- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-01
- Bylos Nr.
- 1S-965-348/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-02070-2008-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Nuteistasis
- A. G.
- Kategorijos
- 2.5.14Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. G. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria teismas atsisakė tvirtinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus (toliau Komisijos) 2015-03-31 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. G..
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2011-03-28 Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 2 d., 284 str. 1 d., 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo. 2011-12-08 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2011-03-28 nuosprendžio dalis dėl nuteisimo pagal BK 284 str. 1 d., 92 str. 1 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 1, 4, 5 p. panaikinta ir priimtas nuosprendis: pagal BK 129 str. 2 d. 2 p., 8 p. paskirta 6 metų laisvės atėmimo. BK 63 str. 1, 4 p. ši bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2011-03-28 nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 180 str. 2 d., galutinė bausmė – 7 metai laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2011-12-20, bausmės pabaiga – 2018-11-20. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 3 m. 7 mėn. 24 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t.y. 2015-03-31).
Žemesnės instancijos teismas
2015-03-31 Komisijos nutarimu nutarta nuteistajam A. G. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 3 d.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Sigita Maskeliūnienė atsiliepime dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. G. pritarė komisijos priimtam nutarimui.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos 2015-03-31 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų nuteistajam A. G.. Teismas sprendė, kad išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo.
A. G. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį ir prašo minėtą nutartį panaikinti bei taikyti jam lygtinį paleidimą.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Komisijos nutarimą taikyti apeliantui lygtinį atleidimą nuo atliekamos bausmės. A. G. nesutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, kad lygtinio paleidimo komisija tinkamai neįvertino visų rizikos veiksnių susijusių su apelianto lygtiniu paleidimu iš įkalinimo įstaigos. Skunde pažymėta, kad prieš padarant šį nusikaltimą teistas nebuvo, taip pat nuteistasis teigia, kad jis įkalinimo įstaigoje nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių ir vykdo įstaigos administracijos nurodymus, elgiasi nepriekaištingai, visuomet apmąsto savo elgesio pasekmes, stengiasi neperimti neigiamos įtakos iš kitų nuteistųjų. Nurodo, kad teigiamai žiūri į darbą, dirba už pataisos įstaigos ribų. A. G. teigimu, teismas neatsižvelgė į jo pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, apelianto rizikos rodiklis pagal „OASys“ metodika tik 35 balai, o įstaigos administracija jį charakterizuoja tik teigiamai. A. G. nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad jam taikius lygtinį atleidimą būtų pažeista resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą manydamas, kad nuteistasis toliau linkęs daryti nusikaltimas veikas. A. G. teigia, kad teismas neteisingai vertino byloje esančius faktus ir nepakankamai atsižvelgė į aplinkybes kurios turi esminės reikšmės sprendžiant dėl jo lygtinio paleidimo. Skunde pažymėta, kad prokurorė, atsiliepime dėl lygtinio paleidimo, pritaria Komisijos nutarimui ir siūlo jį tvirtinti. A. G. nurodo, kad galiojančių nuobaudų neturi, yra du kartus skatintas už gerą elgesį ir už dalyvavimą visuomeninėje veikloje, tęsia darbinę veiklą, nors iki nuteisimo nedirbo, bet paleistas į laisvę neatsisako registruotis darbo biržoje. Skunde pažymėta, kad lygtinai iš pataisos įstaigos paleistas asmuo privalo laikytis probacijos tarnybų nustatytų taisyklių. A. G. nurodo, kad jau yra atlikęs ½ paskirtos laisvės atėmimo bausmės, prašymą dėl lygtinio paleidimo yra pateikęs pirmą kartą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. G. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos teismas vadovaujasi BVK 8 str. įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, todėl vertinamas nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu taip pat ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą. Vien formaliųjų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne lygtinio paleidimo pagrindas. Vertinant lygtinio paleidimo galimybę, būtina konstatuoti, ar asmens atžvilgiu yra pasiekti visi jam parinktos ir skirtos bausmės tikslai, kurie sudaro pagrindą manyti, jog asmuo toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
BK 41 str. 2 d. yra apibrėžta bausmės paskirtis, kurios tikslai yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aukščiau aptartas aplinkybes.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, A. G. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas – yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, skatintas, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuobaudų neturi, skatintas du kartus. Vis dėlto šių aplinkybių nepakanka spręsti, jog įmanoma nuteistojo probacija šiuo metu jam taikant lygtinį paleidimą ir kad probacija gali būti sėkminga.
A. G. yra atlikęs didesnę dalį jam skirtos bausmės – iš skirtosios 7 metų laisvės atėmimo bausmės jam likę atlikti kiek daugiau nei treji metai, tačiau pažymėtina, jog atlikta įstatyme numatyta bausmės dalis nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, nes lygtinis paleidimas taikomas tik padarius išvadą, jog galima tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Apie tai sprendžiama iš jau anksčiau nurodytų aplinkybių visumos, todėl teismas pagrįstai įvertino tiek veikos, už kurią A. G. atlieka bausmę, pavojingumą, tiek ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, nuteistojo asmenybę, charakterio savybes. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, nuteistasis atlieka bausmę už tyčinį nužudymą. Padaryta veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Apygardos teismas pažymi, kad veikos pavojingumą, o kartu ir nuteistojo pavojingumą visuomenei, kurį svarbu įvertinti ir sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, apibūdina padarytos veikos pobūdis – padarytas labai sunkus, tyčinis, smurtinis nusikaltimas, kas rodo žymiai didesnį nuteistojo pavojingumą.
Vertinant probacijos galimybes taikant lygtinį paleidimą taip pat svarbus ir nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo mąstymas, kurie leidžia spręsti apie nuteistojo vertybes ir požiūrį į jo atžvilgiu taikomą priežiūrą, apribojimus. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, A. G. nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, bendrininkų grupėje, būdama apsvaigęs nuo alkoholio, stokoja savikritiškumo, pagrindiniai nuteistojo rizikos veiksniai, didinantys smurtinių nusikaltimų padarymo tikimybę ateityje, yra smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu bei savivokos stoka. Šios aplinkybės, net ir įvertinus tai, kad A. G. atliko iš tiesų nemažą dalį bausmės, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, buvo skatintas, kaip pažymėjo savo skunde, teigiamai žiūri į darbą, nepriekaištingai elgiasi, pagrįstai leidžia abejoti tuo, kad nuteistasis, būdamas jau šiuo metu lygtinai paleistas nebenusikals ir laikysis įstatymų. Visos šios aplinkybės svarbios sprendžiant dėl galimybės sėkmingai pasiekti bausmės tikslus taikant lygtinį paleidimą. Apylinkės teismas pagrįstai į jas atsižvelgė bei tinkamai įvertino, kaip šiuo metu trukdančias pagrįstai manyti, kad nuteistojo probacija taikant lygtinį paleidimą gali būti sėkminga.
Aukštesnysis teismas pažymi, kad bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustas laisvės atėmimu.
Aukštesnės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nors skunde nuteistasis pažymi, jog klausimas dėl jo lygtinio paleidimo svarstomas pirmą kartą, tačiau vertinant, ar bausmės tikslai yra pasiekti, šio klausimo svarstymų skaičius įtakos neturi.
Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus A. G. jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo, nepaisant to, jog procedūrinių pažeidimų priimant nutarimą nepadaryta. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo bei prokuroro atsiliepimas neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą.
Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, jog teismas nepažeidė įstatymų reikalavimų tikrinant Komisijos nutarimo pagrįstumą, tinkamai įvertino visas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo A. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.