Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu („Zoom“ platformoje) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K. (V. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus apygardos teismo 2004 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 149 str. 2 d., 150 str. 2 d. – 3 metų laisvės atėmimu;

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. – galutine subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 11 d. nuosprendžiu pagal BK 138 str. 2 d. 10 p., 259 str. 1 d., 286 str. – 2 metų laisvės atėmimu,

bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis 2022 m. kovo 21 d., apie 14.40 val., viešoje vietoje – prie parduotuvės „Vynoteka“, (duomenys neskelbtini), tyčia įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. kitų asmenų akivaizdoje, būdamas prie minėtos parduotuvės lauko durų dešine koja vieną kartą spyrė nukentėjusiajam M. V. (M. V.) į sėdmenis, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką apie 14.42 val. kitų asmenų akivaizdoje metė akmenį į M. V. priklausančio automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio šalikelėje ties pastatu, (duomenys neskelbtini), esančiu netoli minėtos parduotuvės „Vynoteka“, galinį keleivio pusės 199,25 Eur vertės durų stiklą, dėl ko stiklas sudužo, ir tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

V. K. teismo posėdžio metu kaltę pripažino ir parodė, kad būdamas parduotuvėje elgėsi agresyviai, nes tuo metu turėjau problemų, buvo miręs dėdė, trys jam artimi asmenys. Jis patyrė stresą. Važiavo į parduotuvę nusipirkti cigarečių. Jam jų nepardavė, liepė užsidėti kaukę, kurios jis neturėjo. Jis užsitempė ant burnos maikę. Parduotuvėje nieko nebuvo, bet jam be kaukės cigarečių nepardavė. Jis nuėjo į kitą parduotuvę. Po to grįžo ir paklausė, kas parduotuvėje vyriausia, kodėl kitose normaliose parduotuvėse neturint kaukės jas duoda. Žodis po žodžio kilo konfliktas ir su M. Jie išėjo į lauką. Jis paklausė, ko šis nori. M. kažką pasakė ir išeidinėjo. Jis šį pastūmė spirdamas koją jam. Jam papurškė dujų. Jis nematydamas, kaip gynybinė reakcija, metė akmenį. Jis nenorėjo pataikyti į mašiną. Matė užmerktomis akimis, nes labai skaudėjo. Po to pėsčias nuėjo pas draugą. Pirmą dieną negalėjo vairuoti, skaudėjo akis, jis liko nakvoti pas draugą. Kitą diena sužinojo, kad buvo atvykusi policija, kad jo ieško. Jam reikėjo skristi, todėl išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kai jį surado, jis viską papasakojo. Iš karto dėl papurkštų dujų niekur nesikreipė. Po to, kai sužinojo, kad M. parašė pareiškimą, jis grįžo į Lietuvą ir parašė pareiškimą dėl jam purkštų dujų. Jis rugsėjo 10 d. atskrido į Lietuvą parašyti pareiškimą. Pripažįsta, kad spyrė vieną kartą į užpakalį, kad metė akmenį to nenorėdamas, automatiškai ir netyčia. Į langą jis nesitaikė ir nesitikėjo šį sudaužyti.

Iš tarnybinio pranešimo dėl įtariamojo asmenybės nustatymo matyti, kad įtariamasis naudojosi automobiliu „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis priklauso V. Ž.. Naudojantis policijos informacinėmis sistemomis, socialiniu tinklu „Facebook“ (kur rasta įtariamojo paskyra pavadinimu „V. K.“) bei sulygus su turimais įvykį užfiksavusiais vaizdo įrašais nustatyta, kad įvykio dieną į parduotuvę „Vynoteka“ automobiliu „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko V. K.. Asmuo atpažintinas pagal galvos ir veido bruožus, t. y. trumpai kirpti ir vietomis žilstelėję plaukai, taip pat iš bendrų veido, akių, antakių ir nosies bruožų (b. l. 43).

