- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-16
- Bylos Nr.
- 2YT-1007-251/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-08283-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gema Janušienė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Kreditorius
- A. B., T. B.
- Kategorijos
- 3.1.9.1.3Bauda
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. B. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Tomui Ubartui, išieškotojams A. B., T. B., dėl antstolio Tomo Ubarto veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. B. (toliau taip pat – skolininkas) prašo panaikinti antstolio Tomo Ubarto 2018-12-04 patvarkymą dėl vykdymo tvarkos Nr. S-07399, kuriuo antstolis įpareigojo V. B. suremontuoti vandens gręžinį. Paaiškino, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-15548-237/2018 pagal A. B. (toliau – išieškotojas) ir T. B. (toliau – išieškotoja) ieškinį dėl servituto nustatymo. 2018-11-07 teismas priėmė nutartį, kuria taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė V. B. sudaryti kliūtis išieškotojams prižiūrėti bei naudotis gręžtinio šulinio vandeniu kol bus priimtas įsiteisėjęs sprendimas minėtoje byloje. 2018-11-21 išieškotojas kartu su antstoliu Tomu Ubartu atvyko pas skolininką į jo ūkininko ūkį, kuriame yra įrengtas ginčo vandens šulinys. Išieškotojas susitikimo metu buvo įsitikinęs, kad skolininkas turi suremontuoti vandens tiekimo trasą, tačiau šalys susitarė, kad kitą dieną A. B. galės suremontuoti vandens tiekimo trasą, prižiūrint V. B. ir/ar jo paskirtam asmeniui, ką patvirtina garso įrašas. 2018-12-03 A. B. pareiškė skolininkui, kad antstolis jam išaiškino, jog jis neturi remontuoti trūkusių vandens tiekimo trasų bei kad sudarė susitarimą su antstoliu, jog atvyks ir nukirps elektros kabelį, laikantį vandens siurblį. Skolininko teigimu, tokiu būdu antstolis iš naujo sukūrė tarp šalių konfliktą, nors jos buvo išsisprendusios ginčą. Pažymėjo, jog teismo nutartimi jis nėra įpareigotas užtikrinti vandens tiekimą išieškotojams ar suremontuoti vandens gręžinį. Be to, skundžiamame patvarkyme antstolis konstatavo, kad vandens tiekimo trasas sugadino V. B., tačiau ši aplinkybė buvo nustatyta iš išieškotojo žodžių, antstolis nenustatinėjo, kada buvo sugadintos vandens tiekimo trasos – iki teismo nutarties priėmimo ar po to, kai buvo priimta teismo nutartis.
Pareiškėjas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose iš esmės pakartojo skunde dėl antstolio veiksmų nurodytus argumentus. Papildomai nurodė, kad antstolio procesiniuose dokumentuose ir garso įrašuose užfiksuotos aplinkybės yra prieštaringos, skundžiamame patvarkyme ir antstolio patvarkyme dėl skundo išnagrinėjimo nėra užfiksuotos esminės kilusio ginčo aplinkybės. Pažymėjo, kad patys išieškotojai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurias pritaikius galėtų atlikti vandens tiekimo trasų remontą.
