- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-30
- Bylos Nr.
- A-2605-662/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02354-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- P. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. G. (P. G.) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. G. (P. G.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas P. G. (P. G.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) kalinamas nuo 2010 m. Pareiškėjas teigė, kad naudojantis tualetu kamerose jam nebuvo užtikrinamas privatumas, jis buvo stebimas pareigūnų per duryse esantį stiklą, kadangi unitazas pastatytas prie kameros durų ir yra atviras, nepridengtas sienele. Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K jis buvo kalinamas su kitais nuteistaisiais ankštose kamerose, kurių gyvenamasis plotas apie 7 kv. m. Kalinimo Lukiškių TI-K metu pareiškėjas teigė patyręs nežmonišką ir žeminantį elgesį, savo poziciją grindė Lietuvos Respublikos ir tarptautinių teismų praktika bei teisės aktais.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, prašė pareiškėjo reikalavimams taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Atsakovas paaiškino, kad vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.2 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys. Duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Taisyklėse nenumatyti kamerose esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Lukiškių TI-K kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Atsakovo nuomone, pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos, kurios dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu pareiškėjo P. G. skundą tekino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 1 215 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundą teismui paštu išsiuntė 2019 m. birželio 26 d., todėl praleido CK nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos, atsiradusios nuo 2010 metų iki 2016 m. birželio 25 d., atlyginimo pareikšti. Teismas vertino, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, nulėmusių CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo, patirtos nuo 2010 metų iki 2016 m. birželio 25 d., praleidimą ir šią reikalavimų dalį atmetė, o sprendė dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 26 d. iki 2019 m. birželio 26 d.
7. Teismas nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punktą, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Šis įsakymas nenumato, kad į 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 kv. m – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Teismas taip pat aptarė Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio, draudžiančio kankinimą ir kitokį nežmonišką elgesį, taikymo aspektu.
8. Teismas nustatė, kad nuo 2016 m. birželio 26 d. iki 2017 m. kovo 30 d. pareiškėjas su dar vienu asmeniu buvo kalinamas kameroje Nr. 9, kurios plotas – 7,38 kv. m; nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2017 m. gegužės 24 d. pareiškėjas su dar vienu asmeniu buvo kalinamas kameroje Nr. 30, kurios plotas – 7,94 kv. m (2 asmenys kameroje); 2017 m. gegužės 25 d. kameroje Nr. 30 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2017 m. gegužės 26 d. iki 2017 m. birželio 27 d. kameroje Nr. 30 pareiškėjas buvo kalinamas su dar vienu asmeniu; nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2017 m. spalio 20 d. pareiškėjas su dar vienu asmeniu buvo kalinamas kameroje Nr. 9; nuo 2017 m. spalio 21 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d. kameroje Nr. 9 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2017 m. gruodžio 6 d. iki 2018 m. sausio 17 d. kameroje Nr. 9 pareiškėjas buvo kalinamas su dar vienu asmeniu; nuo 2018 m. sausio 18 d. iki 2018 m. sausio 30 d. kameroje Nr. 9 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2018 m. sausio 31 d. iki 2018 m. vasario 9 d. kameroje Nr. 9 pareiškėjas buvo kalinamas su dar vienu asmeniu; nuo 2018 m. vasario 10 d. iki 2018 m. vasario 14 d. kameroje Nr. 9 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2018 m. vasario 15 d. iki 2018 m. vasario 26 d. kameroje Nr. 9 pareiškėjas buvo kalinamas su dar vienu asmeniu; nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2018 m. kovo 1 d. pareiškėjas vienas buvo kalinamas kameroje Nr. 239, kurios plotas – 6,83 kv. m (1 asmuo kameroje); nuo 2018 m. kovo iki 2018 m. kovo 11 d. pareiškėjas su dar vienu asmeniu buvo kalinamas kameroje Nr. 48, plotas – 7,94 kv. m; nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2018 m. kovo 16 d. kameroje Nr. 48 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2018 m. kovo 17 d. iki 2018 m. kovo 22 d. kameroje Nr. 48 pareiškėjas buvo kalinamas su dar vienu asmeniu; nuo 2018 m. kovo 23 d. iki 2018 m. kovo 28 d. kameroje Nr. 48 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2018 m. kovo 29 d. iki 2018 m. balandžio 3 d. kameroje Nr. 48 pareiškėjas buvo kalinamas su dar vienu asmeniu; 2018 m. balandžio 4 d. pareiškėjas buvo kameroje Nr. 204, kurios plotas – 6,90 kv. m; nuo 2018 m. balandžio 5 d. iki 2019 m. vasario 12 d. pareiškėjas vienas buvo kalinamas kameroje Nr. 4, kurios plotas – 7,31 kv. m; nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. vasario 20 d. pareiškėjas vienas buvo kalinamas kameroje Nr. 62A, kurios plotas – 7,64 kv. m; nuo 2019 m. vasario 21 d. iki 2019 m. birželio 24 d. pareiškėjas su dar vienu asmeniu buvo kalinamas kameroje Nr. 85, kurios plotas – 7,94 kv. m; 2019 m. birželio 25 d. pareiškėjas išvyko į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ąjį sektorių.
9. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistos nei Konvencijos, nei nacionalinių teisės aktų nuostatos dėl vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto, todėl pareiškėjo skundo argumentus dėl kamerose buvusio per mažo laisvo gyvenamojo ploto atmetė.
10. Teismas aptarė Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 nuostatas dėl kamerų ir sanitarinių mazgų jose įrengimo bei aktualią EŽTT praktiką dėl privatumo kamerose kalinamiems asmenims naudojantis sanitariniais mazgais užtikrinimo.
11. Teismas iš Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. birželio mėnesio pranešimo „Dėl P. G. skundo“ nustatė, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Pranešime nurodyta, kad dalyje Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinių mazgų patalpos yra įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa yra atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o siekiant užtikrinti asmens privatumą, kamerose įrengtos užuolaidos, uždengiančios matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis gyvenamosiose kamerose Nr. 252 – Nr. 257, Nr. 386 – Nr. 395, Nr. 406 – Nr. 417 ir Nr. 418 – Nr. 426. Teismas konstatavo, kad kamerose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, sanitarinio mazgo patalpa nebuvo įrengta kaip atskira kabina su durimis.
12. Teismas vertino, kad sanitarinio mazgo įrengimas kameroje jį atitveriant sienele ir užuolaidomis neužtikrino visiško asmens privatumo ir šią aplinkybę pripažino pareiškėjo teisių pažeidimu, kuris papildomai blogino jo buvimo įkalinimo sąlygas ir sukėlė jam papildomų nepatogumų. Teismas sprendė, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais iš viso 1 094 dienas ir konstatavo, kad dėl nustatytų pažeidimų, pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir kurių pareiškėjas nebūtų patyręs, jei jo laikymo pataisos įstaigoje sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus. Todėl atsakovui kilo pareiga kompensuoti pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus, sumokant jam piniginį ekvivalentą.
13. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į pažeidimų pobūdį bei jų trukmę, į tai, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai sąlygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimą, pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, įvertinęs reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei gyvenimo sąlygas, konstatavo, kad teisinga satisfakcija pareiškėjui už jo patirtą neturtinę žalą – 1 215 Eur suma ir pareiškėjo skundą tenkino iš dalies.
III.
14. Pareiškėjas P. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą ir priteisti jam 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
15. Pareiškėjas nurodo, kad EŽTT, nagrinėdamas panašaus pobūdžio bylas, priteisia kur kas didesnes neturtinės žalos atlyginimo sumas. Kadangi Lietuvos valstybė nuolat pažeidinėja Konvencijos nuostatas, turi būti taikomas pakankamo atgrasomojo poveikio principas ir pareiškėjui priteistina 10 000 Eur neturtinės žalos suma.
Atsiliepimas
16. Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o atsakovo apeliacinį skundą tenkinti.
17. Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visuma. Pirmosios instancijos teismas ta apimtimi, kuria atmetė pareiškėjo skundą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, o pareiškėjas nepateikia naujų įrodymų ir aplinkybių.
Šalies argumentai
18. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo P. G. skundą atmesti.
