- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-23
- Bylos Nr.
- 2A-1144-340/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00426-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- UAB „Gatvių statyba“
- Ieškovas
- Compensa Towarzystwo Ubezpieczen S
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Gatvių statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo Compensa Towarzystwo Ubezpieczen S.A. Vienna Insurance Group, veikiančio per Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui UAB „Gatvių statyba“ ir trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl draudimo išmokos grąžinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pateiktu ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 3090,04 Lt draudimo išmoką, įstatymo numatytas 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (T. 1, b. l. 40-42). Nurodė, kad ieškovas su A. P. sudarė transporto priemonių draudimo sutartį Nr. 9287120, kuria nuo visų rizikų buvo apdraustas automobilis Renault Megane, v.n. (duomenys neskelbtini) 2012-02-27 įvyko įvykis, kurio metu šis A. P. vairuojamas automobilis įvažiavo į kelio ties Klinikų g. 11, Vilniuje, važiuojamoje dalyje esančią duobę. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policija protokole konstatavo, kad vairuotoja Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Automobiliui buvo padaryta žala, kurios atlyginimui 2012-04-13 ieškovas nukentėjusiajai sumokėjo 3090,04 Lt draudimo išmoką. Žalos dydis buvo nustatytas vadovaujantis transporto priemonės apžiūros aktu, sąskaita Nr. 0124. Remdamasis LR vietos savivaldybės įstatymo 6 str. 32 p., LR kelių įstatymo 5 str. 7 p., 2004-02-11 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtintos Kelių priežiūros tvarkos 6, 12 p., ieškovas nurodė, kad už viešųjų kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą bei saugias eismo sąlygas atsako savivaldybė. Vilniaus miesto savivaldybės administracija su atsakovu sudarė sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo nuolat vesti jai perduodamų gatvių stebėseną, šalinti defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyviams, atlyginti žalą tretiesiems asmenims. Dėl minėtų aplinkybių, atsakovas pripažintinas Klinikų g., Vilniuje, valdytoju, kuriam teko prievolė eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti objektą. Atsakovas pažeidė jam teisės aktų keliamus reikalavimus, neužtikrino, kad gatvė būtų techniškai tvarkinga, savalaikiai nebuvo pastebėti akivaizdūs jos trūkumai, dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo padaryta žala, kurią jam tenka pareiga atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Gatvių statyba“ pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko (T. 1, b.l. 53-54) Nurodė, kad prie ieškinio pridėtuose rašytiniuose įrodymuose yra daug faktinių aplinkybių neatitikimų, todėl neaišku, kaip tiksliai buvo sugadintas automobilis. 2012-04-05 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymoje draudimo bendrovei Nr. 10R-1559427-12 nurodyta, kad sugadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės ratas. Tuo tarpu 2012-02-28 ieškovo surašytame transporto priemonės techninės apžiūros protokole nurodyta, kad sugadintas priekinis dešinės pusės ratlankis, priekinis bamperis, priekinė dešinės pusės padanga, priekinis dešinės pusės posparnis. Pagal 2012-02-29 UAB „Top care“ remonto sąmatą Nr. 120228/02 buvo remontuojama kairės pusės padanga. Prie ieškinio nėra pridėta eismo įvykio schema, iš kurios būtų matyti tiksli eismo įvykio vieta, automobilio padėtis po eismo įvykio, automobilio sugadinimai, duobės plotis ir gylis. Iš 2012-02-29 UAB „Top care“ remonto sąmatos Nr. 120228/02 nematyti, kokios konkrečios automobilio dalys buvo pakeistos, neįvardinti pakeistų detalių defektai, nekonkretizuoti sąmatoje nurodyti papildomi darbai, nepateikti duomenys, kad ieškovas teisės aktų nustatyta tvarka būtų kreipęsis į atestuotus kilnojamojo turto vertintojus dėl žalos atsiradimo būdo ir dydžio nustatymo, kas kelia abejones dėl žalos dydžio pagrįstumo, taip pat dėl aplinkybės, kad automobilio sugadinimas buvo padarytas įvažiavus į duobę. Atsakovas, remdamasis LR valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybės įstatymo 3 str., LR vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., paaiškina, kad Vilniaus miesto gatvių savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė, ji yra atsakinga už miesto gatvių priežiūrą. 2011-05-27 tarp atsakovo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos buvo sudaryta darbų atlikimo sutartis Nr. A62-37(3.10.21-U2), pagal kurią atsakovas įsipareigojo pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodymus atlikti šiaurinės Vilniaus miesto dalies gatvių ir kiemo remonto bei priežiūros darbus. Remdamasis sutarties 16.1 p., atsakovas nurodė, kad konkretaus užsakymo dėl gatvės ruožo, kuriame buvo apgadintas A. P. vairuojamas automobilis, remonto atsakovas iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nebuvo gavęs. Taip pat atsakovas, remdamasis sutarties 16.5, 16.6. p., nurodo, kad šiam ginčui teisingai išnagrinėti reikšmingi duomenys apie duobę, į kurią įvažiavo A. P. vairuojamas automobilis, nes sutartis numato skirtingą gatvių ir kiemų darbų defektų šalinimo tvarką, priklausomai nuo to, ar duobė kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių saugumui, ar ne. Byloje nėra jokių duomenų, ar automobilio vairuotoja atsižvelgė į meteorologines sąlygas, nėra informacijos apie automobilio stabdymą. Atsakovo nuomone, šis automobilio vairuotojos didelis neatsargumas šalina atsakomybę daikto valdytojui.
