Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Neris atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-27485-466/2025 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Neris skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis R. V., uždaroji akcinė bendrovė „Sorita“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Mano Būstas Neris (toliau – ir pareiškėja, ir išieškotoja) kreipėsi su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti antstolio R. V. (toliau – ir antstolis) 2025 m. balandžio 16 d. patvarkymą Nr. S-25-179-12994 dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo.

2. Pareiškėja nurodė, kad nesutinka apmokėti vykdymo išlaidas, nes antstolis nepateikė vykdymo išlaidų apskaičiavimo, t. y. nepagrindė, kokio dydžio ir kokius veiksmus atlikdamas antstolis patyrė 118,94 Eur vykdymo išlaidas. Be to, antstolis pažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos 107 punkto nuostatas, pateikdamas išieškotojai prašymą apmokėti vykdymo išlaidas, o ne nustatytos formos patvarkymą su pagrįstu vykdymo išlaidų apskaičiavimu, kuriame antstolis turi nurodyti visas apskaičiuotas vykdymo išlaidas. Antstolių informacinės sistemos (toliau – ir AIS) duomenimis, vykdymo išlaidų apskaičiavimas vykdomojoje byloje neparengtas, todėl pareiškėja neturi galimybės patikrinti paskaičiuotų vykdymo išlaidų pagrįstumo. Be to, pareiškėja buvo sumokėjusi nustatyto dydžio būtinąsias vykdymo išlaidas, tačiau ši informacija antstolio pateiktuose dokumentuose neatsispindi. Antstolis privalo pagrįsti, už kokias trečiųjų asmenų suteiktas paslaugas reikalauja apmokėti. Tai, kad antstoliui nepavyko išieškoti vykdymo išlaidų iš skolininkės UAB „Sorita“ (toliau – ir skolininkė), nesudaro pagrindo šių išlaidų padengimo reikalauti iš pareiškėjos.

3. Antstolis 2025 m. birželio 3 d. patvarkymu Nr. S-25-179-19619 skundą tenkino iš dalies. Sumažino išieškotojai reikalaujamą apmokėti sumą nuo 118,94 Eur iki 115,67 Eur, t. y. atsisakė reikalavimo išieškotojai dėl 3,28 Eur turto arešto akto išregistravimo mokesčio sumokėjimo. Likusioje dalyje skundo netenkino ir persiuntė skundą kartu su vykdomosios bylos medžiaga teismui.

4. Antstolis nurodė, kad 2025 m. vasario 25 d. buvo priimtas bendras kelių vykdomųjų bylų vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-25-179-6597. 2025 m. balandžio 16 d. patvarkymu Nr. S-25-179-12994 dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo išieškotojos buvo prašoma apmokėti vykdomojoje byloje Nr. 0179/20/00320 susidariusias vykdymo išlaidas, t. y. neapmokėtą bylos administravimo išlaidų likutį – 118,94 Eur, kurį sudaro: po 37,46 Eur tris kartus apskaičiuotos ½ bylos administravimo išlaidos, kurių bendra suma – 112,39 Eur (Sprendimų vykdymo instrukcijos 124 punktas); turto arešto akto įregistravimo mokestis (nepadengtas likutis) – 3,28 Eur ir turto arešto akto išregistravimo mokestis – 3,28 Eur. Antstolis nurodė, kad sumažino reikalavimą išieškotojai apmokėti vykdomosios bylos vykdymo išlaidas 3,28 Eur sumai (turto arešto akto išregistravimo mokesčiu), nes antstolis, perdavęs vykdomąjį dokumentą ir turto arešto aktą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, nebesprendė klausimo dėl arešto panaikinimo ir arešto nėra panaikinęs. Vykdomojoje byloje išieškotojos prašymas susipažinti su vykdomąja byla nebuvo gautas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 31 d. nutartimi pareiškėjos UAB Mano Būstas Neris skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

