- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-27
- Bylos Nr.
- e2-3218-1137/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01060-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kalnius
- Ieškovas
- Z. K.
- Atsakovas
- A. K., D. K.
- Trečiasis asmuo
- VĮ Nacionalinė žemės tarnyba prie, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos
- Advokatai
- Gražina Mauručaitienė, Eglė Tamašauskaitė
nedalyvaujant trečiojo asmens VĮ Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atstovui ir trečiojo asmens Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. K. ieškinį atsakovėms A. K. ir D. K., tretieji asmenys VĮ Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, dėl kelio servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė Z. K. 2023 m. kovo 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama nustatyti atsakovėms A. K. ir D. K. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), atlygintiną kelio servitutą, suteikiantį teisę ieškovei važiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku ir taku gyvuliams varyti (viešpataujantį) pagal matininko K. B. 2023 m. vasario 22 d. parengtą projektą; priteisti iš ieškovės Z. K. atsakovėms A. K. ir D. K. už kelio servituto nustatymą lygiomis dalimis po 500 eurų. Priteisti iš atsakovių lygiomis dalimis ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Savo ieškinį iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis:
1.1 B. K. buvo ieškovės brolis. Jie daugiau kaip 30 metų gyveno greta. Bendru susitarimu pasidarė kelią, kuris per B. K. priklausantį žemės sklypą vedė į ieškovei priklausančią sodybą, o tolimesnę kelio atkarpą per ieškovei priklausantį žemės sklypą vedė į B. K. priklausančia sodybą. Ieškovei priklausančioje (duomenys neskelbtini) dalyje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2007-06-20 Apskrities viršininko įsakymu, minėtai kelio atkarpai buvo nustatytas kelio servitutas, teisė važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis). B. K. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2008-11-05 Apskrities viršininko įsakymu taip pat buvo nustatytas kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis). Abu bendru žodiniu susitarimu padarė kelią, išpylėme gruntą, smėlį, skaldą, nuolatos jį prižiūrėdavome ir remontuodavome. Keliu ieškovė ir jos brolis naudojosi daugiau kaip trisdešimt metų, t. y. iki brolio B. K. mirties. Tačiau buvo likusi kelio dalis, jungianti aukščiau minėtus servitutinius kelius ir einanti per B. K. priklausantį žemės sklypą į ieškovei nuosavybės teise priklausančius statinius, kuri nebuvo įregistruota servitutu.
1.2 Buvo sutarę, kad B. K. įregistruos servitutą, tačiau taip iki mirties šio pažado neįvykdė. Po jo mirties atsakovė A. K. pradėjo trukdyti ieškovei patekti į savo nuosavybę, užstatydama ant kelio įvairias kliūtis.
1.3 Matininkas K. B. paskaičiavo, kad atlygintino servituto suma būtų 382,15 Eur. Ieškovė sutinka sumokėti atsakovėms lygiomis dalimis 1000 Eur, kiekvienai po 500 Eur. Mano, kad jos siūloma kompensacijos suma yra tikrai adekvati ir tinkama ir kelis kartus viršija pagal taikomą apskaičiavimo metodiką priklausančią atsakovėms pinigų sumą.
1.4 Teismo posėdžio metu ieškovė savo reikalavimus palaikė. Nurodė, kad jai yra trukdoma patekti į jos sklypą įprastu keliu. Žino apie kitą kelio servitutą, tačiau jis nėra patogus ir veda iki kaimyno kiemo. Mano, kad kitu nustatytu servitutu naudotis negali.
Atsiliepimas
2. Atsakovės A. K. ir D. K. 2023 m. balandžio 6 d. atsiliepimu ir rašytiniais paaiškinimais į pareikštą ieškinį prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Savo atsiliepimą iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis:
2.1 Matininko K. B. parengtas projektas neatitinka realios situacijos, nes nėra aiškiai nurodyta, kokia dalimi konkrečiai siekiama nustatyti servitutą. Ieškovė prašo nustatyti servitutą 4,54 metro pločio žemės sklypo daliai, tačiau išmatavus kelio plotį akivaizdu, jog plane nurodomas žemės dalies plotis neatitinka realios situacijos.
2.2 Teikiant ieškinį dėl servituto nustatymo, ieškovė turėjo pateikti kvalifikuotai paruoštą planą (schemą), kuriame turi būti nurodyti servituto dydžiai ir kiti duomenys, tačiau tokio plano nepateikė.
Šalies argumentai
2.3 Ieškovė, prašydama priteisti atsakovėms už kelio servituto nustatymą po 500 eurų, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes prašomas nustatyti servitutas nėra žemės ūkio paskirties žemės sklype. Atsakovės nesutinka su jokia kompensacija, nes namų valdos sklypas yra ne tik nuosavybė, bet ir buvusio valdos savininko, atsakovių sutuoktinio ir tėčio atminimas ir nuosavybė.