Trečiasis asmuo pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko (T. 1, b.l. 21-28). Paaiškino, kad 2011-05-27 trečiasis asmuo su atsakovu sudarė darbų atlikimo sutartį Nr. A62-37(3.10.21-UK), pagal kurios sąlygas atsakovas įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto šiaurinės dalies gatvių ir kiemų, tarp jų Klinikų g., dangos remonto bei priežiūros darbus. Pagal šią sutartį atsakovas įsipareigojo savo sąskaita atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl netinkamo darbų atlikimo, nuolat vesti jai perduodamų gatvių ir kiemo dangų stebėseną, defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti nedelsiant. Pagal sutarties nuostatas, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus atsakovui už pagal šią sutartį atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad atsakovas per 30 dienų nuo pareikalavimo sumokėtų Vilniaus miesto savivaldybės administracijai kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams. Atsižvelgdamas į tai, remdamasis LR civilinio kodekso 6.266 str. 1 d., trečiasis asmuo teigia, kad atsakovas laikytinas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto atitinkamose dalyse valdytoju, todėl jam ir tenka pareiga atlyginti žalą, ieškovui įrodžius būtinas sąlygas civilinei atsakomybei kilti. Pasisakydamas dėl neteisėtų veiksmų, trečiasis asmuo nurodo, kad šiuo atveju nei trečiasis asmuo, nei atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėjo lemti žalos atsiradimą, žala atsirado dėl kelio nusidėvėjimo ir kitų įvykį įtakojusių aplinkybių. Trečiasis asmuo nurodo, kad pati automobilio vairuotoja savo veiksmais prisiėmė žalos atsiradimo riziką, nes vairavo padidinto pavojaus šaltinį neapdairiai, nerūpestingai ir neatsargiai. Tokią išvadą lemia tai, kad eismo įvykis kilo šviesios paros metu, žiemą, jokių ypatingų oro sąlygų į bylą pateiktuose dokumentuose nenurodyta, todėl įvykis galėjo nutikti dėl nepakankamo automobilio vairuotojos rūpestingumo ir apdairumo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovo UAB „Gatvių statyba“ ieškovo Compensa Towarzystwo Ubezpieczen S.A. Vienna Insurance Group, veikiančio per Lietuvos filialą, naudai 3090,04 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2013-03-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 93 Lt žyminio mokesčio, 42,49 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu valstybės naudai (T. 1, b. l. 45-52). Teismas nustatė, kad iš į bylą pateiktos 2011-05-27 darbų atlikimo sutarties Nr. A62-37(3.10.21-UK) matyti, kad šia sutartimi atsakovas įsipareigojo pagal trečiojo asmens nurodymus atlikti Vilniaus miesto šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangų remontą bei priežiūrą, kas toliau sutartyje vadinama darbais, o trečiasis asmuo įsipareigojo už darbus apmokėti sutartyje nustatyta tvarka (sutarties I dalis „sutarties objektas“ 1 p.). Minėta sutartis liudija, kad atsakovui buvo perduota Vilniaus m. šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos valdymo funkcija, šioje sutartyje šalys pačios pažodžiui įtvirtino, kad nuo šios sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos atsakovas laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto šiaurinėje dalyje valdytoju pagal CK 6.266 str. ir privalo atlyginti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Minėta sutartimi atsakovas įsipareigojo atlikti visą eilę jos 3 p. nurodytų darbų, tarp jų gatvių defektavimą (3 p. 11 d.), nenumatytus darbus (3 p. 12 d.), gatvių ir kiemų asfaltbetonio dangos pažaidų taisymą (3 p. 1 d.), į ką įeina avarinių duobių užtaisymas (5.1.7 p.), kurių orientaciniai kiekiai, kaip nurodyta pačioje specifikacijoje, buvo nustatyti pagal daugiametį dangų remonto ir priežiūros vidurkį. Dėl minėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovo argumentu, jog