Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Mitkus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens „Swedbank“, AB, atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-449-530/2012 pagal pareiškėjo išieškotojo R. A. patikslintą prašymą, suinteresuoti asmenys G. B., Valstybinė mokesčių inspekcija, „Swedbank“, AB, antstolis R. S., J. B., dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

- 1,500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 16 403Lt);

- 0,0619 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 3 9741 Lt);

- 0,0601 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 2 006 Lt);

- 0,12 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 17 713 Lt);

- 5m³ kietmedžio, esančio SB „Gaižėnėliai“, 93 skl., Kauno r.;

- gyvenamojo namo karkasas, esantis SB „Gaižėnėliai“, 170 skl., Kauno r. (vertė – 131 000 Lt.

Prašyme nurodoma, kad antstolio R. S. kontoroje užvesta vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo iš skolininko G. B. pagal Kauno rajono 4-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą 2009-07-14 Nr. JV-7061 dėl 250 757,80 Lt skolos bei 6 % metinių palūkanų ir 2009-07-14 vykdomąjį įrašą Nr. JV-7062 dėl 150 452 Lt skolos ir 6 % metinių palūkanų. 2010 m. rugpjūčio 8 d. skolininko G. B. sutuoktinė N. B. mirė. Aukščiau nurodytas areštuotas turtas buvo įgytas jų santuokos metu. Per įstatymo numatytą laiką palikėjos palikimas nepriimtas. Nei vienam iš galimų įpėdinių nepriėmus palikimo, paveldimas turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

automobilis Audi 100, v.n. (duomenys neskelbtini) (vertė – 2 900 Lt); priekaba Tauras 700-01S, v.n. (duomenys neskelbtini) (vertė – 2 600 Lt);1,5 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 54 500 Lt);0,12 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 19 400 Lt);0,0601 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su nebaigtos statybos gyvenamuoju namu (vertė – 131 300 Lt);5 m³ kietmedžio, esančio SB „Gaižėnėliai“, 93 skl., Kauno r.

III. Atskirojo skundo argumentai

banką ir skolininką sieja kredito santykiai, kuriems užtikrinti yra įkeisti žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nustatydamas G. B. dalį bendroje dalinėje nuosavybėje neatsižvelgė į banko argumentus ir į tai, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, turi būti sudaromas turto balansas. Turto padalijimo klausimai sprendžiami visų pirma vadovaujantis CK 3.118 straipsnio nuostatomis, kuriose nustatyti tam tikri sutuoktinių turto dalijimo tvarkos ypatumai, taikomi tais atvejais, kai sutuoktiniai turi vykdytinų prievolių;teismas padalindamas bendrą sutuoktinių turtą neįtraukė solidarių sutuoktinių prievolių, taip buvo pažeisti bendro sutuoktinių kreditoriaus interesai;solidarios sutuoktinių prievolės yra nevykdomos, bus parduotas įkeistas turtas, ir taip atitinkamai sumažės sutuoktinių turto dalys padalintos pagal skundžiamąją nutartį. Likusios turto dalys dalinai įvykdžius solidarias sutuoktinių prievoles (nes įvertinus spartų kainų kritimą nekilnojamojo turto rinkoje 2008–2011 m. pardavus įkeistą turtą neužteks padengti solidarių sutuoktinių įsipareigojimų bankui) yra aiškiai nevienodos, taigi nukrypsta nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo;hipotekos kreditoriui nėra tikslinga duoti sutikimą realizuoti įkeistą turtą, kadangi pagal kredito sutartis negrąžinto kredito suma šiai dienai yra 138 002,05 EUR ir 3696,84 Lt;po tokio teismo sprendimo neliko ne tik bendrosios jungtinės, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės. Buvę bendrasavininkiai dalį turto prarado, o mainais už tai gavo kitą dalį turto.