6. Iš vykdomosios bylos medžiagos Nr. 0179/20/00320 teismas nustatė, kad antstolis R. V. vykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-1474-960/2020, dėl 981,50 Eur skolos, 6 proc. metinių procesinių palūkanų ir 687,87 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės išieškotojos naudai. Antstolis vykdomosiose bylose Nr. 0179/20/00320 ir Nr. 0179/23/20112 priėmė 2025 m. vasario 25 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-25-179-6597 bendrai 887,48 Eur sumai. 2025 m. vasario 25 d. patvarkymu dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-25-179-6598 antstolis nutarė apskaičiuoti vykdymo išlaidas iš skolininkės. Remiantis Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1232-430/2025, skolininkei iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. kovo 6 d. Antstolis 2025 m. kovo 20 d. patvarkymu Nr. S-25-179-8915 vykdomąjį dokumentą persiuntė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Antstolio 2025 m. balandžio 16 d. patvarkymu Nr. S-25-179-12994 dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo išieškotoja įpareigota apmokėti 118,94 Eur papildomų vykdymo išlaidų sumą vykdomojoje byloje Nr. 0179/20/00320. Antstolis, atsižvelgdamas į tai, kad skolininkei buvo iškelta bankroto byla ir vykdomieji dokumentai buvo persiųsti skolininkės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, 2025 m. balandžio 16 d. patvarkymu įpareigojo išieškotoją apmokėti vykdymo procese likusias neapmokėtas administravimo išlaidas 118,94 Eur. Pareiškėjai nesutinkant su paskaičiuotų vykdymo išlaidų dydžiu, antstolis tenkino pareiškėjos 2025 m. gegužės 27 d. skundą iš dalies. Antstolis sumažino reikalaujamą apmokėti sumą nuo 118,94 Eur iki 115,67 Eur, t. y. atsisakė reikalavimo išieškotojui dėl 3,28 Eur turto arešto akto išregistravimo mokesčio sumokėjimo, motyvuodamas tuo, kad antstolis, perdavęs vykdomąjį dokumentą ir turto arešto aktą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, nebesprendžia klausimų dėl arešto panaikinimo.

7. Teismas nurodė, kad vykdymo išlaidos yra nurodytos 2025 m. vasario 25 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-25-179-6597 2.1., 5.2 punktuose. Apskaičiavimai atlikti vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis. 2025 m. vasario 25 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-25-179-6597 parengtas dviem vykdomosios byloms, atsižvelgiant į tai, kad antstolis vykdo išieškojimą iš to paties skolininko pagal keletą vykdomųjų dokumentų (Sprendimų vykdymo instrukcijos 107 punktas). Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 124 punktą, jeigu sprendimas neįvykdomas per 6 mėnesius nuo vykdomosios bylos užvedimo, prie administravimo išlaidų pridedama ½ šiam išieškojimui taikomų administravimo išlaidų dydį atitinkanti suma. Ši suma taip pat pridedama už antrus ir trečius vykdomosios bylos vykdymo metus. Nurodytas reglamentavimas yra imperatyvus. Sprendimų vykdymo instrukcija numato bylos administravimo kaštus, kurie skirti kompensuoti už antstolio atliekamą darbą ir yra siejami su bylos vykdymo laikotarpiu. Maksimaliai papildoma administravimo išlaidų suma gali būti paskaičiuojama už trejus vykdymo metus, todėl vykdant byla ilgiau, antstolis jokios papildomos kompensacijos už ketvirtais ir vėlesniais vykdymo metais atliekamą darbą negali skaičiuoti. Iš 2025 m. vasario 25 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-25-179-6597 teismas nustatė, kad antstolis išieškotojai paskaičiavo administravimo išlaidas tik už tris metus, už vykdymo laikotarpį, kuris tęsiasi daugiau nei trejus metus, antstolis išieškotojai administravimo išlaidų neskaičiavo ir jų atlyginti nereikalavo.

8. Teismas pažymėjo, kad 2025 m. vasario 25 d. antstolio buvo atliktas vykdymo išlaidų apskaičiavimas. Bendra vykdomojoje byloje Nr. 0179/20/00320 neišieškota papildomų vykdymo išlaidų suma sudaro 115,67 Eur. Priimtame vykdymo išlaidų apskaičiavime vykdomojoje byloje buvo nurodytos papildomos vykdymo išlaidos, apskaičiavime nurodytas detalus susidariusios sumos paaiškinimas, t. y. kad minėtą vykdymo išlaidų sumą sudaro po 37,46 Eur tris kartus apskaičiuotos ½ bylos administravimo išlaidos, kurių bendra suma – 112,39 Eur; turto arešto akto įregistravimas (nepadengtas likutis) – 3,28 Eur. Antstolis nurodo, kad išieškotojos prašoma apmokėti tik antstolio faktiškai patirtas susidariusias neišieškotas papildomas vykdymo išlaidas, atlygio antstoliui apmokėti nereikalaujama. Antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus neprivalo šalis informuoti apie kiekvieno tokio atliekamo veiksmo įkainį.

