- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-11
- Bylos Nr.
- e2S-2148-324/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- M. A.
- Atsakovas
- I. A.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12483-924/2018 pagal ieškovo M. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo M. A. ieškinį atsakovei I. A. dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo M. A. patikslintą ieškinį atsakovei I. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų.
Šalies argumentai
2. Ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kartu prašydamas taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos nustatyti tokią laikiną ieškovo bendravimo ir dalyvavimo nepilnamečių vaikų A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) auklėjime tvarką:
2.1. atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvieną metų savaitę antradienį ir ketvirtadienį nuo 17.00 val., pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir tą pačią dieną 20.00 val. grąžindamas juos į jų gyvenamą vietą ar kitą su atsakove sutartą vietą;
2.2. atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvieną metų nelyginės savaitės savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos penktadienį 18.00 val., ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą ar kitą su atsakove sutartą vietą sekmadienį 18.00 val.
2. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 26 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nėra galimybių vykdyti, nes ieškovas pagal darbo grafiką darbą baigia darbą 17 val., todėl prašo pakeisti laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 15 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies, pakeitė 2018 m. birželio 26 d. nutartimi nustatytos ieškovo ir nepilnamečių vaikų A. A. ir J. A. bendravimo tvarkos 1 punktą: atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvieną metų savaitę antradienį ir ketvirtadienį nuo 17.00 val., pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir tą pačią dieną 19.00 val. grąžindamas juos į jų gyvenamą vietą ar kitą su atsakove sutartą vietą. Kitą ieškovo prašymo dalį atmetė, 2018 m. birželio 26 d. nutartimi patvirtintos ieškovo ir nepilnamečių vaikų A. A. ir J. A. vaikų bendravimo tvarkos 2-4 punktus paliko nepakeistus.
4. Nustatė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 26 d. nutartimi nustatyta laikina ieškovo ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka. Realus jos vykdymas yra apsunkintas dėl objektyvių priežasčių, t.y. dėl pasikeitusios situacijos ieškovo darbe. Dabartinės ieškovo darbo valandos yra nuo 8.00 val. iki 17.00 val., todėl nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, kurioje numatyta, kad ieškovas vaikus turi pasiimti trečiadienį – penktadienį nuo 16.00 val., ieškovas vykdyti negali. Atsakovė neprieštarauja, jog ši ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos dalis būtų pakeista, taip pat sutinka, kad ieškovas bendrautų su nepilnamečiais vaikais kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 17.00 val. iki 19.00 val., kadangi pagal nusistovėjusią dienotvarkę jie 20.00 val. guldomi miegoti, prieš miegą turi pavalgyti ir nusiprausti, tai užtrunka apie 45 min. Ieškovui grąžinus vaikus į namus 20.00 val., jų miego laikas nusitęstų iki 21.00 val., sutriktų nusistovėjęs dienos režimas. Teismas, atsižvelgęs į šalių nurodytas aplinkybes, iš dalies patenkino ieškovo prašymą pakeisti laikiną bendravimo tvarką ir nustatė, kad ieškovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvieną metų savaitę antradienį ir ketvirtadienį nuo 17:00 val., pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir tą pačią dieną 20.00 val. grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą ar kitą su atsakove sutartą vietą. Teismas, spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nustatant ieškovo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką su nakvyne savaitgaliais, atsižvelgė į tai, kad šalių vaikai yra pakankamai mažo amžiaus (A. A. 3m., J. A. 1 metai ir devyni mėnesiai). Vaikams reikalingas tam tikras pastovumas, gyvenamoji aplinka, prie kurios jie būtų įpratę, jų kilnojimas iš vienos gyvenamosios vietos į kitą gali sutrikdyti įprastą, nusistovėjusį dienos režimą, gali būti žalingas fizinei ir psichinei vaikų sveikatai bei neatitikti jų interesų. Vaikams gali būti per didelė trauma staiga išvažiuoti pas ieškovą ir likti kelioms dienoms su nakvynėmis svetimoje (neįprastoje) jiems aplinkoje, t. y. ieškovo gyvenamojoje vietoje. Staigus išsiskyrimas su motina ilgesniam laikotarpiui (net kelioms dienoms), kelionės pas ieškovą į vaikams nežinomą aplinką gali jiems sukelti neigiamas emocijas, psichologinį nestabilumą, nesaugumo jausmą. Atsižvelgęs į tai, kad vaikai mažamečiai, jiems būtinas įprasto dienos režimo laikymasis, stabilios namų aplinkos užtikrinimas, atmetė ieškovo prašymą pakeisti nustatytą laikiną bendravimo tvarką nustatant, kad ieškovas kiekvieną metų nelyginės savaitės savaitgalį, pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos penktadienį 18.00 val. ir grąžina juos į jų gyvenamąją vietą ar kitą su atsakove sutartą vietą sekmadienį 18.00 val.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti nutarties dalį, kuri nustato, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvieną metų nelyginės savaitės penktadienį-sekmadienį nuo 16 val., pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos su atsakove sutartos vietos ir tą pačią dieną grąžindamas vaikus 18 val. į jų gyvenamąją vietą ar kitą su atsakove sutartą vietą, ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-808-601/2018 išaiškino, jog nustatant vaiko ir vieno iš skyrium gyvenančių tėvų bendravimo tvarką, prioritetas turi būti teikiamas vaiko interesams, tuo pačiu užtikrinant skyrium gyvenančio motinos (tėvo) maksimalų dalyvavimą auklėjant vaiką, kas reiškia, kad motinai (tėvui), negyvenančiai (-iam) kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Pirmosios instancijos teismas paneigė ieškovo teisę maksimaliai bendrauti su nepilnamečiais vaikais, nesuteikdamas teisės jam pasiimti vaikus kas antrą savaitgalį su nakvyne.
