Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-2841-1041/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-12-02
Bylos Nr.: e2A-2841-1041/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-01246-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bartninkas, Tomas Ridikas, Simona Dementavičienė
Ieškovas: D. K.
Atsakovas: A. K.

Kategorijos

2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-2841-1041/2025Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01246-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 3.1.7.6; 3.3.1.14 ; 3.3.1.18.3 (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Simonos Dementavičienės (kolegijos pirmininkės, pranešėjos) ir Tomo Ridiko, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei A. K. dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus ir pagal atsakovės A. K. priešieškinį ieškovui D. K. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė pakeisti prieš daugiau nei 5 m. nustatytą jo ir dukters M. K. (gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – dukra, vaikas) bendravimo tvarką iš esmės jos nekeičiant, tik pakoreguojant dukters paėmimo / sugrąžinimo atsakovei dieną, laiką ir vietą. Vietoje dukters paėmimo iš jos gyvenamosios vietos pirmadienį 8.00 val. ir grąžinimo sekmadienį 18.00 val. į paėmimą iš ugdymo įstaigos arba kitos šalių sutartos vietos pirmadienį iki 17.00 val. ir grąžinimo pirmadienį iki 17.00 val. Ieškovas nurodė, kad šalims vykdant sprendimu patvirtintą bendravimo tvarką kilo poreikis ją keisti, siekiant užtikrinti šalių lygiateisiškumą. Be to, ieškovas prašė patikslinti bendravimo tvarką dukros atostogų metu, išskiriant iš kasmetinių atostogų vasaros atostogas, nustatant, kad ieškovas praleidžia su dukra po 2 sav. arba 14 k. d. nepertraukiamai įspėjant atsakovę ne vėliau kaip prieš 1 mėn. iki atostogų, o kitų atostogų metu – 2 kartus po 7 d. nepertraukiamai per 1 m. įspėjant ne vėliau kaip prieš 14 k. d. iki atostogų. Ieškovas prašė patikslinti kasmetinių atostogų sąlygas, kad jo, kaip ir atsakovės, bendravimas su dukra vyktų analogiška tvarka. Be to, ieškovo nuomone, tikslinga atsakovei nustatyti analogišką informavimo tvarką, kokia yra nustatyta apeliantui (ieškovui).

2. Atsakovė priešieškiniu prašė pakeisti bendravimo tvarką, kai šalys su vaiku bendrauja pakaitomis kas savaitę, ir nustatyti, kad ieškovas su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 8.00 val. iki sekmadienio 20.00 val. Atsakovė nurodė, kad grįžusi po buvimo su ieškovu dukra būna įsitempusi, užsidariusi, irzli. Artėjant buvimo laikui su ieškovu, vaikas ima jausti nerimą, ilgas buvimas su ieškovu dukrai kelia stresą. Tuo metu, kai dukra turi būti su ieškovu, faktiškai ją prižiūri kiti žmonės (dažniausiai ieškovo mama). Dukrai būnant su ieškovu, atsakovė negauna informacijos apie vaiko būklę ar buvimo vietą. Ieškovas nuteikinėja dukterį prieš ją.

Atsiliepimas

3. Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį prašė jį atmesti. Ieškovas nurodė, kad atsakovė siekia be faktinio ir teisinio pagrindo maksimaliai apriboti ieškovo bendravimą su dukra. Ieškovą ir dukrą sieja emociškai artimas, saugus, glaudus ryšys, kuris dukrai yra svarbus, todėl dukrai yra reikalingas pastovus, nuoseklus bendravimas su abiem tėvais. Teismo nustatyta tvarka po 50 proc. laiko su kiekvienu iš tėvų leidžia jausti abiejų tėvų meilę, dėmesį ir rūpestį.

4. Išvadą duodanti institucija nurodė, kad remiantis teismo ekspertizės išvada šalių bendravimo tvarka su dukra kas savaitę atitinka vaiko interesus. Todėl ieškovo reikalavimas gali būti tenkinamas, būtų daugiau aiškumo ir konkretumo. Bendravimo tvarka nusistovėjusi, vaikas priprato prie rutinos. Pagal kasacinio teismo praktiką, bendravimo tvarka gali būti iš esmės keičiama tik jeigu neatitinka vaiko ir tėvų interesų. Šiuo atveju nėra poreikio kardinaliai keisti bendravimo tvarką mažinant dukros bendravimą su tėčiu (2025 m. liepos 22 d. teismo posėdis nuo 1 val. 52 min. 09 sek. iki galo).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškovo ieškinio dalį dėl bendravimo tvarkos pakeitimo atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies: teismas pakeitė galiojančią bendravimo tvarką, kai šalys su vaiku bendrauja pakaitomis kas savaitę, ir nustatė, kad ieškovas su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 20.00 val., šventinių atostogų metu šis bendravimas netaikomas, pakeitė bendravimo tvarką atostogų metu ir kt.

