Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-07-08 · Byla Nr. 2T-26/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-08
Bylos Nr.
2T-26/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Rasa Gudžiūnienė, Egidijus Žironas
Pareiškėjas
T. M.
Suinteresuotas asmuo
Z. C. S., Overijssel regiono jaunimo apsaugos įstaigai, Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai
Kategorijos
  • 130.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2T-26/2013Procesinio sprendimo kategorija: 130.3.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. M. prašymą dėl Nyderlandų Almelo teismo vaikų teisėjo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimo, priimto byloje Nr. 133607/JE RK 12-1556, nepripažinimo, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims Z. C. S., Overijssel regiono jaunimo apsaugos įstaigai, Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prašymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas T. M. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu dėl Nyderlandų Almelo teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimo, priimto byloje Nr. 133607/JE RK 12-1556, nepripažinimo. Nurodė, kad minėtu užsienio teismo sprendimu buvo nuspręsta nuo 2012 m. gruodžio 16 d. vieneriems metams pratęsti sprendimą dėl stebėtojo skyrimo nepilnamečiam asmeniui ir Overijssel Jaunimo priežiūros biuro fondo, įsikūrusio adresu Haven Noordzijde 39, 7607 ES Almelo, skyrimo įstaiga, teikiančia pagalbą šeimai; taip pat nuspręsta nuo 2012 m. gruodžio 16 d. iki laikino stebėtojo paskyrimo pabaigos pratęsti įgaliojimą nustatyti nepilnamečio asmens gyvenamąją vietą su motina. Savo prašymą dėl nepripažinimo pareiškėjas grindė tuo, jog Almelo teismo sprendimas buvo priimtas už akių, neužtikrinant jam tinkamų procesinės gynybos galimybių; pažeista išimtinė Lietuvos teismų jurisdikcija; priimtas Almelo teismo sprendimas nesuderinamas su ankstesne Lietuvos teismo nutartimi; sprendimu pažeidžiamos pagrindinės vaiko ir žmogaus teisės bei Lietuvos Konstitucijoje įtvirtinta viešoji tvarka. Pareiškėjas nurodė, jog jo teisės į tinkamą procesą pažeidimą sudaro tai, jog jam nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti bylos nagrinėjime, nes pranešimą apie 2012 m. gruodžio 10 d. turėsiantį įvykti teismo posėdį jo advokatė gavo tik 2012 m. gruodžio 7 d., o ieškinys ir kiti dokumentai jo atstovei buvo atsiųsti faksu tik jai pareikalavus tos pačios dienos vakare. Pareiškėjo atstovė informavo Almelo teismą, jog dėl pavėluoto pranešimo nei ji, nei pareiškėjas negalės dalyvauti teismo posėdyje. Tačiau, nepaisant to, bylos nagrinėjimas įvyko ir buvo priimtas sprendimas, kurio nepripažinimo siekia pareiškėjas. Šiuo sprendimu buvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam, neužtikrinta jo teisė į teisminę gynybą. Almelo teismas prašomą nepripažinti 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą priėmė neturėdamas jurisdikcijos dėl išspręstų klausimų, kadangi Nyderlandų valstybės teismai šios jurisdikcijos neįgijo būdami vaiko pagrobimo vietos teismais (Reglamento 2201/2003 10 str.). Buvo pažeista reglamente Briuselis II įtvirtinta lis pendens taisyklė (Reglamento 2201/2003 19 str.). Almelo teismas pagal reglamento Briuselis II 20 straipsnyje įtvirtintą reglamentavimą negalėjo priimti sprendimo, atsižvelgiant į tai, kad jurisdikciją pagal šį reglamentą nagrinėti bylą iš esmės turintis Lietuvos teismas 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo ėmęsis tinkamų priemonių. Almelo teismas pažeidė Lietuvos išimtinę jurisdikciją spręsti su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu susijusius klausimus, kurią 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi pripažino Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2T-55/2012. Almelo teismo nutartimi, nepateikus jokių motyvų vieneriems metams buvo apribota su tėvyste susijusios teisės, jo sūnus buvo atskirtas nuo tėvo, namų, šeimos, gimtosios kalbos ir kultūros ir įteisinta dėl vaiko pagrobimo atsiradusi situacija, kuri daro didžiulę žalą sūnaus gerovei ir normaliai raidai. Tai nesuderinama su pagrindinėmis vaiko ir žmogaus teisėmis ir pažeidžia Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą viešąją tvarką, kas sudaro savarankišką Almelo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Pareiškėjas T. M. kreipėsi dėl Nyderlandų Almelo teismo vaikų teisėjo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimo nepripažinimo, kuriuo buvo nuspręsta: 1) nuo 2012 m. gruodžio 16 d. vieneriems metams pratęsti sprendimą dėl stebėtojo skyrimo nepilnamečiam asmeniui ir Overijssel Jaunimo priežiūros biuro fondo, įsikūrusio adresu Haven Noordzijde 39, 7607 ES Almelo, skyrimo įstaiga, teikiančia pagalbą šeimai; 2) nuo 2012 m. gruodžio 16 d. iki laikino stebėtojo paskyrimo pabaigos pratęsti įgaliojimą nustatyti nepilnamečio asmens gyvenamąją vietą su motina. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra kilęs Europos Sąjungos valstybėje narėje priimto teismo sprendimo, susijusio su tėvų pareigų perdavimu ir apribojimu, nepripažinimo klausimas, jį sprendžiant taikytinas 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo ir šio reglamento II skyriaus 1 skirsnio 23 straipsnyje numatyti teismo sprendimų, susijusių su tėvų pareigomis, nepripažinimo pagrindai (reglamento (EB) Nr. 2201/2003 1 str. 1 (b) d.).