9. Teismas vertino, kad antstolio priimtas vykdymo išlaidų apskaičiavimas iš esmės atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 priede nurodytus vykdymo išlaidų apskaičiavimo formai ir turiniui keliamus reikalavimus. Vykdomosios bylos duomenys pagrindžia, jog vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodyti vykdymo veiksmai, už kuriuos buvo paskaičiuotos 115,67 Eur papildomos vykdymo išlaidos, realiai buvo atlikti, o nurodytos išlaidos buvo faktiškai patirtos. Apskaičiuotos vykdymo išlaidos neviršija Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 punkte nurodytų dydžių.

10. Teismas akcentavo, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 150 punkte numatyta, kad antstoliui pareikalavus, išieškotojas Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka privalo apmokėti visas vykdymo išlaidas, kaip matyti iš šio reglamentavimo, antstolio teisė reikalauti, kad visa vykdymo išlaidų suma būtų apmokėta išieškotojo, nėra ribojama kokiomis nors sąlygomis. Nurodytos įstatymo nuostatos dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo yra imperatyvios, todėl antstolis ne tik turi teisę, bet ir privalo pareikalauti apmokėti susidariusias vykdymo išlaidas. Teismas sutiko su antstolio pozicija, jog aplinkybė, kad išieškotoja patyrė nuostolį dėl vykdomosios bylos administravimo išlaidų, kurios nebuvo išieškotos iki skolininkės bankroto bylos iškėlimo, nesudaro pagrindo neapmokėti vykdymo išlaidų antstoliui, kuris vykdė vykdomąją bylą. Priešingu atveju, antstolio atlikti vykdymo veiksmai, siekiant įvykdyti teismo sprendimą išieškotojos naudai, kai nelieka galimybės vykdymo išlaidų išieškoti iš skolininkės, antstolio lėšų sąskaita neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

11. Teismas taip pat akcentavo, kad įrodymai apie patirtas vykdymo išlaidas laikomos vykdomojoje byloje, su kuria gali susipažinti ir gauti jos kopijas vykdymo proceso šalys. Išieškotoja, turėdama abejonių dėl veiksmų faktinio atlikimo, išlaidų apskaičiavimo, galėjo kreiptis į antstolį ir gauti išieškotojai reikiamą medžiagą. Vykdomojoje byloje duomenų apie tai, kad išieškotoja kreipėsi dėl papildomos informacijos suteikimo ir antstolis jos nepateikė, nėra.

12. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai priėmė 2025 m. balandžio 16 d. patvarkymą dėl papildomų vykdymo išlaidų apmokėjimo vykdomoje byloje Nr. 0179/20/00320, vykdydamas vykdomąją bylą veikė laikydamasis įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vykdymo veiksmų atlikimo tvarką, reikalavimų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB Mano Būstas Neris prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 31 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti.

14. Pareiškėja nurodo, kad teismas, atmesdamas išieškotojos skundą, padarė esminę materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidą, nes neatsižvelgė į tai, kuri Sprendimų vykdymo instrukcijos redakcija turėjo būti taikoma skaičiuojant vykdymo išlaidas šioje konkrečioje byloje. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1R-219 buvo patvirtinta nauja Sprendimų vykdymo instrukcijos redakcija. Šio įsakymo 2.2 punkte yra įtvirtinta imperatyvi pereinamoji nuostata, kuri nurodo, kad iki šio įsakymo įsigaliojimo pradėtose vykdomosiose bylose vykdymo išlaidos, išskyrus atlygį antstoliui, skaičiuojamos, išieškomos ir paskirstomos vadovaujantis iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Ginčijamos papildomos administravimo išlaidos (bendra suma – 112,39 Eur) buvo apskaičiuotos remiantis naujosios Sprendimų vykdymo instrukcijos redakcijos 124 punktu, kuris numato galimybę pridėti ½ administravimo išlaidų dydžio sumą už antrus ir trečius vykdymo metus. Tačiau išieškotojos vykdomoji byla buvo pradėta 2020 m. kovo mėn. 24 d., t. y. iki naujosios Sprendimų vykdymo instrukcijos redakcijos įsigaliojimo. Dėl šios priežasties antstolis privalėjo taikyti bylos pradžios metu galiojusią Sprendimų vykdymo instrukcijos redakciją, kuri nenumatė tokio papildomų administravimo išlaidų skaičiavimo mechanizmo.

