Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutarimas

nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis – vykdantis individualią veiklą, (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

VMI prie LR FM pateikė teismui pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo R. S. (toliau - Mokėtojas), a. k. (duomenys neskelbtini) reg, adresu: (duomenys neskelbtini), vykdoma veikla - mišrusis žemės ūkis, poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla, pagaminto valgio tiekimas renginiams.

Pareiškime nurodoma, kad mokėtojas yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) skolininkas. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso duomenimis 2022-08-07 duomenimis R. S. mokestinė nepriemoka yra 19534,19 Eur. Iš jų: PVM pridėtinės vertės mokestis - 17.146,58 Eur, delspinigiai - 2.388,61 Eur,viso 19.534,19 Eur.

VMI prie FM Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyrius, išnagrinėjo R. S. 2022-06-21 prašymą dėl 25436,81 EUR mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo iki 2023-11-25. VMI prie FM įvertinusi su prašymu pateiktą bei surinktą papildomą informaciją, 2022-07-13 priėmė sprendimą Nr. (23.24-08) 327- 58290 „Neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“.

Išanalizavus R. S. „Swedbank” AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bei AB Šiaulių banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašus, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022-03- 01 iki 2022-06-21 R. S. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais.

Pateikia keletą konkrečių pažeidimo faktą įrodančių pavyzdžių:

-R. S., vertinant AB „Šiaulių banko” sąskaitos duomenis, 2022-05-13 pervedė AB “Šiaulių lizingui” 4026,00 Eur. Tuo metu skola valstybės biudžetui sudarė 29125,16 Eur. Sumokėtos lėšos turėjo būti panaudotos mokestinei nepriemokai padengti.

-R. S., vertinant „Swedbank” AB sąskaitos duomenis, 2022-06-07 pervedė D. S. 8000,00 Eur. Tuo metu skola valstybės biudžetui sudarė 28726,88 Eur. Sumokėtos lėšos turėjo būti panaudotos mokestinei nepriemokai padengti.

-R. S., vertinant „Swedbank” AB sąskaitos duomenis, 2022-06-07 pervedė R. B. 8000,00 Eur. Tuo metu skola valstybės biudžetui sudarė 28726,88 Eur. Sumokėtos lėšos turėjo būti panaudotos mokestinei nepriemokai padengti.

-R. S., vertinant „Swedbank”, AB sąskaitos duomenis, 2022-06-16 pervedė R. B. 3000,00 Eur. Tuo metu skola valstybės biudžetui sudarė 28726,88 Eur. Sumokėtos lėšos turėjo būti panaudotos mokestinei nepriemokai padengti.

Pateiktų banko sąskaitų duomenimis per laikotarpį nuo 2022-03-01 iki 2022-05-31 Mokesčių mokėtojas turėjo 42594,11 EUR pajamų. AB “Swedbank” banko sąskaitos likutis 2022-05-31 sudarė 15882,49 EUR ir buvo pakankamas sumokėti daliai prašomos išdėstyti mokestinės nepriemokos. Kaip jau aukščiau minėta, tai tik keletas žymesnių atsiskaitymų, kuriais pažeistos VMI prie LR FM teisės. Sumokėtos lėšos turėjo būti panaudotos mokestinei nepriemokai padengti. Aukščiau nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad R. S. atsiskaitymo prioritetą teikė vykdydamas pirkimus bei atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne VMI prie LR FM. Dėl tokių R. S. veiksmų buvo pažeisti VMI prie LR FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi R. S. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Vertinant nurodytą faktinę aplinkybę, kad R. S., būdamas skolingas valstybės biudžetui ir žinodamas apie pradelstus įsipareigojimus, atlikinėjo atsiskaitymus su kitais kreditoriais bei vykdė pirkimus, darytina išvada, jog R. S. nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė kreditoriaus VMI prie LR FM teises.

R. S., nežinodamas ar mokesčių administratorius patenkins jo prašymą atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Mokesčių mokėtojas laikomas neskolingu tik tuo atveju, jeigu mokestinės nepriemokos sumokėjimas atidėtas/išdėstytas pagal mokestinės paskolos sutartis (Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo klasifikatoriaus, patvirtinto VMI prie FM 2005-09-16 įsakymu Nr. VA-67 „Dėl Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklių patvirtinimo“, 2.2.1 eilutė).

Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos (MAĮ 8 straipsnio 1 dalis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. S. 2022-03-01-2022-06-21, datomis turėjo galimybę mokestinę nepriemoką padengti, tačiau to nepadarė. Išnagrinėjus pateiktą prašymą, dokumentus, Fizinių asmenų anketoje nurodytus bei kitus VMI turimus duomenis, nustatyta, kad Mokesčių mokėtojo per paskutinius 3 mėn., t. y. kovo - gegužės mėn. gautos pajamos (pateiktais duomenimis) sudarė 163300 EUR, išlaidos -158700 EUR. Į valstybės biudžetą pervestos lėšos per minėtą laikotarpį sudarė tik 322,62 EUR, kas sudaro 0,2 proc. nuo gautų pajamų. Vadovaujantis Rekomendacijų 3 priedo 13 punktu mokesčių mokėtojo prašymas netenkinamas, kai mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą, kurios mokėjimą prašo atidėti ir (ar) išdėstyti, susidarymo laikotarpiu mokesčių mokėtojas atsiskaitymus su kitais kreditoriais vykdė, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Akivaizdu, jog Mokėtojas nesiekia tinkamai ir laiku vykdyti mokestinių prievolių.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2022-04-25 buvo priimtas VMI prie FM sprendimas Nr. (23.24- 08) 327-26425 išdėstyti R. S. 28973,27 EUR mokestinę nepriemoką iki 2024-12-25 su sąlyga - mokestinės nepriemokos sumokėjimas turi būti užtikrinamas įkeitimu, hipoteka, laidavimu arba garantija. Minėtos sąlygos mokesčių mokėtojas neįvykdė, todėl mokestinės paskolos sutartis sudaryta nebuvo.

R. S., žinodamas apie savo finansinę padėtį, t. y. tai, kad jis neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, esančius įsipareigojimus VMI prie LR FM, privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Jei R. S. būtų vykdęs šiame straipsnyje įtvirtintą pareigą, jo mokestinė nepriemoka būtų padengta. R. S. nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos, tuo pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

ANK 39 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju - per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Nagrinėjamoje situacijoje nėra praėję 2 metai nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, todėl senaties terminas nuobaudos skyrimui nėra pasibaigęs.

Vadovaujantis ANK 120 straipsniu, 590 straipsniu, 664 straipsniu, 665 straipsniu bei išdėstytomis aplinkybėmis, prašo:

1. Iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

2. Už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą paskirti R. S. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį - 2200 EUR dydžio baudą.

2022-10-04 teismo rūmuose pateikta VMI prie LR FM informacija, kurioje nurodyta, kad R. S. sumokėjo mokestinę nepriemoką, todėl neprieštarauja, kad R. S. būtų paskirta švelnesnė nei sankcijoje numatyta nuobauda.

Teismo posėdyje R. S. paaiškino, kad jo prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nebuvo patenkintas, kadangi jis nesuteikė garantijos. Pervedė AB „Šiaulių lizingas“ 4026 Eur už paskolą, sumokėjo palūkanas. 8000 Eur pervedė žmonai, buvo pervesta giminaičio suteiktai paskolai padengti, kad nebankrutuotų verslas. 8000 Eur pervedė R. B.. Pervedė todėl, kad būtų grąžinta skola kitai įmonei, iš kurios buvo pasiskolinta. VMI prie LR FM pateikė iš ko ir kaip pasiskolinta. Nuo 2022-03-01 iki 2022-05-31 mokėtojas turėjo 42594.11 Eur pajamų. Didžioji dalis buvo paskolos, 1000-2000 Eur buvo savo pajamų. Visą nemokestinę nepriemoką sumokėjo iki 2022-09-30. VMI matė, kad yra ne pajamos, o paskolos. Privatiems asmenims yra skolingas apie 78000 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė dėl pandemijos, kai verslas realiai nevyko, o ir 2022 metais sunkiai atsigaudinėjo. Pora darbuotojų yra įdarbinęs, neatleido ir Covid-19 laikotarpiu. Nepirko prabangių automobilių, jos yra skirtos verslui ir yra lizinginės. Stengiasi išlaikyti verslą. Pripažįsta padaręs nusižengimą, yra įstatymai, jų privalu laikytis.

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas iš dalies.

R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) reg, adresu: (duomenys neskelbtini), vykdoma veikla - mišrusis žemės ūkis, poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla, pagaminto valgio tiekimas renginiams, kaip mokesčių mokėtojas, laikotarpiu nuo 2022-03-01 iki 2022-06-07, turėdamas 28726.88 Eur skolą valstybės biudžetui, kaip skolininkas, neturintis pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalėdamas atlikti atsiskaitymus CK 6.930 ¹ straipsnyje nustatyta eile, vykdė atsiskaitymus su kitais, žemesnės (paskesnės) eilės kreditoriais, o būtent 2022-06-07 atliko bankinį pavedimą - sąskaitos papildymą sutuoktinei D. S. 8000 Eur sumai.