Dėl procesinių prašymo dėl užsienio teismo sprendimo nepripažinimo nagrinėjimo prielaidų

Vadovaujantis LR Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimai ir kiti pagal Europos Sąjungos reglamentus vykdytini dokumentai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal Europos Sąjungos reglamentų, šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) nustatytą tvarką. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, kai Europos Sąjungos reglamentai nenustato Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti tvarkos, šie sprendimai pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso LX skyriaus ketvirtąjį, penktąjį ir šeštąjį skirsnius.

Kadangi nei Reglamentas Nr. 2201/2003, nei minėtas įstatymas nenumato prašymų dėl Europos Sąjungos valstybių narių teismo sprendimų nepripažinimo nagrinėjimo tvarkos, tuo tikslu taikytinos CPK bendrosios nuostatos, CPK LX skyriaus ketvirtajame, penktajame ir šeštajame skirsniuose įtvirtintos tarptautinį civilinį procesą reglamentuojančios nuostatos bei pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, kiek jos neprieštarauja minėtoms tarptautinį civilinį procesą reglamentuojančioms taisyklėms.

Lietuvos apeliacinis teismas, įgyvendindamas dalyvaujančių byloje asmenų teisę į tinkamą procesą, 2013 m. sausio 30 d. pranešimu informavo juos apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, išsiuntė jiems pareiškėjo T. M. pateiktus procesinius dokumentus su priedais bei suinteresuotiems asmenims Z. C. S., Overijssel Jaunimo priežiūros biuro fondui ir Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudarė galimybę pateikti atsiliepimus į pareikštą prašymą dėl Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimo nepripažinimo (b.l. 54-56). Visiems dalyvaujantiems byloje asmenims, išskyrus suinteresuotąjį asmenį Z. C. S., šis teismo procesinis dokumentas buvo įteiktas tinkamai, tačiau jų atsiliepimų į pareikštą prašymą nebuvo gauta. Nepavykus procesinių dokumentų įteikti Z. C. S. pareiškėjo nurodytu adresu, jie jai buvo siunčiami laikantis 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse reikalavimų per gaunančiąją agentūrą, kurios funkcijas Nyderlanduose atlieka antstoliai. Iš pareiškėjo T. M. 2013 m. birželio 17 d. rašto dėl dokumentų įteikimo ir prie jo pridėto dokumentų įteikimo arba neįteikimo pažymėjimo, parengto pagal reglamento (EB) Nr. 1393/2007 10 straipsnio 1 dalį, matyti, jog siųsti procesiniai dokumentai 2013 m. birželio 7 d. buvo įteikti asmeniškai Z. C. S., tačiau ji pasinaudojo minėto reglamento 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise grąžinti įteikiamą dokumentą gaunančiai agentūrai per vieną savaitę, jeigu jis nėra parengtas viena iš kalbų arba nėra pridėtas jo vertimas į kalbą, kurią supranta adresatas, nurodydama, kad jai suprantamos kalbos yra ispanų ir italų. Atsižvelgiant į tai, jog suinteresuotam asmeniui Z. C. S. procesiniai dokumentai buvo siunčiami su jų vertimu į anglų kalbą, į tai, jog iš byloje esančių duomenų galima daryti pagrįstą išvadą, jog ji šią užsienio kalbą supranta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog procesiniai dokumentai Z. C. S. taip pat buvo įteikti tinkamai. Priešinga išvada, esant susiklosčiusioms aplinkybėms, reikštų dokumentų gavėjo piktnaudžiavimo jam reglamento (EB) Nr. 1393/2007 8 straipsnyje suteikta teise toleravimą, atsižvelgiant į tai, jog iš bylos medžiagos matyti, jog Almelo teisme 2011 m. gruodžio 22 d., 2012 m. kovo 7 d. ir 2012 m. gruodžio 10 d. vykusių teismo posėdžių metų, sprendžiant šeimos stebėtojo paskyrimo ir įgaliojimo nustatyti gyvenamąją vietą pratęsimo klausimą, Z. C. S. dalyvavo su vertėju į anglų kalbą (b.l. 134, 139, 155). Be to, šios užsienio kalbos mokėjimą liudija ir ta aplinkybė, kad Z. C. S. kartu su šeima 2007-2011 metais gyveno Kanadoje, kurioje viena iš oficialių kalbų yra anglų kalba.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims buvo įteikti tinkamai bei sudarytos tinkamos gynybos galimybės, dėl ko nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pripažįsta nesant kliūčių pareiškėjo T. M. prašymo dėl Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimo nepripažinimo nagrinėjimui.

