Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Alonos Romanovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. R. (apelianto) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Dravera“ ieškinį atsakovui J. R. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti jai iš atsakovo J. R. 867,00 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2013 m. liepos 2 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti vairuotoju ekspeditoriumi. Darbdavys įsipareigojo mokėti 376,79 Eur (1 301,00 Lt) mėnesinį darbo užmokestį ir dienpinigius. Atsakovas, vykdydamas darbo funkcijas, elgėsi neatsargiai, nerūpestingai ir apgadino patikėtą pervežti krovinį: 1) automobilį „Opel Corsa“, vin Nr. WOLOSDL68E4175301; 2) automobilį „Opel Corsa“, vin Nr. WOLOSDL68E4174975. Padaryta 867,00 Eur žala. Nebuvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, tačiau 2014 m. balandžio 28 d. atsakovas pasirašė sutikimus atlyginti savo noru padarytą 585,00 Eur ir 282,00 Eur žalą. 2014 m. liepos 1 d. atsakovas buvo atleistas iš darbo. Iki atleidimo iš darbo dienos ieškovė dėl atsakovo padarytos žalos atliko 346,95 Eur (92,00 Eur dienpinigiai, 254,95 Eur už nepanaudotas atostogas) išskaitas. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-357-524/2016 nusprendė, kad išskaitos už žalą iš dienpinigių ir atlyginimo už nepanaudotas atostogas yra negalimos, todėl J. R. priteisė 346,95 Eur (92,00 Eur dienpinigių, 254,95 Eur už nepanaudotas atostogas). Taip pat šis teismas nustatė prejudicinį faktą: ,,Yra įrodyta, kad tarp šalių buvo sudaryti ir atsakovo pasirašyti (t. 1, b. l. 8, Darbo ginčų komisijos medžiaga) rašytiniai susitarimai dėl išskaitos iš atsakovo darbo užmokesčio, tačiau jie buvo sudaryti 2014 m. balandžio 28 d., t. y. prieš atleidimą iš darbo.“ Yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl atsakovas turi atlyginti ieškovei 867,00 Eur dydžio žalą, padarytą dėl jo neteisėtų veiksmų, esant jo kaltei. Ši prašoma atlyginti žalos suma neviršija trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismo motyvai: Nors atsakovas nurodė, kad žalos nebuvo, nes automobiliai jau buvo apgadinti prieš pakraunat ir apie tai jis informavo UAB „Dravera“ įmonės direktorių, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo nurodytas aplinkybes. Atsakovas nenurodė aplinkybių, kurios šalintų jo atsakomybę, ir neįrodė, kad buvo pakankamai apdairus ir rūpestingas. Kad atsakovas kaltas dėl savo veiksmų, patvirtina ir jo pasirašyti defektacijos aktai bei 2014 m. balandžio 28 d. pasirašyti prašymai, kuriais atsakovas įsipareigojo atlyginti 585,00 Eur ir 282,00 Eur žalą. Atsakovas nurodė, kad ant prašymų jo parašai yra suklastoti, tačiau šie argumentai paneigti remiantis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos raštu, iš kurio matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-00328-14 dėl dokumento klastojimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnį pagal pareiškėjo J. R. 2015 m. spalio 22 d. skundą nutrauktas nesant nusikaltimo sudėties, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu.Atsakovas J. R. nepagrindė savo nurodytos aplinkybės, kad jis negalėjo pasirašyti 2014 m. balandžio 28 d. prašymų, nes buvo komandiruotėje. Teismui pateiktas „DFDS Seaways“ bilietas patvirtina, kad jis 2014 m. gegužės 27 d. iš Kylio grįžo į Klaipėdą, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kokiam laikotarpiui atsakovas buvo išsiųstas į komandiruotę ir kada jis iš Klaipėdos išvyko.Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas J. R. dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą ir prašė sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovės ieškinio. Skundo motyvai:

4.1. Teismas priteisė žalos atlyginimą remdamasis tik 2014 m. balandžio 28 d. prašymais „Dėl padarytos žalos nuostolių atlyginimo“ ir neatsižvelgė į aplinkybes:

Atsakovas skunde pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Ieškovė UAB „Dravera“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad jis nepagrįstas, todėl turėtų būti netenkintas. Atsiliepimo motyvai. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas nurodydamas žalos dydį rėmėsi tik jo paties surašytais prašymais. Byloje žalos faktas ir jos dydis buvo įrodinėjamas CMR važtaraščiu, atsakovo pasirašytu defektacijos aktu, pretenzija atlyginti žąlą, 2014 m. balandžio 14 d. kalkuliacija Nr. 0058RXX2, elektroniniais susirašinėjamais ir pranešimais dėl išskaitos. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad 2014 m. balandžio 28 d. jo prašymai buvo suklastoti. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta ekspertizė, kurios metu nebuvo nustatytas parašo klastojimo faktas. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo skirti papildomą ekspertizę. Atsakovo argumentas, kad jis negalėjo pasirašyti prašymų, nes buvo komandiruotėje, nepagrįstas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad žala buvo padaryta ir atsakovas sutiko atlyginti žalą, kuri buvo patirta dėl jo veiksmų. Atsakovo argumentas, kad nutrūkus darbo teisiniams santykiams, žalos atlyginimas yra negalimas, nepagrįstas. Darbo kodekso normos ir kasacinio teismo praktika nesieja pareigos atlyginti žalą panaikinimo su darbo santykių pabaiga. Žala atsirado esant darbo santykiams, todėl žalos atlyginimas gali būti priteisiamas ir po darbo santykių nutraukimo. Civilinė atsakomybė gali būti ribojama tik darbo užmokesčio dydžiu. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas nesiaiškino, ar ieškovė negavo dvigubos naudos, nes krovinys buvo apdraustas. Atsakovui buvo žinoma, kad ieškovė draudimo išmokos negavo, nes žalos dydis neviršijo 1500,00 Eur draudimo sutartyje numatytos draudimo išskaitos. Šios aplinkybės buvo aiškintos Klaipėdos miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-1568-323/2015. Prašė pridėti prie bylos naują įrodymą, t. y. ERGO Insurance SE išduotą Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo liudijimą Nr. 710-932-0251036. Šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo tik apeliacinės instancijos teisme, nes bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantas šio klausimo nekėlė. Pateiktas įrodymas paneigia atsakovo apeliacinio skundą argumentą.Ieškovė pateikė prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014, 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013, kt.). Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šio savo prašymo apeliantas nemotyvavo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgusi į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, atsakovas pirmosios instancijos teisme dalyvavo, jis buvo išklausytas, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinės instancijos teisme byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, – priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas gali būti įvertintas bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

CPK 314 straipsnyje yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005, 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008, 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 347/2014; ir kt.).Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė prašymą pridėti naują įrodymą, t. y. ERGO Insurance SE išduotą Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo liudijimą Nr. 710-932-0251036. Nurodė, kad šis įrodymas paneigia apelianto skundo argumentą, kuris nebuvo keltas pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas byloje pateiktą įrodymą, nustatė, jog šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo tik gavus apeliacinį skundą ir jis yra teikiamas siekiant paneigti apeliacinio skundo argumentą. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šio įrodymo pridėjimo būtinybė atsirado apeliacinės instancijos teisme, tai neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl prašymas dėl papildomo įrodymo pridėjimo prie bylos tenkintinas. Be to, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva išsireikalavo iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos informaciją iš ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00328-14 medžiagos, siekdamas teisingai išnagrinėti atsakovo pateiktą apeliacinį skundą (CPK 319 straipsnio 2 dalis).