6. Teismo vertinimu, ekspertizės akte padaryta išvada, kad dėl ieškovo (galimai ir kitų šeimos narių iš jo pusės) daromo poveikio dukra, išsakydama nuomonę dėl gyvenamosios vietos nustatymo, kalba nebūdingai vaikams (tendencingai neigiamai atsakovės atžvilgiu bei teigiamai ieškovo atžvilgiu). Akte padaryta išvada, kad dėl ieškovo daromo poveikio palaipsniui gali formuotis neigiamos nuostatos atsakovės atžvilgiu bei galiausiai – silpnėti ryšys su atsakove. Akte nurodyta, kad bendravimo su šalių dukra metu, ji nurodė, jog ieškovas nenorėtų, kad dukra gyventų tokioje aplinkoje, kaip pas atsakovę, kad ji naktimis eina pas vyrus, daro „visokias nesąmones“, kas dukrai nepatinka. Dukrai nepatinka, kad ieškovas liepia mama vadinti jo sutuoktinę. Teismas nustatydamas galiojančią bendravimo tvarką, kai šalys bendrauja su dukra pakaitomis kas savaitę, patvirtino šalių įsipareigojimą nenuteikinėti dukros kito iš tėvų atžvilgiu ir pan. Teismas sprendė, kad siekiant, jog ateityje nesusilpnėtų atsakovės ir dukros ryšys, būtina imtis priemonių ir keisti bendravimo tvarką, nustatant, kad ieškovas bendrauja su dukra kas antrą savaitgalį. Teismas vertino, kad jis maksimaliai užtikrino skyrium gyvenančio ieškovo interesus. T. y. teismas siekdamas maksimalaus skyrium gyvenančio ieškovo dalyvavimo auklėjant dukrą papildomai nustatė, kad ieškovas bendrauja su dukra kas antrą savaitę darbo dienomis pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos trečiadienį 20.00 val. ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą tos pačios savaitės ketvirtadienį 20.00 val.

7. Be to, teismas nustatė, kad ieškovas turi teisę bendrauti su dukra vieną kartą per metus nepertraukiamai iki 2 sav., apie tokios savo teisės realizavimą informuodamas atsakovę žinute e. paštu arba telefonu ne vėliau kaip 1 mėn. iki planuojamo bendravimo laikotarpio su dukra pradžios, tačiau pasirinktas nepertraukiamas laikotarpis negali sutapti su bendravimo tvarkoje apibrėžtais motinos ir dukros bendravimo laikotarpiais švenčių ir atostogų metu. Ieškovas dukrą turi pasiimti iš jos gyvenamosios vietos pirmos nepertraukiamo bendravimo laikotarpio dienos išvakarėse 20.00 val. ir grąžinti į jos gyvenamąją vietą paskutinę nepertraukiamo laikotarpio dieną 20.00 val. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas negalėdamas pasiimti dukros bendravimo tvarkoje numatytu laiku dėl svarbios priežasties (ligos, buvimo užsienyje ar kt.) vėliausiai likus dienai (išskyrus staiga pasireiškusios ligos atvejus) iki numatytos bendravimo su dukra dienos žinute e. paštu arba telefonu turi pranešti atsakovei.

8. Teismas sprendė, kad šalys tomis dienomis, kai nebus kartu su dukra, turės teisę su ja pabendrauti nuotolinėmis ryšio priemonėmis (telefonu, kt.) ne daugiau kaip du kartus per dieną neribojant pokalbių trukmės. Tačiau netrukdant ugdymo proceso ir dukros poilsio naktimis, kuris vertinama, kad prasideda nuo 21.00 val. ir tęsiasi iki 7.00 val. Kaip nurodyta ekspertizės akte, šalys dukrai yra neabejotinai emociškai reikšmingos, todėl kasdienė nuotolinio bendravimo galimybė sudarys sąlygas šią aplinkybę išsaugoti nepakitusią.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

9. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas nepagrįstai apribodamas apelianto (ieškovo) ir jo šeimos narių (dukros brolių) bendravimą su dukra, prieštaringai pasisakė vieninteliu motyvu, kad dėl apelianto (ieškovo) daromo poveikio dukrai ateityje nesusilpnėtų jos ir atsakovės ryšys, būtina pakeisti bendravimo tvarką kas antrą savaitgalį. Teismas selektyviai įvertinęs ekspertizės akto išvadas, ignoravo kitas bylos aplinkybes (juridinius faktus), kad apeliantas (ieškovas) turi kitų mažamečių vaikų, dukra yra prie jų prisirišusi, kas atsispindi ir ekspertizės akte. Teismas pakeitė daugiau nei 5 m. nuosekliai vykdytą bendravimo tvarką ir nepagrįstai be teisinio ir faktinio pagrindo apribojo dukros ir jos brolių tarpusavio santykius. Modeliuojant būsimo sprendimo vykdymą susiformuotų tokia situacija: apeliacinio skundo rengimo metu prasidėjo 43 nelyginė savaitė, t. y. apelianto (ieškovo) savaitgalis (spalio 25–26 d.) nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 20 val. Po to eitų 44 lyginė savaitė, t. y. apeliantas (ieškovas) su dukra bendrautų nuo trečiadienio 20.00 val. iki ketvirtadienio 20.00 val. O po to apeliantas (ieškovas) su dukra susitiktų tik po 10 d., nes būtų 45 nelyginės savaitės savaitgalis.