šia sutartimi atsakovas neprisiėmė bendros pareigos prižiūrėti šiaurinės Vilniaus miesto dalies gatves ir užtikrinti gerą jų būklę. Teismas konstatavo, jog pasirašyta 2011-05-27 darbų atlikimo sutartimi Nr. A62-37(3.10.21-UK) atsakovas perėmė Vilniaus miesto šiaurinės dalies gatvių, tarp jų Klinikų gatvės, valdymą jų nuolatinės priežiūros prasme, todėl pripažino, kad ieškovas pagrįstai ieškinį reiškia atsakovui kaip kelio valdytojui pagal CK 6.266 str. Teismas nustatė, kad nors ieškovo pateiktuose rašytiniuose įrodymuose yra prieštaravimų, tačiau vertinant šiuos įrodymus tarpusavyje ir visų byloje surinktų įrodymų kontekste (CPK 185 str.), konstatavo, kad jie, nepaisant neatitikimų, neturinčių esmės ginčui teisingai išnagrinėti (dėl įvykio laiko), ar akivaizdžių rašymo apsirikimų (dėl nurodytos kaip sugadintos automobilio pusės techninės apžiūros protokole), pakankamai pagrindžia tiek aplinkybę, kad Klinikų g., Vilniuje, ties namu Klinikų g. 11 buvo duobė, į kurią 2012-02-27 įvažiavo A. P. vairuojamas automobilis Renault Megane, tiek aplinkybę, kad dėl įvažiavimo į šią duobę atsirado nurodomi šio automobilio apgadinimai – sugadintas priekinis bamperis, sugadintas priekinis kairys ratas (ratlankis, nuleista padanga), sugadintas priekinis kairys posparnis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (T. 2, b. l. 55-58) Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas netinkamai aiškino tarp atsakovo UAB „Gatvių statyba“ ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sudarytos 2011-05-27 darbų atlikimo sutarties Nr. A62-37(3.10.21-UK) nuostatas, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Pirmosios instancijos teismas Sutarties 16.5 p. numatytą atsakovo pareigą vesti jam perduodamų eksplotuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną nepagrįstai sutapatino su gatvių ir kiemų defektų šalinimu. Vilniaus miesto apylinkės teismas visiškai neįvertino tos aplinkybės, kad Sutartyje yra numatyta skirtinga gatvių ir kiemų dangos defektų šalinimo tvarka. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas būtų netinkamai vykdęs gatvių ir kiemų dangos stebėseną, nėra aišku, kada apskritai atsirado duobė ties Klinikų g. 11, Vilniuje, jokių pranešimų iš trečiųjų asmenų nebuvo gauta, atsakovo vykdomos gatvės apžiūros metu duobės nebuvo;
2. Teismas nesiaiškino aplinkybės, ar ties namu Klinikų g. 11, Vilniuje, buvusi duobė laikoma kėlusia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui. Kaip matyti iš techninės specifikacijos analizės ir iš eismo įvykio schemos duomenų, ties Klinikų g. 11, Vilniuje, buvusi duobė nebuvo laikoma kelianti grėsmę eismo dalyviams, todėl argumentas apie tai, kad ji turėjo būti taisoma nedelsiant, be atskiro užsakovo nurodymo, yra visiškai nepagrįstas. Atsakovas negali savo nuožiūra, be trečiojo asmens nurodymo, savavališkai atlikti gatvių priežiūros darbų, kadangi tai yra susiję su atliktų darbų finansavimu. Teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, jog tariam duobė galėjo būti natūralus kelio nusidėvėjimas ir kad organizuoti nusidėvėjimo mažinimo darbus turėjo trečiasis asmuo;
3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas šioje byloje yra laikomas Klinikų g. valdytoju. Vilniaus miesto apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad tiek ieškovo prašomos atlyginti žalos dydis, tiek priežastinis ryšys turi būti pagrįsti nuosekliais, pakankamais ir patikimais įrodymais. Dėl byloje esančių prieštaraujančių įrodymų, nėra aišku, kaip tiksliai buvo sugadintas automobilis, nėra aišku, ar ieškovo nurodyta žala buvo padaryta būtent įvažiavus į duobę, nesant kvalifikuoto eksperto išvados, nėra įrodyta, jog būtent ties Klinikų g. 11, Vilniuje, buvusi duobė sukėlė ieškovo prašomą atlyginti žalą.