Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. V. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjas 2019 m. rugsėjo 16 d. surašė L. V. administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji 2019-03-23 18.15 val. Plungės rajone, kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir, važiuodama priešpriešinio eismo juosta, keitė važiavimo kryptį į dešinę (į nuvažiavimą į šalutinį kelią), neįsitikinusi, kad tai daryti saugu, ir susidūrė su iš galo atvažiuojančiu automobiliu „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusiu savo transporto priemonių judėjimo krypties eismo juosta, taip sukeldama eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti du automobiliai ir nukentėjo automobilio „Opel Zafira“ keleivė, kuriai konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101 ir 106 punktų reikalavimus.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimu L. V. pripažinta kalta ir nubausta pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį 225 (dviejų šimtų dvidešimt penkių) Eur dydžio bauda. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukta L. V. apskundė Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Apeliacinis skundas netenkintinas.

8. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai pripažino L. V. kalta pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį, kadangi netinkamai įvertino byloje esančius objektyvius įrodymus, o vadovavosi vien melagingais nukentėjusiųjų parodymais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas objektyviai, visapusiškai ir nuodugniai išanalizavo bei įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir visiškai pagrįstai nusprendė, jog jų pakanka L. V. kaltei pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį pagrįsti. Apygardos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismui, mano, jog L. V. pateikiama įvykio versija yra paneigta nukentėjusiųjų A. Ž. ir R. Ž. parodymais, liudytojo S. Š. parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, naujai (2019-08-13) sudarytomis eismo įvykio schemomis Nr. 1 ir Nr. 2, transporto priemonių apžiūros protokolais, rašytiniais paaiškinimais bei kitais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais. Apeliantė skunde pabrėžia, jog, jos manymu, vieninteliai objektyvūs įrodymai šioje byloje yra trasologijos ekspertizės duomenys. Pažymėtina, jog šioje administracinio nusižengimo byloje trasologinė ekspertizė nebuvo paskirta, o buvo tik apžiūrėtos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės, apžiūroje dalyvavo LTEC Klaipėdos skyriaus eismo įvykių ir transporto trasologijos ekspertas V. Pačebutas. Taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas minėtos transporto priemonių apžiūros protokolus įvertino ir nutartyje apie juos pasisakė, nurodydamas, jog, atsižvelgiant į eismo įvykio metu padarytus transporto priemonių sugadinimus bei jų lokalizaciją, automobilio „Opel Zafira“ padėtį kelyje po eismo įvykio, nukentėjusiųjų ir liudytojo parodymų nuoseklumą, pagrįstai konstatuota, kad eismo įvykis įvyko pagal 2019-08-13 atlikto parodymų patikrinimo eismo įvykio vietoje parengtą eismo įvykio schemą Nr. 2, kad automobilio „Volvo V70“ vairuotoja, t. y. L. V., važiuodama priešpriešinio eismo juosta, keitė važiavimo kryptį į dešinę ir nepraleido dešine eismo juostą važiuojančio automobilio „Opel Zafira“, ir tai yra priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio kilimu bei atsiradusiomis pasekmėmis. Nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra jokio pagrindo.

9. Apeliaciniame skunde L. V. taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė jos skundo esmės, neanalizavo jos skundo argumentų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su šiais apeliantės argumentais, kadangi pirmosios instancijos teismas pareiškėjos L. V. skundo argumentus išanalizavo ir į juos motyvuotai atsakė, todėl vien tai, kad L. V. netenkina pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti jos skundą, nedaro pirmosios instancijos teismo nutarties neišsamios ar apskritai neteisėtos. Tokiais pačiais motyvais atmestini kaip nepagrįsti ir apeliantės skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo ir nekompetencijos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo L. V. skundo argumentus, kurie iš esmės yra tapatūs ir apeliacinės instancijos teismui paduotam skundui, todėl apygardos teismas iš naujo jų nenagrinėja ir nebekartoja, pritardamas apylinkės teismo pozicijai, jog L. V. skunde nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti Institucijos priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, kadangi L. V. kaltės įrodymų šioje administracinio nusižengimo byloje buvo surinkta pakankamai, jie buvo išnagrinėti objektyviai ir labai išsamiai.

10. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog L. V. kaltė pagrįsta administracinio nusižengimo byloje surinktais objektyviais duomenimis, o jos pačios duoti paaiškinimai bei parodymai buvo nenuoseklūs, ji juos keitė administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu, nurodydama vis skirtingas eismo įvykio aplinkybes, todėl vertinami kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.

11. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog L. V. 2019-03-23 18.15 val. Plungės rajone, kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir, važiuodama priešpriešinio eismo juosta, keitė važiavimo kryptį į dešinę (į nuvažiavimą į šalutinį kelią), neįsitikinusi, kad tai daryti saugu, ir susidūrė su iš galo atvažiuojančiu automobiliu „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusiu savo transporto priemonių judėjimo krypties eismo juosta, taip sukeldama eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti du automobiliai ir nukentėjo automobilio „Opel Zafira“ keleivė, kuriai konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101 ir 106 punktų reikalavimus, todėl padarė ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Kadangi apeliantė visiškai pagrįstai pripažinta kalta ir nubausta pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį, todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimas ir skundžiama Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis yra pagrįsti ir teisėti, todėl naikinti minėtus procesinius dokumentus ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos L. V. apeliacinio skundo netenkinti ir Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.