- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-22
- Bylos Nr.
- e2S-1607-467/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24902-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- UAB „Ispro“
- Atsakovas
- SIA „UniCredit Leasing“
- Trečiasis asmuo
- T. R.
- Kategorijos
- 3.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ispro“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Ispro“ ieškinį atsakovui SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialui dėl vienašališko lizingo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo – T. R.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. rugsėjo 1 d. gautas ieškovės UAB „Ispro“ ieškinys atsakovui SIA ,,UniCredit Leasing“ Lietuvos filialui, kuriuo prašoma pripažinti vienašališką finansinio lizingo sutarties Nr. 706689/00, sudarytos 2017 m. gegužės 2 d. tarp ieškovės UAB ,,Ispro“ (lizingo gavėjos) ir atsakovo SIA ,,UniCredit Leasing“ Lietuvos filialo (lizingo davėjo) nutraukimą neteisėtu.
2. Ieškinio užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialui perimti vikšrinį ekskavatorių CASE CX 180D LC, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašymą grindė tuo, kad ši transporto priemonė jai reikalinga veiklai vykdyti, nes ieškovė siekia gauti pajamas ir visiškai atsiskaityti su atsakove. Tuo tarpu atsakovas yra finansų rinkos dalyvis, kuris neužsiima žemės darbais, jam lizingo dalykas veikloje nereikalingas. Atsakovui pasiėmus lizingo dalyką ir perdavus jį saugoti ir pardavinėti tretiesiems asmenims bus patirtos neproporcingai didelės papildomos išlaidos, o, turtą pardavus, ieškovė nebegalės įgyvendinti teisės įgyti nuosavybės teisę į šį turtą, t. y. nepasieks tikslų, kurių siekė, sudarydama ginčo sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartimi ieškovo UAB „Ispro“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinio pagrindas ir dalykas yra suformuluotas iš esmės tinkamai, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas. Tačiau šiuo metu transporto priemonė yra naudojama ieškovės, kuri atsakovui (turto savininkui) nemoka turto išpirkimo įmokų bei palūkanų. Pagal lizingo sutartį daikto savininku išlieka ne jo naudotojas (lizingo gavėjas), o lizingo davėjas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.567 straipsnis). Lizingo gavėjui naudojantis daiktu ir nemokant už jį sutarto dydžio įmokų, daikto savininkas patiria nuostolių ne tik dėl to, jog už jį negauna turto išpirkimo įmokų ir palūkanų, bet ir dėl to, kad lizingo gavėjui perduotas daiktas yra naudojamas versle, dėvisi, todėl daikto vertė mažėja.
5. Teismas pažymėjo, kad ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkinimas nepagrįstai suteiktų neproporcingą pranašumą ieškovei, lizingo sutarčiai jau esant nutrauktai būtent dėl ieškovės prievolių netinkamo vykdymo. Net ir tuo atveju, jeigu iki teismo sprendimo priėmimo materializuotųsi ieškovės nurodoma grėsmė, t. y. lizinguojamas turtas būtų realizuotas lizingo davėjo, ieškovė galėtų apginti savo pažeistus interesus kitomis priemonėmis protingomis sąnaudomis.
Šalies argumentai
6. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė pareikštu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu atsakovo vienašališkai atliktą lizingo sutarties nutraukimą. Jokių kitų reikalavimų nėra reiškiama. Ieškinio tenkinimo atveju būtų atkurtas šalių sudarytos lizingo sutarties galiojimas tomis pačiomis sąlygomis. Toks teismo sprendimas nereikalauja priverstinio vykdymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovė UAB „Ispro“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartį, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir priimti naują nutartį – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialui perimti vikšrinį ekskavatorių CASE CX 180 D L, indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir palikti minėtą ekskavatorių saugoti ieškovei UAB „Ispro“ iki teismo sprendimo priėmimo.
8. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, turėjo įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas neįvertino ieškinio dalyko ir ieškinio pagrindo, kokie šalių interesai ir tikslai buvo sutarties sudarymo metu, bei kokių tikslų siekia ieškovė, pateikdama ieškinį teismui ir, kokį teisinį interesą ieškovė siekia apginti.
9. Ieškovės tikslas tiek sutarties sudarymo metu, tiek ir jos vykdymo metu, tiek teikiant teismui ieškinį, yra įgyti nuosavybės teisę į turtą (vikšrinį ekskavatorių). Tuo tarpu atsakovo tikslas - gauti sumokėtos turto kainos dalį bei palūkanas. Šiuo metu ieškovas didžiąja dalimi yra įvykdęs lizingo sutartį, sumokėjęs apie 60 procentų visos turto išpirkimo kainos, o dėl atsakovo nebendradarbiavimo bei tikslo ieškovo sąskaita gauti didesnę finansinę naudą, neteisėtai, be pakankamo pagrindo nutraukus sutartį, ieškovė priversta kreiptis į teismą, siekdama apginti savo teisę išpirkti turtą, sumokėti likusius mokėjimus. Tuo tarpu atsakovas siekia turtą perimti ir parduoti už mažesnę nei rinkos kaina savo verslo partneriui UAB „Intrac Lietuva”.
10. Atsakovas yra pareiškęs reikalavimą ieškovei sumokėti 79 555,23 EUR, t. y. neišpirktą turto vertę ir kitus mokėjimus, dėl kurių yra ginčas, t. y. atsakovas reikalauja įvykdyti sutartį, tačiau taip pat reikalauja perduoti ir turtą, kurio rinkos vertė šiuo metu yra apie 90 000 EUR. Taigi, atsakovas siekia nesąžiningai pasinaudoti esama situacija Lietuvoje, laikinais ieškovės sunkumais bei pasipelnyti ieškovės sąskaita. Suderinus prievolės dydį, yra galimybė ginčą baigti taikiai.
Žemesnės instancijos teismas
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių teisingumo ir proporcingumo aspektu, turėjo įvertinti šių priemonių taikymo padarinius esant skirtingam procesiniam rezultatui. Tuo atveju, jeigu teismas priimtų ieškovei palankų teismo sprendimą, prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų pagrįstai užkirstas kelias atsakovui perimti lizingo objektą ir jį perleisti tretiesiems asmenims bei taip būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Priešingu atveju, teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą, o atsakovui iki teismo sprendimo priėmimo pardavus turtą, būsimas teismo sprendimas negalėtų būti vykdomas, nes lizingo sutarties dalyko nebebūtų. Tuo atveju, jeigu teismas priimtų ieškovei nepalankų teismo sprendimą, prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovas nuostolių nepatirtų, nes lizingo dalyką perimtų iškart po procesinio sprendimo įsiteisėjimo bei galėtų realizuoti savo teises pagal atsakovo ir UAB „Intrac Lietuva“ sudarytą atpirkimo sutartį.
12. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra pagrįstos tiek teisiniu, tiek faktiniu pagrindu, nepažeidžia proporcingumo principo, nes tik, taikant prašomas laikinąsias apsaugos priemones, yra užtikrinamas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o netaikant laikinųjų apsaugos priemonių busimas teismo sprendimas būtų neįvykdomas. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nepagrįstai ir neteisėtai ribojama ieškovės teisė apginti pažeistus savo interesus.
Atsiliepimas
13. Atsakovas SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas atsiliepime į ieškovo UAB „Ispro“ atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartį.
14. Nurodo, kad ieškovė savo ieškinio nėra tikėtinai pagrindusi. Atsakovo teigimu, ieškovė ieškinį pateikė ne siekdama apginti savo tariamai paz?eistas teises, tačiau norėdama nepagrįstai ir toliau naudotis vikšriniu ekskavatoriumi, kurį lizingo bendrovė perdavė naudotis atsakovui 2017 m. geguz?ės 2 d. lizingo sutarties pagrindu. Ieškovė savo ieškiniu kelia vienintelį reikalavimą – prašo pripaz?inti lizingo sutarties nutraukimą neteisėtu, kai tuo tarpu lizingo sutartys akivaizdz?iai buvo nutrauktos tinkamai, laikantis teisės aktų ir lizingo sutartyje numatytos tvarkos.