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateiktu atsiliepimu su skundu nesutiko (T. 2, b. l. 76-79). Nurodė, kad būtent apeliantas turėjo pareigą atlikti nuolatinę gatvių ir kiemų dangos stebėseną, todėl apelianto teiginiai, jog apie gatvės būklę nebuvo gauta pranešimų iš trečiųjų asmenų, yra nepagrįsti. Be to, nurodydamas, jog jo atliktos apžiūros metu, nurodytos duobės nebuvo, apeliantas nenurodė, kada tokia apžiūra buvo atlikta ir kokie bus apžiūros rezultatai. Apeliantas neįrodė, kad tinkamai vykdė stebėseną ir užtikrino tiek eismo dalyvių, tiek transporto priemonių saugumą. Aplinkybė, jog A. P. vairuojamas automobilis įvažiavo į duobę ir patyrė apgadinimus, po kurių automobilis buvo remontuojamas, yra pakankamas įrodymas, kad duobė kėlė grėsmę transporto priemonei ir eismo saugumui.
Ieškovas pateiktu atsiliepimu (T. 2, b. l. 82-83) nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad apeliantas nenurodė ir neteikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima suabejoti skundžiamu sprendimu. Teismas tinkamai išaiškino atsakovo prievoles pagal 2011-05-27 sutartį tarp atsakovo ir trečiojo asmens. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kokiu būdu ir kaip dažnai jis vykdo stebėseną. Atsakovo argumentas, jog duobė nekėlė pavojaus eismo saugumui ir jos gylis neviršijo 5 cm., yra paneigtas bylos medžiaga. Teismas vadovavosi bylos medžiaga bei protingumo ir logikos dėsniais ir pagrįstai pripažino, kad duobės gylis buvo 18 cm.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos duomenys tvirtina, kad 2012-02-27 apie 11 val. A. P. vairuojant automobilį Renault Megane, v.n. (duomenys neskelbtini) ir važiuojant Vilniuje, Klinikų g. link Grybo g. įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis įvažiavo į šios gatvės važiuojamojoje dalyje, ties namu Klinikų g. 11, Vilniuje, buvusią duobę (T. 1, b.l. 10-11, 100). A. P. vairuojamas automobilis 2012-02-27 buvo apdraustas automobilio savanoriškuoju draudimu, ką patvirtina Transporto priemonių draudimo liudijimas Nr. 9287120 (T. 1, b.l 7). 2012-02-28 ieškovas gavo pranešimą apie įvykį (T. 1, b.l. 9), kuriame sugadinimais buvo nurodytas priekinis bamperis, priekinis ratas (nenurodant pusės), padanga. 2012-02-28 ieškovo įgaliotas ekspertas K. K. surašė transporto priemonės techninės apžiūros protokolą, kuriame nurodė automobilio Renault Megane, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus: priekinį dešinės pusės ratlankį, priekinį bamperį, priekinę dešinės pusės padangą, priekinį dešinės pusės posparnį (T. 1, b.l. 8). Ieškovo pavedimu UAB „Top care“ 2012-02-29 sudarė remonto sąmatą, kurioje nurodė, kad viso remonto kaina lygi 3565,04 Lt su PVM (T. 1, b.l. 14-16). Atsižvelgiant į draudimo sutarties sąlygas – 400 Lt frančizę, ieškovas išmokos aktu Nr. 2012/12738 nusprendė išmokėti A. P. 3090,04 Lt draudimo išmoką (T. 1, b.l. 6).
Bylos aplinkybės taip pat patvirtina, kad 2011-05-27 tarp atsakovo UAB „Gatvių statyba“ ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos buvo sudaryta darbų atlikimo sutartis Nr. A62-37(3.10.21-U2), pagal kurią atsakovas įsipareigojo pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodymus atlikti šiaurinės Vilniaus miesto dalies gatvių ir kiemo remonto bei priežiūros darbus.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovas UAB „Gatvių statyba“, įvertinus jo pareigas ir atsakomybę pagal 2011-05-27 pasirašytą darbų atlikimo sutartį Nr. A62-37(3.10.21-U2), privalo atlyginti eismo įvykio metu A. P. automobiliui padarytą žalą.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, motyvuodamas tuo, kad minėta 2011-05-27 sutartimi atsakovui UAB „Gatvių statyba“ buvo perduota Vilniaus m. šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos valdymo funkcija, todėl atsakovas privalo atlyginti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės.
Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantas nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas netinkamai aiškino tarp atsakovo UAB „Gatvių statyba“ ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sudarytos 2011-05-27 darbų atlikimo sutarties Nr. A62-37(3.10.21-UK) nuostatas, atsakovo pareigą vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną nepagrįstai sutapatindamas su gatvių ir kiemų defektų šalinimu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu apelianto teiginiu.
Nurodytina, jog vertindamas atsakovo pareigą eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną, pirmosios instancijos teismas rėmėsi atsakovo ir trečiojo asmens sudarytos sutarties nuostatomis, pagal kurias atsakovas įsipareigojo tiek gavus užsakymą atlikti darbus per užsakyme nurodytą terminą (16.1 p.), tiek nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną (16.3 p.). Be to, teismas įvertino, jog sutartyje buvo numatyta, kad atsakovas privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti nedelsiant ir apie šią aplinkybę informuoti trečiąjį asmenį (16.5 p.), o kitais atvejais, kurie nekelia grėsmės eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui – apie pastebėtus trūkumus informuoti trečiąjį asmenį ir darbus atlikti pagal jo pateiktą užsakymą ir nurodytus kiekius (16.6 p.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vertinant šias sutarties nuostatas, darytina išvada, jog atsakovo pareiga atlikti gatvių ir kiemų dangos stebėseną, yra neatsiejama nuo pareigos nedelsiant pašalinti defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių saugumui. Apelianto argumentas, jog sutartyje yra numatyta skirtinga gatvių ir kiemų dangos defektų šalinimo tvarka, neatleidžia atsakovo nuo pareigos atliekant gatvių ir kiemų dangos stebėseną, pašalinti jos metu aptiktus defektus, keliančius grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių saugumui.
Apeliaciniame skunde apeliantas nurodė, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis būtų netinkamai vykdęs gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Pasak apelianto, nėra aišku, kada apskritai atsirado duobė ties Klinikų g. 11, Vilniuje, jokių pranešimų iš trečiųjų asmenų nebuvo gauta, atsakovo vykdomos gatvės apžiūros metu duobės nebuvo.
Vilniaus apygardos teismas, vertindamas šį apeliacinio skundo argumentą, sutinka su ieškovo ir trečiojo asmens atsiliepimuose į skundą nurodyta aplinkybė, jog atsakovas UAB „Gatvių statyba“ nepateikė jokių įrodymų, jog jis tinkamai vykdė gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Taip pat jokiais leistinais rašytiniais įrodymais yra nepagrįstas apelianto argumentas, kad atsakovo vykdomos gatvės apžiūros metu duobės nebuvo (CPK 178 str.). Teismui nėra aišku, nei kada atsakovas nurodytą apžiūrą neva vykdė, nei vykdytinos apžiūros rezultatai. Be to, gatvių ir kiemų dangos stebėseną atsakovas privalo vykdyti savo iniciatyva, o ne laukti trečiųjų asmenų pranešimų apie atsiradusius defektus, kaip nurodo skunde.
Apeliantas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nesiaiškino aplinkybės, ar ties namu Klinikų g. 11, Vilniuje, buvusi duobė laikoma kėlusia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių saugumui, visiškai nevertino aplinkybės, jog tariam duobė galėjo būti natūralus kelio nusidėvėjimas ir kad organizuoti nusidėvėjimo mažinimo darbus turėjo trečiasis asmuo.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog atsakovas, vadovaudamasis pasirašyta sutartimi, privalėjo pašalinti prie namo Klinikų g. 11, Vilniuje, atsiradusią duobę ir kad duobė kėlė grėsmę, rėmėsi eismo įvykio schemoje užfiksuota informacija, jog duobės plotas yra 0,18 m., ilgis - 1 m, o gylis - apie 0,18 cm (T. 1, b. l. 95, 97). Minėtoje schemoje taip pat buvo užfiksuota, jog duobė kelio ženklais pažymėta nebuvo. Pažymėtina, jog byloje nebuvo ginčo dėl policijos dokumentuose užfiksuotų duomenų dėl duobės buvimo gatvėje fakto eismo įvykio metu bei fakto, kad ji nebuvo pažymėta kelio ženklais. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nurodyto dydžio duobė kelyje, kuri nebuvo pažymėta įspėjamaisiais kelio ženklais, kėlė grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių saugumui. Dėl nurodyto, teismas atmeta apelianto argumentą, kaip nepagrįstą.