Antstolis Tomas Ubartas kartu su skundu perdavė teismui patvarkymą netenkinti skundo ir vykdomąją bylą Nr. 0136/18/02768. Patvarkyme antstolis nurodė, kad jis vykdo 2018-11-07 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. e2-15548-237/2018, kuria V. B. uždrausta sudaryti kliūtis ieškovams A. B. ir T. B. prižiūrėti bei naudotis gręžtinio šulinio vandeniu. Vykdydamas šią nutartį antstolis turi diskreciją pasirinkti priverstines vykdymo priemones (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 624 str.). Nurodė, kad nepaisant to, kad skolininkas teigia, jog jis vykdo minėtą teismo nutartį, tačiau išieškotojai iki šiol neturi vandens, nes skolininkas užsuka kraną, jį užrakina, uždaro/užrakina patalpas, kuriose yra vandentiekio kranai ir kita vandentiekio įranga, sudaro kliūtis išieškotojui, antstoliui ir policijos pareigūnams patekti į šias patalpas, išieškotojas negali prieiti prie vandens gręžinio - šulinio, nes ant jo uždėtas sunkus betoninis blokas, tačiau skolininkas leidžia išieškotojui suremontuoti vandentiekio trasos atšakos gedimą, einantį į skolininko garažą, kuris atsirado dėl skolininko kaltės. Šiuos skolininko veiksmus antstolis vertina kaip kliūčių išieškotojams gauti vandens sudarymą. Pažymėjo, kad skolininkas savo veiksmų teisėtumą grindžia abejotinais garso įrašais bei išieškotojo pasisakymais, paimtais iš bendro konteksto ir pasakytais ginčo įkarštyje, kad 2018-11-21 atvykus į skolininko ūkį buvo prašoma skolininką nedelsiant sutvarkyti vandentiekio gedimą ir atnaujinti vandens tiekimą, tačiau skolininkas nesutiko tai atlikti, nes turi kitų svarbesnių darbų. Ginčo pabaigoje, skolininkui kategoriškai atsisakius šalinti gedimą, išieškotojas pažadėjo pabandyti pašalinti gedimą, tačiau atidžiau apžiūrėjęs gedimo vietą suprato, kad be technikos ir specialių įrankių gedimo nepavyks pačiam pašalinti, todėl apie tai išieškotojas informavo antstolį. Išieškotojas, kuriam reikalingas vandentiekis, neturi galimybių sugadinti vandentiekio sistemos, nes negali prieiti prie gręžinio ar kranų, esančių skolininko fermoje. Vandentiekio trasa buvo pažeista skolininkui vykdant statybos darbus, ką patvirtina 2018-11-14 skolininko pareiškimas Raseinių policijos komisariatui. Pareiškime skolininkas teigė, kad vyksta gedimo šalinimo darbai, tačiau jų iki šiol neatliko. Dėl šių priežasčių antstolis sprendė, kad kliūtys – tarpinio krano užsukimas ir vandentiekio gedimas, kurio skolininkas nešalina - įvykdyti teismo nutartį atsirado dėl skolininko kaltės, todėl ir buvo priimtas skundžiamas patvarkymas.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys A. B. ir T. B. pateikė atsiliepimą į skundą, su kuriuo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir skirti skolininkui baudą už piktnaudžiavimą procesu. Atsiliepime nurodė iš esmės analogiškas antstolio patvarkyme, kuriuo atmestas skundas, aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-17051-907/2018 skolininkui skirta 150,00 Eur bauda už Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018-11-07 nutarties nevykdymą. Prašymą skirti skolininkui baudą už piktnaudžiavimą procesu motyvavo tuo, kad skolininko skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas ir pateiktas ne siekiant apginti savo teises, o ir toliau piktybiškai nevykdyti teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Pareiškėjas, antstolis ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais ir specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu (CPK 443 str. 5 d., 133 str. 3 d.).
Prašymų papildyti bylos medžiagą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas. Prašymas dėl baudos skyrimo atmestinas.
Vykdomajam procesui išimtinai vadovauja antstolis (CPK 585 str.), jis sprendžia kokius konkrečiai veiksmus vykdomojoje byloje reikia atlikti.
Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0136/18/02768 matyti, kad antstolis Tomas Ubartas 2018-11-15 priėmė vykdyti (vykd. b. 3-4 l.) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018-11-07 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-15548-237/2018, kuria iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas taikytos laikinosios apsaugos priemonės – ieškovų A. B. ir T. B. ieškinio reikalavimų užtikrinimui uždrausta atsakovui V. B. sudaryti kliūtis ieškovams prižiūrėti bei naudotis gręžtinio šulinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vandeniu (vykd. b. 1-2 l.). Nutartis vykdytina skubiai.
