Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Pupeikienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. S. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. S. patikslintą ieškinį atsakovams A. K., T. K., tretiesiems asmenims (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarei V. K., A. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

7. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

8. Nustatyta, kad po A. S. mirties visą jo turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais bei žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis, po ¼, paveldėjo palikėjo vaikai – ieškovas J. S., tretieji asmenys A. S., E. S. ir atsakovė A. K. (b. l. 23). (duomenys neskelbtini) notaro biure ieškovas, tretieji asmenys A. S. ir E. S. išdavė atsakovui T. K. įgaliojimą, kuriuo įgaliojo atsakovą atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su paveldėto turto dalių dovanojimu atsakovei A. K.. Be to, atsakovui T. K. buvo suteikti įgalinimai atstovauti įgaliotojus Kretingos rajono savivaldybės administracijoje, visose jos padaliniuose ir skyriuose, seniūnijose dėl adreso ketinamam perleisti turtui suteikimo ir įregistravimo adresų registre ir kt. (b.l. 62 – 63). A. T. K., veikdamas pagal (duomenys neskelbtini) patvirtintą įgaliojimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimis A. K. padovanojo (neatlygintinai perdavė) J. S., A. S. ir E. S. priklausiusį turtą: ¾ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ¾ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ dalis kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¾ dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¾ dalis daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¾ dalis daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¾ dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¾ dalis klėties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¾ dalis sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¾ dalis viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¾ dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ¾ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Apdovanotoji – atsakovė A. K. dovanojamą nekilnojamąjį turtą priėmė (b.l. 34 – 54, 55 – 61).

9. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo ieškinio iš esmės motyvuodamas tuo, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovo valia būtų neatitikusi pasirašyto dokumento esmės ar, kad atsakovai būtų jį apgavę.

10. Apeliantas su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad notaro biure įgaliojimą pasirašė apgaulės būdu, nes neketino nieko dovanoti, nesuprato, kad yra pasirašytas dokumentas jo vardu veikti atitinkamai tokiam asmeniui, kaip T. K. dėl paveldėto turto dovanojimo. Šie apelianto argumentai laikytini nepagrįstais.

11. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su esminiais skundžiamame sprendime išdėstytais motyvais.

12. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kartu šiuo institutu siekiama užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai). Taigi sandorių negaliojimo instituto normos skirtos ne tik apsaugoti viešąjį interesą (eliminuojant iš civilinės apyvartos tokius susitarimus, kuriais būtų pažeidžiama viešoji tvarka, imperatyviosios įstatymo nuostatos, atspindinčios įstatymo leidėjo siekiamą civilinių santykių reglamentavimo rezultatą, taip pat visuomenėje nustatyti sąžiningo elgesio principai) bei sąžiningų sutartinių santykių šalių interesus nuo jų pažeidimo nesąžiningos šalies veiksmais, bet ir užtikrinti civilinės apyvartos stabilumą, užkertant kelią siekiams piktnaudžiauti sandorių negaliojimo institutu, pasinaudoti jo normomis nesąžiningais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vitrada“ v. AB „SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-7-2/2013; teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. UAB „SEB investicijų valdymas“, bylos Nr. 3K-3-232/2012).

13. Apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013; 2014 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014; kt.). Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Pažymėtina, kad suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis).