Dėl teisės į tinkamą procesą pažeidimo, kaip užsienio teismo sprendimo nepripažinimo pagrindo

Vadovaujantis reglamento (EB) 2201/2003 23 straipsnio (c) punkte įtvirtintu teismo sprendimų, susijusių su tėvų pareigomis, nepripažinimo pagrindu, teismo sprendimas nepripažįstamas, jeigu jis buvo priimtas asmeniui neatvykus į teismą, jeigu neatvykusiam į teismą asmeniui bylos iškėlimo ar lygiavertis dokumentas nebuvo įteiktas laiku ir tokiu būdu, kad šis asmuo turėtų pakankamai laiko pasiruošti savo gynybai, išskyrus tuos atveju, kai nustatoma, kad toks asmuo nedviprasmiškai pritarė teismo sprendimui. Su šiuo nepripažinimo pagrindu, vertinant asmens teisės į tinkamą procesą užtikrinimo įgyvendinimą, glaudžiai susijęs to paties straipsnio (d) punkte įtvirtintas nepripažinimo pagrindas, pagal kurį teismo sprendimas nepripažįstamas, jeigu to prašo bet kuris asmuo, teigiantis, kad teismo sprendimas pažeidžia jo tėvų pareigas, jei minėtas teismo sprendimas buvo priimtas pirmiau nurodytam asmeniui nesuteikus galimybės būti išklausytam.

Pareiškėjas šiuos teismo sprendimo nepripažinimo pagrindus grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su netinkamu pranešimu jam ir jo atstovei apie Almelo teisme 2012 m. gruodžio 10 d. turėjusį įvykti teismo posėdį bei prašymo dėl šeimos stebėtojo paskyrimo ir vaiko gyvenamosios vietos su motina nustatymo pratęsimo su priedais netinkamu jam įteikimu, sutrukdžiusiu jam įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.

Vienas iš teisės į tinkamą teismo procesą užtikrinimo garantų – teisės būti išklausytam principo tinkamas įgyvendinimas. Šio principo pažeidimas – teismo sprendimo priėmimas, nesudarius tinkamų galimybių dalyvaujančiam byloje asmeniui pasinaudoti teise pateikti savo argumentus bei samprotavimus tiek procesinio dokumento forma, tiek dalyvaujant bylos nagrinėjime teismo posėdžio metu bei teikiant paaiškinimus.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pranešimą apie Almelo teisme 2012 m. gruodžio 10 d. 13.00 val. turėjusį įvykti teismo posėdį, kuriame buvo svarstomi šeimos stebėtojo paskyrimo ir įgaliojimo nustatyti gyvenamąją vietą pratęsimo klausimai, pareiškėjo atstovė gavo 2012 m. gruodžio 7 d. (penktadienį). Su pranešimu nebuvo gauta jokių kitų procesinių dokumentų, kuriais Overijssel Jaunimo priežiūros biuro fondas inicijavo minėto klausimo svarstymą. Tik tą pačią darbo dieną po pietų pareiškėjo atstovė jos pačios prašymu minėtą dokumentą gavo iš teismo (b.l. 18-19). Apie susidariusią situaciją ir galimybės atvykti į teismo posėdį neturėjimą pareiškėjo atstovė faksu 2012 m. gruodžio 10 d. prieš teismo posėdį informavo teismą (b.l. 47-49). Tačiau teismas, nesvarstydamas bylos nagrinėjimo atidėjimo klausimo, bylą išnagrinėjo iš esmės ir tą pačią dieną priėmė sprendimą, nedalyvaujant vaiko tėvui ir jo atstovei.