15. Atsakovas 2020 m. rugpjūčio 6 d. pranešimu informavo ieškovę apie esminį lizingo sutarties paz?eidimą ir davė penkiolikos kalendorinių dienų terminą paz?eidimui pašalinti. Ieškovei nepašalinus paz?eidimo ir suėjus nurodytam terminui, atsakovas pagrįstai ir teisėtai įgijo teisę laikyti lizingo sutartį nutraukta, apie tai informuodamas ieškovę 2020 m. rugpjūčio 25 d. pranešimu, kuriame kartu pareikalavo ir nuostolių atlyginimo. Ieškovė tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimo – ieškinyje nurodyti argumentai neatitinka realybės.
16. Ieškovė, nors jos buvo reikalaujama ir z?ino, kad lizingo sutartys yra nutrauktos ir teisėto pagrindo valdyti turtą nebeturi, turtą grąz?inti jo teisėtam savininkui vis tiek atsisako. Turto buvimo vieta atsakovui nez?inoma, o ieškovė turto buvimo vietos neatskleidz?ia.
17. Ieškovė, z?inodama, kad nemoka uz? turtą jo išpirkimo mokesčių ir esant lizingo sutartims nutrauktoms, t. y. z?inant, kad turtas nėra ir nebus jos nuosavybė, neturi jokio intereso naudoti turto apdairiai, rūpestingai kaip bonus pater familias, kas sąlygoja turto vertės sumaz?ėjimą ar didelę riziką dėl jo praradimo ar neišsaugojimo, taip tik dar padidinant nuostolius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
19. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Ispro“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialui dėl vienašališko finansinio lizingo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui perimti vikšrinį ekskavatorių, tačiau pirmosios instancijos teismas šio prašymo netenkino. Nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, ieškovė pateikė atskirąjį skundą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tenkinti atskirąjį skundą pagrindo nėra.
20. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012).
21. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo toje byloje, dėl joje kilusio ginčo priimto teismo sprendimo, jei reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016). Taigi, tarp prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir būsimo teismo sprendimo vykdymo turi būti tiesioginis ryšys, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti materialiųjų reikalavimų, jei jie būtų patenkinti, įvykdymą. Pažymėtina, kad vien tik kreipimasis į teismą ir tam tikrų reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo prieš kitą šalį bei savaime nesudaro pagrindo taikyti bet kokias laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovės ieškinio pagrindas ir dalykas yra suformuluotas iš esmės tinkamai, t. y. nėra pagrindo spręsti, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, tačiau ieškovė pareikštu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu tik atsakovo vienašališkai atliktą lizingo sutarties nutraukimą, jokių kitų reikalavimų nėra reiškiama, todėl ieškinio tenkinimo atveju būtų atkurtas šalių sudarytos lizingo sutarties galiojimas tomis pačiomis sąlygomis ir toks teismo sprendimas nereikalauja priverstinio vykdymo. Atskirajame skunde ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, neįvertino ieškinio dalyko ir ieškinio pagrindo, kokie šalių interesai ir tikslai buvo sutarties sudarymo metu ir kokių tikslų siekia ieškovė pateikdama ieškinį teismui bei kokį teisinį interesą siekia apginti.