Iš tarnybinio pranešimo dėl bendravimo su autoserviso savininku matyti, kad 2022 m. gegužės 18 d., po liudytojo J. S. apklausos buvo susisiekta su jo apklausoje minėtu asmeniu – serviso savininku P. P. telefonu paaiškino, kad jo servisas yra (duomenys neskelbtini). P. taip pat paaiškino, kad V. K. yra jo pusbrolis, ir kad jis dviem savaitėm buvo paėmęs pasinaudoti šiame autoservise paliktą automobilį „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal P. žodžius, V. K. gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), ir kad jis buvo atvykęs į Lietuvą dviem savaitėm ir šiam laikotarpiui paprašė pasinaudoti minėtu automobiliu, ir P. jam leido (b. l. 50).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, dėl ko turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Vandališki veiksmai dažniausiai pasireiškia turto naikinimu ar gadinimu. Įžūlus elgesys, kaip vienas iš alternatyvių viešosios tvarkos pažeidimo būdų, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms elgtis įprastu būdu (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-310-942/2016). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, 2K-3-489/2018).

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė ir pripažįsta, kad V. K. būdamas viešoje visiems prieinamoje vietoje, prie parduotuvės tyčia įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir taip pažeidė viešąją tvarką. Kaltininko įžūlūs veiksmai kitų asmenų akivaizdoje pasireiškė fizinio smurto be pateisinamos priežasties panaudojimu nukentėjusiojo M. V. atžvilgiu, t. y spyriu nukentėjusiajam į sėdmenis, po ko tęsiant nusikalstamą V. K. atliko ir vandališkus veiksmus tyčia mesdamas akmenį į nukentėjusiojo M. V. automobilio durelių stiklą, dėl ko stiklas sudužo. Tokiu būdu V. K. demonstravo nepagarbą aplinkai bei aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, ką patvirtina tiek priverstinis parduotuvės darbuotojų įsikišimas, reikalinga policijos pareigūnų pagalba, sutrikdyta nukentėjusiojo laisvė elgtis sau įprastu būdu.

V. K. kaltę pripažino ir parodė, kad norėdamas stumtelėti įspyrė į sėdmenis M. V., kai šis išėjęs iš parduotuvės lipo laiptais. V. K. teigė, kad automobilio stiklą išdaužė nevalingai po to, kai jam buvo papurkštos dujos į akis, metant akmenį į automobilio pusę. Visgi, peržiūrėjus teisme vaizdo įrašą, kuriame aiškiai užfiksuota, kaip su akmeniu rankose prie automobilio pribėgęs V. K. būdamas nedideliu atstumu tyčia stipriai meta akmenį į nukentėjusiojo automobilio durelių langą ir iškart pabėga, kaltininkas pripažino savo kaltę visiškai. Tokius kaltinamojo parodymus atitinka ne tik jau minėtas vaizdo įrašas, bet ir nukentėjusiojo M. V. bei liudytojos E. G. parodymai apie konfliktą su kaltinamuoju ir jo pasekmes, nukentėjusiojo protokolo-pareiškime nurodytos aplinkybės, įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, byloje surinktos fotonuotraukos. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje ir yra pagrindas pripažinti, kad V. K. įvykio metu vieną kartą tyčia spyrė M. V. į sėdmenis, vėliau tyčia metė akmenį į M. V. automobilį ir išdaužė automobilio galinį keleivio durų stiklą, dėl ko yra neabejotinai kaltas ne tik dėl sukeltų pasekmių, bet ir viešosios tvarkos sutrikdymo.