1.2. Kritikuotini teismo motyvai dėl siekio užtikrinti apelianto (ieškovo) papildomą bendravimą su dukra ir nustatyti jį kas antrą savaitę iš trečiadienio į ketvirtadienį. Visų pirma, tai prieštarautų vaiko interesams dėl vaiko socialinės aplinkos pastovumo ir emocinio saugumo, kai ekspertizės akte nustatyti apelianto (ieškovo) ir dukros stiprūs emociniai prieraišumo ryšiai ir neabejojama, kad tokie ryšiai sieja ir su broliais. Visų antra, tai įneštų į abiejų savarankiškų šeimų chaosą ir sumaištį, kas papildomai keltų konfliktines situacijas. Trečia, tokia rutininė darbo diena, įskaitant dukros ugdymo proceso su popamokine veikla aspektus, neužtikrins visaverčio apelianto (ieškovo) su dukra, dukros su broliais bendravimo, ir lūkesčių dėl tokio bendravimo.

1.3. Bendravimo tvarka tarp ginčo šalių buvo nusistovėjusi 5 m., dėl jos pažeidimų nefiksavo nei išvadą duodanti institucija, nei kiti subjektai. Ginčo šalių atžvilgiu nėra surašytų ir priimtų įsiteisėjusių sprendimų dėl tėvo ar motinos valdžios veikimo priešingais vaiko interesais ir pan. Apeliantas (ieškovas) ieškiniu prašė teismo tik patikslinti pasikeitimo vaiku dienas ir valandas, atsižvelgiant į vaiko prioritetinius interesus dėl pilnų savaitgalių praleidimo su vienu ar kitu tėvu, nes pirmadieniais prasideda ugdymo procesas ir pan.

1.4. Teismas nepagrįstai nevertino visų įrodymų visumos ir kiekvieno atskirai, tačiau vadovavosi ekspertizės aktu siauroje jo apimtyje, todėl iškreipė ekspertizės akto turinį. Teismo ekspertui nebuvo pateikta klausimų, susijusių šalių bendravimo su dukra formos (nuotolinės) ir jos įtakos, pasekmių dukros emocinei būklei, prieraišumui, santykiams su artimaisiais asmenimis ir pan. Teismo išvada, kad kasdienė nuotolinio bendravimo galimybė sudarys sąlygas išsaugoti prieraišumą ir pan., neteisinga, nes nėra pagrįsta bylos duomenimis ir teismo eksperto išvadomis.

1.5. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl institucijos duodančios išvadą nuomonės, išsakytos 2025 m. liepos 22 d. teismo posėdžio metu.

1.6. Be to, teismas nustatė sąlyginę su išimtimi apelianto (ieškovo) teisę bendrauti su dukra 1 k. per 1 m. nepertraukiamai iki 2 sav. Tokiu būdu pažeidžiamas tėvų lygiateisiškumo principas. Apeliantui (ieškovui) imperatyviai nustatomas atostogų laikotarpis (1 k. per 1 m. iki 2 sav.) ir dar kuris neturi sutapti su atsakovės bendravimo su dukra laikotarpiais švenčių ir jos atostogų (atsakovei nei atostogų dažnumas, nei trukmė teismo nenustatyti). Tokia išimtis sudarys atsakovei privilegijuotą situaciją, nes ji galės, pvz., vasaros metu, numatyti ir suplanuoti daugiau atostogų dienų skirtingais laikotarpiais ir tai bus laikoma apelianto (ieškovo) su dukra bendravimo išimtimi, kas bus puiki galimybė atsakovei piktnaudžiauti šia spraga.

1.7. Teismas padarė nepagrįstas išvadas, jas nurodydamas tik rezoliucinės dalies 3 punkte, jų nenurodydamas motyvuose, kad atsakovė su dukra praleidžia pavasario ir pirmas žiemos atostogas (remiantis vaiko ugdymo įstaigos tvarkaraščiu) poriniais metais, o rudens ir antras žiemos atostogas su dukra praleidžia apeliantas (ieškovas), neporiniais metais – atvirkščiai; šventinės atostogos apibrėžiamos ir trunka tiek, kaip nurodo dukros lankoma ugdymo įstaiga, šventinių atostogų metu netaikomas savaitgaliams nustatytas bendravimas. Apelianto (ieškovo) teigimu, jeigu nustatytų atostogų metu sutaps apelianto (ieškovo) bendravimo savaitgaliai su dukra, nepagrįstai nenumatytos kompensacinės sąlygos. Modeliuojant būsimo sprendimo vykdymą susiformuotų tokia situacija: apeliacinio skundo rengimo metu artimiausios vaikų rudens atostogos prasidės 45 nelyginę savaitę, kurios būtų apelianto (ieškovo) savaitgalis (lapkričio 8–9 d., bet jis negalėtų bendrauti) nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 20.00 val., po 45 eitų 46 savaitė, tai apeliantas (ieškovas) su dukra bendrautų nuo trečiadienio 20.00 val. iki ketvirtadienio 20.00 val., ir po to apeliantas (ieškovas) su dukra susitiktų tik po 10 d., nes būtų 47 nelyginės savaitės savaitgalis. Tai nuo 44 iki 46 savaitės apeliantas (ieškovas) su dukra fizine prasme nebendrautų 2 sav. ir po to vėliau susidarytų 10 d. pertrauka.