Teisėjų kolegija, įvertinusi procesinių dokumentų įteikimą pareiškėjui T. M. ir jo atstovei, pripažįsta, jog nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog tiek pranešimas apie teismo posėdį, tiek pats klausimo nagrinėjimą teisme inicijuojantis dokumentas jiems nebuvo įteikti laiku ir tokiu būdu, kad būtų galima pasiruošti pareiškėjo T. M. interesų tinkamam atstovavimui (reglamento (EB) 2201/2003 23 (c) str.). Iš prašomo nepripažinti teismo sprendimo akivaizdu, kad juo buvo nuspręsta dėl pareiškėjo, kaip tėvo, globos teisių į vaiką laikino apribojimo ir šis teismo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant jo teisę būti išklausytam (reglamento (EB) 2201/2003 23 (d) str.). Pareiškėjas savo prašyme dėl Almelo teismo sprendimo nepripažinimo remiasi šiais jo teisės būti išklausytam (audiatur et altera pars) principo pažeidimais ir pateikia savo nesutikimą su 2012 m. gruodžio 10 d. priimtu teismo sprendimu pagrindžiančius argumentus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog minėti teisės į tinkamą procesą pažeidimai sudaro pagrindą nepripažinti Almelo teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimo, remiantis reglamento (EB) Nr. 2201/2003 23 straipsnio (c) ir (d) punktuose įtvirtintais nepripažinimo pagrindais.

Dėl kitų teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų

Pareiškėjas T. M. kaip savarankišką Almelo teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimo nepripažinimo pagrindą nurodo Lietuvos Respublikos teismų išimtinės jurisdikcijos dėl išspręsto klausimo pažeidimą. Pažymėtina, jog nė vienas iš reglamento (EB) 2201/2003 23 straipsnyje įtvirtintų teismo sprendimų, susijusių su tėvų pareigomis, nepripažinimo pagrindų nenumato jurisdikcijos taisyklių pažeidimo, kaip savarankiško nepripažinimo pagrindo. Priešingai, reglamento (EB) 2201/2003 24 straipsnyje yra įtvirtintas draudimas peržiūrėti kilmės valstybės narės teismo jurisdikciją. Šis draudimas apima ir draudimą peržiūrėti sprendimą, susijusį su tėvų pareigomis, priėmusio teismo jurisdikciją reglamento (EB) 2201/2003 23 (a) straipsnyje įtvirtintos viešosios tvarkos aspektu, kiek tai susiję su jurisdikcijos taisyklių, išdėstytų šio reglamento 3-14 straipsniuose, galimu pažeidimu. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-55/2012, Lietuvos Respublikos teismų išimtinė kompetencija, remiantis CPK 785 straipsnio 1 dalimi įvirtinta nacionalinio teismingumo taisykle, spręsti tėvų ir vaikų teisinių santykių bylas, buvo konstatuota Kanados teismų kompetencijos spręsti analogiškas bylas atžvilgiu. Kadangi Lietuvos Respublika ir užsienio valstybė, su kuria susijęs ginčas (Nyderlandai), yra Europos Sąjungos valstybės narės, jurisdikcijos klausimai bylose, turinčiose užsienio (tarptautinį) elementą, pirmiausia spręstini taikant Europos Sąjungos teisę, o nagrinėjamu atveju - reglamento (EB) 2201/2003 II skyriuje įtvirtintas jurisdikcijos taisykles, kurių pažeidimas, kaip minėta, negali būti Europos Sąjungos valstybės narės priimto teismo sprendimo nepripažinimo pagrindas.

Pažymėtina, jog pareiškėjo nurodyti argumentai dėl reglamento (EB) 2201/2003 19 straipsnyje įtvirtintos lis pendens taisyklės ir 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės pažeidimo, pagal kurią laikinosios, įskaitant apsaugines, priemonės netaikomos, kai valstybės narės teismas, turintis jurisdikciją pagal šį reglamentą nagrinėti bylą iš esmės, jau yra ėmęsis priemonių, kurias jis laiko tinkamomis, yra nepagrįsti ir nesudaro teismo sprendimo nepripažinimo pagal 23 straipsnį pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, jog prašomu nepripažinti Almelo teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu buvo išspręstas ne procesinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, bet ginčo šalių materialiųjų teisių ir pareigų nustatymo klausimas, susijęs su vaiko apsaugos priemonių taikymu, laikinai apribojant tėvų pareigas vaiko atžvilgiu, paskiriant šeimos stebėtoją ir pagalbą šeimai teikiančią instituciją. Almelo teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 133607/JE RK 12-1556, kurioje buvo priimtas prašomas nepripažinti teismo sprendimas, pagal pareikštus materialiuosius reikalavimus, jų tikslus ir pasekmes ginčo šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, nėra tapati Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamai civilinei bylai Nr. N2-5298-131/2013 dėl santuokos nutraukimo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Vaiko apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobūdžio ir jų taikymas galimas tol, kol globos teisės nėra paskirtos vienam iš tėvų Nyderlandų valstybėje pripažintu arba nereikalaujamu pripažinimo teismo sprendimu (Almelo teismo 2012 m. kovo 14 d. sprendimo, priimto byloje Nr. 127187/JE RK 12-231 (J.H.) 8, 16, 17 punktai).