Vadovaujantis ANK 617 straipsnio 1 dalies reikalavimais, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Taigi, nutarimas skirti administracinę nuobaudą gali būti grindžiamas tik leistinais, teismo posėdžio metu ištirtais ir jų tikrumą patikrintais bei patikimais įrodymais, kuriuos išanalizavus ir įvertinus jų tarpusavio ryšį, padaroma išvada dėl šių įrodymų pakankamumo patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Be to, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jeigu dėl nusižengimo padarymo įvykio ir sudėties bei dėl konkretaus asmens kaltės nusižengimo padarymu, nekyla jokių pagrįstų abejonių.

Nagrinėjamu atveju, VMI prie LR FM pareiškime nurodoma, kad R. S. vykdydamas veiklą – mišrusis žemės ūkis, poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla, pagaminto valgio tiekimas renginiams, mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso duomenimis 2022-08-07 turėjo mokestinę nepriemoką 19534.19 Eur, o išanalizavus banko sąskaitų išrašus, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022-03-01 iki 2022-06-21, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais.

Taip pat VMI prie LR FM pareiškime nurodyta, kad R. S. 2022-05-13 pervedė AB „Šiaulių lizingui“ 4026 Eur, kai tuo metu skola valstybės biudžetui sudarė 29125.16 Eur, 2022-06-07 pervedė D. S. 8000 Eur, kai tuo metu skola valstybės biudžetui sudarė 28726.88 Eur, 2022-06-07 pervedė R. B. 8000 Eur, kai tuo metu skola valstybės biudžetui sudarė 28726.88 Eur, 2022-06-16 pervedė R. B. 3000 Eur, kai tuo metu skola valstybės biudžetui sudarė 28726.88 Eur.

Pateiktų banko sąskaitų duomenimis per laikotarpį 2022-03-01 iki 2022-05-31 mokesčių mokėtojas turėjo 42594.11 Eur pajamų, „Swedbank“ banko sąskaitos likutis 2022-05-31 sudarė 15882.49 Eur ir buvo pakankamas sumokėti daliai prašomos išdėstyti mokestinės nepriemokos.

Taip pat pareiškime nurodoma, kad R. S. 2022-03-01 – 2022-06-21 turėjo galimybę mokestinę nepriemoką padengti, kadangi gautos pajamos (pateiktais duomenimis), išnagrinėjus pateiktą prašymą, dokumentus, Fizinių asmenų anketoje nurodytus ir kitus turimus VMI duomenis nustatyta, kad mokesčių mokėtojas per paskutinius 3 mėnesius, t.y. kovo-gegužės mėnesiais gautos pajamos (pateiktais duomenimis) sudarė 163300 Eur, o išlaidos – 158700 Eur, o į valstybės biudžetą pervestos lėšos per minėtą laikotarpį sudarė tik 322.62 Eur, t.y. 0.2 procento nuo gautų pajamų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. S. nurodė, kad jo prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nebuvo patenkintas, kadangi jis nesuteikė garantijos. Pervedė AB „Šiaulių lizingas“ 4026 Eur už paskolą, sumokėjo palūkanas. 8000 Eur pervedė žmonai, buvo pervesta giminaičio suteiktai paskolai padengti, kad nebankrutuotų verslas. 8000 Eur pervedė R. B.. Pervedė todėl, kad būtų grąžinta skola kitai įmonei, iš kurios buvo pasiskolinta. VMI prie LR FM pateikė iš ko ir kaip pasiskolinta. Nuo 2022-03-01 iki 2022-05-31 mokėtojas turėjo 42594.11 Eur pajamų. Didžioji dalis buvo paskolos, 1000-2000 Eur buvo savo pajamų. Visą nemokestinę nepriemoką sumokėjo iki 2022-09-30. VMI matė, kad yra ne pajamos, o paskolos. Privatiems asmenims yra skolingas apie 78000 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė dėl pandemijos, kai verslas realiai nevyko, o ir 2022 metais sunkiai atsigaudinėjo. Pora darbuotojų yra įdarbinęs, neatleido ir kovido laikotarpiu. Nepirko prabangių automobilių, jos yra skirtos verslui ir yra lizinginės. Stengiasi išlaikyti verslą. Pripažįsta padaręs nusižengimą, yra įstatymai, jų privalu laikytis.

Pagal 2022-10-04 pateiktą VMI prie LR FM informaciją, R. S. mokestinė nepriemoka susidarė pagal pateiktas deklaracijas už 2019 m. antrą pusmetį, 2021 m. antrą pusmetį, 2022 m. pirmą pusmetį.

