Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-10-29 · Byla Nr. 2T-45/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-29
Bylos Nr.
2T-45/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Rasa Gudžiūnienė, Danutė Milašienė
Pareiškėjas
T. M.
Suinteresuotas asmuo
Z. C. S., Nyderlandų Karalystės Overijssel nepilnamečių priežiūros agentūros fondas
Kategorijos
  • 130.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2T-45/2014Teisminio proceso Nr.: 2-60-3-00006-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 130.3.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Artūras Driukas (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasa Gudžiūnienė ir Danutė Milašienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo T. M. prašymą nepripažinti Lietuvos Respublikoje Nyderlandų Karalystės Overijssel apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutarimo byloje Nr. C/08147910/JE RK 13-1892 (KJB) dėl šeimos priežiūros tvarkos, susijusios su nepilnamečiu, pratęsimo bei leidimo patalpinti nepilnametį vaiką ne namuose pratęsimo, suinteresuoti asmenys – Z. C. S. bei Nyderlandų Karalystės Overijssel nepilnamečių priežiūros agentūros fondas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Nyderlandų Karalystės Overijssel apylinkės teismas (toliau tekste – Nyderlandų Karalystės teismas) 2013 m. gruodžio 10 d. nutarimu byloje Nr. C/08147910/JE RK 13-1892 (KJB) pratęsė šeimos priežiūros tvarką, susijusią su nepilnamečiu vaiku, šešių mėnesių laikotarpiui nuo 2013 m. gruodžio 16 d. ir paliko Stiching Bureau Jeugdzord Overijssel (Overijssel nepilnamečių priežiūros agentūros fondas) šeimos priežiūros institucija bei pratęsė leidimą patalpinti nepilnametį ne namuose motinos adresu nuo 2013 m. gruodžio 16 d. šeimos priežiūros orderio laikotarpiui. Iš prašomo nepripažinti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimo matyti, kad prašymas dėl šeimos priežiūros tvarkos pratęsimo buvo pareikštas Nyderlandų Karalystės Overijssel Nepilnamečių priežiūros agentūros fondo iniciatyva. Minėtos institucijos teigimu, prašymas nebuvo pagrįstas situacija dėl motinos priežiūros, bet skirtas bendravimo tvarkos tarp tėvo T. M. ir vaiko M. M. S. užtikrinimui. Užsienio valstybės teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į šeimos teisminės priežiūros orderio galiojimą iki 2013 gruodžio 16 d., buvo reikalinga spręsti jo pratęsimo klausimą dar nepasibaigus orderio galiojimo terminui. Teismas nurodė, kad termino pasibaigimas reikštų, kad teismas privalėtų formaliais pagrindais atmesti prašymą dėl orderio pratęsimo. Tai, įvertinant šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, būtų nenaudinga tėvui, nes šeimos priežiūros orderis buvo išduotas, siekiant užtikrinti ir plėtoti ryšius tarp tėvo ir sūnaus, padedant šeimos prižiūrėtojui. Jei šeimos priežiūros orderis baigtųsi, šeimos prižiūrėtojas taptų nebeprieinamas ir tėvas nebeturėtų galimybės naudotis šeimos priežiūros paslaugomis.

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. M. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas nepripažinti Lietuvos Respublikoje minėto užsienio valstybės teismo nutarimo. Pareiškėjas prašyme nurodo, kad Nyderlandų Karalystės teismas priėmė 2013 m. gruodžio 10 d. nutarimą nepranešęs pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, neįteikęs procesinių dokumentų. Pareiškėjas, siekdamas gauti procesinius dokumentus, daugelį kartų kreipėsi į užsienio valstybės teismą, tačiau užsienio valstybės teismas į pareiškėjo prašymus nereagavo. Pareiškėjas taip pat reikalavo, kad Nyderlandų Karalystės teismas atsisakytų jurisdikcijos, nes, pareiškėjo teigimu, Nyderlandų Karalystėje inicijuotas teismo procesas pažeidžia lis pendens taisyklę, įtvirtintą Europos Sąjungos Tarybos 2003 m. lapkričio 27 d. Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau tekste – Reglamentas Nr. 2201/2003) 19 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjo manymu, aplinkybės, kad Nyderlandų Karalystės teismas priėmė prašomą nepripažinti nutarimą jam nepranešęs bei neįteikęs dokumentų, sudaro pagrindą atsisakyti pripažinti minėtą procesinį sprendimą dėl teisės į tinkamą procesą pažeidimo.

