Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant pareiškėjo R. A. atstovei advokatei Marytei Vietaitei, suinteresuoto asmens G. B. atstovei advokatei Rasai Gradauskienei, nedalyvaujant pareiškėjui R. A., suinteresuotam asmeniui G. B., suinteresuotiems asmenims antstoliui R. S., G. B., Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, „Swedbank“, AB, J. B., apie teismo posėdį informuoti tinkamai, teismo posėdžio metu išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. A. patikslintą prašymą, suinteresuoti asmenys G. B., Valstybinė mokesčių inspekcija, „Swedbank“, AB, antstolis R. S., J. B., dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime nurodė, kad ji nėra priėmusi palikimo ar pradėjusi palikimo priėmimo procedūrą, todėl šiuo metu negali būti tinkama proceso šalimi šioje civilinėje byloje (2 t., b.l. 67).

Suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB, atsiliepime nurodė, kad Bankas nesutinka su reikalavimu, kuriuo teismo prašoma pripažinti G. B. asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), kuris yra hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) įkeistas Bankui, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą ir taip patenkinti turtinį reikalavimą. Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.172 str. 1 d., padalijus įkeistą nekilnojamąjį daiktą, hipotekos reikalavimas nedalijamas ir lieka galioti visiems po padalijimo suformuotiems nekilnojamiesiems daiktams. Pažymi, kad tenkinus pareiškimo reikalavimus ir nustačius Banko naudai įkeisto turto ½ dalį G. B. asmenine nuosavybe, turto hipoteka išliktų. CPK 746 str. 1 d. numatyta, kad išieškodamas iš hipoteka įkeisto skolininko turto, antstolis raštu kreipiasi į hipotekos kreditorių, siūlydamas duoti sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto skolininko turto. To paties straipsnio 3 d. numatyta, jeigu hipotekos kreditorius nesutinka, kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto turto, arba per keturiolika dienų nepateikia antstoliui savo rašytinio sutikimo dėl išieškojimo, išieškoti iš hipoteka įkeisto turto negalima. Patenkinus pareiškimo reikalavimus dėl nuosavybės teisės į ½ dalį žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), nustatymo G. B., pareiškėjo reikalavimo sumai nebus galima nukreipti į ½ dalį žemės sklypo, kurio nuosavybės teisę pareiškimu prašoma pripažinti G. B., kadangi pagal kredito sutartis negrąžinto kredito suma šiai dienai yra 138 002,05 EUR ir 3696,84 Lt (taip pat dar 71635, 82 EUR ir 114,50 Lt – sustabdyta teisme) ir hipotekos kreditoriui nėra tikslinga duoti sutikimą realizuoti įkeistą turtą. Atsižvelgiant į tai, kad vienas iš pagrindų, kada pasibaigia bendroji jungtinė nuosavybė yra mirus vienam iš sutuoktinių (LR CK 3.100 str.), taigi pareiškėjo reikalavimai negali būti tenkinami, nes prašomas padalinti turtas nebėra bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Praneša, kad Bankas 2012-04-30 gavo iš notarės Z. K. pranešimą „D. N. B. paveldėjimo bylos“, kuriame nurodyta, kad dėl N. B. palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Vadovaujantis LR CK 5.2 str., jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, mirusiojo turto pavedėjimo teise pereina valstybei. Tokiu atveju valstybės paveldėjimo teisė atsiranda, kai praeina visų įpėdinių pagal įstatymo eilę palikimo priėmimo terminai arba 18 mėnesių nuo palikėjo mirties momento (CK 5.11 str.). Nurodo, kad ši byla turi būti nutraukta ir kreditorių reikalavimai turėtų būti sprendžiami paveldėtojų byloje, kai Valstybinė mokesčių inspekcija priims N. B. palikimą (2 t., b.l. 99-101).