14. Byloje nenustatyta, kad atsakovai atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti.

15. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas J. S., tretieji asmenys E. S. ir A. S. išdavė savo sūnėnui T. K. įgaliojimą, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad įgaliotojai, be kitų smulkiai išvardintų veiksmų, paveda įgaliotiniui atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su paveldėto turto dalių dovanojimu atsakovei A. K.. Įgaliojimas pasirašytas visų įgaliotinių ir patvirtintas notaro. Notarė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad (duomenys neskelbtini) į notaro biurą kreipėsi J. S., A. S., E. S. ir A. K.. J. S., A. S. ir E. S. pareiškė, kad nori padovanoti jiems bendrosios dalinės nuosavybes teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei visus šiame žemės sklype esančius pastatus seseriai A. K.. A. K. patvirtino norinti gauti šią dovaną. Dovanojimo sutarties šalių atvykimo į biurą dieną - (duomenys neskelbtini) sudaryti nebuvo galimybės, nes nebuvo atliktas duomenų sandoriui patikslinimas VĮ Registrų centre dėl ketinamų dovanoti pastatų, esančių žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei buvo nepilnai sutvarkyti šių nekilnojamųjų daiktų nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenys: pastatams ir žemės sklypui nebuvo suteiktas ir įregistruotas adresas adresų registre. Šalims išaiškinus susidariusią situaciją, J. S., A. S. ir E. S. išreiškė norą duoti įgaliojimą sūnėnui T. K. atstovauti juos ir jų vardu padovanoti nurodytą turtą jų seseriai A. K. bei atlikti visus su tuo susijusius veiksmus, tarp jų ir dėl nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų sutvarkymo bei adreso turtui suteikimo ir įregistravimo. Į. J. S., A. S. ir E. S. tiksliai nurodė, kad įgaliotiniui T. K. jie paveda padovanoti jiems priklausantį turtą jų seseriai A. K., susipažino su pagal jų išreikštą valią paruošto dokumento - įgaliojimo turiniu, jiems buvo išaiškintos per atstovą sudaryto sandorio pasekmės, įgaliotojų teisė bet kada panaikinti įgaliojimą. Taigi įvertinus nurodytas aplinkybes nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovai atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti.

16. Taip pat iš prie šios nagrinėjamos bylos prijungtos civilinės bylos duomenų matyti, kad vienas iš įgaliojimą pasirašiusių asmenų A. S. nurodė, jog (duomenys neskelbtini) nuvyko pas notarę su savo broliais tuo tikslu, kad padovanoti seseriai paveldėto turto dalį, notarei paaiškinus, kad dovanojimo sandoris negalimas dėl dokumentų netikslumo, jie sutarė įgalioti giminaitį T. K. atlikti reikiamus veiksmus, pažymėjo, kad notarė suprantamai išaiškino įgaliojimo turinį (civilinė byla Nr. 2YT-959-666/2017, b. l. 101). Taigi atsižvelgiant į tai, kad kitiems sandorio dalyviams sandorio aplinkybės buvo aiškios, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas nesuprato, jog pasirašo dokumentą jo vardu veikti T. K. dėl paveldėto turto dovanojimo.

17. Nors apeliantas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) įgaliojimą pasirašė manydamas, jog tai yra susitarimas dėl tėvo palikimo pasidalijimo, tačiau šiais argumentais tikėti nėra pagrindo atsižvelgiant ir į tą aplinkybę, kad tėvo palikimas atsirado ir visi vaikai palikimą priėmė (duomenys neskelbtini), tačiau įgaliojimas buvo pasirašytas (duomenys neskelbtini) Ieškovo ir kitų asmenų pasirašytame įgaliojime nenurodyta, kad šis įgaliojimas sudaromas dėl paveldėto turto pasidalijimo, nepateikti jokie turto pasidalijimo projektai. Taip pat byloje nėra duomenų, kad po šio įgaliojimo pasirašymo ieškovas būtų rūpinęsis turtu tam tikroje vietoje, mokėjęs mokesčius, taigi šios aplinkybės taip pat neduoda pagrindo konstatuoti, kad ieškovas prieš sudarant ginčijamus sandorius būtų apgautas ar suklaidintas, ir ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovo valia būtų neatitikusi pasirašyto dokumento esmės.

18. Apeliantas argumentuoja, kad jo žmona V. S. taip pat nedavė sutikimo duoti įgaliojimą T. K. ir/ar sutikimo perleisti, padovanoti šeimos turtą, todėl dovanojimo sutartyje yra neatitinkantys tikrovės teiginiai, kad V. S., gim. (duomenys neskelbtini), dėl daikto dovanojimo pretenzijų neturi ir nereiškia. Šie argumentai atmestini.

19. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.

