Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-6007-1030/2017 pagal pareiškėjos antstolės R. V. prašymą, suinteresuoti asmenys UAB „General Financing“, Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja antstolė R. V. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo pakeisti skolininką J. V. nauja skolininke Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, vykdomojoje byloje Nr. 0174/10/16170.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-03-13 nutartimi pareiškimą tenkino. Vykdomojoje byloje Nr. 0174/10/16170 pakeitė skolininką J. V. jo teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko.Teismas nustatė, kad skolininkas J. V. mirė, skolininko palikimą priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, todėl atsižvelgdamas į tai, pareiškėjos prašymą tenkino.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-13 nutartį ir pareiškėjos antstolės R. V. prašymą dėl skolininko J. V. pakeitimo Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, atmesti kaip nepagrįstą.Nurodo, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau yra vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje numatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai yra pagrįsti hipoteka ir įkeitimu.Sprendžiant dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese yra reikšminga nustatyti, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais.Nurodo, kad neatsižvelgiant į tai, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą.Nurodo, kad vien palikimo priėmimo faktas nereiškia besąlyginio mirusiojo teisių ir pareigų perėmimo. Tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme. Duomenų apie mirusiojo J. V. turto areštą išieškotojos UAB „General financing“ naudai Turto areštų registre nėra.Mano, kad turto arešto akto išviešinimas viešame registre, nurodant konkrečius išieškotojus, kurių naudai vykdomas išieškojimas, arba pranešimas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turėjo būti atlikti per trijų mėnesių terminą, t. y. iki (duomenys neskelbtini). CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytas trejų metų naikinamasis terminas kreditiniam reikalavimui pareikšti taip pat yra praleistas.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas tenkino pareiškėjos (antstolės) prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo. Nustatyta, kad antstolės R. V. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0174/10/16170 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-17 įsakymą Nr. L2-5403-676/2010 dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko J. V. išieškotojos UAB „General Financing“ naudai. Skolininkas J. V. (duomenys neskelbtini) mirė. Po skolininko mirties palikimą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 2016-11-03 priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko. 2010-10-15 antstolė priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, kuriuo sustabdė vykdomąją bylą mirus skolininkui ir nesant jam priklausančio turto ir jo teisių perėmėjų. 2013-01-10 antstolė priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kuriuo nutraukė vykdomąją bylą dėl 1991,98 Lt išieškojimo iš J. V. skolininkui mirus ir nesant jam priklausančio turto ir jo teisių perėmėjų. 2013-01-10 antstolė grąžino vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo Klaipėdos miesto apylinkės teismui, nurodydama, jog vykdomoji byla yra nutraukta. Patvarkymo kopiją išsiuntė išieškotojai UAB „General Financing“. 2017-01-17 VĮ Turto bankas kreipėsi į antstolę R. V. prašydamas pateikti informaciją, ar vykdomas išieškojimas iš palikėjo J. V., kurio teises ir pareigas perėmė valstybė, ir prašė pateikti informaciją apie vykdomą išieškojimą – neišieškotos skolos dydį, taip pat prašė pateikti teismo nutarčių pakeisti skolininką vykdymo procese kopijas. Nurodė, kad prašoma pateikti informacija bus reikalinga sprendžiant atsiskaitymo su kreditoriais klausimą realizavus valstybės turtą. 2017-02-09 antstolė R. V. kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo dokumento grąžinimo ir nurodė, kad vykdomoji byla antstolės patvarkymu nutraukta ir vykdomasis raštas per klaidą, nepraėjus patvarkymo apskundimo terminui, grąžintas Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-02-17 grąžino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-17 teismo įsakymą Nr. L2-5403-676/2010 dėl skolos išieškojimo iš skolininko J. V. išieškotojos UAB „General Financing“ naudai.

Dėl vykdomosios bylos nutraukimo

CPK 629 straipsnio 1 dalis reglamentuoja vykdomosios bylos nutraukimo atvejus. Nustatyta, kad antstolė 2013-01-10 patvarkymu dėl vykdomosios bylos nutraukimo nutraukė vykdomąją bylą dėl skolos iš J. V. išieškojimo UAB „General Financing“ naudai CPK 629 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. kai mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui. Vykdomąją bylą nutraukus, visos vykdymo priemonės, kurių ėmėsi antstolis, antstolio patvarkymu panaikinamos. Jeigu skolininko turtas buvo areštuotas teismo nutartimi, apie vykdomosios bylos nutraukimą ir būtinumą panaikinti turto areštą antstolis savo patvarkymu praneša turtą areštavusiam teismui (CPK 629 straipsnio 2 dalis). CPK 629 straipsnio 3 dalis imperatyviai nustato, kad nutraukta vykdomoji byla negali būti pradedama iš naujo.Nustatyta, kad antstolė R. V. 2017-02-09, t. y. praėjus 4 metams po vykdomosios bylos nutraukimo, kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo dokumento grąžinimo ir nurodė, kad vykdomoji byla antstolės patvarkymu nutraukta ir vykdomasis raštas per klaidą, nepraėjus patvarkymo apskundimo terminui, grąžintas Klaipėdos miesto apylinkės teismui. CPK 512 straipsnis nurodo, kad skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Analogiška apskundimo tvarka taip pat buvo nurodyta 2013-01-10 antstolės patvarkyme dėl vykdomosios bylos nutraukimo. Patvarkymas buvo įteiktas išieškotojai UAB „General Financing“, tačiau išieškotojos nebuvo apskųstas, todėl antstolė nepagrįstai kreipėsi į teismą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog antstolė iš esmės neturėjo pagrindo pažeisdama CPK 629 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą tęsti vykdomuosius veiksmus nutrauktoje vykdomojoje byloje, todėl vien dėl šio proceso teisės pažeidimo konstatuotina, jog teismas nepagrįstai tenkino antstolės prašymą ir pakeitė skolininką J. V. jo teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko.