15. Pažymi, kad antstolis pažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos 107 punkto, kuris numato, kad visas apskaičiuotas vykdymo išlaidas antstolis nurodo vykdymo išlaidų apskaičiavime, reikalavimus. 2025 m. balandžio 16 d. patvarkymas Nr. S-25-179-12994, kuriuo iš išieškotojos pareikalauta apmokėti išlaidas, tokio apskaičiavimo nebuvo – jame buvo tik bendra suma ir nuoroda į pridedamą sąskaitą. Antstolio argumentas, kad apskaičiavimas buvo parengtas anksčiau (2025 m. vasario 25 d. ), yra teisiškai nereikšmingas, nes šis dokumentas: a) nebuvo pridėtas prie reikalavimo išieškotojai; b) buvo adresuotas skolininkei, o ne išieškotojai. Reikalavimas sumokėti pinigus turi būti pagrįstas tame pačiame dokumente arba prie jo pridedamuose dokumentuose, o ne nuoroda į bylą, su kuria šalis dar turėtų papildomai susipažinti.

16. Taip pat pažymi, kad teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą ir netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 640 straipsnį. Teismas nutartyje nurodė, kad išieškotoja turėjo pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga ir galėjo susipažinti su byla. Tačiau išieškotojos pareiga domėtis vykdymo eiga neatleidžia antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, nuo jo paties imperatyvios pareigos priimti teisės aktų reikalavimus atitinkančius, motyvuotus ir aiškius procesinius dokumentus. Išieškotojos teisė susipažinti su byla (CPK 639 straipsnis) yra papildoma garantija, o ne pirminis informacijos šaltinis, kuriuo galima pateisinti antstolio pareigų nevykdymą. Išieškotoja, gavusi nepagrįstą reikalavimą, elgėsi aktyviai ir sąžiningai – patikrino viešai prieinamą AIS sistemą ir, neradusi apskaičiavimo, pateikė motyvuotą skundą. Teismo sprendimas perkelti atsakomybę išieškotojai už tai, kad antstolis laiku neįkėlė ar nepateikė dokumentų, yra neteisingas.

17. Nurodo ir tai, kad teismas, patvirtindamas papildomų administravimo išlaidų (3 x 37,46 Eur = 112,39 Eur) pagrįstumą, rėmėsi išimtinai formalia Sprendimų vykdymo instrukcijos 124 punkto nuostata, tačiau visiškai neanalizavo, ar šių išlaidų apskaičiavimas buvo teisingas ir proporcingas, atsižvelgiant į antstolio veiksmų (ne)efektyvumą per penkerius metus. Šių priskaičiuotų mokesčių taikymas neatitinka teisingumo principo. Sprendimų vykdymo instrukcijos 124 punkte numatytos papildomos išlaidos yra skirtos kompensuoti antstolio darbą, kai sprendimas neįvykdomas ilgą laiką, tačiau šios išlaidos negali būti skaičiuojamos automatiškai, teismui neįvertinus, ar per tą laikotarpį antstolio veiksmai buvo pakankamai aktyvūs, atidūs ir vedantys link rezultato. Priešingu atveju išieškotoja yra baudžiama už ilgą ir nesėkmingą procesą, kurio ji nekontroliuoja. Antstolio veiksmai byloje nebuvo efektyvūs. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad dalis antstolio veiksmų buvo nereikšmingi arba kėlė abejonių: 2020 m. kovo 25 d. buvo areštuotas negyvenamasis pastatas, tačiau 2025 m. gegužės 26 d. skolininkės bankroto administratorius oficialiu raštu kreipėsi į antstolį, nurodydamas, kad šis pastatas, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, skolininkei nepriklauso. Tai rodo, kad penkerius metus byloje buvo areštuotas turtas, galimai, nepriklausantis skolininkei, o tai kelia rimtų abejonių dėl antstolio veiksmų atidumo ir efektyvumo. 2020 m. birželio 16 d. buvo areštuotas kitas nekilnojamasis turtas, tačiau hipotekos kreditorius UAB „Linsana“ nedavė sutikimo jį realizuoti, tad ir šis veiksmas buvo nesėkmingas.

18. Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis R. V. prašo pareiškėjos atskirojo skundo netenkinti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.