1.8. Siekiant nepažeisti dukros teisinių interesų ir apelianto (ieškovo) teisės auklėti ir prisidėti prie dukros gerovės jai augant, būtina užtikrinti kompensacinio pobūdžio priemonę, kad ginčo šalys galėtų atstatyti interesų pusiausvyrą ir sutartų dėl papildomo bendravimo laiko su dukra. Apeliantas (ieškovas) prašė teismo nustatyti, kad tuo atveju, jeigu bendravimo tvarkoje nurodytas laikas bendrauti negalimas dėl dukros ligos ar kitų objektyvių priežasčių, numatytas bendravimas su dukra neįvyksta, šalys turi susitarti dėl prarasto laiko kompensavimo per artimiausius 3 mėn., tačiau dėl šių sąlygų teismas nepasisakė.

Atsiliepimas

10. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apelianto (ieškovo) apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Dukra jau mokinė, lankanti pirmą klasę. Šis pasikeitimas yra esminė aplinkybė, kad apeliantas (ieškovas) tinkamai negalės užtikrinti vaiko interesų jam lankant mokyklą ir esant tokiai bendravimo tvarkai, kokios pageidauja. Vaikui lankančiam pirmą klasę būtų ypatingai sunku su vadovėliais, pratybomis gyventi kas savaitę skirtingoje vietoje, taip pat tokio amžiaus vaikui yra būtinas atitinkamas dienos režimas, pratinimas prie pamokų ruošos ir pan. Akivaizdu, kad tokio amžiaus vaikui yra būtinas atitinkamas pastovumas darbo dienomis, kur vaikas neturėtų blaškytis tarp kelių gyvenamųjų vietų. Turi vienas iš tėvų sužiūrėti vaiką, kad jis pasiimtų vadovėlius į mokyklą, atliktų pamokų ruošos darbus, susidėtų viską, ką reikia į mokyklą. Būtent vaiko amžius ir iš esmės pasikeitusios aplinkybės lėmė tai, kad „po savaitę gyvenimas“ nebeatitinka vaiko poreikių ir tokiu būdu bus pažeisti vaiko interesai.

2.2. Galiojanti bendravimo tvarka veikė, kol dukra buvo maža, tačiau jai augant pradėjo kilti nesutarimai. Apeliantas (ieškovas) neturi pastovios gyvenamosios vietos. Jis nepateikė objektyvių įrodymų, kad jis su nauja šeima turi gyvenamąjį būstą, kuriame tinkamai galėtų užtikrinti sąlygas savo vaikams. Apeliantas (ieškovas) dažnai nebūna Lietuvoje, dukra būna palikta su svetimais žmonėmis.

Žemesnės instancijos teismas

2.3. Teismo sprendimui įtakos turėjo ir ekspertizė. Dėl apelianto (ieškovo) padaryto poveikio vaikas tendencingai kalba neigiamai atsakovės atžvilgiu, o apelianto (ieškovo) – teigiamai. Dėl tokio savo elgesio jis turi prisiimti ir kylančias iš to jam neigiamas teisines pasekmes. Pakeičiama bendravimo tvarka ir apeliantui (ieškovui) leidžiama bendrauti su dukra tik kas antrą savaitgalį. Pačio apelianto (ieškovo) veiksmai sąlygojo teismo sprendimo priėmimą, kuriuo buvo pakeista bendravimo tvarka. Apeliantas (ieškovas) bandė gintis, kad jis poveikio dukrai nedaro, tačiau teismo ekspertės išvados liko nepaneigtos. Jis galėjo teisme pasakyti, kad tai buvo praeityje ir kad ateityje jo elgesys keisis, tačiau tas nebuvo padaryta.

2.4. Apeliantas (ieškovas) pripažįsta, kad vaikas visą darbo dieną yra užimtas, todėl jo noras bendrauti po savaitę laiko akivaizdžiai pažeistų tik vaiko interesus, o ne paties apelianto (ieškovo). Darbo dienomis apeliantas (ieškovas) galėtų bendrauti su dukra po jos pamokų ir muzikos mokyklos užsiėmimų, jeigu tik jis norėtų.

2.5. Dėl mokinių atostogų gali susidaryti situacija, kad tam tikrą laiką apeliantas (ieškovas) ilgiau nematytų dukros. Galima tokia situacija, tačiau reikia įvertinti ir tai, kad su dukros atostogomis gali atsitikti ir priešinga situacija, kada apeliantas (ieškovas) ne tik kad matytųsi savaitgalį, tačiau iš karto prasidėtų atostogos, apeliantas (ieškovas) galėtų su dukra praleisti atitinkamą laiką. Per vienas atostogas gali būti vienokia situacija, per kitas – kitokia. Tai negali būti traktuojama kaip apelianto (ieškovo) teisių pažeidimas.

2.6. Tarp šalių kyla nuolatiniai nesutarimai ir ginčai, kada ir kaip vaikas atostogaus. Todėl teismas pagrįstai sprendimu nustatė atitinkamą tvarką, per mokinių atostogas vaikas gali atostogauti su vienu iš tėvų ir tai daroma per skirtingas atostogas, tai yra vienais metais rudens atostogas vaikas praleidžia su motina, kitais metais rudens atostogas vaikas praleidžia su tėvu. Teismas įgyvendino tėvų lygybės principą, kad vaikas vienodai galėtų per mokslo metų atostogas praleisti su abiem tėvais. Apelianto (ieškovo) siūlyta bendravimo tvarka per atostogas buvo ydinga ir naudinga tik jam pačiam.