Suinteresuotas asmuo Overijssel nepilnamečių priežiūros agentūros fondas 2014 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė raštą dėl pareiškėjo prašymo, kuriuo nurodė, kad šeimos priežiūros orderis yra nutrauktas, o minėta institucija jau nėra dalyvaujantis byloje asmuo. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo galimybę per tris mėnesius apskųsti Nyderlandų Karalystės Overijssel apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutarimą aukštesnės instancijos teismui, tačiau šia teise nepasinaudojo.

Suinteresuotas asmuo Z. C. S. tinkamai informuota apie teismo procesą, pareiškėjo teismui pateikti procesiniai dokumentai bei jų vertimai į suinteresuotam asmeniui suprantamą anglų kalbą buvo įteikti registruotąja pašto siunta 2014 m. balandžio 24 d. Suinteresuotas asmuo teise pateikti atsiliepimą nepasinaudojo.

Prašymas netenkinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau tekste - Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalimi, Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimai ir kiti pagal Europos Sąjungos reglamentus vykdytini dokumentai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal Europos Sąjungos reglamentų, Įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) nustatytą tvarką. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, kai Europos Sąjungos reglamentai nenustato Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti tvarkos, šie sprendimai pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal CPK LX skyriaus ketvirtąjį, penktąjį ir šeštąjį skirsnius.

Reglamento Nr. 2201/2003 23 straipsnyje nustatyti teismo sprendimų, susijusių su tėvų pareigomis, nepripažinimo pagrindai. Vadovaujantis šiomis teisės normomis teismo sprendimas, susijęs su tėvų pareigomis, nepripažįstamas, jeigu: a) toks pripažinimas akivaizdžiai prieštarauja valstybės narės, kurioje prašoma jį pripažinti, viešajai tvarkai, atsižvelgiant į tai, kas naudingiausia vaikui; b) išskyrus skubius atvejus, jis buvo priimtas nesuteikus vaikui galimybės būti išklausytam teisme, pažeidžiant pagrindinius valstybės narės, kurioje prašoma pripažinti teismo sprendimą, proceso principus; c) jis buvo priimtas asmeniui neatvykus į teismą, jeigu neatvykusiam į teismą asmeniui bylos iškėlimo ar lygiavertis dokumentas nebuvo įteiktas laiku ir tokiu būdu, kad šis asmuo turėtų pakankamai laiko pasiruošti savo gynybai, išskyrus tuos atvejus, kai nustatoma, kad toks asmuo nedviprasmiškai pritarė teismo sprendimui; d) to paprašo bet kuris asmuo, teigiantis, kad teismo sprendimas pažeidžia jo tėvų pareigas, jei minėtas teismo sprendimas buvo priimtas pirmiau nurodytam asmeniui nesuteikus galimybės būti išklausytam e) jis nesuderinamas su teismo sprendimu, susijusiu su tėvų pareigomis, vėliau priimtu valstybėje narėje, kurioje prašoma pripažinti teismo sprendimą; f) jis nesuderinamas su teismo sprendimu, susijusiu su tėvų pareigomis, vėliau priimtu kitoje valstybėje narėje arba ne valstybėje narėje, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, tačiau tik tuo atveju, jeigu vėliau priimtas sprendimas atitinka būtinas pripažinimo sąlygas valstybėje narėje, kurioje prašoma jį pripažinti; arba g) jei buvo nesilaikoma 56 straipsnyje nustatytos procedūros.