Suinteresuotas asmuo antstolis R. S. atsiliepimu į pareiškimą ( 2011-02-02) prašo tenkinti pareiškėjo prašymą ir nustatyti G. B. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje(t.1.b.l. 36-37, 108-109)

Suinteresuoti asmenys antstolis R. S., J. B., Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas, „Swedbank“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir datą pranešta, gauti prašymai civilinę bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad antstolis R. S. vykdo Kauno rajono 4-jo notarų biuro vykdomuosius įrašus Nr. JV-7061, išduotą 2009 m. liepos 14 d., dėl 250757.80 Lt skolos ir 6 proc. metinių palūkanų ir Nr. JV-7062, išduotą 2009 m. liepos 14 d., dėl 150452.00 Lt skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko G. B. a.k. (duomenys neskelbtini), išieškotojo R. A. a.k. (duomenys neskelbtini) (pareiškėjas) naudai(t.1.b.l. 10-13; b.l. 1-2, 102; vykdomoji byla Nr. 0070/09/01251). Vadovaujantis LR CPK 658 str. 2 d. antstolis R. S. 2009-07-15 surašė turto arešto aktą vykdomosiose bylose Nr. 0070/09/01252 ir Nr. 0070/09/01251, kuriuo areštavo skolininkui G. B. a.k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su jo sutuoktine N. B. a.k. (duomenys neskelbtini) priklausantį nekilnojamąjį turtą( b.l. 43-44 vykdomoji byla Nr. 0070/09/01251, t.1.b.l. 14-18). Antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo pasiūlė išieškotojui R. A. kreiptis į teismą dėl skolininko turto, esančio bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje dalies nustatymo (b.l. 92-97vykdomoji byla Nr. 0070/09/01251, t.1.b.l. 7-8). Pareiškėjas 2009-11-23 kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje( t.1.b.l. 3-6).Pateikė išrašus iš nekilnojamojo turto registro ( t.1.b.l. 19-27,30). Teismas du kartus stabdė šios bylos nagrinėjimą, kadangi 2010-01-28 nutartimi nustatė, jog Kauno rajono apylinkės teisme pradėta byla dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, tarp suinteresuotų asmenų G. B. ir N. B.( b.l.58, t.1.) ir nustačius jog N. B. 2010-08-07 mirė, byla buvo atnaujinta, o vėliau sustabdyta iki paaiškės įpėdinis po N. B. mirties( t.1., b.l. 67-68, t.2., b.l. 27-28,37).

Civilinio kodekso 3.117 str. 4 d. reglamentuoja, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškus prašymą suinteresuotas asmuo N. B. mirė, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė mirus vienam iš sutuoktinių( CK 3.100 str.1d.). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra , kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys yra nustatytos ( CK 4.73str.1d.).To paties straipsnio 3d. nustato, jog jeigu kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios. Taigi tiek suinteresuoto asmens G. B., tiek mirusios N. B. įpėdiniams tenkanti turto dalis yra lygi , tai yra ½ viso užgyvento turto. Byloje nustatyta, kad po N. B. mirties, paveldėti pirmumo teisę turėjo G. B. ir duktė J. B.. Tačiau per įstatymo nustatytą terminą nei vienas iš įstatyminių paveldėtojų mirusios N. B. palikimo nepriėmė. Teismas į bylos nagrinėjimą įtraukė Valstybinę mokesčių inspekciją, kurios atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog jie neturi jokio suinteresuotumo šioje byloje. Tokie atstovo argumentai atmestini, kadangi jeigu nei vienas iš įpėdinių nepriėmė palikimo, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, o Valstybę šiuo atveju atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija. Valstybė, skirtingai nei kiti įpėdiniai, negali pasirinkti paveldėjimo būdo ar atsisakyti priimti palikimą. Paveldimas turtas valstybei paveldėjimo teise pereina, jeigu jis testamentu paliktas valstybei, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo ar iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 str. 1 d.).

LR CPK 667 str. 1 d. nurodo, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas skundė patvarkymą, kuriuo antstolis pasiūlė išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, tačiau jo skundas buvo atmestas, pripažįstant jog prievolė pagal išduotus vykdomuosius įrašus priklauso skolininkui G. B., o ne abiems sutuoktiniams( vykd.bylos lapas 120-123). Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Jei nustatoma skolininko dalis į nekilnojamąjį daiktą, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi, priklausančia skolininkui, tvarką (CPK 667 str. 2 d.). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.).To paties straipsnio 4d. nustato, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. Pareiškėjas prašo nustatyti skolininkui turtą atskirais vienetais, o ne nustatyti jam tenkančią dalį, kadangi taip būtų paprasčiau išieškoti skolas. Šis pareiškimo reikalavimas tenkintinas.