Dėl CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyje nurodytų terminų

CPK 596 straipsnio 1 dalis numato, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Spręsdamas, ar išieškotojo teisės perimamos vykdymo procese, teismas turi patikrinti, ar pereina kitam asmeniui išieškotojo reikalavimo teisė skolininkui pagal vykdomąjį dokumentą.

Iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2016-11-03 išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas, kuriuo patvirtinta, kad po skolininko mirties likęs turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei. 2016-11-17 Priėmimo perdavimo aktu Nr. TP1-547/421195 turto patikėjimo teise paveldėtas turtas perduotas VĮ Turto bankui. Kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti. Tik priėmęs palikimą įpėdinis gali būti pakeistas išieškotoju ar skolininku vykdymo procese pagal CPK 596 straipsnio taisykles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Mirus skolininkui, išieškotojas laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualiosios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo to, jog valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) neaktualu, jog ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Esant tokiai formuojamai teismų praktikai, darytina išvada, kad šioje konkrečioje byloje kreditorius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai yra (duomenys neskelbtini), per tris mėnesius turėjo pareikšti reikalavimus įpėdiniui, šiuo atveju valstybei.

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis. Teismų praktikoje tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas pranešimas notarui, viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Teisėjų kolegija, plėtodama kasacinio teismo praktiką ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Duomenų apie mirusiojo J. V. turto areštą išieškotojos UAB „General financing“ naudai Turto areštų registre nėra. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog valstybė per įstatyme nustatytą terminą būtų buvusi informuota apie šioje byloje pareikštą kreditorės reikalavimą ir jo dydį.

Atskirajame skunde apeliantė taip pat nurodo, jog kreditorė taip pat praleido naikinamąjį trejų metų terminą informuoti apie savo kreditinį reikalavimą, todėl pareiškėja ar pati kreditorė nebeturi galimybės prašyti teismo atnaujinti minėtą terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta praleisto kreditorių reikalavimo pateikimo termino pratęsimo galimybė – teismas gali pratęsti tokį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-04-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 pakeitė iki tol formuotą teismų praktiką ir išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą.

Šiuo konkrečiu atveju pažymėtina, kad yra praleistas ne tik CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas reikalavimams pareikšti, kuris galėtų būti teismo pratęstas, bet ir to paties straipsnio 4 dalyje nurodytas trejų metų naikinamasis terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, reikalavimams pareikšti, todėl nebegalėtų būti sprendžiamas klausimas dėl termino kreditorės reikalavimams pareikšti pratęsimo. Be to, kreditorė UAB „General financing“ nesikreipė į teismą dėl tokio termino atnaujinimo.

Teismų įstatymo 33 straipsnis 4 dalis nustato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime išaiškino, kad taikydami ir aiškindami įstatymus teismai privalo atsižvelgti ne tik į aukštesnės instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas). Klaipėdos apygardos teismas analogiškoje civilinėje byloje Nr. 2S-734-730/2017 dėl to paties skolininko J. V. pakeitimo jo turto paveldėtoja valstybe, atstovaujama VĮ Turto banko, netenkino pareiškėjos antstolės A. R. Ž. prašymo dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0075/09/01306 nustatęs, kad kreditorius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai yra (duomenys neskelbtini), yra praleidęs ne tik CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 3 mėnesių terminą reikalavimams pareikšti, kuris galėtų būti teismo pratęstas, bet ir to paties straipsnio 4 dalyje nurodytą 3 metų naikinamąjį terminą, skaičiuojamą nuo palikimo atsiradimo dienos, reikalavimams pareikšti, todėl nebegali būti sprendžiamas klausimas dėl termino kreditorės reikalavimams pareikšti pratęsimo. Taigi šioje civilinėje byloje atsižvelgiama į analogiškose bylose apygardos bei aukštesnės instancijos teismų priimtus sprendimus.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, nepagrįstai tenkino antstolės pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškimas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos antstolės R. V. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0074/10/16170 atmesti.

Vykdomąją bylą Nr. 0074/10/16170 grąžinti antstolei R. V..

Nutartis neskundžiama.