2.7. Teismas sureguliavo ir papildomą apelianto (ieškovo) bendravimą su dukra vasaros atostogų metu, kai jis su dukra gali nepertraukiamai bendrauti 2 sav. Apelianto (ieškovo) teigimu, jam leidžiama tik 2 sav., o atsakovei bet kiek. Tačiau negalima šių situaciją lyginti, nes dukros gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, todėl taikomos kitokios taisyklės. Bendravimo tvarka vasaros atostogų metu yra išspręsta logiškai ir teisingai, įvertinus esančias aplinkybes, vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių

11. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8824-892/2020 (toliau – 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimas) nustatyta apelianto (ieškovo) ir dukters (tuo metu (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarka, kad jiedu bendrauja kas antrą nelyginę savaitę ieškovui dukterį pasiimant pirmadienį 8.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant sekmadienį 18.00 val. Kasmetinių atostogų metu ieškovas turi teisę pasiimti dukrą ne ilgesniam kaip 14 d. laikotarpiui, apie savo atostogų laiką ir trukmę įspėjant atsakovę ne vėliau kaip prieš 1 mėn. iki atostogų. Jeigu ieškovo atostogos nesutaptų su dukros ugdymo įstaigos atostogomis, jis įsipareigoja užtikrinti dukters lankymąsi ugdymo įstaigoje šiuo laikotarpiu.

12. Nagrinėjamoje byloje apeliantas (ieškovas) ieškiniu bendravimo tvarkos keisti iš esmės neprašė, jis siekė pakeisti dukters pasiėmimo / sugrąžinimo dieną, t. y. dukterį paimdamas iš jos ugdymo įstaigos arba kitos šalių iš anksto sutartos vietos pirmadieniais ne vėliau kaip nuo 17.00 val. ir grąžindamas atitinkamai pirmadieniais ne vėliau kaip iki 17.00 val. Vaikų vasaros atostogų metu ieškovas praleidžia su dukra po 2 sav. arba 14 k. d. nepertraukiamai (įspėjimo laikas tas pats). Kitų atostogų metu, įskaitant vaikų atostogas ugdymo įstaigose, apeliantas (ieškovas) praleidžia su dukra 2 k. po 7 d. nepertraukiamai per 1 m. įspėjant atsakovę ne vėliau kaip prieš 14 d. d. iki atostogų. Apeliantas (ieškovas) dukrą paima iš šalių iš anksto sutartos vietos vasaros atostogų išvakarėse nuo 20.00 val. arba vasaros atostogų pirmąją dieną ne vėliau kaip iki 9.30 val. ir perduoda paskutinę vasaros atostogų dieną iki 20.00 val. į šalių iš anksto sutartą vietą.

13. Atsakovė priešieškiniu prašė pakeisti bendravimo tvarką ir nustatyti, kad apeliantas (ieškovas) su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį nuo penktadienio dukterį paimdamas iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo laikui ir grąžindamas to pačio savaitgalio sekmadienį 20.00 val. į gyvenamąją vietą. Pavasario ir pirmas žiemos atostogas (remiantis vaiko ugdymo įstaigos tvarkaraščiu) poriniais metais vaikas praleis su atsakove, o rudens ir antras žiemos atostogas su apeliantu (ieškovu), neporiniais metais – atvirkščiai. Vasaros atostogas dukra praleis lygiomis dalimis su kiekvienu iš tėvų. Šalys siekdamos suderinti vaiko vasaros atostogų laiką turi viena kitą informuoti prieš 1 mėn. apie savo planuojamas vasaros atostogų kartu su vaiku datas. Šių atostogų metu aukščiau nurodyta bendravimo su vaiku tvarka nėra taikoma. Jeigu šalių kasmetinės atostogos nesutaptų su dukros ugdymo įstaigos atostogomis, šalys įsipareigoja užtikrinti dukters lankymąsi ugdymo įstaigoje šiuo laikotarpiu. Moksleivių rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų laikotarpiai nustatomi vadovaujantis dukros atitinkamos ugdymo įstaigos nustatytomis atostogų datomis, apie kurias informaciją tėvai susižino iš ugdymo įstaigos.

14. 2023 m. liepos 5 d. nutartimi (e. b. t. 1, l. 166–168) teismas netenkino atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (bendravimo tvarkos vasaros atostogų metu pakeitimo). Teismas pritarė išvadą duodančiai institucijai, kad bendravimo tvarkos pažeidimas yra pagrindas kreiptis dėl teismo sprendimo priverstinio vykdymo, baudos skyrimo. Teismas vertino, kad jeigu apeliantas (ieškovas) iš tiesų padarė tam tikrus teismo patvirtintos bendravimo tvarkos pažeidimus, tai nebūtų pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekti nubausti apeliantą (ieškovą), prašant patvirtinti tokią laikiną bendravimo vasaros metu tvarką, pagal kurią jis su dukra galėtų bendrauti vieną nepilną savaitę.

15. Byloje 2025 m. vasario 12–kovo 31 d. atlikta ekspertizė (e. b. t. 2, l. 147–162) ir padarytos išvados, kad galiojanti bendravimo tvarka nedaro žalos šalių dukrai, o neigiamai įtakoja šalių tarpusavio santykiai ir apelianto (atsakovo) diegiamas požiūris apie atsakovę, kas gali įtakoti dukters ir atsakovės ryšio silpnėjimą.