2018-11-23 antstolis priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-18-136-27130 (vykd. b. 5-6 l.), kuriuo nustatė, kad 2018-11-21 apie 15 val. antstolis nuvyko pas išieškotojus į jų sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kur gyvenamajame name atsukus virtuvėje vandentiekio kraną nebėgo vanduo. A. B. nurodė, kad jie vandens neturi, nes jų sūnus V. B. jam priklausančioje fermoje yra užsukęs tarpinį vandentiekio kraną. Tuomet antstolis su A. B. ir dviem policijos pareigūnais nuėjo prie nurodytos fermos, kur laukė V. B. Prisistačius ir pareikalavus atsukti jo fermoje esanti kraną, iš pradžių V. B. atsisakė tai padaryti, motyvuodamas tuo, kad tai jo vandentiekis, jo privati valda ir niekam neleis į ją įeiti. Krano užsukimą motyvavo tuo, kad vandentiekio trasos atšakoje, einančioje į jo garažą, yra įvykęs gedimas ir vandentiekis leidžia vandenį. Po trumpo ginčo V. B. sutiko atsukti kraną, kad būtų įsitikinta vandentiekio gedimu. Pažymėtina, kad ant krano buvo uždėtas specialiai pagamintas metalinis gaubtas ir užrakintas pakabinama spyna, kurią atrakino V. B. darbuotojas. Nuėjus prie garažo, lauke, V. B. parodė duobę, kurios dugne buvo prisikaupę vandens. Apžiūrėjus tą vietą jokio akivaizdaus vandens pratekėjimo (tryškimo ir pan.) nesimatė. Pastebėjus, kad jeigu ir yra vandentiekio gedimas, jis yra nedidelis, jis gali būti greitai pašalintas ir dėl to gali A. ir T. B. naudotis vandentiekiu, be to, gedimo šalinimo metu, esant reikalingumui gali būti užsuktas pagrindinis kranas, esantis prie gręžinio. V. B. su tuo nesutiko, nurodydamas, kad turi svarbesnių darbų negu vandentiekio remontas ir užstojęs antstoliui ir policijos pareigūnams kelią, nurodė savo darbuotojui užrakinti fermos duris iš vidaus ir užsukti kraną. Dėl šios priežasties antstolis nusprendė įeiti į fermą priverstinai ir atsukti nurodytą kraną, policijos pareigūnai iškvietė papildomą ekipažą, bet vėliau šio sprendimo buvo atsisakyta, nes iš V. B. veiksmų ir pasisakymų buvo galima suprasti, kad išvažiavus antstoliui ir policijos pareigūnams, kranas vėl būtų užsuktas.
Be to, antstolis priėmė 2018-12-04 patvarkymą dėl vykdymo tvarkos Nr. S-07399 (vykd. b. 7-8 l.), kuriuo nustatyta, kad 2018-12-03 į antstolio kontorą paskambino A. B., kuris pranešė, kad V. B. ir toliau laiko užsukęs vandens kraną, netvarko vandentiekio gedimo, atsiradusio dėl jo kaltės, o išieškotojas nurodytą gedimą sutvarkyti neturi nei lėšų, nei priemonių, išieškotojai iki šiol neturi vandens. Todėl antstolis, vadovaujantis CPK 613 straipsniu, nustatė tokią teismo nutarties vykdymo tvarką - įpareigojo V. B. atsukti tarpinį kraną, esantį jo fermos priestate, nedelsiant sutvarkyti vandentiekio gedimą, kuris atsirado skolininkui vykdant statybos darbus prie skolininko garažo, šalinant vandentiekio gedimą leido V. B. užsukti pagrindinį karną, esantį prie gręžinio, tačiau ne ilgiau kaip 24 val., tačiau tarpinis kranas negali būti užsuktas.
Kartu su skundu dėl 2018-11-23 antstolio priimto sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. S-18-136-27130 panaikinimo, skolininkas pateikė 2018-11-14 pareiškimą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariatui (vykd. b. 15-16 l.), kuriame teigiama, kad vandens tiekimo sistema yra pažeista dėl vykdomų statybos ir remonto darbų, vyksta jos tvarkymo darbai.
Vadovaujantis CPK 442 straipsnio 6 punktu, 443 straipsnio 8 dalimi, teismas iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ esančių duomenų nustatė, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-480-237/2019 pagal ieškovų A. B. ir T. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl servituto atsakovui V. B. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatymo. Servitutas skirtas šiame žemės sklype esančio ieškovams A. B. bei T. B. nuosavybės teise priklausančio inžinerinio statinio - gręžtinio šulinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandeniui naudoti bei inžinerinio statinio priežiūrai užtikrinti. Minėtoje civilinėje byloje teismas 2018-11-07 priėmė nutartį, kuria taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė V. B. sudaryti kliūtis išieškotojams prižiūrėti bei naudotis gręžtinio šulinio vandeniu kol bus priimtas įsiteisėjęs sprendimas. Ieškovai nurodė ieškinyje, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl nuosavybės teisės į vandens gręžinį ir vandens tiekimo sistemą.
Be to, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose pradėta civilinė byla Nr. e2-995-1009/2019 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui A. B., kuriuo prašė uždrausti atsakovui ir/ar jo nurodytiems asmenims imtis veiksmų, kurių pagrindu vandens gręžinys Nr. 39694, elektros tiekimas į vandens gręžinį ir vandens tiekimo trasos esančios žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), būtų sunaikinti ir/ar sugadinti ir/ar būtų nutrauktas vandens tiekimas į galvijų fermas iš gręžinio.