Minėtų įrodymų visumos pagrindu teismas nustatė ir patvirtina tai, kad V. K. atliko fizinio smurto veiksmus prieš nukentėjusįjį M. V. viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje be teisėto pagrindo, kas atitinka jo įžūlaus elgesio turinį. Po ko, V. K. kitų žmonių akivaizdoje metė akmenį į nukentėjusiojo M. V. automobilį ir išdaužė keleivio pusės galinį stiklą. Teismas pripažįsta, kad V. K. nusikalto tyčiniais veiksmais, t. y. suprasdamas savo pavojingos veikos pobūdį, siekdamas suprantamų žalingų pasekmių sąmoningai smurtaudamas prieš nukentėjusįjį, dėl ko nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą bei tyčia paėmęs akmenį ir mesdamas jį į nukentėjusiojo M. V. automobilį, tokiu būdu išdauždamas nukentėjusiojo M. V. automobilio keleivio pusės galinį stiklą. Tokie V. K. objektyviai atlikti veiksmai viešumoje, kur privaloma laikytis viešo elgesio taisyklių ir moralės normų, sukeltos pasekmės ir objektai, į kuriuos buvo pasikėsinta (nukentėjusiojo sveikata, asmens kūno neliečiamumas, nuosavybė) įrodo jo tyčią, kuri pasireiškė elementarių elgesio taisyklių ir visuomenėje priimtų bendravimo dėsnių paniekinimu. V. K. viešoje vietoje kitų žmonių akivaizdoje įžūliai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, neteisėtai smurtavo prieš nukentėjusįjį M. V. ir metė akmenį į nukentėjusiojo automobilį, tokiu būdu sudaužė M. V. priklausančio automobilio keleivio pusės galinį stiklą, tokiais savo veiksmais ir sukeltomis pasekmėmis V. K. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, ką patvirtina priverstinis policijos pareigūnų iškvietimas ir atvykimas į įvykio vietą.

Įvertinus V. K. tyčinius veiksmus ir sukeltas pasekmes, paskatas joms, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo neteisėta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį kaip nusikalstamas viešosios tvarkos pažeidimas.

Teismas neturi pagrindo V. K. kaip baudžiamąja atsakomybe lengvinančią aplinkybę pripažinti tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo, nes visiškas kaltės pripažinimas iš kaltininko buvo išsakytas tik po visų įrodymų tyrimo, iš pradžių neigiant kaltę dėl tyčios ir pripažįstant kaip tyčinius tik dalį savo veiksmų. Kita vertus, teismas įvertinęs nukentėjusiojo elgesį purškiant ašarines dujas kaltininkui ir dėl to sukeltas pasekmes nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu turi pagrindą kaip V. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažinti tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

V. K. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta.

Nagrinėjant bylą teisme buvo gautas prašymas dėl V. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kartu su susitarimu dėl susitaikymo BK 38 straipsnio nustatyta tvarka.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą aiškiai pasisakyta, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra tik teismo teisė, o ne pareiga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-553/2004, 2K-347/2010, 2K-206-697/2015).

V. K. padarė BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą, kuris savo pobūdžiu remiantis įstatymu priskiriamas tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Teisiamojo posėdžio metu V. K. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, tačiau dėl savo veiksmų nebuvo nuoširdus, duodamas parodymus siekė švelninti kaltės turinį.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas žalai atlyginti, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018 ir kt.).

Išnagrinėjus bylą teismas nustatė, kad šio proceso metu kaltininkas V. K. nebuvo nuoseklus. Vertinant jo parodymus ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad V. K. nuo pradžių iš esmės neigė savo kaltę dėl tyčios, o veiksmus dėl automobilio durų stiklo išdaužimo apskritai apibudino ir įvardijo kaip jo neatsargumą. Tokiu būdu ikiteisminio tyrimo metu ir pirminiais parodymais teisme kaltininkas nebuvo linkęs kaltę pripažinti, ir tai padarė tik pamatęs filmuotą medžiagą ir joje užfiksuotus savo kitokius veiksmus, nei nurodytus jo paties parodymuose. Dėl to yra pagrindas pripažinti, kad kaltininko prisipažinimas nebuvo nuoširdus ir išprovokuotas tik teismo atlikto pilno įrodymų tyrimo turinio, savo neteisėtus veiksmus V. K. nėra įvertinęs kritiškai, nėra padaręs dėl jų reikalingų ir būtinų išvadų tam, kad ateityje jis tikrai nebenusikalstų.