UAB „Gatvių statyba“ nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas šioje byloje yra laikomas Klinikų g. valdytoju.
Pažymėtina, kad CK 6.266 str. yra įtvirtintas objektyviosios civilinės atsakomybės (be kaltės) institutas, reiškiantis, kad statinių, kurių kategorijai priskirtini ir keliai, savininkas ar jo valdytojas atsako be kaltės visais atvejais, nebent įrodytų žalos atsiradimą dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. CK 6.266 str. įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos ne keturios deliktinės atsakomybės sąlygos, o trys: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005, 2009-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009). Skolininku pagal CK 6.266 str. gali būti tiek objekto savininkas, tiek ir jo valdytojas.
Vilniaus miesto savivaldybė, pasinaudodama LR vietos savivaldos įstatymo suteikta galimybe tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, perduoti pagal sudarytas sutartis kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims (5 str. 2 d.), su atsakovu 2011-05-27 pasirašė darbų atlikimo sutartį Nr. A62-37(3.10.21-UK), kuria atsakovas įsipareigojo pagal Vilniaus m. savivaldybės administracijos nurodymus atlikti Vilniaus miesto šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą (T. 1, b.l. 29-34). Vilniaus apygardos teismo manymu, šios dvi atsakovo pareigos (gatvių ir kiemų dangos remontas bei priežiūra) liudija, kad atsakovui buvo perduotas Vilniaus m. šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos, taigi ir Klinikų g. gatvių ir kiemų dangos, valdymas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas su trečiuoju asmeniu pasirašytą sutartį nepagrįstai aiškina siaurai, kaip įpareigojančią atsakovą atlikti tik tuos darbus, kuriuos atsakovui atlikti trečiasis asmuo paveda atskirais konkrečiais rašytiniais užsakymais, taip pat įpareigojančią nedelsiant šalinti tik tuos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui.
Nustatyta, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai (Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remonto ir priežiūros darbų konkurso sąlygos, Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbų techninė specifikacija) patvirtina, jog pagal sutartį UAB „Gatvių statyba“ įsipareigojo atlikti visą eilę darbų, tarp jų gatvių defektavimą (3 p. 11 d.), nenumatytus darbus (3 p. 12 d.), gatvių ir kiemų asfaltbetonio dangos pažaidų taisymą (3 p. 1 d.), į ką įeina avarinių duobių užtaisymas (5.1.7 p.), kurių orientaciniai kiekiai, kaip nurodyta pačioje specifikacijoje, buvo nustatyti pagal daugiametį dangų remonto ir priežiūros vidurkį (T. 1, b.l. 73-80). Minėtos aplinkybės patvirtina faktą, jog atsakovas prisiėmė bendrą pareigą prižiūrėti šiaurinės Vilniaus miesto dalies gatves ir užtikrinti gerą jų būklę, t.y. pasirašyta 2011-05-27 darbų atlikimo sutartimi Nr. A62-37(3.10.21-UK) atsakovas perėmė Vilniaus miesto šiaurinės dalies gatvių, tarp jų Klinikų gatvės, valdymą jų nuolatinės priežiūros prasme, todėl gali atsakyti pagal CK 6.266 str.
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad tiek ieškovo prašomos atlyginti žalos dydis, tiek priežastinis ryšys pagrįsti nenuosekliais, nepakankamais ir nepatikimais įrodymais. Pasak apelianto, nesant kvalifikuoto eksperto išvados, nėra įrodyta, jog būtent ties Klinikų g. 11, Vilniuje, buvusi duobė sukėlė ieškovo prašomą atlyginti žalą.
Apeliacinės instancijos teismas mano, jog tokie skundo argumentai yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad nustatydamas padarytos žalos dydį, Vilniaus miesto apylinkės teismas rėmėsi šiais įrodymais: 2012-04-05 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažyma draudimo bendrovei Nr. 10R-1559427-12; 2012-02-28 transporto priemonės techninės apžiūros protokolu, 2012-02-29 UAB „Top care“ remonto sąmata Nr. 120228/02. Minėti įrodymai byloje nėra nuginčyti, todėl nėra pagrindo teiginiui, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo jais remtis.
Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Apibendrinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog apeliantas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas atsakovo apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, palikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimą nepakeistą.
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.