Skolininkas skundą grindžia tuo, kad antstolis, priėmęs skundžiamą patvarkymą, viršijo savo įgaliojimus, nes įpareigojo skolininką atlikti atitinkamus veiksmus, nors vykdomajame dokumente skolininkui nurodyta susilaikyti nuo veiksmų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intravires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).
Antstolio įgalinimų ribas vykdymo procese pirmiausia apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, nagrinėjamu atveju – teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 587 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kurioje teismo nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas, vykdymo tvarka ir būdai (CPK 147 straipsnio 5 dalies 8 punktas). Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnio 2 dalis).
Pagal CPK 613 straipsnį vykdymo procese iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu, kurio rezoliucinėje dalyje formuluojamas procesinis sprendimas. Kasacinis teismas savo nutartyse dėl CPK 771 straipsnio 5 dalies taikymo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-3-415/2015) visiškai pritaria tokiai laikinųjų apsaugos priemonių dėl įpareigojimo skolininkui atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, vykdymo praktikai, kai išieškotojas pateikia antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl tokio įpareigojimo skolininkui, antstolis priima patvarkymą įvykdyti sprendimą, kuriuo įpareigoja skolininką nedelsiant nuo patvarkymo įteikimo skolininkui gavimo dienos vykdyti įpareigojimą atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas (laikinąją apsaugos priemonę, taikytą teismo nutartimi), o jei įpareigojimas įvykdytas, nedelsiant antstoliui pateikti įvykdymą patvirtinančius įrodymus (informaciją, kurią galima patikrinti, dokumentus, daiktus ir pan.). Jei skolininkas per protingą laiką antstoliui nepateikia įvykdymą patvirtinančių įrodymų, antstoliui atsiranda teisinis pagrindas pripažinti, kad skolininkas įpareigojimo atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, neįvykdė ir atlikti procesinius veiksmus, nustatytus CPK 771 straipsnyje, – surašyti Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir jį perduoti antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui sprendimo neįvykdymo klausimui išspręsti.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis vykdo teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria skolininkui uždrausta sudaryti kliūtis išieškotojams prižiūrėti bei naudotis gręžtinio šulinio vandeniu. Draudimas sudaryti kliūtis savo esme reiškia skolininko įpareigojimą susilaikyti nuo atlikimo bet kokių veiksmų, kuriais išieškotojų teisė naudotis nutartyje numatytu objektu (gręžtinio šulinio vandeniu) būtų paneigta. Kliūtys naudotis vandeniu gali būti sudaromos tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu.
Iš vykdomojoje byloje esančių dokumentų matyti, kad antstolis 2018-11-23 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. S-18-136-27130 (vykd. b. 5-6 l.) konstatavo draudimo sudaryti kliūtis pažeidimo faktą, o būtent nustatė, kad išieškotojai 2018-11-21 vandens neturi bei kad skolininkas yra užsukęs tarpinį kraną, kuris reguliuoja vandens tiekimą išieškotojams, bei kad yra vandentiekio trasos gedimas, kurį skolininkas atsisako remontuoti. Pažymėtina, kad tiek tarpinis kranas, tiek ir vandentiekio trasos gedimas yra skolininkui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, tarp šalių yra kilęs ginčas dėl nuosavybės teisės į gręžtinį šulinį bei vandens tiekimo sistemą, skolininkas 2018-11-21 nesutinka įleisti į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą antstolį, vykdantį teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, apžiūrint vandens tiekimo sistemą dalyvauja policijos pareigūnai, kurie užtikrina, kad antstoliui nebūtų sudaromos kliūtys vykdyti minėtą teismo nutartį, todėl tik skolininkas jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype turi galimybes atlikti aktyvius veiksmus su minėtomis vandens tiekimo sistemos dalimis ir/ar detalėmis.
Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 594 straipsnio ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia konstatuoti, jog vykdymo procesui Lietuvos Respublikoje vadovauja antstolis. Tinkamas ir rūpestingas vykdymo proceso organizavimas laikytinas antstolio profesine pareiga, todėl antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, inter alia (lot. be kita ko), suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2013).
Pagal CPK 585 straipsnio 1 dalį antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą.