Faktinės bylos aplinkybės

Byloje nustatyta, kad 2013 m. liepos 2 d. tarp UAB „Dravera“ ir J. R. buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią J. R. buvo priimtas dirbti įmonėje vairuotoju ekspeditoriumi. 2014 m. balandžio 7 d. tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis Nr. 0003329 patvirtina, kad atsakovas autovežiu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos valstybinis Nr. DM638, pervežė iš Zaragozos (Ispanija) į Gyorą (Vengrija) transporto priemones „Opel Corsa“, vin Nr. VVOLOSDL68E4175301, ir „Opel Corsa“, vin Nr. VVOLOSDL68E4174975. Byloje esančios fotonuotraukos, 2014 m. balandžio 14 d., 2014 m. balandžio 22 d. remonto apskaičiavimo dokumentai, krovinio apgadinimo defektacijos aktai patvirtina, jog automobiliai „Opel Corsa“, vin Nr. VVOLOSDL68E4175301, ir „Opel Corsa“, vin Nr. VVOLOSDL68E4174975, buvo apgadinti. Iš UAB „Dravera“ ir Wallenius Wilhelmsen Logistics Iberica S.L.U. 2014 m. gegužės 5 d., 2014 m. spalio 10 d. susirašinėjimo dokumentų matyti, kad nuskaičiuotos sumos dėl padarytos žalos – 594,51 Eur ir 337,50 Eur. 2014 m. balandžio 28 d. J. R. pasirašė du prašymus dėl padarytos žalos atlyginimo, kuriais prašė jo padarytus 585,00 Eur ir 282,00 Eur nuostolius išskaičiuoti iš jo darbo užmokesčio bei kitų pajamų. 2014 m. liepos 1 d. UAB „Dravera“ direktoriaus R. R. įsakymu J. R. buvo atleistas iš vairuotojo ekspeditoriaus pareigų nuo 2014 m. liepos 1 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą.Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė 867,00 Eur turtinės žalos atlyginimą. Apeliantas su tokiu teismo sprendimo nesutiko ir nurodė, kad teismas neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė jam. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 270 straipsnis 4 dalis).Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir jų visumos pagrindu padarė išvadas, ar tam tikros aplinkybės įrodytos. Teismas nurodė, kodėl remiasi vienu įrodymu ir atmeta kitą, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės, pakankamumo ir išvadas padarė iš pateiktų į bylą duomenų visumos. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo atmestini. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei pageidauja apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovo žalos, kurią jis padarė vykdydamas savo darbo funkcijas, atlyginimą. Pagal kasacinio teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką, darbuotojo materialinei atsakomybei taikyti būtinos šios sąlygos: 1) padaryta žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 straipsnis). Materialinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra visos DK 246 straipsnyje nurodytos pažeidėjo materialinės atsakomybės sąlygos. Nuo kaltės rūšies, jos laipsnio priklauso materialinės atsakomybės ribos, dydis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-695/2015).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2014 m. balandžio 7 d. atsakovas autovežiu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos valstybinis Nr. DM638, pervežė iš Zaragozos (Ispanija) į Gyorą (Vengrija) transporto priemones „Opel Corsa“, vin Nr. VVOLOSDL68E4175301, ir „Opel Corsa“, vin Nr. VVOLOSDL68E4174975 (tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis Nr. 0003329). Byloje esančios fotonuotraukos, 2014 m. balandžio 14 d., 2014 m. balandžio 22 d. remonto apskaičiavimo dokumentai, krovinio apgadinimo defektacijos aktai patvirtina, jog automobiliai „Opel Corsa“, vin Nr. VVOLOSDL68E4175301, ir „Opel Corsa“, vin Nr. VVOLOSDL68E4174975, buvo apgadinti. Apeliantas šių aplinkybių neginčija (CPK 187 straipsnio 1 dalis), tačiau nurodė, kad automobilių defektai buvo jau iki jų gabenimo ir tai patvirtina 2014 m. balandžio 11 d. krovinio gabenimo dokumentas, automobilių „Opel Corsa“ apgadinimo aktas. Susipažinus su šiais dokumentais matyti, kad ant jų yra pažymėta „Fabrik žala“. Ginčo nėra, jog žymas dokumentuose padarė pats atsakovas. Tačiau iš 2014 m. balandžio 15 d. ieškovės ir užsakovės elektroninio susirašinėjimo matyti, jog vairuotojas tik pažymėjo, kad yra žala, tačiau duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovas informavo darbdavį ar užsakovę apie automobilių apgadinimą prieš krovinio gabenimą, apeliantas nepateikė (CPK 12, 178 straipsniais). Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovės prašoma atlyginti žala atsirado būtent J. R. atliekant darbo funkcijas, t. y. pervežant iš Zaragozos (Ispanija) į Gyorą (Vengrija) transporto priemones „Opel Corsa“, vin Nr. VVOLOSDL68E4175301, ir „Opel Corsa“, vin Nr. VVOLOSDL68E4174975. Atsakovas J. R. pagal darbo sutartį dirbo UAB „Dravera“ vairuotoju ekspeditoriumi ir turėjo dirbti dorai, sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą (DK 228 straipsnis). Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, jog jis 2014 m. balandžio 7 d. perveždamas autovežiu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos valstybinis Nr. DM638, iš Zaragozos (Ispanija) į Gyorą (Vengrija) transporto priemones „Opel Corsa“, vin Nr. VVOLOSDL68E4175301, ir „Opel Corsa“, vin Nr. VVOLOSDL68E4174975, buvo atsakingas už tinkamą krovinio pakrovimą, pritvirtinimą, tinkamą pervežimą. Nustatęs, kad po šio vežimo atsirado žala, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog J. R. elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, būtent dėl jo kaltų veiksmų atsirado žala.Viena iš būtinųjų materialinės atsakomybės, tarp jų ir visiškos, sąlygų yra ta, kad darbuotojas darbdaviui turi būti padaręs savo neteisėta veika realią materialinę žalą. Įstatymų nustatyta, kad atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos (DK 257 straipsnio 1 dalis). Žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra fakto klausimas, priklausantis nuo konkrečių aplinkybių, todėl teismas jį privalo individualizuotai nustatyti, nes tik tuo atveju, jeigu materialinė žala darbdaviui konkretaus darbuotojo neteisėta veika yra padaroma, šiam darbuotojui gali atsirasti pareiga tą žalą atlyginti. Pagal proceso įstatyme įtvirtintą įrodinėjimo pareigos taisyklę, padarytos žalos dydį įrodyti privalo darbdavys (CPK 178 straipsnis). Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priteisė žalos atlyginimą remdamasis tik 2014 m. balandžio 28 d. prašymais „Dėl padarytos žalos nuostolių atlyginimo“ ir neatsižlėgė į aplinkybę, jog parašai ant šių dokumentų suklastoti. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu.Pirmosios instancijos teismas paneigė parašo klastojimo argumentą remdamasis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos raštu, kuriame nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-00328-14 dėl dokumento klastojimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnį pagal pareiškėjo J. R. 2015 m. spalio 22 d. skundą nutrauktas nesant nusikaltimo sudėties, t. y. nenustačius parašo klastojimo fakto. Apeliantas nurodė, kad teismas, aiškindamasis aplinkybes dėl parašų klastojimo, neišsireikalavo ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00328-14 medžiagos ir, nutraukus ikiteisminį tyrimą UAB „Dravera“ vadovui, dokumento, sukeliančio teisines pasekmes atsakovui, kilmė taip ir liko nenustatyta bei neišaiškinta. Iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas neišsireikalavo pačios ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00328-14 medžiagos, tačiau padarytos išvados dėl parašo neklastojimo fakto pagrįstos. Tai patvirtina apeliacinės instancijos teismo išreikalauta papildoma medžiaga (CPK 319 straipsnio 2 dalis). 2017 m. balandžio 11 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-as skyrius pateikė Klaipėdos apygardos prokuratūros 2015 m. spalio 22 d. nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00328-14 nutraukimo. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nustačius, kad nepadaryta nusikalstama veika. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekamas tyrimas, siekiant nustatyti, ar ant 2014 m. balandžio 28 d. prašymų pasirašė atsakovas. Iš 2015 m. vasario 3 d. specialisto išvados Nr. 11K-6(15) matyti, jog tirti pateiktame 2014 m. balandžio 28 d. J. R. prašyme dėl padarytos žalos nuostolių atlyginimo skiltyje „Vairuotojas-ekspeditorius“ J. R. vardu pasirašė J. R.. Atsakovas šios ekspertizės išvadų neginčijo. Remiantis šiomis aplinkybėmis pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad 2014 m. balandžio 28 d. prašymus dėl žalos atlyginimo pasirašė pats apeliantas. Apeliantas skunde nurodė, jog teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė jam nurodydamas, kad jis nepateikė duomenų, jog buvo komandiruotėje. Jis yra silpnesnioji šalis ir teismas turėjo gindamas jo teises įpareigoti darbdavį teismui