2.4 Kaip matyti iš bylos medžiagoje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (ieškinio priedas) ir pridedamo 2007 m. balandžio 13 d. (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-1399 (Priedas Nr. 3), ieškovei Z. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) dalys 1,8064 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 1,8064 ha, ir kurio tinkamam naudojimui pagal paskirtį (patekimui į kitos paskirties žemės sklypą) dar 2007 m. balandžio 13 d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymu „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų Panevėžio rajone pertvarkymo (sujungimo ir atidalijimo) projekto patvirtinimo, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, servitutų bei vertės nustatymo“ Nr. Ž-1399 buvo nustatytas kelio servitutas (kodas (duomenys neskelbtini)) - teisė važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis daiktas - žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,0930 ha ploto keliu, plane pažymėtu simboliu „S1“. Toks nustatytas privažiavimui į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas kelio servitutas, pažymėtas simboliu „S1“ matosi ir ieškovės pateiktame šio žemės sklypo plane (ieškinio priedas). Kaip matyti iš pridedamų įrodymų (žemėlapių ir Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų dėl servitutinio kelio lokacijos (Priedas Nr. 1 ir Priedas Nr. 2)), taip pat minėto 2007 m. balandžio 13 d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-1399 turinio, šiuo įsakymu buvo nustatytas ieškovės Z. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aptarnaujantis kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis daiktas - žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,0930 ha ploto keliu, plane pažymėtu simboliu „S1“, kuris per kitiems asmenims priklausančius privačius žemės sklypus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), anksčiau priklausiusius P. K. ir B. G.) tęsiasi iki pat pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės (rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)).
2.5 Priešingai nei teigia ieškovė, nustatytas servitutinis kelias neateina iki jos sodybos ribos, kurioje yra daržas, t. y. iš tiesų jis ateina iki ieškovės naudojamos sodybos dalies, kurioje nėra jokio daržo, kas, beje, matyti iš pridedamos NTR žemėlapių ortofotografijos (Priedas Nr. 2) ir privažiavimo keliuko išsidėstymo (Priedas Nr. 11).
2.6 Kaip matyti iš bylos medžiagoje esančio atsakovės A. K. pateikto dar 2007 m. liepos 5 d. matininkui adresuoto B. K. pareiškimo, jis aiškiai nurodė, kad neduoda sutikimo kelio, esančio ant jo žemės, daryti servituto ir juo naudotis, o B. K. NŽT prie Žemės ūkio ministerijos ir Panevėžio apskrities viršininko administracijai adresuotame 2007 m. liepos 5 d. pareiškime taip pat nurodyta, kad jis prašo paaiškinti, kaip atsirado bendro naudojimo kelias ant jo nuosavos žemės, jeigu jis tam sutikimo nedavė, ko pasekoje buvo ištaisytos galimai dėl ieškovės Z. K. apgaulės ar kadastrinius matavimus atlikusio matininko apsirikimo padarytos klaidos kadastre.
2.7 Ieškovė niekaip neprisidėjo prie kelio įrengimo, remonto ar priežiūros. Neturėjo galimybių net nušienauti kelio pakraščių. O kai kelias, dėl gamtinių sąlygų tapdavo nepravažiuojamas, ieškovė važiuodavo į savo sklypą šiaurinėje pusėje esančiu ir jai priklausančiu keliu;
2.8 Ieškovė teigia, kad atsakovės sudaro kliūtis ieškovei su sutuoktiniu pasiekti pagrindinį kelią, patekti į parduotuvę ar pas gydytojus. Tačiau tai netiesa, nes minėtu keliu, nuo šiaurės pusės, gali važiuoti ir sunkioji technika, pakrauta trąšomis ar cheminėmis medžiagomis su didelėmis talpomis, cisternomis, sveriantys daugiau nei 30 tonų ir nurodytame kelyje nepalieka jokių žymių (provėžų). Tuo labiau ieškovė šiuo keliu be jokių problemų gali važiuoti ir lengvąja technika;
Atsiliepimas
2.9 Teismo posėdžio metu atsakovės palaikė savo atsiliepimuose ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytas aplinkybes, iš esmės naujų aplinkybių nenurodė.
3. 2023 m. gegužės 24 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ginčo vietovėje yra numatyta įgyvendinti Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuva ir Latvija statyba, tačiau ginčo sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) į šį projektą įtrauktas nebuvo, o tik šalia esantis sklypas (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dabartinis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Įgyvendinant projektą, esamas kelias (įvaža) į ginčo šalių sklypus, kuriame planuojama nustatyti servitutą, liks. Projekto įgyvendinimas neturės įtakos šios bylos išnagrinėjimo rezultatui. Prašė bylą nagrinėti Ministerijos atstovams nedalyvaujant.
