsisakius šias išlaidas atlyginti buvo pateiktas ieškinys teismui, atsakove pasirenkant L. V.. Mano, kad ieškovai iš pat pradžių pasirinkę netinkamą savo teisių gynimo būdą taip bando gudrauti. Vėliau AB „Lietuvos draudimas“ ieškovams atlygino po 100 eurų neturtinę žalą, tačiau pati atsakovė dėl to patyrė bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas palaikė nuomonę pareikštą rašytinuose paaiškinimuose. Papildomai parodė, kad palieka teismui spręsti dėl likusių ieškinio reikalavimų. Kadangi AB „Lietuvos draudimas“ bet kuriuo atveju būtų buvę galutinis neturtinės žalos atlyginimo mokėtojas, todėl su ieškovais ir buvo susitarta dėl neturtinės žalos atlyginimo, kad būtų galutinai išspręstas šis ginčas.

Teismas konstatuoja:

dalis bylos nutraukiama, likusi dalis ieškinio atmetama.

Nustatytos reikšmingos faktinės bylos aplinkybės

2019 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos R. P. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 78-ANR_N-1640-2019 L. V. paskirta 225 Eur bauda pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį dėl to, kad ji 2019 m. kovo 23 d. 18.15 val. Plungės r. sav., kelyje Pauošniai-Plateliai, vairuodama automobilį „Volvo V70“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir važiuodama priešpriešinio eismo juosta keitė važiavimo kryptį į dešinę (į nuvažiavimą į šalutinį kelią), neįsitikinusi, kad tai daryti saugu ir susidūrė su iš galo atvažiuojančiu automobiliu „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusiu savo transporto priemonių judėjimo krypties eismo juosta, taip sukeldama eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti du automobiliai, nukentėjo automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivė (nežymus sveikatos sutrikdymo mastas), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 106 punktus.

2019 m. gruodžio 9 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutartimi L. V. skundas netenkintas ir 2019 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos R. P. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 78-ANR_N-1640-2019 paliktas nepakeistas.

2020 m. vasario 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos L. V. apeliacinis skundas netenkintas ir 2019 m. gruodžio 9 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutartis palikta nepakeista.

2019 m. liepos 29 d. ieškovas A. Ž. savo atstovui minėto administracinio nusižengimo teisenoje advokato padėjėjui V. T. sumokėjo 1000 Eur už teisines paslaugas.

2020 m. vasario 17 d. AB „Lietuvos draudimas“ pranešė ieškovei R. Ž., kad netenkino jos prašymo dėl neturtinės žalos atlyginimo jai ir N. B., nes nėra duomenų dėl patirtos žalos.

2020 m. vasario 17 d. AB „Lietuvos draudimas“ pranešė ieškovui R. Ž., kad netenkino jo prašymo dėl negautų pajamų ir neturtinės žalos atlyginimo jam ir K. Ž., nes nėra duomenų dėl patirtos žalos. Pažymėjo, kad prašytos atlyginti 1000 Eur išlaidos už teisines paslaugas yra bylinėjimosi išlaidos ir nelaikytinos turtine žala patirta dėl eismo įvykio.

2021 m. kovo 9 d. ieškovai (per savo atstovą) ir AB „Lietuvos draudimas“ sudarė susitarimą pagal kurį AB „Lietuvos draudimas“ kiekvienam ieškovui išmokėjo po 100 eurų neturtinės žalos atlyginimą dėl minėto eismo įvykio.

Dėl ieškinio dalies atsisakymo

Ieškovai pareiškė ieškinio dalies dėl 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo atsisakymą. Nurodė, kad dėl neturtinės žalos atlyginimo susitarė su trečiuoju asmeniu AB „Lietuvos draudimas“. Prašo grąžinti ieškovui dalį žyminio mokesčio.

Ieškovams yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl yra priimamas, minėta bylos dalis nutraukiama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis). Ieškovui R. Ž. grąžinami 75 proc. už atsisakomą ieškinio dalį sumokėto žyminio mokesčio – 42 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Dėl ginčo esmės

Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to ar yra pagrindas priteisti ieškovui A. Ž. iš atsakovės 1000 Eur sumą. Ieškovas ją laiko turtine žala (nuostoliais), atsiradusia dėl to, kad atsakovė nepripažino savo kaltės dėl minėto eismo įvykio sukėlimo ir dėl to ieškovas, kad pats nebūtų pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, turėjo kreiptis į savo atstovą dėl teisinės pagalbos minėtoje administacinio nusižengimo teisenoje ir patyrė 1000 Eur išlaidas.

