- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-24
- Bylos Nr.
- TA-443-821/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01752-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Iveta Pelienė (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- S. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas S. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 70 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:
2.1. Nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2022 m. gegužės mėn. jis buvo kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, ir ten buvo laikomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Visose kamerose tualetas buvo gyvenamosiose patalpose, atskirtas ne aukštesne nei 1,5 m aukščio sienele, įėjimas atsikirtas užuolaida, nebuvo jokios kabinos.
2.2. Administracijai pareiškėjas buvo pateikęs prašymą, kuriame nurodė, kad užuolaida neužtikrina jo privatumo, kaip tikrame tualete, nes pilnai neužsitraukia, labai trukdosi, atsiremia į kojas, lieka tarpas, per kurį jis yra matomas tiek stebinčių prižiūrėtojų, tiek kartu kameroje esančio asmens. Pareiškėjas jautė diskomfortą, patyrė gilius dvasinius, psichologinius išgyvenimus. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti bei nurodė šiuos argumentus:
3.1. Šiaulių TI prašė taikyti ieškinio senaties terminą pareiškėjo skundo reikalavimams.
3.2. Pareiškėjas Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2022 m. balandžio 14 d. buvo laikomas įstaigoje kamerose Nr. 71,72,75, kameroje būdavo 1-2 asmenys.
3.3. Sanitarinis mazgas kameroje įrengtas pagal teisės aktų reikalavimus. Įėjimas atitvertas durimis (kameroje Nr. 71) ar užuolaida (kamera Nr. 75), kas užtikrina privatumą. Kameroje Nr. 72 įėjimas į sanitarinį mazgą neatitvertas, tačiau pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas vienas, nuo durų pusės stebėti, kas yra sanitarinio mazgo viduje, neįmanoma, tad privatumo pažeidimo nebuvo. Imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą iki lubų nėra, jis yra atitvertas iš keturių pusių OSB plokšte, įėjimas uždengtas, tad stebėti besinaudojančio sanitariniu mazgu asmens galimybės nėra, to negali padaryti nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai Jokių duomenų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją, byloje nėra.
3.4. Atsakovo atstovas nurodė naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl privatumo užtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu Šiaulių TI.
3.5. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.
II.
4. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
5. Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį, 6.250 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnį.
6. Teismas, atsižvelgęs į CK 1.125 straipsnio 8 dalį, konstatavo, kad pareiškėjas, nuo 2019 m. gegužės 6 d. Šiaulių tardymo izoliatoriuje, elgdamasis apdairiai ir protingai, galėjo sužinoti ir turėjo realią galimybę išsiaiškinti higienos normų ir kitų teisės aktų, kurie reguliuoja bausmės atlikimą laisvės atėmimo vietose, reikalavimus, išdėstytus Lietuvos Respublikos priimtuose teisės aktuose, kurie skelbiami lietuvių kalba. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Europos žmogaus teisių konvencijoje yra numatyta absoliuti teisė nepatirti nežmogiško elgesio, ir jai negali būti taikomi jokie apribojimai, ieškinio senatis tam nėra numatyta, tad jos taikyti negalima. Teismas pažymėjo, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija nereglamentuoja ieškinio senaties klausimų, o Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, jog teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo.
7. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovo prašymu yra taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant terminą skaičiuoti nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2022 m. rugsėjo 23 d. (spaudas ant voko.), ir tai reiškia, kad taikant senaties terminą, pareiškėjui, nustačius valstybės pareigą atlyginti neturtinę žalą, ji galėtų būti priteistina už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 23 d.
8. Teismas išanalizavo atsakovo atstovo pateiktą pažymą, iš kurios matyti, kokiu laikotarpiu ir kurioje kameroje buvo laikomas pareiškėjas, taip pat nurodoma, kiek asmenų buvo laikoma kameroje.
9. Teismas pažymėjo, kad nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2022 m. gegužės mėn. pareiškėjas dėl skunde nurodytų aplinkybių nesikreipė su skundais ar prašymais į Šiaulių TI direktorių.
10. Teismas nustatė, kad tualetas nuo kameros atskirti OSB plokštės sienele, sienelės aukštis yra 1,81 m kameroje Nr. 71, 1,90 m kameroje Nr. 72 ir 2,16 m kameroje Nr. 75. Įėjimai į sanitarinius mazgus atskirti durimis kameroje Nr. 71, ar užuolaida kameroje Nr. 75, tai patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos. Kameroje Nr. 72 įėjimas į sanitarinį mazgą neatitvertas. Galimybės stebėti asmenį, esantį sanitariniame mazge, iš išorės ar per stabėjimo langelį, nėra. Tualetai sėdimi, visose sanitariniuose mazguose prieš unitazą įrengtos kriauklės.
