Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. G. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą, panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2011-03-28 Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 2 d., 284 str. 1 d., 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo. 2011-12-08 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2011-03-28 nuosprendžio dalis dėl nuteisimo pagal BK 284 str. 1 d., 92 str. 1 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 1, 4, 5 p. panaikinta ir priimtas nuosprendis: pagal BK 129 str. 2 d. 2 p., 8 p. paskirta 6 metų laisvės atėmimo. BK 63 str. 1, 4 p. ši bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2011-03-28 nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 180 str. 2 d., galutinė bausmė – 7 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2011-12-20, bausmės pabaiga – 2018-11-20.

2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Komisija nutarė taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taikant šias baudžiamojo poveikio priemones: per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neišeiti iš namų nuo 20 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; nesilankyti vietose, kur yra vartojamas alkoholis.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartimi Komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė, kadangi išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti tikslai, nėra pagrindo.

A. G. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį ir prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį, taikant lygtinį paleidimą. Nurodo, kad nesutinka su teismo nutartimi, nes jos argumentai neįrodyti. Likusi neatliktos bausmės dalis nėra didelė. Lygtinio paleidimo metu bus prižiūrimas kitos institucijos ir taip daug greičiau galima integruotis į visuomenę. Teismas nevertino, jog apeliantui yra leista vykti be sargybos už pataisos įstaigos ribų nuo 2014 m. Tai įrodo, jog yra pasitaisęs. Turi tris paskatinimus. Tik vieną kartą pažeidė vidaus tvarką ir buvo nubaustas ne bauda, o papeikimu, t.y. padarytas nežymus nusižengimas. Tai, kad dirba už pataisos namų ribų daugiau nei vienerius metus, įrodo, jog yra pasitaisęs, nebelinkęs nusikalsti ir gali integruotis į visuomenę. Civilinis ieškinys apeliantui nėra pareikštas. Įvertino, jog negalima pasiduoti draugų įtakai. Alkoholiu nepiktnaudžiavo, yra nusprendęs nevartoti alkoholio. Yra linkęs dirbti ir išėjęs į laisvę ieškos darbo.

Atsiliepimas negautas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. G. skundas atmetamas.

2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818, tarp kita ko, buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Įgyvendinant pakeisto BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253¹, 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820, buvo pakeistos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytame BPK 360 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad BVK nuostatos taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos (BVK 3 straipsnio 1 dalis), nuteistojo skundas aukštesniajam teismui nagrinėtinas taikant pakeistas tiek BVK, tiek ir BPK nuostatas.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija, nors ir svarsčiusi nuteistojo A. G. prašymą dėl lygtinio paleidimo, dar galiojant ankstesnėms BVK nuostatoms, išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis A. G. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Bylos duomenys patvirtina, kad A. G. įvykdė 2015-05-14 individualų socialinės reabilitacijos planą (programą), kuriame buvo numatyta: tęsti darbinę veiklą pataisos įstaigoje; nepažeidinėti nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų; aktyviai dalyvauti socialinės reabilitacijos programose (b.l. 13). Tačiau vis tik pažymėtina, jog 2015-04-30 nuteistasis vieną kartą pažeidė, įstaigoje nustatytą tvarką, tačiau nuobauda neskirta - apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje. Pažymėtina, jog A. G. yra per bausmės atlikimo laikotarpį paskirti du paskatinimai, tačiau jie skirti iki įstaigos nustatytos tvarkos nesilaikymo. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. G. priklauso žemos rizikos grupei – jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 35 balai. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2015m. kovo 31 d. Komisijai svarstant A. G. prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, buvo nustatytas tas pats -35 balų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas ( pagal „OASys“ metodiką). Tai reiškia, kad nusikalstamo elgesio rizika nors išliko ir žema -35 balai, tačiau pažymėtina, jog ji visiškai nekito teigiama linkme, tai reiškia, jog nėra pažangos. Todėl, nors nuteistasis skunde nurodė savo pastangas taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus, tačiau pažangos nebuvimas yra vienu iš kriterijų, vertinant ar yra pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog pagrindiniais nuteistojo A. G. kriminogeniniais veiksniais išlieka piktnaudžiavimas alkoholiu, mąstymas ir elgesys, lėšų tvarkymas ir pajamos bei išsilavinimas, mokymas (b.l. 14).

Apeliantas skunde akcentuoja, jog jis aktyviai dalyvavo įvairiose mokymo programose ir dirba už pataisos įstaigos ribų. Teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Bylos duomenys parodo, kad A. G. savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau stabilus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas ( 35 balai) ir vidaus tvarkos pažeidimas (nors nuobauda ir nebuvo skirta) nerodo jokios pažangos ir siekio riziką sumažinti, todėl nuteistojo skunde nurodyti elgesio pokyčiai nesudaro pagrindo išvadai, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pažanga mažinant riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

nuteistojo A. G. skundą atmesti, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.