Teisėjų kolegija nenustatė Reglamento 23 straipsnio a), b), e), f) ir g) punktuose nustatytų nepripažinimo pagrindų. Užsienio valstybės teismo sprendimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, atsižvelgiant į tai, kas geriausia vaikui, nes tiek pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalį, tiek pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3. 170 straipsnį, tiek pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją bei įstatymus vaikui garantuojama teisė nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais, o užsienio teismo sprendimas buvo priimtas, kaip tik siekiant užtikrinti šią teisę. Formalus vaiko neišklausymas teisme nėra pagrindas nepripažinti užsienio teismo sprendimo, nes anksčiau Nyderlandų Karalystės teismo išduoto šeimos priežiūros orderio galiojimas, jei nebūtų pratęstas, būtų pasibaigęs 2013 m. gruodžio 16 d. ir, vadovaujantis užsienio teismo nutarime esančiais duomenimis, negalėtų būti pratęsiamas šiam terminui suėjus. Iš bylos medžiagos matyti, kad prašomas nepripažinti Nyderlandų Karalystės teismo nutarimas buvo priimtas itin skubios procedūros tvarka – Overijssel nepilnamečių priežiūros agentūros fondo atitinkamas prašymas teisme gautas 2013 m. lapkričio 22 d. (b. l. 23), pareiškėjas informuotas vėliausiai 2013 m. gruodžio 1 d., procesinis sprendimas priimtas 2013 m. gruodžio 10 d. Teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, kad vaiko tiesioginis išklausymas, atsižvelgiant į jo amžių, galėtų apsunkinti prašomo nepripažinti užsienio valstybės teismo nutarimo priėmimo galimybę iki anksčiau išduoto orderio pabaigos ir tokiu būdu pakenkti vaiko interesui bendrauti su abiem tėvais. Taigi itin operatyvaus teismo proceso poreikis bei šio poreikio priežastys pateisina tiesioginio vaiko išklausymo nebuvimą. Lietuvos apeliacinis teismas, išanalizavęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nenustatė, kad Lietuvos Respublikos teismai būtų nagrinėję prašomu nepripažinti užsienio teismo nutarimu išspręstus klausimus ar dėl jų priėmę kokių nors procesinių sprendimų. Byloje nėra duomenų, kad tokio pobūdžio sprendimų būtų priėmę kitų valstybių teismai. Todėl nėra pagrindo atsisakyti pripažinti Nyderlandų Karalystės teismo nutarimą Reglamento Nr. 2201/2003 23 straipsnio e) ir f) punktuose nustatytais pagrindais. Teisėjų kolegija nenustatė taip pat ir Reglamento Nr. 2201/2003 23 straipsnio g) punkte įtvirtinto nepripažinimo pagrindo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašyme remiasi argumentais, sudarančiais Reglamento Nr. 2201/2003 23 straipsnio c) ir d) punktuose numatytų nepripažinimo pagrindų esmę, t.y. įrodinėja, jog užsienio valstybės teismo procese buvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais pareiškėjo argumentais. Lietuvos apeliacinio teismo tokio pobūdžio bylose nuosekliai formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmens informavimo apie teismo procesą sąlyga reiškia tai, kad asmeniui turi būti bent vieną kartą pranešama apie vykstantį procesą prieš jį, todėl taikant atitinkamą atsisakymo pripažinti teismo sprendimą pagrindą, būtina išsiaiškinti, ar asmuo žinojo apie vykstantį teismo procesą ir ar nepranešimas arba netinkamas pranešimas užkirto jam kelią dalyvauti byloje ir iš esmės pažeidė jo teises. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dokumentai asmeniui gali būti įteikiami nebūtinai laikantis visų egzistuojančių formalių taisyklių, tačiau jie turi būti įteikiami prieš tiek laiko ir tokiu būdu, kad atsakovas galėtų veiksmingai pasirūpinti savo teisių gynimu teisme. Tokio aiškinimo tikslas yra atimti iš atsakovo galimybę piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis tokiu būdu, kad jis neįsitraukia į ginčo nagrinėjimą teisme, motyvuodamas tuo, jog jo informavimas apie proceso pradžią turėjo formalių procesinių trūkumų (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio mėn. 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-13/2009). Užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo klausimą nagrinėjantis teismas, spręsdamas apie asmens informavimą apie užsienio valstybėje inicijuotą teismo procesą, kurio šalimi jis yra, privalo nustatyti: 1) ar užsienio valstybės teismas užtikrino realų asmens žinojimą apie užsienio valstybėje vykusį teismo procesą, kurio šalimi jis yra; 2) ar informavimo ir procesinių dokumentų įteikimo būdas ir laikas neužkirto šiam asmeniui kelio veiksmingai naudotis užsienio valstybės procesiniuose teisės aktuose įtvirtintomis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-20/2012 ir kt.). Tuo atveju, jeigu sprendžiant užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo klausimą nustatoma, kad asmuo, prieš kurį užsienio valstybėje buvo inicijuotas teismo procesas, buvo bent vieną kartą tinkamai ir laiku apie jį informuotas, laikoma, kad šis asmuo turėjo galimybę pasinaudoti tos valstybės įstatymuose įtvirtintomis teisių gynybos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-20/2012, 2013 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-34/2013 ). Taigi, tinkamo asmens informavimo sąlyga Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suprantama ne kaip visų įmanomų formalių procedūrų laikymasis, o kaip konkretaus tikslo – realaus asmens žinojimo apie teismo procesą užtikrinimas – pasiekimas. Tuo atveju, jeigu šis žinojimas faktiškai užtikrinamas ir tai atliekama tokiu terminu, per kurį asmuo turi galimybę imtis veiksmų, siekdamas šiame procese dalyvauti ar pasirūpinti tinkamu atstovavimu, laikoma, kad asmens teisės pažeistos nebuvo.