4. 2023 m. gegužės 26 d. trečiasis asmuo byloje VĮ Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad numatomi geležinkelio tiesimo darbai, jokios įtakos ginčo šalių teisėms patekti į žemės sklypus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), per dabar esantį keliuką sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neturės. Nebus panaikinta šalių galimybė patekti į savo žemės sklypus, nes į abu žemės sklypus yra atskiri privažiavimai. Sprendimą dėl ieškovės keliamų reikalavimų prašo priimti atsižvelgiant į bylos aplinkybes. VĮ Nacionalinė žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovas, nagrinėjant šią bylą, nedalyvaus.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Nustatytos faktinės bylos aplinkybės
5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 8,4100 ha dydžio žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), taip pat 11348/18064 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Šioje žemės sklypo dalyje yra ir ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas: pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2d. kitų inžinerinių statinių - šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas, ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai - pavėsinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
6. Ieškovės broliui, B. K., kuris mirė (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė 1.8265 ha dydžio žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) savivaldybėje.
7. Po B. K. mirties, jo turtą pagal Testamentų registro išrašą paveldėjo sutuoktinė - A. K. ir dukra D. K.. Ieškovė su savo broliu daugiau kaip 30 metų gyveno greta.
8. Ieškovei priklausančioje 11348/18064 dalyje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2007-06-20 apskrities viršininko įsakymu, minėtai kelio atkarpai buvo nustatytas kelio servitutas, teisė važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis).
9. B. K. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2008-11-05 apskrities viršininko įsakymu taip pat buvo nustatytas kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis).
10. 2007 m. balandžio 13 d. (duomenys neskelbtini) viršininko įsakymu „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų (duomenys neskelbtini) rajone pertvarkymo (sujungimo ir atidalijimo) projekto patvirtinimo, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, servitutų bei vertės nustatymo“ Nr. Ž-1399 buvo nustatytas kelio servitutas (kodas (duomenys neskelbtini)) - teisė važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis daiktas - žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,0930 ha ploto keliu, plane pažymėtu simboliu „S1“. Toks nustatytas privažiavimui į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas kelio servitutas, pažymėtas simboliu „S1“ matosi ir ieškovės pateiktame šio žemės sklypo plane (ieškinio priedas). Šiuo įsakymu buvo nustatytas ieškovės Z. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aptarnaujantis kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis daiktas - žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,0930 ha ploto keliu, plane pažymėtu simboliu „S1“, kuris per kitiems asmenims priklausančius privačius žemės sklypus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), anksčiau priklausiusius P. K. ir B. G.) tęsiasi iki pat pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės (rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).
Dėl servituto nustatymo pagrindų
11. Šioje byloje iš esmės ieškovė siekia nustatyti kelio servitutą atsakovėms priklausančiame žemės sklype, tam, kad ji galėtų patekti sunkiasvore technika į savo valdomą sklypą.
12. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.
13. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas CK 4.126 straipsnio pagrindu nustatomas esant dviem sąlygoms: kai yra savininkų nesutarimas ir būtinybė nustatyti servitutą tam, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį.
14. Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga viešpataujančiojo daikto ir daiktų, kuriuos prašoma nustatyti kaip tarnaujančiuosius, savininkų interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-2-1075/2019, 19 punktas).
15. Nuosekliai išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl servitutų nustatymo nurodoma, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018, 23 punktas).
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019 18 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
17. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, būtent asmeniui, reikalaujančiam servituto nustatymo, tenka įrodinėjimo našta ir pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui (CPK 12 ir 178 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties byloje Nr. 3K-3-94-248/2016 14 punktą; 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021 57 punktą).
18. Kaip matyti iš bylos medžiagoje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo ir 2007 m. balandžio 13 d. (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-1399 (rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 3), ieškovei Z. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 11348/18064 dalys 1,8064 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 1,8064 ha, ir kurio tinkamam naudojimui pagal paskirtį (patekimui į kitos paskirties žemės sklypą) dar 2007 m. balandžio 13 d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymu „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų Panevėžio rajone pertvarkymo (sujungimo ir atidalijimo) projekto patvirtinimo, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, servitutų bei vertės nustatymo“ Nr. Ž-1399 buvo nustatytas kelio servitutas (kodas (duomenys neskelbtini)) - teisė važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis daiktas - žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,0930 ha ploto keliu, plane pažymėtu simboliu „S1“. Toks nustatytas privažiavimui į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas kelio servitutas, pažymėtas simboliu „S1“ matosi ir ieškovės pateiktame šio žemės sklypo plane. Kaip matyti iš pridedamų įrodymų (žemėlapių ir Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų dėl servitutinio kelio lokacijos (Priedas Nr. 1 ir Priedas Nr. 2)), taip pat minėto 2007 m. balandžio 13 d. (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-1399 turinio, šiuo įsakymu buvo nustatytas ieškovės Z. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aptarnaujantis kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis daiktas - žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,0930 ha ploto keliu, plane pažymėtu simboliu „S1“, kuris per kitiems asmenims priklausančius privačius žemės sklypus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), anksčiau priklausiusius P. K. ir B. G.) tęsiasi iki pat pagrindinės Naujamiesčio gatvės (rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).