19. Antstolis nurodo, kad sutinka su teismo nutartyje nurodytais argumentais ir nepalaiko pareiškėjos pateiktų argumentų. Pažymi, kad vykdomojoje byloje Nr. 0179/20/00320 vykdymo išlaidos apskaičiuotos teisingai ir atitinka vykdomojoje byloje atliktus veiksmus bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytus dydžius, reguliavimą. Taip pat patvarkymas dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo, kuriuo buvo paprašyta kreditorės apmokėti vykdomojoje byloje susidarius papildomas vykdymo išlaidas, bei išrašyta sąskaita, yra pagrįstas bei teisėtas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

20. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal pareiškėjos UAB Mano Būstas Neris atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

21. Apeliacijos dalyką pagal atskirojo skundo argumentus sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pareiškėjos atskirojo skundo argumentų

22. Pareiškėjos UAB Mano Būstas Neris nesutikimas su skundžiama teismo nutartimi, be kita ko, grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, padarė esminę materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidą, nes neatsižvelgė į tai, kad ginčijamos papildomos administravimo išlaidos (bendra suma – 112,39 Eur) buvo apskaičiuotos remiantis naujosios Sprendimų vykdymo instrukcijos redakcijos 124 punktu, kuris numato galimybę pridėti ½ administravimo išlaidų dydžio sumą už antrus ir trečius vykdymo metus, tačiau išieškotojos vykdomoji byla buvo pradėta 2020 m. kovo mėn. 24 d., t. y. iki naujosios Sprendimų vykdymo instrukcijos redakcijos įsigaliojimo. Apeliantės įsitikinimu, antstolis R. V. privalėjo taikyti bylos pradžios metu galiojusią Sprendimų vykdymo instrukcijos redakciją, kuri nenumatė tokio papildomų administravimo išlaidų skaičiavimo mechanizmo. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius atskirojo skundo argumentus kaip nesudarančius pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį.

23. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1R-75 dėl teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo (įsigaliojo nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d.) buvo pakeista Sprendimų vykdymo instrukcija, be kita ko, papildant ją 47¹ punktu, kuriame buvo nustatyta, kad jeigu sprendimas neįvykdomas per 6 mėnesius nuo vykdomosios bylos užvedimo, prie būtinų vykdymo išlaidų pridedama ½ šiam išieškojimui taikomų būtinų vykdymo išlaidų dydį atitinkanti suma; ši suma taip pat pridedama už antrus ir trečius vykdomosios bylos vykdymo metus. Sprendimų vykdymo instrukcija taip pat buvo papildyta 47² punktu, kuriame buvo nustatyta, kad šios instrukcijos 47¹ punkte nustatyta tvarka apskaičiuotų būtinų vykdymo išlaidų suma už vykdomosios bylos vykdymą pirmus – trečius metus yra galutinė ir nedidinama nepriklausomai nuo to, kiek laiko vykdomoji byla dar bus vykdoma. Be to, buvo pakeistas Sprendimų vykdymo instrukcijos 43.1 papunktis, numatant, kad vykdymo išlaidos skirstomos į vykdomosios bylos administravimo išlaidas, kurias sudaro kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti būtinos išlaidos ir papildomos išlaidos, kurios patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje. Liko nepakeistas Sprendimų vykdymo instrukcijos 43.2 papunktis, numatantis, kad vykdymo išlaidas sudaro ir atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu.

24. Minėtos teisės normos nebuvo keičiamos priėmus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymą Nr. 1R-199 dėl teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo.

25. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. liepos 16 d. Nr. 1R-219 įsakymu dėl teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo, pakeitus Sprendimų vykdymo instrukciją ir ją išdėsčius nauja redakcija, 124 punktu buvo nustatyta, kad jeigu sprendimas neįvykdomas per 6 mėnesius nuo vykdomosios bylos užvedimo, prie administravimo išlaidų pridedama ½ šiam išieškojimui taikomų administravimo išlaidų dydį atitinkanti suma; ši suma taip pat pridedama už antrus ir trečius vykdomosios bylos vykdymo metus. Naujos redakcijos Sprendimų vykdymo instrukcijos 125 punkte buvo nustatyta, kad šios instrukcijos 124 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotų administravimo išlaidų suma už vykdomosios bylos vykdymą pirmus – trečius metus yra galutinė ir nedidinama nepriklausomai nuo to, kiek laiko vykdomoji byla dar bus vykdoma. Vykdymo išlaidos skirstomos į vykdomosios bylos administravimo išlaidas, išlaidas tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas ir atlygį antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu (Naujos redakcijos Sprendimų vykdymo instrukcijos 105.1 – 105.3 punktai). Nurodytas teisinis reguliavimas įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 17 d. ir galioja iki šiol.

26. Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos Nr. 0179/20/00320 matyti, kad antstolis R. V. patvarkymą Nr. S-20-179-7973 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti priėmė 2020 m. kovo 24 d. Tuo metu galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-199 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija (suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2019 m. rusėjo 1 d. iki 2020 m. liepos 16 d.). Nors tiek antstolis, 2025 m. birželio 3 d. patvarkymu Nr. S-25-179-19619 pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų tenkindamas iš dalies, tiek pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi pritardamas antstolio argumentams, rėmėsi naujos redakcijos Sprendimų vykdymo instrukcijos 124 punktu, o ne 47¹ punktu, galiojusiu vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti metu, byloje kilo ginčas dėl taikytinos Sprendimų vykdymo instrukcijos redakcijos, ši aplinkybė nėra esminė ir nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisingą skundžiamą teismo nutartį. Iš šios nutarties 23 –25 punktuose aptartos teisinio reguliavimo raidos matyti, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamų teisės normų turinys išliko nepakitęs, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki šiol galioja teisės aktų nuostatos, suteikiančios teisę antstoliui prie administravimo išlaidų papildomai skaičiuoti ½ konkrečiam išieškojimui taikomų administravimo išlaidų dydį atitinkančią sumą už trejus vykdomosios bylos vykdymo metus, jeigu sprendimas neįvykdomas per 6 mėnesius nuo vykdomosios bylos užvedimo.

27. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, atmeta kaip nepagrįstą atskirojo skundo argumentą, kad antstolio R. V. patvarkymo Nr. S-20-179-7973 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti priėmimo metu (2020 m. kovo 24 d.) galiojusi Sprendimų vykdymo instrukcijos redakcija nenumatė papildomų administravimo išlaidų skaičiavimo mechanizmo.

28. Pareiškėja atskirąjį skundą grindžia argumentu, kad antstolis R. V. pažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos 107 punkto, kuris numato, kad visas apskaičiuotas vykdymo išlaidas antstolis nurodo vykdymo išlaidų apskaičiavime, reikalavimus, kadangi 2025 m. balandžio 16 d. patvarkyme Nr. S-25-179-12994, kuriuo iš pareiškėjos pareikalavo apmokėti vykdymo išlaidas, tokio apskaičiavimo nebuvo – jame buvo tik bendra suma ir nuoroda į pridedamą sąskaitą. Pareiškėja taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą ir netinkamai taikė CPK 640 straipsnį, nurodydamas, kad pareiškėja turėjo pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga ir galėjo susipažinti su byla.

29. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju antstolis R. V. atliko vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0179/20/00320 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-1474-960/2020, dėl 981,50 Eur skolos, 6 proc. metinių procesinių palūkanų ir 687,87 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės išieškotojos naudai. Antstolio 2020 m. kovo 24 d. patvarkymu Nr. S-20-179-7973 minėtas vykdomasis raštas priimtas vykdyti. 2025 m. vasario 25 d. antstolis priėmė bendrą vykdomosiose bylose Nr. 0179/20/00320 ir Nr. 0179/23/20112 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-25-179-6597, kuriame nurodyta, kad vykdomosios bylos administravimo išlaidos (nurodytos Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 ir 120 punktuose) sudaro 141,18 Eur sumą; vykdomosios bylos administravimo išlaidos, nurodytos Sprendimų vykdymo instrukcijos 124 ir 130 punktuose, yra: ½ būtinos vykdymo išlaidos (nuo 1 500 Eur iki 2 000 Eur) – 112,39 Eur (37,46 Eur × 3), ½ būtinos vykdymo išlaidos (nuo 2 000 Eur iki 2 600 Eur) – 131,12 Eur (43,71 Eur × 3); pirmiau nurodytos išlaidos indeksuojamos taikant 156,1 dydžio ketvirčio vartotojų kainų indeksą; atlygis antstoliui – 490,47 Eur; išlaidos tretiesiems asmenims už vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas: paštas 3,20 Eur (1 × 3,20 Eur), turto arešto akto įregistravimas 3,28 Eur (1 × 3,28 Eur), turto arešto akto išregistravimas 3,28 Eur (1 × 3,28 Eur), pašto išlaidos (Vilniaus m.) 2,56 Eur (1 × 2,56 Eur). 2025 m. vasario 25 d. patvarkymu dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-25-179-6598 antstolis nutarė išieškoti vykdymo išlaidas iš skolininkės. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1232-430/2025, skolininkei iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. kovo 6 d. Tai nustatęs antstolis 2025 m. kovo 20 d. patvarkymu Nr. S-25-179-8915 vykdomąjį dokumentą persiuntė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Taip pat antstolis 2025 m. balandžio 16 d. patvarkymu Nr. S-25-179-12994 dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo pareikalavo pareiškėją (išieškotoją) apmokėti 118,94 Eur neapmokėtas administravimo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0179/20/00320 bei pridėjo sąskaita vykdymo išlaidų apmokėjimui. Pareiškėjai nesutinkant su paskaičiuotų vykdymo išlaidų dydžiu, antstolis tenkino pareiškėjos 2025 m. gegužės 27 d. skundą iš dalies ir sumažino reikalaujamą apmokėti sumą nuo 118,94 Eur iki 115,67 Eur, t. y. atsisakė reikalavimo išieškotojai dėl 3,28 Eur turto arešto akto išregistravimo mokesčio sumokėjimo, motyvuodamas tuo, kad antstolis, perdavęs vykdomąjį dokumentą ir turto arešto aktą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, nebesprendžia klausimų dėl arešto panaikinimo.