CPK 661 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad raginimas skolininkui nesiunčiamas skubaus vykdymo bylose ir antstolis iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Priverstinio vykdymo priemonės nustatytos CPK 624 straipsnyje.
Nagrinėjamu atveju matyti, kad antstolis 2018-11-15 patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-18-136-26199 informavo skolininką, kad vykdo skubiai vykdytiną nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Antstolis 2018-11-23 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. S-18-136-27130 konstatavo, kad minėtos nutarties skolininkas gera valia nevykdo. Todėl vadovaujantis CPK 624 straipsnio 2 dalimi antstolis skolininko atžvilgiu gali taikyti priverstinio vykdymo priemones. Viena iš priverstinio vykdymo priemonių yra skolininko įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti (CPK 624 str. 2 d. 8 p.) ir būtent šią priverstinio vykdymo priemonę antstolis taikė nagrinėjamu atveju. Pažymėtina tai, kad teismo sprendime (nutartyje), kurią vykdo antstolis, nustatytas įpareigojimas atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti nebūtinai pažodžiui turi sutapti su antstolio pritaikyta priverstinio vykdymo priemone, teisės aktuose nenustatytas toks reikalavimas priverstinio vykdymo priemonėms. Priešingai, antstolis gali taikyti kitas kituose įstatymuose nustatytas priverstinio vykdymo priemones, taip pat gali taikyti kelias priverstinio vykdymo priemones (CPK 624 str. 2 d. 10 p., 3 d.). Taigi įstatymai suteikia antstoliui diskrecijos teisę spręsti dėl taikytinų konkrečiu atveju priverstinio vykdymo priemonių, tačiau bet kokiu atveju pasirinktos priverstinio vykdymo priemonės turi būti būtinos sprendimui (nutarčiai) įvykdyti.
Kaip ir buvo minėta, nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkas buvo įpareigotas nesudaryti kliūčių išieškotojams prižiūrėti ir naudotis gręžtinio šulinio vandeniu. Antstolis nustatė, kad skolininkas nevykdo šio įpareigojimo, nes yra užsukęs tarpinį kraną bei nešalina vandentiekio sistemos gedimo, ir taip sudaro kliūtis išieškotojams naudotis gręžtinio šulinio vandeniu, todėl antstolis turėjo teisę patvarkymu įpareigoti skolininką atlikti tam tikrus veiksmus (atsukti tarpinį kraną bei sutvarkyti vandens sistemos gedimą), kuriuos gali atlikti tik skolininkas, būdamas įpareigotas teismo nutartimi. Skolininkui neatlikus minėtų antstolio įpareigojimų, skolininkas sudaro kliūtis išieškotojams naudotis vandeniu, nes neatsukus tarpinio krano ir nepašalinus vandens tiekimo sistemos gedimo, vanduo išieškotojams nėra tiekiamas. Tuo tarpu skolininkui įvykdžius skundžiamame antstolio patvarkyme nurodytus įpareigojimus, išieškotojams būtų tiekiamas vanduo, taigi būtų visiškai įvykdyta teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skolininkas nepateikia argumentų ir rašytinių įrodymų, kad antstolis galėtų įvykdyti teismo nutartį kitomis priverstinio vykdymo priemonėmis, šių priemonių nenurodė (CPK 178 str.). Taigi antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, neviršijo savo įgaliojimų, patvarkymas yra teisėtas ir pagrįstas, patvarkyme nurodytos priverstinio vykdymo priemonės būtinos teismo nutarčiai įvykdyti.
Be to, skolininkas teigė, kad ginčo šalys pačios išsisprendė ginčą 2018-11-21, o antstolis savo neteisėtais veiksmais iš naujo sukūrė tarp šalių konfliktą.