19. Kaip visiškai pagrįstai pažymėjo ir atsakovių atstovė, toks nustatytas kelio servitutas reiškia, kad ieškovei Z. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), turi atskirą dar 2007 m. balandžio 13 d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. Ž-1399 nustatytą servitutinį kelią - privažiavimą nuo šio žemės sklypo iki rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) (kelio numeris (duomenys neskelbtini)) kartu su servitutais nustatytais žemės sklypams unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje esantys duomenys (fotonuotraukos) ir šalių teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai, taip pat ir ieškovės teikti paaiškinimai, patvirtina, kad šis servitutinis kelias yra naudojamas, juo važiuoja įvairus transportas. Net ieškovės pašto dėžutė yra būtent šio dar 2007 metais nustatyto servitutinio kelio atkarpoje, juo važiuoja aptarnaujančios transporto priemonės pas ieškovę (rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 9), tad ieškovė turi galimybę naudoti šį kelią tam, kad patekti į savo žemės sklypo dalį, todėl nėra teisinio pagrindo, juolab objektyvios būtinybės nustatyti dar vieną kelio servitutą privažiavimui prie ieškovės žemės sklypo atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovei Z. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), būtų bendraturčių padalintas ir notarine tvarka patvirtintas taip, kad kokiu nors būdu trukdytų ieškovei patekti į savo sklypo dalį.
20. Civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis, be kita ko, subjektų lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principais, kurie aktualūs ir sprendžiant servituto nustatymą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad civiliniams teisiniams santykiams būdingas skirtingų subjektinių interesų egzistavimas ir kartu yra neišvengiama konkurencija tarp tokių interesų, o pirmiau įvardytų principų, kuriais, be kitų, grindžiami civiliniai teisiniai santykiai, taikymas reikalauja užtikrinti, kad, konkuruojant dviem skirtingiems subjektiniams interesams, būtų pasiekta tinkama, protinga tokių interesų pusiausvyra (tiek, kiek tokios pusiausvyros užtikrinimas yra objektyviai įmanomas), kad vienas interesas nebūtų suabsoliutintas ir be pagrindo iškeltas virš kito konkuruojančio intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-695/2019, 25 punktas). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad visais atvejais servituto teisė yra mažesnė už savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2013).
21. Įvertinus išdėstytą, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog galiojant 2007 m. balandžio 13 d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-1399 nustatytam servitutui ieškovė negali patekti į savo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. statinius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) per žemės sklypą Kadastro Nr.: (duomenys neskelbtini) ir, kad patekimui į šį sklypą yra būtina apsunkinti atsakovių kaip savininkų teisę į jų turimą žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė A. K. pateikė teismui duomenis apie patirtas 1600 euro bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė teikiant jai teisinę pagalbą. Teismas įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumą, posėdžių skaičių ir jų trukmę, atsakovės teiktus procesinius dokumentus, sprendžia, kad šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių. Dėl šio, iš ieškovės atsakovei priteistinos 1600 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).
23. Byloje taip pat susidarė 26,56 eurų išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai iš ieškovės valstybei priteistina 26,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 str. 1 d.).
24. 2023 m. kovo 30 d. nutartimi teismas nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo atsakoves A. K. gim. (duomenys neskelbtini). ir D. K. gim. (duomenys neskelbtini), netrukdyti ieškovei Z. K. a. k. (duomenys neskelbtini) naudotis atsakovėms priklausančioje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), dalyje įrengtu keliu, jungiančiu servitutinius kelius, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) plane, esančio (duomenys neskelbtini), pažymėtus indeksais „(duomenys neskelbtini),“ ir „(duomenys neskelbtini),“ iki šios bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos. Teismui ieškinį atmetus, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.). Įsiteisėjus šiam sprendimui, laikinosios apsaugos priemonės yra naikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 285-287 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės Z. K. ieškinį atsakovėms A. K. ir D. K. dėl kelio servituto nustatymo atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti iš ieškovės Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1600 eurų (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 26,56 Eur (dvidešimt šešis eurus ir 56 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.
Panaikinti 2023 m. kovo 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - įpareigojimą atsakovėms A. K. gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K. gim. (duomenys neskelbtini), netrukdyti ieškovei Z. K. a. k. (duomenys neskelbtini) naudotis atsakovėms priklausančioje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), dalyje įrengtu keliu, jungiančiu servitutinius kelius, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) plane, esančio (duomenys neskelbtini), pažymėtus indeksais „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ iki šios bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.