Kita vertus, teismui pateiktas susitarimas dėl susitaikymo akivaizdžiai nėra nuoširdus ir besąlygiškas. Kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimu V. K. sutinka atlyginti M. V. sutarto dydžio turtinę ir neturtinę žalą. Teismas nustatė, ką savo parodymais pripažino nukentėjusysis teisme, kad M. V. sutiko susitaikyti su V. K. iš esmės tik dėl to, kad nukentėjusiajam ateityje būtų nutrauktas jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ašarinių dujų panaudojimo V. K. atžvilgiu. Toks kaltininko ir nukentėjusiojo susitaikymas yra sąlyginis ir nenuoširdus savo turiniu, dėl ko lieka abejonių, ar tinkamai įgyvendinta jau minėta BK 38 straipsnyje numatyta sąlyga dėl nukentėjusiojo ir kaltininko tikro susitaikymo.

Teismas atsižvelgia ir vertina tai, kad V. K. laikomas neteistu, tačiau nusikalto ne pirmą kartą, padarytos nusikalstamos veikos metu elgėsi sąmoningai pavojingai, po žodinio konflikto parduotuvėje lauke laukė nukentėjusiojo, o šiam einant pro šalį vaiko akivaizdoje žemino tėvą spirdamas šiam į sėdmenis. Net ir po to kaltininkas nenurimo, tęsė nusikalstamą veiką, ėjo link nukentėjusiojo ir ieškojo chuliganiško preteksto konfliktui tęsti, o nukentėjusiajam pasipriešinus kaltininkas neadekvačiai ne tik nenutraukė įžūlių savo veiksmų, bet ir ėmėsi vandališko elgesio žalodamas ir nukentėjusiojo turtą. Tokie faktiniai duomenys apie kaltininko asmenybę, padarytos veikos turinys ir intensyvumas nesuteikia pagrindo teismui pripažinti, kad V. K. ateityje tikrai laikysis privalomų teisės normų reikalavimų ir neabejotinai nebenusikals.

Teismo vertinimu, net ir įvykęs baudžiamasis procesas pats savaime neturėjo teigiamos įtakos kaltininko korekcijai, neprivertė asmenį padaryti teisingas išvadas, suformuoti būtinas nuostatas dėl privalomų teisės normų vykdymo, ką galimai įtakojo V. K. dalyvavimas procese ne tiesiogiai, bet nuotoliniu būdu. Tokiu būdu visų minėtų aplinkybių visuma verčia teismą pripažinti, kad V. K. neturėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 38 straipsnio nuostatas dėl jo susitaikymo su nukentėjusiu asmeniu.

Kitų įstatymo numatytų pagrindų dėl V. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė. Dėl to skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, V. K. kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, nusikaltimo baigtumą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

V. K. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalto teistumui išnykus, tačiau naują nusikaltimą padarė būdamas praeityje teistas Lietuvos Respublikoje 3 kartus, užsienyje (Prancūzijoje) 1 kartą (b. l. 76-78), per vienerių metų laikotarpį administracine tvarka Lietuvoje baustas nebuvo (b. l. 80), jis yra (duomenys neskelbtini), deklaruojantis savo gyvenamą vietą Lietuvoje, tačiau faktiškai gyvenantis ir dirbanti (duomenys neskelbtini). Teismas nenustatė baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pripažino vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Atsižvelgdamas ir vertindamas visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas siekdamas tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo mato galimybę ir pagrindą V. K. kaip dirbančiam asmeniui skirti baudos bausmę, jos dydį nustatant pagal BK 47 straipsnio nuostatas.