Pažymėtina, kad minėtam teiginiui pagrįsti, skolininkas pateikia nuorodas į garso įrašus, tačiau nėra duomenų, kad minėti garso įrašai atitinka įrodymų leistinumo ir sąsajumo reikalavimus (CPK 177 str. 3 d., 180 str.), o kitų įrodymų, kurie patvirtintų minėtą skolininko teiginį, byloje nėra. Pažymėtina, kad skolininkas subjektyviai supranta 2018-11-21 pokalbio ir 2018-12-03 pokalbio aplinkybes, savaip interpretuoja pokalbio dalyvių pasisakymus ir padaro visiškai nepagrįstą išvadą, kad šalys ginčą išsprendė taikiai. Iš minėtų garso įrašų matyti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas tiek dėl vandens gręžinio ir vandens tiekimo sistemos nuosavybės teisės, tiek dėl jos priežiūros, tiek ir dėl to, kas ir kaip turi vykdyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nors buvo pasiūlymas išieškotojui susitvarkyti vandens tiekimo sistemos gedimą, tačiau išieškotojas nurodė skirti skolininkui baudą, taigi nėra pagrindo teigti, kad susitarta taikiai. Byloje nėra jokių įrodymų, kad šalys būtų taikiai susitarę dėl teismo nutarties vykdymo, išieškotojai neprašė grąžinti vykdomojo dokumento jiems ar stabdyti priverstinį teismo nutarties vykdymą, nelaikė šios nutarties įvykdyta, skolininko nurodytų aplinkybių nepatvirtina išieškotojai bei antstolis, ginčas dėl teismo nutarties vykdymo vyksta iki šiol, įrodymų, kad antstolis ėmėsi neteisėtų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią taikiam šalių susitarimui, byloje nėra. Dėl šių priežasčių, minėtas skolininko teiginys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.).
Be to, antstolis vykdo tik įstatymuose (LR antstolių įstatyme, CPK ir kt.) nustatytas jam funkcijas, jis nėra įgaliotas nustatyti galimo teisės pažeidimo ir/ar delikto aplinkybes (pvz. už vandens trasos pažeidimą atsakingą asmenį, pažeidimo padarymo laiką ir kt.), todėl skundžiamame patvarkyme šių aplinkybių antstolis nekonstatavo. Aplinkybė, kad vandens tiekimo sistemoje gedimas yra atsiradęs skolininkui vykdant statybos darbus, antstoliui tapo žinoma iš skolininko pareiškimo, pateikto ikiteisminio tyrimo institucijai, kopijos, pridėtos prie skolininko 2018-11-30 skundo dėl antstolio veiksmų.
Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, kad pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai ir prašymas panaikinti skundžiamą patvarkymą yra nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas (CPK 178 str.).
Išieškotojai prašo skolininkui skirti CPK 95 straipsnyje nustatytą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotinas atlyginti kitam dalyvaujančiam asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala.
CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kreipimasis į teismą su skundu savaime nėra laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, o yra vertinamas kaip teisės kreiptis į teismą realizavimas.
Nagrinėjamu atveju, skolininkas pateikė skundą, jį motyvuodamas tuo, kad antstolio taikoma priverstinio vykdymo priemonė nesutampa su teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatytu įpareigojimu, kad antstolis konstatavo skundžiamame patvarkyme aplinkybes, kurios skolininko teigimu, neturėjo būti konstatuotos, bei nenustatė skolininko nurodytų aplinkybių, taip pat tuo, kad šalys buvo išsprendusios ginčą taikiai, tačiau galimai dėl antstolio neteisėtų veiksmų tarp šalių toliau vyksta konfliktas. Šiuo pagrindu skolininkas pateikė pirmą skundą, ginčas kilo dėl skirtingai vertinamų aplinkybių. Pažymėtina, kad skundo pateikimas ir nagrinėjimas teisme nėra tiesiogiai susijęs su tuo, kad skolininkas ir toliau nevykdo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Išnagrinėjęs skundą, antstolis vykdomosios bylos (taip pat ir vykdymo veiksmų) nesustabdė, antstolis, nagrinėjant teismui skundą dėl antstolio veiksmų, turi teisę taikyti skolininko atžvilgiu priverstines vykdymo priemones, o skolininkas turi teisę bet kuriuo momentu įvykdyti skundžiamą antstolio patvarkymą, taigi nėra pagrindo teigti, kad vien skundo dėl antstolio veiksmų pateikimas pažeidė išieškotojų teises ar teisėtus interesus. Todėl įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad skolininkas, pateikdamas skundą dėl antstolio veiksmų, siekė įgyvendinti savo procesinę teisę į teismą, ir prašymas dėl baudos skyrimo atmestinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsniu, 290-292 straipsniais, 510 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti pareiškėjo V. B. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Tomui Ubartui, išieškotojams A. B. ir T. B., dėl antstolio Tomo Ubarto veiksmų.
Netenkinti suinteresuotų asmenų A. B. ir T. B. prašymo dėl baudos pareiškėjui V. B. skyrimo.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui Tomui Ubartui vykdomąją bylą Nr. 0136/18/02768.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.