skolininko G. B. idealioji dalis (1/2 dalis bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje) buvo aiški ir iki kreipimosi į teismą, nes tai nustato įstatymas. Kauno miesto apylinkės teismas visiškai pagrįstai parinko turto atidalinimo būdą realiąja dalimi, t. y. konkrečiu turtu;ta aplinkybė, jog turtas yra įkeistas siekiant užtikrinti prievolių trečiajam asmeniui vykdymą netrukdo nustatyti skolininko dalį tokiame turte.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nustatyta, kad pareiškėjas išieškotojas R. A. kreipėsi į teismas CPK 667 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, prašydamas nustatyti skolininko realią dalį bendroje dalinėje nuosavybėje pagal vykdomą išieškojimą Kauno rajono 4-ojo notarų biuro 2009-07-14 vykdomųjų įrašų Nr. JV-7061 ir Nr. JV-7062 pagrindu (2 t., b. l. 58-60). Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 26 d. nutartimi nustatė, koks konkretus turtas priklauso skolininkui, nurodydamas, kad turto, esančio bendroje dalinėje nuosavybėje padalinimo būdas atskirais vienetais yra priimtinesnis, ekonomiškesnis, reikalaujantis mažiau laiko sąnaudų. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 26 d. nutartimi nustatė, kad skolininkui G. B. priklauso 1,5 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra hipotekos lakštu Nr. 02120060003318 įkeistas suinteresuotam asmeniui „Swedbank“, AB. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad suinteresuotam asmeniui „Swedbank“, AB, įkeisti hipotekos lakštais Nr. 02120040009053, Nr. 02120090001779 ir Nr. 02120080009772 žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso mirusiai skolininko sutuoktinei N. B., kuriuos paveldės valstybė CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (2 t., b. l. 139-145, 3 t., b. l. 2-6).

Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas, ar skundžiama nutartimi padalintas bendrosios dalinės nuosavybės turtas atskirais turtiniais vienetais nepažeidžia hipotekos kreditoriaus interesų.

CK 3.100 straipsnio 1 punkte numatyta, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių. Laikoma, kad pasibaigus bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei turtas valdomas bendrąja daline nuosavybės teise. Kol tokios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalių dydis nenustatytas, galioja prezumpcija, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad mirus skolininko sutuoktinei, tiek skolininko G. B., tiek mirusios N. B. įpėdiniams tenkančios dalys yra lygios, t. y. po ½ dalį. Kadangi po mirusiosios N. B. mirties pirmosios eilės įpėdiniai palikimo nepriėmė, turtą turi paveldėti valstybė CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Taigi, santuokoje įgytas turtas tapo bendrąja daline nuosavybės teise, kurio ½ dalis tenka skolininkui G. B..

Vykdymo procese išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Jei nustatoma skolininko dalis į nekilnojamąjį daiktą, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi, priklausančia skolininkui, tvarką (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Tačiau išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Iš šios procesinės normos turinio išplaukia, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias ir (ar) realiąsias dalis. Šios dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 straipsnio 3 dalis), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.: 3K-3-23/2006).

Suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB, skundžia nutartį, teigdamas, kad į dalintino turto masę nebuvo įtraukta solidari prievolė pagal kreditavimo sutartis, kurios užtikrinimui buvo įkeistas šioje civilinėje byloje dalintinas nekilnojamasis turtas.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal CK 6.10 straipsnį solidariąją pareigą po skolininko mirties paveldi įpėdiniai. Atitinkamai, pasikeitus hipoteka įkeisto turto savininkui, t. y. paveldėjus hipoteka įkeistą turtą, hipoteka seka paskui daiktą (CK 4.171 straipsnio 9 dalis). Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pasikeitus įkeisto turto savininkui ir paveldėjus solidariąją prievolę, kreditoriaus „Swedbank“, AB interesai lieka užtikrinti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas privalo CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka nustatyti skolininko turto dalį jam su kitu bendrasavininku priklausančiame turte, kad būtų įmanoma išieškoti. Kaip jau aukščiau nurodyta, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias ir (ar) realiąsias dalis. Tokį pasirinkimą lemia dalintino turto realizavimo galimybė vykdymo procese, kuri užtikrintų išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyrą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ta aplinkybė, jog atitinkamas turtas įkeistas siekiant užtikrinti prievolių trečiajam asmeniui vykdymą, netrukdo nustatyti skolininko dalį tokiame turte, kadangi, kaip aukščiau nurodyta, hipotekos kreditoriaus interesų užtikrinimas lieka nepakitęs (CK 6.10 straipsnis ir 4.171 straipsnio 9 dalis).

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei proceso teisės normas. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jo panaikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentais teisinio pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.