VMI prie LR FM 2022-07-13 išvadoje dėl prašymo išdėstyti moekstinės nepriekomos sumokėjimą nurodyta, jog pateiktais duomenimis (Fizinių asmenų anketoje) mokesčių mokėtojas turi 124000 Eur įsipareigojimų kitoms kredito įstaigoms, mėnesio įmoka sudaro 3222 Eur.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Pažymėtina, kad traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nepakanka nustatyti vien tik CK 6.930¹ straipsnio nuostatų nesilaikymo (pažeidimo) fakto, nes tam, kad asmuo būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, turi būti konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises.

Administraciniam nusižengimui, numatytam ANK 120 straipsnio 1 dalyje, kaip ir kitiems nusižengimams, būdingi šie keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: 1) objektas; 2) objektyvioji pusė; 3) subjektas; 4) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, t. y. nėra faktinio atsakomybės pagrindo, todėl sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, būtina objektyviai ir išsamiai ištirti visus duomenis.

Kaip matyti iš R. S. priklausančių banko sąskaitų išrašo, turėdamas mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, jis atliko mokėjimus žemesnės/paskesnės eilės kreditoriams:

2022-05-13 atliko kredito pervedimą AB „Šiaulių lizingas“ 4026 Eur sumai;

2022-06-07 sąskaitos papildymą sutuoktinei D. S. 8000 Eur sumai;

2022-06-07 grąžino be procentinę paskolą R. B. 8000 Eur sumai;

2022-06-16 grąžino be procentinę paskolą R. B. 3000 Eur sumai.

R. S. paaiškino, kad nuostoliams tiesioginę įtaką turėjo COVID-19 pandemija, su ja susiję rinkos pokyčiai – nebuvo realiai vykdoma poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla, pagaminto valgio tiekimas renginiams, spaudė kreditoriniai įsipareigojimai. Taigi galima pateisinti R. S. mokėjimus žemesnės eilės kreditoriams dėl lizingo sutarties sąlygų vykdymo, beprocentinės paskolos grąžinimo, prilyginant būtinajam veiklos tęstinumui, tačiau nepateisinama sąskaitos papildymas sutuoktinei D. S. 8000 Eur sumai. Tuo labiau, kad administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo R. S. yra nurodęs, jog asmeniškai pasiskolino pinigus iš kitų fizinių asmenų, taigi jis turėjo ir pareigą pats grąžinti paskolas, o ne veikti per kitą asmenį – sutuoktinę, kaip teigė, jog ši pinigus turėjo grąžinti giminaičiams. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo pačiu metu R. S. taip pat mokėjo mokesčius ir SODRAI, darbo užmokestį darbuotojams.

Nagrinėjamoje byloje nustatytas faktas patvirtina, kad R. S., turėdamas mokestinę nepriemoką, t. y. trečios eilės kreditoriaus (VMI prie LR FM) pareikštus ir nepatenkintus reikalavimus, neturėdamas pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, vykdė atsiskaitymus ir su žemesnės/paskesnės eilės kreditoriais, todėl nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Minėta, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė dėl nusižengimo padarymo. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises.

Kaltė yra būtinas kiekvieno asmens, padariusio administracinį nusižengimą, administracinės atsakomybės subjektyvusis pagrindas. Kaltė, būdama subjektyvi kategorija, kartu yra objektyvus, realiai egzistuojantis reiškinys, todėl ji negali būti preziumuojama, turi būti nurodomi argumentai, iš kurių būtų matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė. Nustatyti objektyvūs duomenys patvirtina R. S. veikus tyčia, kaip mokesčių mokėtojas, ne pirmus metus vykdydamas veiklą, žinodamas apie mokestinės nepriemokos įsiskolinimą VMI prie LR FM, turėdamas galimybę sumažinti bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, jos nesumažino, bet atsiskaitinėjo ir su kitais kreditoriais, t.y. atliko bankinį pavedimą sutuoktinei D. S. – sąskaitos papildymas, kai šis mokėjimas nebuvo išskirtinai būtinas ūkinei veiklai vykdyti ar jos tęstinumui užtikrinti. Todėl nurodytu atveju kreditorių interesų eiliškumą pažeidė tyčia ir sąmoningai, suvokdamas, kad dėl šios jo padarytos veikos, jis, kaip mokesčių mokėtojas, negalės atsiskaityti su aukštesnės eilės kreditoriais, t. y., kaip nurodoma ANK 120 straipsnio 1 dalyje, pažeis kreditorių teises.