Atsakovė nurodo, kad minėta suma yra bylinėjimosi išlaidos administracinio nusižengimo teisenoje, todėl jos negali būti laikomos turtine žala ir yra nepriteisiamos ieškovui iš atsakovės, nes ieškovas nepasinaudojo savo teise pareikšti prašymą dėl šių išlaidų atlyginimo minėtoje teisenoje.

ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Ieškovas A. Ž. minėtoje administracinio nusižengimo teisenoje nereiškė prašymo iš atsakovės L. V. išieškoti jam minėtas 1000 Eur išlaidas jo atstovo teisinei pagalbai apmokėti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK normos, nustatančios bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo tvarką, inter alia (be kita ko), I dalies VIII skyriaus nuostatos dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinio teisės pažeidimo teisenos santykiams įstatymo analogijos pagrindu negali būti taikomos dėl iš esmės skirtingos reglamentuojamų teisinių santykių prigimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-637-469/2015). Tai reiškia, kad bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginimas civiline tvarka pateikiant ieškinį nėra galimas. Dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017).

Pastarojoje kaip pavyzdyje paminėtoje byloje ieškovas taip pat nurodė, kad buvo įtrauktas suinteresuotu asmeniu administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje dėl eismo įvykio sukėlimo administracinėn atsakomybėn patrauktas trečiasis asmuo. Ieškovas, suprasdamas, kad apeliaciniu skundu trečiasis asmuo siekia paneigti savo kaltę dėl eismo įvykio ir ją perkelti ieškovui, sudarė teisinių paslaugų ir atstovavimo sutartį su advokatų profesine bendrija. Pagal šią sutartį ieškovas sumokėjo advokatų profesinei bendrijai pinigų sumą už suteiktas teisines paslaugas konsultuojant dėl eismo įvykio situacijos bei už kitas teisines paslaugas, susijusias su eismo įvykiu. Visų instancijų teismai tokio ieškinio reikalavimo netenkino.

Apibendrinant nustatytas faktines bylos aplinkybes ir atsižvelgiant į nagrinėjamu klausimu suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas pripažįsta, kad ieškovo A. Ž. prašoma priteisti iš atsakovės 1000 Eur turtinė žala (nuostoliai) yra jo patirtos išlaidos jo atstovo teisinei pagalbai apmokėti minėtoje administracinio nusižengimo teisenoje ir joje šių išlaidų klausimo atlyginimas nebuvo sprendžiamas, todėl tai negali būti daroma ir šioje byloje civilinio proceso tvarka ir dėl to minėta ieškinio dalis yra atmetama.

Dėl kitų klausimų

Atsakovė yra pripažinta kalta dėl minėto eismo įvykio sukėlimo, todėl teismas šioje byloje neturi pagrindo iš naujo vertinti į bylą pateiktą administracinio nusižengimo teisenos medžiagą, atsakyti į teismo posėdyje išsakytus proceso dalyvių argumentus dėl administracinio nusižengimo teisenos eigos ir pasisakyti dėl eismo įvykio aplinkybių.

Ieškovams atsisakius ieškinio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas taip pat plačiau nevertina bylos duomenų, susijusių su minėtu reikalavimu ir dėl to nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovė turėjo 1300 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovams dalį ieškinio atsisakius, o likusią dalį ieškinio atmetant, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos jai lygiomis dalimis iš ieškovų A. Ž. ir R. Ž. (CPK 93 straipsnio 1-4 dalys, 94 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad ieškovai yra šeima, todėl dėl detalesnio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas nesprendžia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

priimti ieškovų A. Ž., R. Ž., N. B., K. Ž. ieškinio dalies dėl 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo atsisakymą ir šią bylos dalį nutraukti.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovei L. V. iš ieškovų A. Ž. ir R. Ž. lygiomis dalimis 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Grąžinti ieškovui A. Ž. 42 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.