16. Išvadą duodanti institucija 2025 m. liepos 22 d. teismo posėdžio metu pateiktoje išvadoje (žr. šios nutarties 4 punktą) nurodė, kad ji iš esmės neprieštarautų, jeigu būtų tenkinamas apelianto (ieškovo) ieškinys dalyje dėl bendravimo tvarkos neesminių pakeitimų, nes tenkinami prioritetiniai vaiko interesai, ji bus aiškesnė ir tikslesnė.

17. 2025 m. liepos 31 d. nutartimi (e. b. t. 3, l. 41–45) iš dalies tenkintas apelianto (ieškovo) prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatyta, kad jis bendrauja su dukra 2025 m. rugpjūčio 4–18 d. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 2025 m. rugpjūčio 3 d. nuo 20.00 val. iki 21.00 val. ir grąžindamas 2025 m. rugpjūčio 18 d. nuo 20.00 val. iki 21.00 val. Teismas sureguliavo, kad vasaros atostogas dukra su abiem tėvais praleistų lygiomis dalimis. Konstatuota, kad šalys konfliktuoja ir negeba surasti kompromisinių sprendimų.

18. Skundžiamu sprendimu teismas pakeitė teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimą, iš dalies palaikė atsakovės poziciją ir pakeitė bendravimo tvarką:

8.1. Apeliantas (ieškovas) kas antrą savaitgalį nelyginėmis savaitėmis pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. atitinkamai grąžindamas sekmadienį 20.00 val., o kas antros lyginės savaitės darbo dienomis pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos trečiadienį 20.00 val. ir atitinkamai grąžina ketvirtadienį 20.00 val.

8.2. Apeliantas (ieškovas) turi teisę bendrauti su dukra 1 k. per 1 m. nepertraukiamai iki 2 sav., apie tokios savo teisės realizavimą informuodamas atsakovę žinute e. paštu arba telefonu ne vėliau kaip 1 mėn. iki planuojamo bendravimo laikotarpio su dukra pradžios. Pasirinktas nepertraukiamas laikotarpis negali sutapti su bendravimo tvarkoje apibrėžtais atsakovės ir dukros bendravimo laikotarpiais švenčių ir atostogų metu. Apeliantas (ieškovas) dukrą turi pasiimti iš jos gyvenamosios vietos pirmo nepertraukiamo bendravimo laikotarpio dienos išvakarėse 20.00 val., grąžindamas į jos gyvenamąją vietą paskutinę nepertraukiamo laikotarpio dieną 20.00 val.

8.3. Atsakovė su dukra praleidžia pavasario ir pirmas žiemos atostogas (remiantis vaiko ugdymo įstaigos tvarkaraščiu) poriniais metais, o rudens ir antras žiemos atostogas su dukra praleidžia apeliantas (ieškovas), neporiniais metais – atvirkščiai. Šventinės atostogos apibrėžiamos ir trunka tiek, kaip tai nurodo dukros lankoma ugdymo įstaiga. Šventinių atostogų metu netaikomas savaitgaliams nustatytas bendravimas. Teismo netenkino nei ieškinio, nei priešieškinio reikalavimų dėl bendravimo tvarkos vasaros atostogų metu. Tokiu atveju bendravimas vasaros laikotarpiu vyksta pagal bendrą teismo nustatytą tvarką (žr. šio sprendimo 19.1–19.2 papunkčius), išskyrus išimtis, jeigu tokios bus nustatytos sprendžiant kitus bendravimo su dukra klausimus.

19. Apeliantas (ieškovas) nesutinka su skundžiamu sprendimu dėl bendravimo tvarkos kas savaitę pakeitimo ir nustatytos atostogų metu, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo argumentų pagrindu.

Dėl apeliacinio skundo

20. Šiuo metu galiojanti bendravimo tvarka, kad apeliantas (ieškovas) bendrauja su dukra kas antrą savaitę, dukterį paimdamas iš jos gyvenamosios vietos pirmadienį 8.00 val. ir atitinkamai grąžindamas sekmadienį 18.00 val. Apeliantas (ieškovas) ieškiniu prašė šią tvarką minimaliai pakeisti, kad jis galėtų dukrą paimti iš ugdymo įstaigos arba kitos šalių sutartos vietos pirmadienį iki 17.00 val. ir grąžinti pirmadienį iki 17.00 val. Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė, kad būtų iš esmės pakeista bendravimo tvarka, apeliantas (ieškovas) bendrautų su dukra kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio. Pirmosios instancijos teismas pakeitė bendravimo tvarką, kad dukra su apeliantu (ieškovu) bendrauja kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio iki sekmadienio ir darbo dienomis nuo trečiadienio iki ketvirtadienio (žr. šio sprendimo 18.1–18.2 papunkčius). Apeliantas (ieškovas) su tuo nesutinka. Teisėjų kolegija tam pritaria.

21. Nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų (šiuo atveju atsakove) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnis), tėvai turi vienodą teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 38 punktas; 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019 55 punktas).