Bylos duomenimis suinteresuoti asmenys G. B. ir N. B. gyvendami santuokoje įgijo sekantį turtą: automobilį Audi 100, v.n. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 2900,00 Lt; priekabą Tauras 700-01S, v.n. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė yra 2600,00 Lt; 1,5 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), šio turto vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centro duomenimis yra 54500,00 Lt; 0,0619 ha žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), šio turto vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centro duomenimis yra 6700,00 Lt; 0,0601 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), šio turto vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centro duomenimis yra 6500,00 Lt; gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), šio turto vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centro duomenimis yra 193000,00 Lt; 0,12 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini), šio turto vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centro duomenimis yra 19400,00 Lt; 0,0786 ha žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), šio turto vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centro duomenimis yra 12700,00 Lt.; 5 m³ kietmedžio, esančio(duomenys neskelbtini), turto vertė arešto akte nenurodyta; gyvenamojo namo karkasas, esantis (duomenys neskelbtini), šio turto rinkos vertė yra 131 000 Lt.. Šis turtas buvo areštuotas 2009-07-15 ir 2009-09-15 d.d.( vykdomoji byla Nr.0070/09/01251, Nr. 0070/09/01252 b.l. 141-145). Vertes pareiškėjas nurodė tokias, kokios buvo nurodytos turto arešto akte, tai yra 2009m. liepos- rugsėjo mėnesiais. Kadangi suinteresuotas asmuo pateikė nekilnojamų objektų vertes, bylos nagrinėjimo teisme dienai, todėl teismas atsižvelgdamas į rinkos pokyčius vadovaujasi vertėmis pateiktomis suinteresuoto asmens G. B., tai yra nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenų banko išrašu( t.2, b.l. 74-96, t.1) bei ekspertizės turto vertei nustatyti aktu b.l.98, vykdomosios bylos l. 48-62. Suinteresuotas asmuo G. B. nurodė, jog 5 m³ kietmedžio, esančio (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo karkasas, esantis (duomenys neskelbtini) priklauso trečiajam asmeniui J. B., nes jie su velione N. B. leido jiems nuosavybės teise priklausančiame sklype statytis gyvenamąjį namą, pasidėti medieną. Tačiau tokie suinteresuoto asmens tvirtinimai nėra paremti jokiais įrodymais. J. B. yra patraukta šioje byloje suinteresuotu asmeniu, tačiau ji šios teisės negynė įstatymo nustatyta tvarka, nereiškė jokio reikalavimo ir nepateikė teismui jokių įrodymų, kad būtent šis turtas yra jos , o ne tėvų nuosavybė. LR CPK 603 str. reglamentuoja , kad kiti asmenys gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu jis yra susijęs su turto , iš kurio išieškoma, priklausymu. Tokių duomenų jog suinteresuotas asmuo pasinaudojo šia teise, byloje nėra. Todėl darytina išvada, kad bendrai užgyventas turtas yra 422.800 Lt vertės ( 298300,00 Lt + 131000 Lt- 6500 Lt). Taigi, tik nustatęs visą turimą ir valdomą sutuoktinių turtą, teismas gali nustatyti vieno sutuoktinio dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, pasirenkant padalinimo būdą . Teismo nuomone , tiek pareiškėjo, tiek suinteresuoto asmens G. B. turto esančio bendrojoje dalinėje nuosavybėje padalinimo būdas atskirais nekilnojamo turto vienetais yra priimtinesnis, ekonomiškesnis, reikalaujantis mažiau laiko sąnaudų ( nes nereikia ruošti pasiūlymų dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, nereikia rengti sklypų padalijimo projektų ir t.t.).