Nukentėjusysis M. V. tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 353,59 eurų turtinės žalos ir 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 24-26). Teisme savo reikalavimą dėl bendros turtinės ir neturtinės žalos dydžio ieškovas sumažino iki 1000 eurų.

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Visais atvejais žalos turinys, pagrindas ir dydis turi būti ne deklaruojami, bet įrodyti pagrįstais duomenimis.

Spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo klausimą teismas nustatė, kad M. V. prašo priteisti automobilio remonto sąmatą – 353,59 eurus. Tyrimo metu ieškovas pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą-faktūrą, iš kurios matyti, kad automobilio remonto kaina su PVM – 353,59 eurų (b. l. 25). Prie minėtos sąskaitos-faktūros yra prisegtas kvitas, iš kurio matyti, kad suteiktos automobilio remonto paslaugas yra apmokėtos. Teismas pripažįsta, jog turtinė žala ieškovo automobiliui buvo padaryta, šios žalos pobūdis ir turinys yra priežastiniu ryšiu susijęs su kaltininko V. K. veiksmais ir kalte.

M. V. civiliniame ieškinyje nurodė, kad tiek jis, tiek jo žmona L. V. patiria labai stiprią moralinę ir psichologinę traumą, taip pat su laiku pastebėjo, kad jų sūnus E. V. (E. V.) patyrė psichologinę traumą. Atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes bei į tai, kad buvo pasikėsinta stipriai sutrikdyti jo sūnaus sveikatą ar net netyčia nužudyti savo ir šeimos moralinę žalą vertino 10 000 eurų. Pažymėtina, kad šiuo atveju deklaruojama neturtinė žala dėl L. V. ir E. V. nebuvo įrodyta, pareikštas ieškovo reikalavimas dėl jos neatitiko BPK 109 straipsnio nuostatų. Tuo tarpu dėl sau padarytos neturtinės žalos nukentėjusysis teisme reikalavimą sumažino iki 646,41 Eur sumos.

V. K. nurodyto dydžio tiek turtinę, tiek neturtinę žalą pripažino ir sutiko atlyginti. Reikalaujama atlyginti turtinė žalą byloje visiškai įrodyta, o susitarimu nustatytas neturtinės žalos dydis tik nukentėjusiajam M. V., kurį sutiko atlyginti kaltininkas, atitinka teisingumo ir protingumo principus. Dėl to teismas mato pagrindą reikalavimą dėl 353,59 eurų turtinės žalos ir 646,41 eurų neturtinės žalos tenkinti visiškai ją nukentėjusiajam priteisiant iš žalą padariusio ir už ją atsakingo V. K..

Bylos nagrinėjimo metu teisme buvo gauti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas ir pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos 188,33 eurų išlaidų priteisimo už teisinę pagalbą V. K..

Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal anksčiau suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą būtino gynėjo dalyvavimo atvejais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nebuvo priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015). Nagrinėjamu atveju teismas remiantis įstatymu nustatė būtinus gynėjo dalyvavimo procese pagrindus nagrinėjant proceso kalbos nemokančio asmens V. K. bylą. Teismas atsižvelgęs į nuteistojo turtinę padėtį ir skirtą bausmę sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltininko padėtį, nes gynėjas procese dalyvavo ne dėl V. K. noro, bet privalomų įstatymo nuostatų. Dėl to prašymas dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltininko V. K. netenkintinas.

V. K. tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 68-69) – kaltininkui gyvenant (duomenys neskelbtini) naikintina kaip nebereikalinga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi

nusprendė:

V. K. (V. K.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti 70 MGL (3 500 eurų) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti.

Iš V. K. M. V. (M. V.) naudai priteisti 353,59 Eur (tris šimtus penkiasdešimt tris eurus ir penkiasdešimt devynis euro centus) turtinės žalos ir 646,41 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt šešis eurus ir keturiasdešimt vieną euro centą) neturtinės žalos atlyginimą.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš V. K..

Nuosprendžiui įsiteisėjus CD laikmeną su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.