CK 6.930¹ straipsnyje numatyta tvarka suponuoja kreditorių eiliškumą, kuris reiškia, jog mokesčių mokėtojui neturint pakankamai piniginių lėšų įvykdyti visus kreditorinius įsipareigojimus, pirmiausia turi būti atsiskaitoma su pirmesnėje eilėje esančiais kreditoriais ir tik po to – su tais, kurie nurodomi žemesnėse eilėse. Šiuo atveju mokesčių mokėtojas R. S., turėdamas įsiskolinimą valstybei, turėjo pirmiausiai atsiskaityti su VMI prie LR FM, o tik po to su vėlesnės eilės kreditoriais (kad ir pervesti pinigus sutuoktinei).

Teismas, priimdamas procesinį sprendimą šioje byloje, vadovaujansi ir naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad tuo atveju, kai paskesnės eilės mokėjimai buvo būtini mokesčių mokėtojo ūkinei veiklai ir jos tęstinumui, administracinio nusižengimo teisena mokesčių mokėtojui nutraukiama, nesant jo veiksmuose piktybiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020).

Byloje nustatytos aplinkybės, kad R. S. atliktas mokėjimas žemesnės eilės kreditoriui (sutuoktinei) buvo nesvarbus ir nebūtinas, kadangi jis neturėjo įtakos mokesčio mokėtojo veiklos vykdymui. Nėra pateikta įrodymų ir nenustatytos aplinkybės, kad neatlikus minėto mokėjimo, mokesčių mokėtojas galėjo tapti nemokiu, jam galėjo būti iškelta bankroto byla ir tokiu atveju mokestinės nepriemokos padengimas taptų sudėtingesnis ar net nebeįmanomas.

Teismas taip pat pažymi, kad valstybės institucijų siekis neturėtų būti tik nubausti mokesčių mokėtoją už laiku nesumokėtus mokesčius, tačiau ir padėti mokesčių mokėtojui tęsti veiklą, taip užtikrinant tolimesnį mokesčių mokėjimą, bankroto išvengimą (pvz., susitariant dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo/atidėjimo, tam tikrais atvejais leidžiant būtinus ūkinei veiklai vykdyti mokėjimus žemesnės eilės kreditoriams).

Dėl nuobaudos skyrimo

ANK 120 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorių teisių pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Parenkant ir skiriant nuobaudą R. S., teismas atsižvelgia į tai, kad jo asmenybė chrakterizuojama išskirtinai teigiamai, kaip vykdantis individualią veiklą, dirbantis pagal darbo sutartį ir gaunantis legalias pajamas, nebaustas administracine tvarka. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinta:

R. S. pripažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažįsta padaręs jam inkriminuotą nusižengimą, teigdamas, jog įstatymų reikalavimų privalu laikytis, tuo išreikšdamas pagarbą įstatymui ir savo veiksmų įvertinimui;

administracinis nusižengimas padarytas dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties (ANK 35 straipsnio 1 dalies 3 punktas). R. S., kaip mokesčių mokėtojas, neišgalėdamas sumokėti į valstybės biudžetą mokestinę nepriemoką, buvo priverstas skolintis pinigines lėšas. Turtinei padėčiai tiesioginę įtaką turėjo COVID-19 pandemija, su ja susiję rinkos pokyčiai – nebuvo realiai vykdoma poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla, pagaminto valgio tiekimas renginiams. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pajamos pagal darbo sutartį yra labai mažos (apie 330 Eur per mėnesį);

kaltininkas savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iki 2022-09-30 mokestinė nepriemoka į valstybės biudžetą buvo pilnai sumokėta mokesčių mokėtojo R. S..

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

Byloje nustatytos trys administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę švelninančios aplinkybės. Teismo vertinimu, nagrinėjama situacija yra ypatinga ir išimtinė, kadangi įrodytas administracinio nusižengimo padarytas tik vienu iš pareiškime nurodytų atvejų, o ne sistemingai. Atkreiptinas dėmesys, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas buvo vienkartinis atvejis, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracine nuobauda siekiama: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda švelninama išskirtiniu atveju, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ją švelninant. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019 ir kt.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. S. skirtina administracinė nuobauda – įspėjimas.

Įspėjimas yra oficialus rašytinis fizinio asmens padarytos veikos pasmerkimas šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais (ANK 24 straipsnis).

Nutarimas skirti įspėjimą įvykdomas jį paskelbiant ar įteikiant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 674 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 590 straipsnio 4 dalį,

nutaria:

iškelti administracinio nusižengimo bylą R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį jam paskirti įspėjimą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.