Nustatytina, jog G. B. tenkanti turto dalis yra ši: automobilis Audi 100, v.n. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 2900,00 Lt; priekaba Tauras 700-01S, v.n. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė yra 2600,00 Lt; 1,5 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), šio turto vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centro duomenimis yra 54500,00 Lt; 0,12 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), šio turto vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centro duomenimis yra 19400,00 Lt; 0,0601 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini), su nebaigtos statybos gyvenamuoju namu – 131300 lt vertės ( ekspertizės aktas) ir 5 m³ kietmedžio, esančio(duomenys neskelbtini), turto vertė arešto akte nenurodyta; viso turto už 210.700 Lt. Tuo tarpu N. B. dalinėn nuosavybėn atitenka: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), šio turto vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centro duomenimis yra 193000,00 Lt; 0,0786 ha žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šio turto vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centro duomenimis yra 12700,00 Lt.; 0,0619 ha žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), šio turto vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centro duomenimis yra 6700,00 Lt. Viso turto už 212 400 Lt. Turint omenyje jog skietmedžio vertė galimai yra didesnė nei 2000 Lt , darytina išvada, jog turto dalys lygios.

Suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad patenkinus pareiškimo reikalavimus dėl nuosavybės teisės į ½ dalį žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), nustatymo G. B., pareiškėjo reikalavimo sumai nebus galima nukreipti į ½ dalį žemės sklypo, kurio nuosavybės teisę pareiškimu prašoma pripažinti G. B., kadangi pagal kredito sutartis negrąžinto kredito suma šiai dienai yra 138 002,05 EUR ir 3696,84 Lt (taip pat dar 71635, 82 EUR ir 114,50 Lt – sustabdyta teisme) ir hipotekos kreditoriui nėra tikslinga duoti sutikimą realizuoti įkeistą turtą. Teismas su tokiais argumentais nesutinka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog jei nustatoma skolininko dalis į nekilnojamąjį daiktą, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi, priklausančia skolininkui, tvarką (CPK 667 str. 2 d.). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Tačiau išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.). Iš šios procesinės normos turinio išplaukia, kad CPK 667 str. pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias ir (ar) realiąsias dalis. Šios dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 str. 3 d.), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006). Pagal CPK 667 str. teismo funkcijos, sprendžiant klausimus dėl skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, apsiriboja būtent dalių nustatymu, tačiau teismui tokiu atveju visiškai nėra reikšminga išieškojimo iš tokio turto tvarka, jeigu išieškojimas iš jo faktiškai yra galimas. Iš minėto aišku, jog teismas ne tik, kad privalo nustatyti skolininko turto dalį jam su sutuoktiniu bendrai priklausančiame turte. Ta aplinkybė, jog turtas yra įkeistas siekiant užtikrinti prievolių trečiajam asmeniui vykdymą, netrukdo nustatyti skolininko dalį tokiame turte ( Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-637-577/2012, Infolex. Praktika).

Atsižvelgiant į tai, kad tiek pareiškėjas, tiek suinteresuotas asmuo G. B. turėjo bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, šios išlaidos paliktinos kiekvienai šaliai, nes buvo patenkinta dalis pareiškimo ir dalis atsiliepimo į pareiškimą. Kadangi byloje buvo siųsti procesiniai dokumentai ir dėl to buvo išlaidų, iš pareiškėjo ir suinteresuoto asmens, skolininko valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu po lygiai(LR CPK 443str.6d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 290 str., 291 str., 593 str., 667 str.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui, skolininkui G. B. priklauso ši turto dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje: automobilis Audi 100, v.n. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 2900,00 Lt; priekaba Tauras 700-01S, v.n. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė yra 2600,00 Lt; 1,5 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), šio turto vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centro duomenimis yra 54500,00 Lt; 0,12 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), šio turto vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centro duomenimis yra 19400,00 Lt; 0,0601 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), su nebaigtos statybos gyvenamuoju namu – 131300 lt vertės ( ekspertizės aktas) ir 5 m³ kietmedžio, esančio (duomenys neskelbtini), turto vertė arešto akte nenurodyta; viso turto už 210.700 Lt. Likusioje dalyje prašymo netenkinti.

Priteisti iš pareiškėjo R. A. ir suinteresuoto asmens G. B. lygiomis dalimis po 53,69 Lt( penkiasdešimt tris litus 69 ct.) valstybei, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, o mokesčio sumokėjimo kvitas pristatytas į teismo baigtų bylą raštinę (kab. Nr. 115).

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą