Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui V. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui V. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė nustatyti laikiną V. K. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi J. K. tvarką, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-21314-94/2015 nustatytos laikinos atsakovo V. K. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi J. K. tvarkos 1.4 punktą;

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-21314-94/2015 nustatytos laikinos atsakovo V. K. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi J. K. tvarkos 7 punktą jį išdėstant sekančiai: R. S. turi teisę atsisakyti leisti V. K. susitikti su sūnumi teismo nustatytu laiku, jeigu sūnus serga.;

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-21314-94/2015 nustatytos laikinos atsakovo V. K. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi J. K. tvarkos 7 punktą nustatant, kad R. S. turi teisę atsisakyti leisti V. K. susitikti su sūnumi teismo nustatytu laiku, jeigu sūnus serga. Tokiu atveju vaiko tėvas sūnui sergant ilgiau nei savaitę, turi teisę pasimatyti su sūnumi iš anksto su ieškove suderintu laiku, jį aplankydamas vaiko gyvenamojoje vietoje ne ilgiau kaip 20 minučių, laikantis vaikui nustatyto gydymo ir poilsio režimo.

šalys buvo sutarusios, kad vaikas pas tėvą pradės nakvoti jam suėjus 2 metams, tačiau dabar ieškovė kreipėsi dėl kitokio bendravimo grafiko nustatymo. Atsakovo pusė neprieštaravo, jog motina vaiką maitintų tiek, kiek tai būtina vaiko interesams, tačiau šia aplinkybe ieškovė neturi spekuliuoti. Atsakovo galimybės bendrauti su vaiku nėra lygiavertės lyginant jas su ieškovės galimybėmis, be to vaikas motinos pienu yra tik primaitinamas. Vaikas patiria stresą ne dėl bendravimo su tėvu, o dėl pokyčių (darželis, auklė ir kt.). Teismas pagrįstai nustatė pereinamąją laikotarpį, per kurį ieškovės ir atsakovo vaikas gali būti pilnai paruoštas 1 nakvynei per 2 savaites, juolab kad vaikas atsakovo namuose miega per pietus. Be to, pokyčiai turi būti daromi, jie būtini vaiko gyvenime. Ieškovė apskritai nėra suinteresuota, kad vaikas pradėtų nakvynes pas tėtį; nesutinkama su ieškovės pozicija, kad 7 punkte nurodytas punktas nekonkretus. Šis punktas įtvirtina ieškovės teisę, esant tam tikroms išskirtinėms sąlygoms, nesilaikyti nustatytos bendravimo tvarkos, tačiau kartu užtikrinti vaiko interesą maksimaliai bendrauti su savo tėčiu. Vaiko liga šalims sukelia tam tikrus bendravimo su vaiku nepatogumus, tačiau šiuo nepatogumus šalys turi toleruoti. Vaiko interesų apsauga negali būti mažinama šalies asmeninių interesų ar ambicijų sąskaita. Ieškovės dėstomos aplinkybės apie tariamai atsakovo netinkamą elgesį yra melagingos ir niekuo nepagrįstos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės – tai teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus į laikiną ginčo objektą. Laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose taikomos, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Nors CK 3.65 str. nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 str. 1 d. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. CK 3.165 str. numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 3.170 str. 1 d.). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės prašomą taikyti laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką ir atsakovo atsiliepime nurodytą poziciją ginčo klausimu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina vaiko bendravimo su tėvu tvarka, jos intensyvumas, atsižvelgiant į vaiko amžių (gim. (duomenys neskelbtini)) bei laikiną bendravimo tvarkos pobūdį, yra pagrįsta bei pakankamai užtikrinanti vaiko interesus ir atsakovo teisę bendrauti su vaiku bei dalyvauti jo auklėjime. Pažymėtina, kad ieškovė, reikšdama teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo, be kitų laikino bendravimo sąlygų, prašė: 1) nustatyti laikiną atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką, nenumatant vaiko nakvynės tėvo namuose (bendravimas be nakvynių) ir 2) vaiko ligos atveju ieškovei palikti teisę atsisakyti leisti atsakovui susitikti su vaiku. Tokios pozicijos laikėsi ir atskirajame skunde, t. y. kad bendravimas su atsakovu vyktų be nakvynių ir kad vaiko ligos atveju ieškovė turėtų teisę atsisakyti leisti atsakovui susitikti su sūnumi arba vaikui sergant ilgiau nei savaitę atsakovas iš anksto, suderinęs su ieškove, galėtų vaiką lankyti ne ilgiau kaip 20 minučių.

Vaiko bendravimą be nakvynių pas atsakovą (tėvą) ieškovė argumentavo tuo, kad vaikas yra prie jos prisirišęs, su ja glaudesnis ryšys, vaikas dar nepasiruošęs nakvynei su tėvu, vis dar maitinamas motinos pienu (naktimis), ir taip šiuo metu jam sunkus adaptacinis laikotarpis, nes vaikas pradėjo lankyti darželį, ieškovė pradėjo dirbti, lankosi auklė, o bendravimas su atsakovu – vaikui liekant nakvoti pas jį – sukels emocinius papildomus pokyčius. Tačiau šie argumentai nepagrįsti. Iš bylos duomenų suprastina, kas vaikas būna pas atsakovą, sekmadieniais, kai praleidžia visą dieną (nuo 9.30 iki 19.30 val.), vaikas pas atsakovą miega pietų miego (vaikas žino, kas yra miegas su tėvu), todėl negalima vertinti, kad vaikui tėvo gyvenamoji aplinka yra nepažįstama ir būdamas su atsakovu vaikas patiria stresą, neigiamus emocinius išgyvenimus ir kt. Nagrinėjamu bendravimo su atsakovu aspektu ieškovė nurodė, kad vaikas naktinis maitinamas ieškovės pienu ir maitinimo trukmė priklausys nuo vaiko poreikių (ne ilgiau nei iki 3 m.). Tačiau šis argumentas ne tik kad nepagrįstas (išskyrus ieškovės teiginiais), tačiau yra išankstinio pobūdžio, kadangi terminas, nuo kada nustatytas vaiko bendravimas su nakvynėmis dar nėra suėjęs ir neaišku, ar iki to laiko vaikas vis dar bus maitinamas mamos pienu (ar bus tokia galimybė bei išliks poreikis). VšĮ (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, kad nuo 2015 m. liepos mėnesio, kai ieškovė pradėjo dirbti, vaikui atsirado miego sutrikimai (sunkiai užmiega, blaškosi miego metu), taip kyla tuštinimosi sunkumų (reguliariai nepasituština, yra pasikartojantys pilvo skausmai); daroma išvada, kad atsiradę sutrikimai rodo, kad pastaruoju metu vaiko aplinkoje vyksta emocinę įtampą keliantys įvykiai. Pažymoje rekomenduojama stengtis išlaikyti kuo pastovesnę dienotvarkę ir rėžimą, vengti naujų ir netikėtų situacijų, riboti veiklas, galinčias sukelti stiprius emocinius išgyvenimus, stengtis išlaikyti jau nusistovėjusią J. su tėvu V. K. susitikimų tvarką, tokiu būdu suteikiant papildomo stabilumo, saugumo ir patikimumo berniukui. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra aišku, kuo remiantis daroma tokia išvada, t. y. kad papildomą vaiko saugumą galima pasiekti paliekant nusistovėjusią bendravimo tvarką, o bendravimo tvarkos pakeitimai priešingai, suteiktų vaikui neigimas emocijas ir kt. Be to, teismo posėdžio metu ieškovė pažymėjo, kad konsultacijoje dalyvavo tik ji ir išvada padaryta remiantis tik jos paaiškinimais, kas kvestionuoja pažymoje pateiktos informacijos objektyvumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės atskirajame skunde nurodyti argumentai nepagrindžia, kad vaikas nepasiruošęs nakvynėms pas atsakovą, kad nakvynės pas tėvą jam kels papildomą įtampą bei stresą, kai iš bylos duomenų suprastina, kad atsakovas gyvena vienas, atsakovo namuose vaikas turi atskirą kambarį, vaikas su atsakovu bendrauja nuolat (ieškovė nurodė, kad atsakovo bendravimas su vaiku niekada nebuvo nutrūkęs), atsakovas jį myli bei nori ji auklėti.

Dėl vaiko bendravimo su atsakovu vaiko ligos atveju ieškovė nurodė, kad atsakovo atvykimas į ieškovės gyvenamąsias patalpas pažeidžia ieškovės teisę į privatumą bei jos nuosavybės neliečiamumą, šalims būnant vienoje patalpoje kyla konfliktai, kuriuos provokuoja atsakovas, jis nevengia grasinimų bei necenzūrinių žodžių, pakeltu tonu bendrauja su namiškiais, kas trikdo vaiką. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės argumentus nurodytu aspektu, sprendžia, kad ieškovės paaiškinimai dėl atsakovo konfliktinio ar agresyvaus elgesio ieškovės gyvenamosiose patalpose vaiko lankymo metu yra nepagrįsti, paremti ieškovės emocijomis. Argumentai dėl jos privataus gyvenimo pažeidžiamumo ir kt. iš esmės nukreipti ne į vaiko, o ieškovės interesų apsaugą (kad atsakovas nesilankytų ieškovės gyvenamojoje vietoje, nes tai pažeidžia jos teises į privatumą, nuosavybę ir kt.), kai laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustato tikslas yra pirmiausiai apsaugoti vaiko teisėtus interesus bendrauti su abiem tėvais. Ieškovė prašo, vaikui sergant ilgiau nei savaitę (t. y. 7 dienas) nustatyti tėvo teisę matytis su vaiku ne ilgiau nei 20 minučių, tačiau toks sąlyginis bendravimo tvarkos nustatymas yra nepagrįstas ir neprotingas, kadangi vaikui sergant trumpiau nei savaitę (pvz:. 6 dienas) atsakovas neturės galimybės lankyti vaiko. Atsakovui vaiko ligos atveju uždraudus lankyti vaiką ar matytis su juo iš esmės būtų pažeistos ne tik atsakovo teisės ir pareigos auklėti savo vaikus, būti atsakingiems už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, rūpintis moraliniu bei dvasiniu ugdymu, tačiau ir imperatyvi pareiga rūpintis savo vaiko sveikata <...> (CK 3.165 str.).

Taikant laikinąsias apsaugos priemones, tarp šalių kilęs ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas, ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. tarp šalių kilęs ginčas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Laikina bendravimo tvarka dėl savo pobūdžio neprivalo būti detali ir numatyti visus galimus atvejus. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Tiek ieškinyje, tiek prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėstomos aplinkybės bus ištiriamos tik nagrinėjant bylą iš esmės, kur bus kviečiami šalių siūlomi liudytojai, teikiamos užklausos vaiko priežiūros tarnyboms, išsiaiškinama vaiko nuomonė (jei vaikas yra tokio amžiaus, kad gali paaiškinti) ir t. t. Tik ištyrus visus šiuos įrodymus, teismas spręs nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo klausimus.

Pažymėtina, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bei motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir kt., šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atsakovo atskirojo skundo argumentų pagrindu, nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.