3.2. Deklaratyvūs teismo teiginiai, jog vaikai pakankamai mažo amžiaus, todėl jiems būtina užtikrinti stabilią aplinką – nėra duomenų, kad šiuo konkrečiu atveju, kuomet ieškovą su vaikais sieja itin glaudus ryšys, jis atskirai nuo vaikų gyvena vos pusmetį (nuo 2018 m. balandžio 8 d.), vaikų bendravimas su tėvu kas antrą savaitgalį, jiems liekant nakvoti, darytų vaikų interesams žalą.
3.3. Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-2424-601/2015 nurodė, jog vaikui esant 2 metų ir 6 mėnesių amžiaus, jis yra tokio amžiaus, kad gali likti nakvoti su tėvu. A. A. yra tokio amžiaus (3 metai), kuomet nakvynė pas ieškovą atitinka formuojamą teismų praktiką. J. A., kuris nors ir yra jaunesnio amžiaus (1 metų ir 9 mėnesių), nakvynė pas tėvą taip pat nesukeltų jokio streso, nes kartu su juo būtų jo brolis, su kuriuo yra itin glaudus ryšys.
Atsiliepimas
3.4. Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos teiginį apie neva nesaugią aplinką, kurioje šiuo metu gyvena ieškovas ir trys šunys, kuriems nepilnametis A. A. yra alergiškas. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iki ginčijamos nutarties priėmimo nebuvo atvykusi apžiūrėti ieškovo dabartinių gyvenimo sąlygų, jų netyrė ir neteikė išvados, ar jos yra tinkamos nepilnamečių vaikų nakvynei atsižvelgiant į jų specialius poreikius (tame tarpe ir alergiją šunims). Tokių įrodymų nepateikė ir atsakovė, todėl negalima teigti, jog ieškovo dabartinė gyvenamoji vieta būtų nesaugi ir dėl to nakvynės joje pažeistų nepilnamečių vaikų interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas nustatė tinkamą laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
7. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-216/2011). Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju.
8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl įvairių priežasčių tėvai gali gyventi atskirai, tačiau jiems neatimama teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Uždrausti ar nustatyti minimalų bendravimą su vaiku galima tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12483-924/2018 iš dalies patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir nustatė laikiną ieškovo ir nepilnamečių vaikų A. A. ir J. A. bendravimo tvarką: atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvieną metų lyginės savaitės trečiadienį – penktadienį nuo 16.00 val., pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos su atsakove sutartos vietos ir tą pačią dieną 18.00 val. grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą ar kitą su atsakove sutartą vietą; atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvieną metų nelyginės savaitės penktadienį – sekmadienį nuo 16.00 val., pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos su atsakove sutartos vietos ir tą pačią dieną grąžindamas vaikus 18.00 val. į jų gyvenamąją vietą ar kitą su atsakove sutartą vietą; įpareigojo ieškovą, kai vaikai yra kartu su juo, nedelsiant teikti motinai informaciją apie vaikų susirgimus ar kitokius sveikatos sutrikimus, laikytis gydytojų nurodymų (rekomendacijų), susijusių su vaikų tinkamos sveikatos priežiūros užtikrinimu, atsižvelgti į vaikų motinos rekomendacijas; apie savo atvykimo datą ir laiką pas vaikus ar neatvykimą pagal nustatytą 1 ir 2 punktuose bendravimo tvarką ieškovas privalo informuoti atsakovę ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatytos bendravimo dienos. Kitą ieškovo prašymo dalį atmetė. Kauno apygardos teismas, 2018 m. spalio 9 d., išnagrinėjęs ieškovo atskirąjį skundą dėl šios nutarties, ją paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai konstatavo, jog ieškovo prašoma nustatyti laikina bendravimo su vaikais tvarka, pagal kurią ieškovui būtų numatyta galimybė bendrauti su vaikais lyginėmis savaitėmis tris dienas, o nelyginėmis – penkias dienas, vaikams nakvojant ieškovo gyvenamojoje vietoje, būtų neracionali, pernelyg intensyvi ir galimai pažeistų prioritetiniais laikytinus nepilnamečių vaikų interesus. Vaikams gali būti per didelė trauma staiga išvažiuoti pas ieškovą ir likti kelioms dienoms su nakvynėmis svetimoje (neįprastoje) jiems aplinkoje, t.y. ieškovo gyvenamojoje vietoje. Staigus išsiskyrimas su motina ilgesniam laikotarpiui (net kelioms dienoms), kelionės pas ieškovą į vaikams nežinomą aplinką jiems gali sukelti neigiamas emocijas, psichologinį nestabilumą, nesaugumo jausmą.