Atsiliepimas
19. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas turėjo pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių bei reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių neturtinės žalos kilimo faktą, o pirmosios instancijos teismo nustatyta atlygintinos neturtinės žalos suma nėra pagrįsta jokiais objektyviais kriterijais. Teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais atlyginimą asmeniui atsiranda tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 4 d.), ir žalos asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijos, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.271 straipsnyje nustatyta valstybės ir savivaldybės institucijų civilinė atsakomybė be kaltės, todėl valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Nurodytas atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas. Be to, teisės pažeidimo pripažinimas nepriteisiant atlyginimo pinigais taip pat gali būti pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą neturtinę žalą. Tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtinoji valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galbūt jam padarytą žalą. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
20. Pareiškėjas P. G. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
21. Pareiškėjo nuomone, atsakovo apeliacinis skundas nepagrįstas, o Vilniaus PN nepagrįstai skundžia teismų sprendimus vietoje to, kad šalintų nustatytus pažeidimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
22. Byloje kilo ginčas dėl 10 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas P. G. kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2010 m. iki 2019 m. birželio 26 d.
23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 215 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas atsakovo prašymu pritaikė trejų metų ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo reikalavimus nagrinėjo laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 26 d. iki 2019 m. birželio 26 d. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo padarytas pažeidimas 1 094 paras neužtikrinus jam privatumo naudojantis tualetu Lukiškių TI-K kamerose. Kitus pareiškėjo nusiskundimus dėl netinkamų kalinimo sąlygų (per mažo kamerų ploto) teismas atmetė.
24. Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė abi proceso šalys. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su teismo nustatytu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Atsakovo nuomone, byloje nėra nustatyta būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visuma.
25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinių skundų ribų.
26. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
27. Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus ir atlikdamas veiksmus, susijusius su pareiškėjo skundo ir prašymo nagrinėjimu, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.).
28. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas nuo 2016 m. birželio 26 d. iki skundo išsiuntimo teismui dienos – 2019 m. birželio 26, taigi iš viso 1 094 paras. Atsakovo atstovo pateikti duomenys apie kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, plotą bei jose laikytų asmenų skaičių (b. l. 15–16), patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui teko nuo 3,66 iki 7,94 kv. m ploto. Taigi, pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistas nacionaliniuose teisės aktuose nustatytas minimalaus ploto reikalavimas.
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus dėl jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K, atsakovo atsikirtimus bei pateiktus į bylą įrodymus, juos išsamiai ištyrė ir vertino. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nustatė, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, priimtas sprendimas yra pakankamai aiškus ir detaliai motyvuotas, todėl atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus.
30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo pareiškėjo teisės į privatumą, įtvirtintos inter alia (be kita ko, įskaitant) Konvencijos 8 straipsnyje, naudojantis tualetu Lukiškių TI-K kamerose pažeidimą. Bylos duomenimis nepaneigta, kad ši teisė pareiškėjui nebuvo užtikrinta visą jo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį. Pažymėtina, kad pareiškėjas nebuvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Atsakovo pateikti duomenys apie užuolaidų įrengimą 2017 m. Lukiškių TI-K kamerų sanitariniuose mazguose nagrinėjamoje byloje vienareikšmiškai nepatvirtina, kad jos buvo įrengtos kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas būtent jo laikymo jose metu. Įvertinusi pateiktus Lukiškių TI-K duomenis apie pareiškėjo laikymą įstaigoje, teisėjų kolegija sprendžia, kad sąlygomis, neužtikrinančiomis privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pareiškėjas buvo laikomas iš esmės visą jo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį, t. y. 1 094 paras. Taigi, Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai byloje nustatyti, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini.
31. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjui priteisto neturtinės žalos dydžio, pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai.
37. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).
38. Nustatant pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydį, pažymėtina, kad administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; 2017 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-858/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.).
39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartais neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę (1 094 paras pareiškėjas buvo kalinamas Lukiškių TI-K kamerose, pažeidžiant privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, tačiau dalį laikotarpio kamerose buvo laikomas vienas, todėl privatumo pažeidimas buvo minimalus), sprendžia, kad šiuo atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas pirmosios instancijos teismo priteistą sumą padidinti ir pareiškėjui priteisti 2 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai keičiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. G. (P. G.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti pareiškėjui P. G. (P. G.) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 2 200 Eur (du tūkstančius du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.