20. Taigi atsižvelgiant į tai, kad ieškovas turtą, kuriam dovanoti davė įgaliojimą, paveldėjo, nebuvo reikalingas ieškovo sutuoktinės V. S. sutikimas, todėl, nors dovanojimo sutartyje ir yra įrašyta, kad V. S., gim. (duomenys neskelbtini), dėl daikto dovanojimo pretenzijų neturi ir nereiškia, neturi teisinės reikšmės, nes šie pertekliniai įrašai nedaro įgaliojimo ir dovanojimo sutarties negaliojančiais.

21. Apeliantas argumentuoja, kad nebuvo tinkamai pasirengta bylos nagrinėjimui, nes atsakovai neteikė į bylą atsiliepimo atitikinčio CPK 142 straipsnio reikalavimus. Šie argumentai taip pat atmestini.

22. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovai dalyvavo parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, davė paaiškinimus tiek žodžiu tiek raštu, dalyvavo bylos nagrinėjime iš esmės, todėl nagrinėjamu atveju teigti, jog atsakovams nepateikus atsiliepimo į ieškinį, nebuvo tinkamai pasirengta bylos nagrinėjimui, nėra pagrindo. Be to, 2018-06-08 parengiamojo teismo posėdžio metu visos šalys, tarp jų ir apeliantas bei jo atstovė sutiko, jog bylos nagrinėjimui iš esmės yra pasirengta ir sutiko nagrinėti bylą iš esmės (b. l. 102).

23. Apeliantas teigia, kad į bylą nebuvo įtrauktas P. K., kuris bylos nagrinėjimo metu buvo ginčo turto savininkas, todėl tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

24. Ieškovo pareiga yra suformuluoti ieškinio reikalavimus bei pateikti ieškinio reikalavimus pagrindžiančius dokumentus teismui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė panaikinti tik dovanojimo sutartis, pagal kurias ginčo turtas perėjo A. K. bei prašė įpareigoti A. K. grąžinti turtą apeliantui. Ieškovas neprašė pripažinti nuosavybės teisių į turtą ar nuosavybės teisių panaikinti, taigi jokie reikalavimai turto savininkui P. K. byloje nebuvo reiškiami.

25. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstama situacija, kuomet pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

26. Nors P. K. į bylą nebuvo įtrauktas, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas dėl P. K. teisių ir pareigų nepasisakė, atmetus ieškinį jokių teisių ir pareigų šiam asmeniui neatsirado. Kaip minėta, pats ieškovas šiam asmeniui ieškinyje jokių reikalavimų nereiškė, konstatavus, kad civilinė byla iš esmės išspręsta teisingai, šis formalus pažeidimas neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

27. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad atmetus prašymą dėl notarės apklausos liko neišsiaiškintos esminės šiai bylai aplinkybės, turėjusios esminės reikšmės nepagrįstai teismo išvadai padaryti.

28. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

29. Iš bylos duomenų matyti, kad notarė V. K. byloje pateikė atsiliepimą, kuriame aiškiai ir nuosekliai išdėstė tiek įgaliojimo, tiek dovanojimo sutarčių pasirašymo sąlygas bei faktines aplinkybes, netikėti notarės paaiškinimais teismas neturi pagrindo. Be to, ieškovas nenurodė, kokias sandorio sudarymo aplinkybes notarė nurodė neteisingai ar kokias papildomas aplinkybes, susijusias su sandorio sudarymu, notarė turėtų paaiškinti teismui. Be to, notarės V. K. dalyvavimas buvo pripažintas būtinu Kretingos rajono apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-959-666/2017, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad atmetus prašymą dėl notarės apklausos liko neišsiaiškintos esminės šiai bylai aplinkybės, turėjusios esminės reikšmės nepagrįstai teismo išvadai padaryti (CPK 178, 185 straipsniai).

30. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

31. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

32. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

33. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovas T. K. patyrė 500 EUR bylinėjimosi išlaidų. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovui iš apelianto priteistina 500 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu,

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui T. K. iš ieškovo J. S. 500 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.