Pareiškėjo T. M. prašyme dėl Almelo teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimo nepripažinimo kaip savarankiškas nepripažinimo pagrindas nurodyta ta aplinkybė, kad prašomas nepripažinti užsienio teismo sprendimas yra nesuderinamas su Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. N2-9721-55/2011, kuria, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo nuspręsta nustatyti nepilnamečio pareiškėjo T. M. sūnaus gyvenamąją vietą su pareiškėju jo gyvenamojoje vietoje. Vadovaujantis reglamento (EB) 2201/2003 23 (e) straipsnyje įtvirtintu teismo sprendimų, susijusių su tėvų pareigomis, nepripažinimo pagrindu, nepripažįstamas gali būti tik toks teismo sprendimas, kuris nesuderinamas su teismo sprendimu, susijusiu su tėvų pareigomis, vėliau priimtu valstybėje narėje, kurioje prašoma pripažinti teismo sprendimą. Kadangi minėta Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis buvo priimta dar iki Almelo teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimo priėmimo, šis nepripažinimo pagrindas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas.

Pareiškėjas T. M. savo prašymą dėl teismo sprendimo nepripažinimo grindžia jo nepilnamečiui sūnui priklausančių vaiko teisių ir jo su tėvyste susijusių žmogaus teisių pažeidimu. Pažymėtina, jog šie pareiškėjo argumentai gali lemti teismo sprendimo nepripažinimo pagrindą tuo atveju, jeigu jie reikštų valstybės narės, kurioje prašoma jį pripažinti, viešosios tvarkos, kaip ji suprantama reglamento (EB) 2201/2003 23 (a) straipsnyje, pažeidimą. Šio nepripažinimo pagrindo tikslas – įvertinti, ar prašomu nepripažinti užsienio valstybės teismo sprendimu nebuvo akivaizdžiai nuspręsta dėl to, kas būtų nenaudinga vaikui ir neužtikrintų jo svarbiausių interesų apsaugos. Viešosios tvarkos pažeidimo būtina sąlyga - tokio pažeidimo akivaizdumas - ir šio reglamento 26 straipsnyje įtvirtintas draudimas peržiūrėti teismo sprendimo iš esmės reiškia, jog užsienio teismo sprendimo pripažinimo/nepripažinimo klausimą sprendžiantis teismas negali pakartotinai atlikti su bylos išnagrinėjimu iš esmės susijusių įrodymų įvertinimo ir spręsti dėl priimto kilmės valstybės narės teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo ginčo šalių, įgyvendinančių globos ir bendravimo su vaiku teises, teisių ir teisėtų interesų galimo pažeidimo aspektu. Atkreiptinas dėmesys, jog prašomą nepripažinti teismo sprendimą priėmęs Almelo teismas šeimos stebėtojo paskyrimą, suteikiant jam įgaliojimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina, bei pagalbą šeimai teikiančios institucijos paskyrimą siejo ir grindė su apsaugos priemonių vaiko atžvilgiu taikymu. Byloje nenustatyta akivaizdžių vaiko interesų pažeidimų, kurie sąlygotų viešosios tvarkos pažeidimą ir, atsižvelgiant į jų laikiną pobūdį ir taikymo pagrindą, būtų nesuderinami su vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos tikslais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo 23 (c) ir (d) straipsniu,

nutaria:

Tenkinti pareiškėjo T. M. prašymą.

Nepripažinti Lietuvos Respublikoje Nyderlandų Almelo teismo vaikų teisėjo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 133607/JE RK 12-1556, dėl šeimos stebėtojo paskyrimo, įstaigos, teikiančios pagalbą šeimai, paskyrimo ir įgaliojimo nustatyti gyvenamąją vietą pratęsimo.

Teisėjai Artūras DriukasRasa GudžiūnienėEgidijus Žironas