10. Šiuo metu šalių sūnus A. A. yra 3 metų 2 mėnesių, J. A.– 1 metų ir 11 mėnesių amžiaus. A. A. nustatytas ūminis atopinis dermatitas, todėl vaikui reikalinga speciali priežiūra ir aplinka, kurių užtikrinimu šiuo metu rūpinasi atsakovė. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apelianto argumentams, kad jis su vaikais negyvena pakankamai neilgą laikotarpį, jį su vaikais sieja glaudus ryšys, tačiau tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl pastovaus dienos režimo būtinumo. Nepaneigtos šioje byloje priimtos apeliacinės instancijos teismo įsiteisėjusios nutarties išvados, kad tokio amžiaus vaikams reikalingas tam tikras pastovumas, gyvenamoji aplinka, prie kurios jie būtų įpratę, jų kilnojimas iš vienos gyvenamosios vietos į kitą šių poreikių įgyvendinimą gali sutrikdyti ir taip daryti žalą fizinei bei psichinei vaikų sveikatai ir neatitikti jų interesų. Vaikams gali būti per didelė trauma staiga išvažiuoti pas ieškovą ir likti kelioms dienoms su nakvynėmis svetimoje (neįprastoje) jiems aplinkoje. Staigus išsiskyrimas su motina ilgesniam laikotarpiui (net kelioms dienoms), kelionės pas ieškovą į vaikams nežinomą aplinką jiems gali sukelti neigiamas emocijas, psichologinį nestabilumą, nesaugumo jausmą. Ieškovo į bylą pateiktoje psichologės A. B. 2018 m. lapkričio 14 d. pažymoje nurodyta, kad svarbiausia yra tausoti mažo vaiko sveikatą ir atidžiai vertinti jo galimybes pokyčiams. Šia pažyma pateikta rekomendacija leisti vaikams su tėčiu bendrauti 6-8 val. savaitgalio dieną, todėl darytina išvada, kad šiuo metu, atsižvelgiant į vaikų interesus, nerekomenduojama nustatyti ieškovo ir jų bendravimo tvarką su nakvyne savaitgaliais.
11. Akcentuotina, kad nuo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 26 d. nutarties peržiūrėjimo apeliacine tvarka Kauno apygardos teisme dienos (2018 m. spalio 9 d.) praėjo sąlyginai trumpas laiko tarpas (tik 2 mėnesiai) ir realiai nepasikeitė aplinkybės, dėl kurių teismas netenkino ieškovo prašymo dėl vaikų nakvynių laikinoje jo gyvenamojoje vietoje. Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, savo prašymą grindė tik pasikeitusiu nelanksčiu darbo grafiku ir savo sveikatos būkle (kaip 2018 m. spalio 8 d. posėdyje nurodė ieškovo atstovė advokatė D.V., po patirto eismo įvykio ieškovui dešine ranka sunku atlikti tam tikrus darbus, ateityje bus reikalinga operacija), todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į vaikų mažametystę, pagrįstai atmetė ieškovo prašymą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo savaitgaliais.
12. Kritiškai vertintinas apelianto argumentas dėl jo gyvenamosios aplinkos nesaugumo ryšium su tuo, kad joje laikomi trys šunys, kuriems nepilnametis A. A. yra alergiškas. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad šis vaikas serga ūminiu atopiniu dermatitu. Byloje esantys Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno Klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos tyrimai patvirtina, jog A. A. šunims nustatyta antros klasės žema antikūnų koncentracija (2,3 kU/I), kuri reiškia, kad yra įsijautrinimas, dažnai kartu su klinikiniais simptomais, esant aukštesnėms šios klasės antikūnų koncentracijoms. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad jo gyvenamoji aplinka tokiam vaikui yra saugi (CPK 178 straipsnis). Jis nepagrįstai remiasi tuo, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VTAS) neatliko jo gyvenimo sąlygas įvertinančio tyrimo. Toks tyrimas reikalauja specialių žinių ir ieškovo iniciatyva gali būti atliekamas ne VTAS, o atitinkamų specialistų, pagal kompetenciją gebančių įvertinti, ar alergeno koncentracija ieškovo gyvenamojoje aplinkoje nėra pavojinga jo vaikui atsižvelgiant į nustatytą diagnozę.
13. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaikų interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai įvertinti visus šalių pateiktus įrodymus ir išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos pobūdžio ir intensyvumo nustatymui. Šalių dėmesys atkreiptinas į tai, kad jos gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos, padėti viena kitai, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas situaciją sureguliuoja laikinai. Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir jų auklėjimo yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
14. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų nepasisakytina. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis nekeistina.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.