30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs antstolio priimto 2025 m. balandžio 16 d. patvarkymo Nr. S-25-179-12994 dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo turinį, sprendžia, kad nepaisant to, jog minėtame patvarkyme antstolio paskaičiuotos vykdymo išlaidos nenurodytos pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 priede nurodytus vykdymo išlaidų apskaičiavimo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, vis tik šiuo atveju nustatyti antstolio padaryti pažeidimai nėra esminiai ir dėl šių pažeidimų pareiškėjos teisės nebuvo pažeistos.

31. Pareiškėja atskirajame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad kilus abejonių dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo ji nesikreipė į antstolį dėl papildomos informacijos suteikimo, apskaičiuotų vykdymo išlaidų detalizavimo ar pagrindimo. Taip pat neginčija pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad bendra vykdomojoje byloje Nr. 0179/20/00320 neišieškota papildomų vykdymo išlaidų suma sudaro 115,67 Eur, t. y. po 37,46 Eur tris kartus apskaičiuotos ½ bylos administravimo išlaidos, kas bendroje sumoje sudaro 112,39 Eur, ir turto arešto akto įregistravimo mokestis (nepadengtas likutis) – 3,28 Eur. Vykdomojoje byloje esančiame 2025 m. vasario 25 d. antstolio priimtame bendrame vykdomosiose bylose Nr. 0179/20/00320 ir Nr. 0179/23/20112 vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S-25-179-6597 buvo nurodytas detalus susidariusių vykdymo išlaidų apskaičiavimas, atitinkantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 priede nurodytus vykdymo išlaidų apskaičiavimo formai ir turiniui keliamus reikalavimus. Be to, pareiškėja turėjo galimybę atskirajame skunde išdėstyti nesutikimo motyvus dėl antstolio reikalaujamos apmokėti vykdymo išlaidų sumos, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisako šioje nutartyje. Tokiu atveju darytina išvada, kad ginčijamas antstolio neveikimas – detalizuoto vykdymo išlaidų paskaičiavimo nepateikimas – nepažeidė pareiškėjos teisių, neapribojo jos galimybės ginti pažeistas teises įstatymų nustatyta tvarka. Dėl nurodytų priežasčių taip pat pripažintina, kad vien formalus antstolio 2025 m. balandžio 16 d. patvarkymo Nr. S-25-179-12994 dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo panaikinimas, esant nustatytam neapmokėtų administravimo išlaidų vykdomojoje byloje faktui, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

32. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas papildomų administravimo išlaidų (3 x 37,46 Eur = 112,39 Eur) pagrįstumą, rėmėsi išimtinai formalia Sprendimų vykdymo instrukcijos 124 punkto nuostata, tačiau visiškai neanalizavo, ar šių išlaidų apskaičiavimas buvo teisingas ir proporcingas, atsižvelgiant į antstolio veiksmų (ne)efektyvumą per penkerius metus. Apeliantės įsitikinimu, šios išlaidos negali būti skaičiuojamos automatiškai, teismui neįvertinus, ar per tą laikotarpį antstolio veiksmai buvo pakankamai aktyvūs, atidūs ir vedantys link rezultato.