pateikti įsakymus dėl komandiruočių, žiniaraščius apie išmokamus dienpinigius ar kitas išlaidas tiriamu laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 31 d. iki 2014 m. gegužės 27 d. Šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju matyti, kad atsakovas įrodinėjo, kad jis negalėjo pasirašyti prašymų, nes tuo metu buvo komandiruotėje, ir pateikė „DFDS Seaways“ bilietą. Vertindamas šį įrodymą pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pateiktas kelto bilietas patvirtina tik aplinkybę, jog apeliantas 2014 m. gegužės 27 d. iš Kylio grįžo į Klaipėdą. Kitokių duomenų apeliantas nepateikė (CPK 12, 178 straipsnis). Šioje byloje nustatyta, kad parašai ant šių prašymų yra atsakovo ir žala atsirado būtent dėl jo veiksmų. Todėl teismas, byloje nekonstatavęs prieštaravimų, netikslumų ar kitų aplinkybių, dėl kurių būtų būtina savo iniciatyva rinkti įrodymus siekiant teisingai išspręsti bylą, neturėjo pareigos naudotis CPK 414 straipsnio 1 dalyje nustatytomis teisėmis (savo iniciatyva rinkti įrodymus). Dėl to apeliacinio skundo argumentai dėl teismo aktyvumo ginant jo kaip silpnesniosios šalies interesus pripažintini neįrodančiais įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Pažymėtina ir tai, kad tai, jog atsakovas yra silpnesnioji proceso šalis, neatleidžia jo nuo įrodinėjimo pareigos, be to, pirmosios instancijos teismas 2016 m. spalio 20 d. siūlė atsakovui pasirūpinti teisine pagalba, tačiau atsakovas šia teise nepasinaudojo (CPK 178 straipsnis, 161 straipsnis).Iš bylos medžiagos matyti, kad žalos dydis buvo nustatytas remiantis ne tik 2014 m. balandžio 28 d. atsakovo prašymais, bet ir 2014 m. balandžio 14 d., 2014 m. balandžio 22 d. remonto apskaičiavimais, defektacijos aktais bei UAB „Dravera“ ir Wallenius Wilhelmsen Logistics Iberica S.L.U. 2014 m. gegužės 5 d., 2014 m. spalio 10 d. susirašinėjimo dėl padarytos žalos išskaitų dokumentais. Iš UAB „Dravera“ ir Wallenius Wilhelmsen Logistics Iberica S.L.U. 2014 m. gegužės 5 d., 2014 m. spalio 10 d. susirašinėjimo dokumentų matyti, kad nuskaičiuotos sumos dėl padarytos žalos – 594,51 Eur ir 337,50 Eur. Apeliantas nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti minėtų dokumentų tikrumu (CPK 12, 178 straipsniai). Remdamasis šiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė įrodė žalos dydį. Apeliantas nurodė, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimo išieškojimą iš darbuotojo. Darbo teisiniams santykiams nutrūkus, bet kokios žalos išieškojimas iš atsakovo negalimas. Byloje nustatyta, kad atsakovas žalą ieškovei UAB „Dravera“ padarė 2014 m. balandžio 7 d. perveždamas krovinį, iš darbo jis atleistas 2014 m. liepos 1 d. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad žala atsirado tuomet, kai šalis siejo darbo teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Darbo kodekse ir kituose teisės aktuose nėra numatyto apribojimo išieškoti iš darbuotojo žalos atlyginimą, jei jis buvo atleistas iš pareigų (CK 6.252 straipsnio 1, 2 dalys). Apribojimai taikomi tik nustatant materialinės atsakomybės ribas (DK 256 straipsnis). Remiantis tuo, kas išdėstyta, šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-230/2010 ir kt.).Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas, reguliuojančias darbuotojo materialinę atsakomybę, pagrįstai pripažino, kad yra visos darbuotojo materialinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, dėl to atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas ir paliktinas galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas J. R. pateikė duomenis, kad jo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 350,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (100,00 Eur už konsultacijas ir pasiruošimą apeliacinio skundo suruošimui, 250,00 Eur už apeliacinio skundo surašymą).Ieškovė UAB „Dravera“ teismui pateikė duomenis, kad jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 400,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgus į tai, kad apeliacinis skundas netenkintas, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo J. R..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo J. R. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimą.

Priteisti ieškovei UAB „Dravera“ iš atsakovo J. R. 400,00 Eur (keturis šimtus Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.