23. Taigi, kaip matyti iš ieškovės ieškinio turinio, ieškovė suformulavo ieškinio dalyką – pripažinti atsakovo vienašališką finansinio lizingo sutarties, sudarytos 2017 m. gegužės 2 d. tarp UAB „Ispro“ ir SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialo, nutraukimą neteisėtu. Kitų reikalavimų nėra pareikšta. Vadinasi, reiškiamas reikalavimas pripažinti lizingo sutarties nutraukimą neteisėtu, nereiškiant kitų materialinių teisinių reikalavimų atsakovui, ieškinio patenkinimo atveju reikštų tik prejudicinio fakto kitai civilinei bylai nustatymą ir toks reikalavimas negali būti užtikrintas prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes jomis būtų nustatyti turtinio pobūdžio ribojimai atsakovui.
24. Kaip žinia, šiuo metu transporto priemonė (vikšrinis ekskavatorius CASE CX 180D LC, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) yra naudojama ieškovės, kuri atsakovui (turto savininkui) nemoka turto išpirkimo įmokų bei palūkanų (iš esmės tuo pagrindu ir nutraukta ginčijama finansinio lizingo sutartis). Pagal lizingo sutartį daikto savininku išlieka ne jo naudotojas (lizingo gavėjas), o lizingo davėjas (CK 6.567 straipsnis). Lizingo gavėjui naudojantis daiktu ir nemokant už jį sutarto dydžio įmokų, daikto savininkas patiria nuostolių ne tik dėl to, jog už jį negauna turto išpirkimo įmokų ir palūkanų, bet ir dėl to, kad lizingo gavėjui perduotas daiktas yra naudojamas versle, dėvisi, todėl daikto vertė mažėja.
25. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkinimas nepagrįstai suteiktų neproporcingą pranašumą ieškovei, lizingo sutarčiai esant nutrauktai dėl ieškovės prievolių netinkamo vykdymo. Net ir tuo atveju, jeigu iki teismo sprendimo priėmimo materializuotųsi ieškovės nurodoma grėsmė, t. y. lizinguojamas turtas būtų realizuotas lizingo davėjo, ieškovė galėtų apginti savo pažeistus interesus kitomis priemonėmis.
26. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui tenkinus ieškinį (t. y. pripažinus lizingo sutarties nutraukimą neteisėtu), tik būtų pratęstas (atstatytas) ieškovės su atsakovu sudarytos sutarties galiojimas tomis pačiomis sąlygomis ir atsakovas negalėtų remtis aplinkybėmis, kad šalių sutartis buvo nutraukta teisėtai, t. y. būtų patenkintas ieškinys dėl pripažinimo. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ieškiniai dėl pripažinimo paprastai turi prejudicinę galią ieškiniams dėl priteisimo ir nereikalauja priverstinio vykdymo. Užtikrinti įvykdymą to, ko faktiškai nereikės vykdyti, negalima. Būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-886/2010; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2498-661/2015; 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2893-450/2018).
27. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teismų praktiką, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui nebus reikalingas priverstinis vykdymas, dėl to pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės užtikrintų ne galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, o ieškovės pareigų, kylančių iš ginčo sutarties, tolimesnį vykdymą.
28. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minimos transporto priemonės savininku yra atsakovas (lizingo davėjas), o ieškovei (lizingo gavėjai) minėta transporto priemonė buvo perduota tik valdyti už užmokestį, kurio ji nemokėjo. Kaip tvirtina bylos duomenys, nutraukus lizingo sutartį, atsakovas pareikalavo, kad ieškovė grąžintų transporto priemonę, tačiau ieškovė jos vis dar nėra grąžinusi. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad, ieškovei naudojantis daiktu ir nemokant už jį įmokų, daikto savininkas patiria nuostolių ne tik dėl negautų įmokų, bet ir dėl to, kad ieškovė gali tinkamai nesirūpinti minėtu turtu, jo nesaugoti, kas gali nulemti šio turto nuvertėjimą.
29. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, viena vertus, tiesiogiai nesusijusios su ieškinio reikalavimu, kita vertus, prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis negali būti užtikrintas ieškinio reikalavimas dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Taigi, tenkinti tokį prašymą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
30. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamu klausimu ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
31. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.