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys nesudaro pagrindo kardinaliai keisti daugiau nei 5 m. nusistovėjusios apelianto (ieškovo) ir dukters bendravimo tvarkos. Ekspertizės akte taip pat pripažinta, kad galiojanti tvarka, kai šalys su dukra bendrauja kas savaitę, atitinka dukros interesus, o neigiamą poveikį daro šalių tarpusavio nesutarimai. Tai, kad šalys turi skirtingus požiūrius ir apeliantas (atsakovas) ar jo aplinka galimai gali dėl to daryti įtaką dukrai atsakovės atžvilgiu (DOK-61097 garso įrašas, e. b. t. 2, l. 83–84) negali būti pagrindas bendravimo tvarką pakeisti tokiu būdu, kad apeliantas (atsakovas) po daugiau nei 5 m. su dukra pradėtų bendrauti kas antrą savaitgalį. Tuo labiau, kad apeliantas (ieškovas) turi kitus vaikus po šalių skyrybų sudarytoje santuokoje, šalių dukra yra prie jų prisirišusi. Tai, kad dukra pradėjo lankyti mokyklą, taip pat nesudaro pagrindo kardinaliai intervencijai į bendravimo tvarką. Šalių gyvenamosios vietos esmingai nesiskiria nuo dukters ugdymo įstaigos. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas (ieškovas) nesugebės užtikrinti dukrai tinkamo ugdymo proceso, kad dukrai, kaip minėta, nėra tinka bendravimo tvarka su šalimis kas savaitę. Teismas, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaiko interesams, turi nustatyti tokią vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaiko, bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaiką, galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t. y., kuri atitiktų vaiko interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek minėto vaiko tėvo, giminaičių, tiek ir kito tėvo bei pačių vaikų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2002; 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).

23. Bendravimo tvarka tarp ginčo šalių nusistovėjusi daugiau nei 5 m., dukra su šalimis kas savaitę bendrauja nuo 2,5 m., pas abu tėvus sąlygos gyventi yra tinkamos (e. b. t. 3, l. 5, l. 78). Pažeidimai dėl bendravimo tvarkos nebuvo fiksuoti, nėra priimtų įsiteisėjusių sprendimų dėl apelianto (ieškovo) veikimo priešingais vaiko interesais ir pan. Apeliantas (ieškovas), atsižvelgdamas į vaiko prioritetinius interesus dėl pilnų savaitgalių praleidimo su vienu ar kitu tėvu, nes pirmadieniais prasideda ugdymo procesas ir pan., prašė tik minimaliai patikslinti pasikeitimo vaiku dienas ir valandas. Keisti iš esmės bendravimo tvarką nėra poreikio, vaikui yra nusistovėjusi bendravimo su šalimis rutina, vieną savaitę vaikas gyvena su tėvu, kitą – su motina. Išvadą duodanti institucija pritarė, kad apelianto (ieškovo) siūlomi bendravimo tvarkos minimalūs pakeitimai įneš į bendravimo tvarkos laikymąsi daugiau aiškumo. Šalims nerandant kompromiso toks bendravimo tvarkos kriterijus ypatingai svarbus. Be to, apelianto (ieškovo) siūloma bendravimo tvarka užtikrina šalių lygiateisiškumą dukros atžvilgiu, nes nustačius bendravimo tvarką nuo pirmadienio iki pirmadienio, abi šalys, o ne tik atsakovė, turi teisę į du pilnus savaitgalius bendravimui su dukra per mėnesį. Be to, sumažinamos galimybės šalių konfliktams, kaip vaikas yra pristatomas / pasiimamas iš ugdymo įstaigos ar kitos šalių sulygtos vietos, o ne vaiko ir atsakovės gyvenamosios vietos.

24. Be to, apelianto (ieškovo) siūlomas bendravimo tvarkos pakeitimas tikslingas ir dėl tarp šalių kylančių konfliktų dėl bendravimo su dukra vasaros atostogų metu (žr. šio sprendimo 14, 17 punktai). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas (ieškovas) turi teisę bendrauti su dukra vieną 1 k. per metus nepertraukiamai iki 2 sav., apie savo atostogų laiką ir trukmę įspėjant atsakovę ne vėliau kaip prieš 1 mėn. iki atostogų ir kuris neturi sutapti su atsakovės bendravimo su dukra laikotarpiais švenčių ir jos atostogų metu. Apelianto (ieškovo) teigimu, tokia išimtis pažeidžia tėvų lygiateisiškumo principą, nes apeliantui (ieškovui) imperatyviai nustatomas atostogų laikotarpis (1 k. per 1 m. iki 2 sav.) ir dar kuris neturi sutapti su atsakovės bendravimo su dukra laikotarpiais švenčių ir jos atostogų metu. Atsakovei nei atostogų dažnumas, nei trukmė teismo nenustatyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia sąlyga nulemtų atsakovės privilegijuotą padėtį, nes ji, pvz., vasaros metu, galėtų numatyti ir suplanuoti gerokai didesnį savo atostogų su dukra dienų skirtingais laikotarpiais skaičių. Apeliantas (ieškovas) ieškiniu būtent ir siekė patikslinti bendravimo su dukra atostogų sąlygas, nustatant, kad atsakovės ir dukros bendravimas kasmetinių atostogų metu vyktų analogiška tvarka. Tokiu atveju tikslinga abiejų ginčo šalių atžvilgiu užtikrinti lygiateisiškumo principo įgyvendinimą, nustatant ir atsakovės su dukra bendravimo tvarka jos kasmetinių (šiuo atveju – vasaros) atostogų metu ir numatant analogišką informavimo tvarką.