33. Atmesdamas kaip nepagrįstus ir šiuos atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 109.9 papunkčiu, kai išieškotina suma sudaro nuo 1 500 Eur iki 2 000 Eur, būtinosios vykdymo išlaidos sudaro 48 Eur. Sąskaitos išrašymo metu galiojo 156,1 vartojimo kainų indeksas. Indeksavus minėtą sumą, gaunama 37,46 Eur suma. Taigi, 112,39 Eur išlaidų apskaičiavimas (3 x 37,46 Eur), įvertinus vykdomosios bylos vykdymo laikotarpį, atitinka tiek šiuo metu galiojančias Sprendimų vykdymo instrukcijos 124 punkto, tiek ankstesnės redakcijos 47¹ punkto nuostatas, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Kaip matyti iš teisinio reguliavimo, antstolio teisė prie administravimo išlaidų papildomai skaičiuoti ½ konkrečiam išieškojimui taikomų administravimo išlaidų dydį atitinkančią sumą už trejus vykdomosios bylos vykdymo metus, jeigu sprendimas neįvykdomas per 6 mėnesius nuo vykdomosios bylos užvedimo, nėra ribojama kokiomis nors sąlygomis. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad bylos vykdomo metu antstolis ėmėsi veiksmų skolai išieškoti, periodiškai tikrino skolininkės turtinę padėtį, priėmė turto arešto aktus, nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir kt. Atskirajame skunde pareiškėja taip pat nenurodo, kokių konkrečiai procesinių veiksmų antstolis neatliko vykdydamas vykdomąją bylą.

34. Pirmiau išdėstytų išvadų nekeičia ir atskirajame skunde dėstomi argumentai, susiję su neva neefektyviu, nereikšmingu ar abejonių keliančiu antstolio procesinių veiksmų atlikimu, areštuojant turtą. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad 2025 m. gegužės 26 d. skolininkės bankroto administratorius raštu kreipėsi į antstolį, prašydamas suteikti informaciją apie tai, kokiu pagrindu buvo nustatyta, jog 2020 m. kovo 25 d. areštuotas negyvenamasis pastatas, esantis Malūno g. 1C, Anglininku k., Trakų r. sav., priklauso skolininkei, nes pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis skolininkei jis nepriklauso. Taip pat vykdomojoje byloje 2020 m. birželio 16 d. buvo areštuotas kitas skolininkei priklausantis nekilnojamasis turtas, tačiau hipotekos kreditorius UAB „Linsana“ nedavė sutikimo jį realizuoti. Nepaisant to, kad vykdant vykdomąjį dokumentą antstolio atlikti procesiniai veiksmai (areštuojant turtą) nedavė rezultato (realiai skola nebuvo išieškota iš skolininkės), tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad antstolis jų neprivalėjo atlikti. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, išieškotojui pateikus antstoliui vykdytiną vykdomąjį dokumentą, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Be to, antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, inter alia (be kita ko), suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2013; 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015).

35. Pažymėtina ir tai, kad, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 610 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog išieškotojas apmoka vykdomosios bylos administravimo išlaidas ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytais atvejais tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas bei atlygį antstoliui. Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Išimtis dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo gali nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 610 straipsnio 2 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijos 150 punkte nustatyta, kad antstoliui pareikalavus, išieškotojas privalo apmokėti visas vykdymo išlaidas.

36. Nagrinėjamoje byloje išties susiklostė tokia situacija, kad išieškotojos interesai priverstinio vykdymo procese liko nepatenkinti. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog išieškotoja savo iniciatyva ėmėsi priverstinio skolos išieškojimo veiksmų ir kreipėsi į antstolį, susiklosčiusi situacija nesudaro pagrindo pripažinti, jog dėl to neigiamus išieškojimo vykdymo padarinius turėtų patirti priverstinį skolos išieškojimą vykdęs antstolis, kuris veiksmus atlieka išimtinai įstatymų ir teisės aktų nuostatų pagrindu bei nėra subjektas, kurio veikla finansuojama iš valstybės biudžeto. Priešingai, pirmiau minėtų teisės aktų nuostatos įtvirtina pareigą išieškotojai sumokėti atitinkamas vykdomosios bylos administravimo išlaidas ar visas vykdymo išlaidas antstoliui pareikalavus. Toks egzistuojantis teisinis reglamentavimas patvirtina įstatymų leidėjo valią neįtvirtinti vykdymo proceso kaštų antstolio sąskaita. Taigi, nors ir sutiktina su pareiškėjos nurodoma aplinkybe, jog šiuo konkrečiu atveju jos interesai vykdymo procese liko nepatenkinti ir pareiškėja dar papildomai patiria neigiamas finansines pasekmes, tačiau įstatymo nuostatos neįtvirtina sąlygos, kad tokiu atveju, kaip nagrinėjamas, vykdymo išlaidos galėtų būti apmokamos antstolio sąskaita.

Dėl bylos procesinės baigties

37. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir apmokėjimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama 2025 m. liepos 31 d. teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

39. Kadangi pareiškėjos atskirasis skundas yra atmestas, pareiškėjos bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme – nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.