11. Vertindamas tualetų įrengimą, teismas pažymėjo, jog nors tualetai kamerose turi būti įrengti, sutinkamai su teisė aktų reikalavimais, kurie numato, jog tualetas turi būti atitvertas ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus San. Mazgų zonų kamerose lentelėje užfiksuota, kad sanitarinio mazgo sienelė buvo 1,81 m kameroje Nr. 71, 1,90 m kameroje Nr. 72 ir 2,16 m kameroje Nr. 75, kameroje Nr. 71 yra durys, kameroje Nr. 75 įėjimas atskirtas užuolaida, tad sanitarinis mazgas įrengtas, laikantis teisės aktų reikalavimų. Teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 14.5 p.), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 p., Higienos norma HN 134:2015 17 p.), tad neteisėti atsakovo veiksmai dėl sanitarinio mazgo įrengimo, neatitveriant jo iki viršaus, nustatyti nėra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020). Nors įėjimas kameroje Nr. 72 neatitvertas, tačiau joje privatumo pažeidimo taip pat nenustatyta, kadangi pareiškėjas kameroje visą laiką buvo vienas, o stebėti nuo durų pusės asmenį, esantį sanitariniame mazge, neįmanoma. Įvertinęs sanitarinio mazgo įrengimą, sienelės aukštį, įėjimą ir jo išdėstymą, įėjimo atitvėrimą bei asmenų kameroje skaičių, teismas konstatavo, jog privatumo pažeidimų nenustatyta.
Šalies argumentai
12. Pareiškėjo skundo teiginį, jog sienelės aukštis buvo tik 1,5 m paneigia bylos medžiaga, tiek pateikta pažyma, tiek fotonuotraukomis, bei nurodo, kad įėjimas atitvertas užuolaida, kas taip pat paneigta pateiktomis fotonuotraukomis, iš kurių matyti, jog įėjimas į sanitarinį mazgą užuolaida atitvertas tik kameroje Nr. 75, kur pareiškėjas praleido tik 56 dienas, iš jų 44 dienas kameroje buvo du asmenys, kitas dienas pareiškėjas kameroje buvo vienas. Taip pat iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad naudojantis tualetu nėra galimybės, jog užuolaida atsiremtų į kojas. Įvertinęs šias aplinkybes, sanitarinio mazgo įrengimą, sienelės aukštį, įėjimą ir jo išdėstymą, įėjimo atitvėrimą bei asmenų kameroje skaičių, teismas konstatavo, jog privatumo pažeidimų nenustatyta.
13. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Byloje nėra nustatyta neteisėtų pareiškėjo veiksmų, užtikrinant pareiškėjui tinkamas sąlygas kameroje, įrengiant sanitarinius mazgus, bei užtikrinant privatumą, naudojantis tualetu.
III.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.
15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:
15.1. Konvencijos 3 straipsnis nenustato senaties termino. Be to, Lietuvos teismų praktika prieštarauja EŽTT praktikai.
15.2. Visose kamerose sanitarinis mazgas atitvertas tik 1,5 m sienele ir užuolaida.
Žemesnės instancijos teismas
15.3. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi byloje A-2605-662/2020.
Atsiliepimas
16. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą pažymima:
16.1. Pareiškėjo argumentas, kad nėra jokių senaties terminų yra paneigtas pirmosios instancijos teismo sprendime išsamiai išdėstytais argumentais.
16.2. Visose Šiaulių TI kamerose sanitariniai mazgai yra atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, praėjimas atitveriamas durimis arba nepermatoma užuolaida, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą.
16.3. Apeliaciniame skunde nurodytas pareiškėjo argumentas, kad tualetas atskirtas tik 1,5 m sienele neatitinka tikrovės.
Šalies argumentai
16.4. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos ir nagrinėjamos bylos skiriasi faktinės aplinkybės iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Šiaulių TI veiksmų (neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu) laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2022 m. gegužės mėn., atlyginimo priteisimo.
18. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Šiaulių TI prašymą, pareiškėjo skundo reikalavimams pritaikė ieškinio senaties terminą ir nagrinėjo pareiškėjo skundą už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2022 m. gegužės mėn. Teismas nenustatęs atsakovo atstovo (Šiaulių TI) neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė.
19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad Konvencija nenumato senaties terminų, pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose tualetas buvo atskirtas ik 1,5 m sienele, be to, teismų praktika neatitinka EŽTT praktikos.
20. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
21. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui nurodomus argumentus bei tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškinio senaties taikymo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo savo praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1987-822/2020; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-41-552/2021; 2023 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-230-552/2023; ir kt.), todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad ieškinio senaties terminas nagrinėjamoje byloje negalėjo būti taikomas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija nereglamentuoja ieškinio senaties klausimų, o EŽTT yra nurodęs, jog teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi šiuo požiūriu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebūtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismą (žr., pvz., EŽTT 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 4451/70); 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje Ashingdane prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 8225/78); 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Bellet prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 23805/94). EŽTT yra nurodęs, kad tarp tokių nustatytų ribojimų gali būti priskiriama ir ieškinio senatis. Taigi bylose dėl žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų, gali ir turi būti taikomos nacionalinės teisės normos, taip pat ir nustatančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2077-662/2020; ir kt.).
22. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
23. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl sanitarinio mazgo įrengimo, teisėjų kolegija pažymi, kad iš atsakovo atstovo atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktų paaiškinimų bei į bylą pateiktų įrodymų (Šiaulių TI sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės Nr. 62/08-145, kamerų Nr. 71, 72 ir 75 fotonuotraukų) matyti, jog kameroje Nr. 71 sanitarinio mazgo sienelė buvo 1,81 m, kameroje Nr. 72 - 1,90 m sienelė ir kameroje Nr. 75 - 2,16 m sienelė, kameroje Nr. 71 yra durys, kameroje Nr. 75 įėjimas atskirtas užuolaida. Kameroje Nr. 72 įėjimas į sanitarinį mazgą neatitvertas, tačiau galimybės stebėti asmenį, esantį sanitariniame mazge, iš išorės ar per stabėjimo langelį, nėra.
24. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Šiaulių TI kamerų sanitarinių mazgų įrengimas, kuomet sanitariniai mazgai atskirti žymiai aukštesnėmis nei 1,5 m atitvarinėmis konstrukcijomis, o, nesant durų, uždengti nepermatoma užuolaida, užtikrina asmenų privatumą (žr., pvz., 2020 m. spalio 7 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A-2675-662/2020; Nr. A-2619-662/2020; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1781-602/2020; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-875-968/2021; 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-829-415/2021; 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-826-520/2021; 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-284-556/2022; 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-610-415/2022). Tokios naudojimosi sanitariniais įrenginiais sąlygos laikytinos nepažeidžiančiomis asmens privatumo.
25. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors kameroje Nr. 72 sanitarinis mazgas nėra atitvertas užuolaida ar durimis, šioje kameroje pareiškėjas buvo laikomas vienas, stebėti nuo durų pusės asmenį, esantį sanitariniame mazge, neįmanoma. Įvertinusi sanitarinio mazgo įrengimą, sienelės aukštį, įėjimą ir jo išdėstymą, įėjimo atitvėrimą, asmenų kameroje skaičių, taip pat atsižvelgusi į tai, jog pareiškėjas nesiskundė, kad prižiūrėtojai uždeidavo į kameros vidų, pareiškėjui naudojantis sanitariniu mazgu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog minimalus privatumas naudojantis sanitariniu mazgu kameroje Nr. 72 pareiškėjui buvo užtikrintas.
26. Pareiškėjo nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi iš esmės. Minėtoje byloje asmuo buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjimo kamerose, kuriose sanitarinis mazgas buvo atitvertas tik 1,5 m sienele. Kadangi skiriasi pareiškėjo nurodytoje byloje ir šioje byloje faktinės aplinkybės, nėra pagrindo vadovautis minėta nutartimi ir tuo pagrindu pripažinti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus.
27. Kadangi šioje byloje nenustatyti neteisėti atsakovo atstovo veiksmai, todėl pagrįstai netenkintas pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui, nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
28. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė materialiosios teisės normas, nagrinėdamas pareiškėjo skundo argumentus dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygas ir patirtos neturtinės žalos. Nenustatyti faktiniai ir teisiniai pagrindai naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. R. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.