25. Apelianto (ieškovo) teigimu, pirmosios instancijos teismas nustatė sąlyginę su išimtimi jo teisę bendrauti su dukra atostogų metu (žr. šios nutarties 13 punktą). Apeliantas (ieškovas) su tokia atostogų tvarka nesutinka, argumentuodamas situacija, jeigu jis su dukra bendrautų kas antrą savaitgalį. Kadangi apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl bendravimo tvarkos kas savaitę pakeitimo į kas antrą savaitgalį nesutinka, o kitų argumentų apeliantas (ieškovas) nenurodo, nėra pagrindo šioje dalyje modifikuoti bendravimo tvarką.

26. Apeliantas (ieškovas) nurodo, kad siekiant nepažeisti vaiko teisinių interesų ir apelianto (ieškovo) teisės auklėti ir prisidėti prie dukros gerovės jai augant, būtina užtikrinti kompensacinio pobūdžio priemonę, kad ginčo šalys galėtų atstatyti interesų pusiausvyrą ir sutartų dėl papildomo bendravimo laiko su dukra. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apelianto (ieškovo) argumentu ir bendravimo tvarkoje įtvirtina atitinkamą sąlygą. Teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu bendravimo tvarkoje nurodytas laikas bendrauti negalimas dėl dukros ligos ar kitų objektyvių priežasčių, numatytas bendravimas su dukra neįvyksta, šalys turi susitarti dėl prarasto laiko kompensavimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiuo aspektu nepasisakė.

27. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos apeliacijos rezultatui, todėl plačiau dėl jų nėra pasisakoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2009).

28. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, apelianto (ieškovo) apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

29. Pakeitus skundžiamą sprendimą būtų reikalinga perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai palikus kiekvieną iš šalių prie savo bylinėjimosi išlaidų. Šalys tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai pritarė, sprendimo bylinėjosi išlaidų dalyje neskųsdamos.

30. Teisėjų kolegija vertina, kad ir pakeitus skundžiamą sprendimą iš dalies buvo tenkintas tiek ieškovo ieškinys, tiek ir atsakovės priešieškinis. Nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, kad teismo sprendimas buvo priimtas vienos iš šalies naudai. Atitinkamai teisėjų kolegija sprendžia, kad kiekviena iš šalių šiuo atveju turi pasilikti sau savo patirtas byloje išlaidas, nereikalaudama jas priteisti iš kitos šalies.

31. Apibendrinant darytina išvada, kad iš dalies pakeitus skundžiamą sprendimą situacija iš esmės nepasikeitė, kad būtų galima konstatuoti vienos iš šalies esminį ginčo laimėjimą, o kitos pralaimėjimą ir kas nulemtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą proporcingai teismo atmestų / patenkintų reikalavimų daliai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

32. Iš bylą pralaimėjusios atsakovės priešingai šaliai apeliantui (ieškovui) priteisiamos 900 Eur išlaidos advokatės pagalbai apmokėti, kurios atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą ir advokatės darbo bei laiko sąnaudas yra ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnio 1–2 dalys).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. sprendimą iš dalies pakeisti, nustatant, kad apeliantas (ieškovas) D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – (apeliantas (ieškovas), su dukra M. K. (toliau – dukra), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja tokia tvarka:

„1. Apeliantas (ieškovas) bendrauja su dukra kas antrą nelyginę savaitę, paimdamas dukrą iš jos ugdymo įstaigos arba kitos apelianto (ieškovo) ir atsakovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovė), iš anksto sutartos vietos pirmadieniais ne vėliau kaip nuo 17.00 val. ir grąžindamas pirmadieniais ne vėliau kaip iki 17.00 val. į ugdymo įstaigą arba kitą šalių iš anksto sutartą vietą.

4. Šalys turi teisę bendrauti su dukra 1 k. per metus nepertraukiamai iki 2 sav. Apeliantas (ieškovas) apie tokios savo teisės realizavimą turi informuoti atsakovę e. paštu (duomenys neskelbtini) arba telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovė apeliantą (ieškovą): e. paštu (duomenys neskelbtini) arba telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Abi šalys viena kitą informuoja ne vėliau kaip prieš 1 mėn. iki planuojamo bendravimo laikotarpio su dukra pradžios, tačiau pasirinktas nepertraukiamas laikotarpis negali sutapti su bendravimo tvarkoje apibrėžtais tėvo ar motinos ir dukros bendravimo laikotarpiais švenčių ir atostogų metu. Apeliantas (ieškovas) dukrą pasiima iš jos gyvenamosios vietos pirmos nepertraukiamo bendravimo laikotarpio dienos išvakarėse 20.00 val. ir grąžina į jos gyvenamąją vietą paskutinę nepertraukiamo laikotarpio dieną 20.00 val.

13. Tuo atveju, jei bendravimo tvarkoje nurodytas laikas apeliantui (ieškovui) bendrauti su dukra negalimas dėl dukros ligos ar kitų objektyvių priežasčių, numatytas bendravimas su dukra neįvyksta, tėvas ar motina turi susitarti dėl prarasto laiko kompensavimo per artimiausius 3 mėn.“

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti apeliantui (ieškovui) D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 900 Eur (devynių šimtų eurų) išlaidas advokatės pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius BartninkasSimona DementavičienėTomas Ridikas