Prašomas nepripažinti užsienio valstybės teismo nutarimas patvirtina, kad pareiškėjas buvo kviečiamas į teismo posėdį (b. l. 29), pareiškėjui buvo žinoma apie vykstantį teismo procesą. Tai yra matyti iš minėtame procesiniame sprendime užfiksuotų aplinkybių, jog pareiškėjas T. M. 2013 m. gruodžio 1 d. ir 5 d. užsienio valstybės teismui pateikė papildomų dokumentų anglų kalba (b. l. 29). Iš šių duomenų galima daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas realiai žinojo apie teismo procesą dar iki 2013 m. gruodžio 1 d. Byloje esančių duomenų pakanka spręsti, kad pareiškėjas apie teismo procesą bet kuriuo atveju sužinojo vėliausiai 2013 m. gruodžio 1 d. Laikotarpis nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 10 d. yra pakankamas pasirūpinti savo teisių ir teisėtų interesų gynyba teismo procese arba pasirūpinti atstovavimu. Pareiškėjo informavimo laikas laikytinas pakankamu ir todėl, kad Nyderlandų Karalystės teismas, saugodamas vaiko ir jo tėvo bendravimo poreikį, kaip jau minėta, vykdė itin skubias procedūras. Be to, iš užsienio teismo sprendimo matyti, kad pagal Nyderlandų Karalystės teisės aktus pareiškėjas turėjo teisę ir galimybę kreiptis į užsienio valstybės teismą jam patogiu metu ir aptarti šeimos priežiūros orderio poreikį, prašyti jį atšaukti. Taigi pareiškėjas turėjo galimybių tiek dalyvauti teismo posėdyje, tiek įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus, kreipdamasis į teismą, jau po aptariamo nutarimo priėmimo. Galiausiai pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo Overijssel nepilnamečių priežiūros agentūros fondas pagrįstai įrodinėja, kad suinteresuotas asmuo nepasinaudojo teise apskųsti Nyderlandų Karalystės 2013 m. gruodžio 10 d. nutarimo šios valstybės teisės aktų nustatyta tvarka. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos teismas daro išvadą, kad pareiškėjas žinojo apie Nyderlandų Karalystės teisme vykstantį procesą bei nepasinaudojo jokiomis šios valstybės teisės aktuose nustatytomis galimybėmis ginčyti užsienio valstybės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutarimą. Šios aplinkybės yra pagrindas atmesti pareiškėjo prašymą nepripažinti Lietuvos Respublikoje Nyderlandų Karalystės Overijssel apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutarimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. M. prašyme nurodo, kad užsienio valstybės teismas, priimdamas 2013 m. gruodžio 10 d. nutarimą, pažeidė jurisdikcijos taisykles, konkrečiai – nesilaikė pareigos atsisakyti jurisdikcijos tuo pagrindu, kad tapati byla anksčiau buvo iškelta kitos Europos Sąjungos valstybės (Lietuvos Respublikos) teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl Reglamente Nr. 2201/2003 įtvirtintų jurisdikcijos pasiskirstymo tarp ES valstybių narių teismų taisyklių galimo pažeidimo, kaip pagrindo atsisakyti pripažinti kitos ES valstybės narės teismo sprendimą, Lietuvos apeliacinis teismas jau yra sprendęs ir išsamiai pasisakęs. Šis klausimas yra išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-26/2013. Ši nutartis yra įsiteisėjusi, įgijusi res judicata bei prejudicinę galią. Kadangi Lietuvos apeliacinio teismo Nr. 2T-26/2013 nutartimi ir šia nutartimi sprendžiami klausimai yra tapatūs, teisėjų kolegijai nėra pagrindo nesivadovauti minėtame procesiniame sprendime padarytomis išvadomis, jog Reglamente Nr. 2201/2003 įtvirtintos taisyklės pažeistos nebuvo, be to, toks pažeidimas, vadovaujantis minėtu reglamentu, nebūtų pagrindas nepripažinti kitos ES valstybės teismo sprendimo. Šios aplinkybės taip pat yra pagrindas netenkinti pareiškėjo prašymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo T. M. prašymo nepripažinti Lietuvos Respublikoje Nyderlandų Karalystės Overijssel apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutarimo byloje Nr. C/08147910/JE RK 13-1892 (KJB) netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėjai Artūras DriukasRasa GudžiūnienėDanutė Milašienė