Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. Š. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 22 d. nutarimo, kuriuo P. Š. nubaustas:

už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams;

už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 4 dalyje, padarymą 115 Eur bauda.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir galutinė nuobauda P. Š. paskirta 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. Š. nubaustas už tai, kad 2016 m. rugsėjo 18 d., 8.24 val., Raseinių r. sav. kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda (kairė pusė), 195,00 km, vairavo automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,56 prom.), be to kelyje, pažymėtame nurodomuoju kelio ženklu Nr. 501 „Automagistralė“, vairuodamas transporto priemonę, esant leistinam 130 km/h greičiui, važiavo 173 km/h greičiu, įvertinus prietaiso paklaidą (+/- 2proc.) nustatytą greitį viršijo 39,54 km/h, tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 131.1 punktų reikalavimus.

Taip pat P. Š. skunde teigia, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad jam 2016-09-18 ryte apie 6 val. mamą slaugiusi slaugytoja pranešė apie motinos mirtį ir tik dėl tos aplinkybės jis skubėjo pas ją. Pasak apelianto, kiekvienas asmuo, gavęs toki pranešimą, skubėtų pas savo artimą žmogų, kad išsiaiškinti, kokia pagalba reikalinga, nebūtinai tai turi būti nuvežimas kažkur.

Savo skunde pažeidėjas taip pat atkreipia dėmesį į Kauno apygardos teismo bylą Nr. ATP-257-593/2015, kurioje už vairavimą neblaiviam (0,49 prom.) asmeniui Marijampolės apylinkės teismas pagal ATPK 126 str. 1 d. taikė ATPK 30-1 str. ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones 2 mėnesių laikui, į Šiaulių apygardos teismo bylą Nr. ATP-455-316/2013, kurioje neblaivumas asmeniui buvo nustatytas 0,48 prom., o teisė vairuoti transporto priemones atimta 6 mėnesiams.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniame skunde P. Š. neneigia padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124 straipsnio 4 dalyje ir 126 straipsnio 1 dalyje, kaltės dėl šių pažeidimų padarymo iš esmės neginčija, tačiau kelia nuobaudos individualizavimo klausimą teikdamas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, nepagrįstai netaikė ATPK 30¹ str. ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams.

ATPK 124 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo 115 Eur iki 173 Eur.

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 Eur iki 434 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, skirdamas P. Š. nuobaudas už padarytus teisės pažeidimus ir galutinę subendrintą nuobaudą, atsižvelgė į visas nustatytas objektyvias bei subjektyvias bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, nuobaudos individualizavimui. Apylinkės teismas visus P. Š. nurodytus argumentus dėl teisės pažeidimo padarymo, tarp jų ir iškeltą versiją apie veikimą būtino reikalingumo sąlygomis (ATPK 17 str.), skubant pas mirusią/mirštančią motiną, išanalizavo ir, atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visumą – taip pat teigiamai P. Š. asmenį charakterizuojančius duomenis, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – paskyrė apeliantui straipsnių sankcijose numatytas minimalias nuobaudas. Aukštesnės instancijos teismui nėra pagrindo nepritarti tokiam sprendimui, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.

Pažymima, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama neperžengiant norminio akto, nustatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytų ribų, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis). Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ATPK 30¹ straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016).

Įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nebuvo teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismui taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas P. Š. atžvilgiu. Toks sprendimas neprieštarauja nei susiformavusiai teismų praktikai.

Iš byloje surinktų ir skundžiamame nutarime išdėstytų įrodymų aišku, kad P. Š. ne tik automobiliu važiavo ženkliai viršydamas leistiną greitį, bet automobilį vairavo dar ir neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,56 promilės). Matyti, kad skirdamas P. Š. nuobaudas už jo padarytus administracinius teisės pažeidimus, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad pastarasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamus teisės pažeidimus, gailėjosi juos įvykdęs, ir šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors nėra duomenų, kad praeityje P. Š. būtų buvęs baustas už automobilio vairavimą esant neblaiviam, tačiau iš administracinių teisės pažeidimų registro duomenų aišku, kad Kelių eismo taisykles P. Š. pažeidinėja dėsningai, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Taigi, turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus, P. Š. vienu metu padarė du pavojingiausius ir šiurkščiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – vairavo automobilį būdamas neblaivus ir dar ženkliai viršydamas leistiną greitį. Iš skundžiamo nutarimo taip pat akivaizdu, kad teismas įvertino ne tik tai, kad P. Š. gailisi padaręs administracinius teisės pažeidimus, bet ir kitą apelianto skunde nurodytą aplinkybę – kad jam automobilis reikalingas darbinių funkcijų atlikimui. Taigi dar kartą vertinti tas pačias aplinkybes ir dėl to švelninti paskirtas nuobaudas nėra pagrindo. Šiame kontekste taip pat pažymima, kad, priešingai nei mano apeliantas, jo darbo pobūdis bei šeiminė padėtis, pagal šiuo klausimu vieningai formuojamą teismų praktiką, nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę bei suponuojančiomis mažesnės nuobaudos, nei numatyta straipsnio sankcijoje, skyrimą. Lietuvos Respublikos teismuose šiuo klausimu laikomasi vieningos pozicijos, kad net ir tuo atveju, kai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo, bet ir įstatymų leidėjo ketinimų. Atsižvelgdamas į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, įstatymo leidėjas, sankcijoje už šį pažeidimą nustatydamas ne tik piniginę baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Pažymėtina, kad P. Š. teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, jog jis, dirbdamas ,,K. D.“ kiekvieną dieną privalo vairuoti automobilį, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (dažno transporto priemonės vairavimo) pavojus tampa dar didesnis. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su nubausto asmens, jo motinos interesais – nesudaro pagrindo nagrinėjamą situaciją vertinti išskirtinai apelianto naudai – šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats P. Š., o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Kartu pažymėtina, kad apelianto pasiaiškinimai apie skubėjimą nedelsiant padėti savo mirusiai motinai, yra savaime nelogiški, neatitinka būtinojo reikalingumo turinio, nepaneigia padaryto administracinio teisės pažeidimo fakto ir nelengvina pažeidėjo atsakomybės konkrečiu atveju.

Pažeidėjo apeliaciniame skunde paminėtos apeliacinės instancijos teismų sprendimai administracinių teisės pažeidimų bylose (Kauno apygardos teismo byla Nr. ATP-257-593/2015, Šiaulių apygardos teismo byla Nr. ATP-455-316/2013) nelaikytini precedentais konkrečiu atveju, nes nagrinėjamo atvejo ir paminėtų bylų faktinės aplinkybės nėra analogiškos. Teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad P. Š. už jo padarytus pažeidimus paskirtos nuobaudos ir galutinė subendrinta nuobauda yra proporcinga padarytiems administraciniams teisės pažeidimams, atitinkanti nubaustojo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl to apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutarimą nepakeistą ir P. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.