Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-578-613/2018

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-05-25
Bylos Nr.: e2A-578-613/2018
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
Atsakovas: N. U.
Ieškovas: S. V.
Išvadą teikia: Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-578-613/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-15353-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4; 2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20; 3.4.1.3(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo N. U. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų (Tauragės rajono apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovui N. U. tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė S. V. kreipėsi į Tauragės rajono apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) pripažinti, kad atsakovas N. U. yra I. V., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o I. V. yra atsakovo N. U. dukra; 2) priteisti iš atsakovo N. U. išlaikymą dukrai I. V. periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų administratore uzufrukto teise paskirti vaiko motiną S. V.; 3) priteisti iš atsakovo N. U. 300,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, kad su atsakovu susipažino, kai jis dar dirbo Lietuvoje. Bedraugaujant jis išvyko į Norvegiją. Tikėjosi su atsakovu sukurti bendrą gyvenimą, kalbėjo apie bendrą ateitį. Atsakovas pastoviai dirbo Norvegijoje, grįždavo į Lietuvą atostogų. Kai draugavo atsakovas per mėnesį uždirbdavo 2 000,00 Eur. Pati Lietuvoje nedirbo, nes buvo ką tik grįžusi iš užsienio. Dukra gimė 2017 m. gegužės 25 d. Lytinius santykius turėjo tik su atsakovu. Nerijus nė karto nebuvo aplankęs dukters. Vaiką pirmą kartą pamatė, kai nuvyko atlikti ekspertizės. Su atsakovu santykiai nutrūko, kai ji pastojo. Atsakovas prašė, kad ji pasidarytų išvalymą. Mergaitę padeda auginti tėvai. Jie yra pensininkai, todėl prie mergaitės išlaikymo prisideda pagal galimybes. Mergaitės priežiūrai išleidžia daugiau pinigų nei nurodyta poreikių lentelėje. Reikia pirkti tyreles, mišinėlius, sauskelnes, rūbelius, higienos priemones, važiuoti pas gydytojus, nes mergaitė serga mažakraujyste. Be to, pati turi sveikatos problemų. Už vaiką pirmais metais gauna 28,5 Eur kas mėnesį iš seniūnijos. Už antrus metus mokės 15,00 Eur. Už vaiko auginimą pirmais metais gauna iš Sodros 183,37 Eur. Už antrus vaiko auginimo metus iš Sodros gaus iki 100,00 Eur. Jos mėnesio pajamas sudaro 211,87 Eur.Atsiliepime į ieškinį atsakovas N. U. nurodė, kad yra bendravęs su ieškove ir turėjęs lytinių santykių, tačiau pagrįstai abejoja, ar yra I. V. tėvas. Nagrinėjant bylą teisme iš pradžių ginčijo, kad jis yra vaiko tėvas, taip pat nesutiko su prašomo priteisti išlaikymo dydžiu, tačiau vėliau sutiko su ieškiniu, paaiškino, kad pripažįsta tėvystę ir sutinka mokėti dukros išlaikymui po 150,00 Eur kas mėnesį bei išlaikymo įsiskolinimą. Pažymėjo, kad iš pirmos santuokos turi dar vieną sūnų, kurio išlaikymui skiria po 70,00 Eur kas mėnesį, kad dirba Norvegijoje ir per mėnesį į rankas gauna 1 400-1 500 Eur atlyginimą. Sutinka, kad jo finansinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Paaiškino, kad bylą su ieškove nori užbaigti taikos sutartimi, tačiau dėl objektyvių priežasčių to padaryti negali, turi išvykti į Norvegiją. Institucijos, teikiančios byloje išvadą Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė L. A. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad tėvo pareiga yra išlaikyti savo vaiką ir prašoma priteisti išlaikymo suma atitinka vaiko interesus.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Tauragės rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu ir 2017 m. gruodžio 6 d. papildomu sprendimu nusprendė:patenkinti ieškinį visiškai.Nustatyti, kad N. U., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), yra vaiko I. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o I. V. yra N. U. dukra. Į. T. rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įrašyti duomenis apie tėvą ,,N. U., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis“ I. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 1 d. gimimo įraše Nr. 165. Priteisti iš N. U., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui I. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja, uzufrukto teise, paskirti vaiko motiną S. V., a. k. (duomenys neskelbtini).Priteisti iš N. U., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui I. V., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą 300 Eur (tris šimtus eurų). Priteistų išlaikymo lėšų vaikui I. V. tvarkytoja, uzufrukto teise, paskirti vaiko motiną S. V., a. k. (duomenys neskelbtini).Priteisti iš N. U., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 130,50 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, juridinio asmens kodas – 188659752, bankas – AB „Swedbank“, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis). Priteisti iš N. U., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 192,09 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt du eurus 9 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, juridinio asmens kodas – 188659752, bankas – AB „Swedbank“, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už antrinę teisinę pagalbą). Skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo.Priteisti ieškovei S. V., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo N. U., a. k. (duomenys neskelbtini), 30,56 Eur bylinėjimosi išlaidų (išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu).Teismas sprendė, kad neturi pagrindo abejoti ekspertų išvada. Ieškovė ir atsakovas patvirtino, kad jie turėjo lytinių santykių. Be to, teismo posėdžio metu ir pats atsakovas pripažino tėvystę. Todėl konstatavo, kad yra nustatyta, jog N. U. yra vaiko I. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o I. V. yra jo dukra.Teismas nurodė, kad ieškovė yra sunkesnėje turtinėje padėtyje negu atsakovas. Atsakovas darbingas, neabejotinai dirbantis užsienyje, ieškovei tenka didesnė kasdienių vaiko auginimo rūpesčių našta, atsakovas turi pareigą išlaikyti savo nepilnametę dukrą, pareigą gauti darbines pajamas, reikalingas ne tik savo poreikiams, bet ir nepilnamečio vaiko išlaikymui, todėl sprendė, kad I. V. išlaikymui iš atsakovo priteistina 150,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki dukters pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją Pažymėjo, kad išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt., o išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, tai yra kiekvieną dieną. Iš ieškovės I. V. paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas išlaikymo dukrai neteikė nuo gimimo, atsakovas šios aplinkybės ir neneigė. Todėl ieškovės prašymą priteisti išlaikymo įsiskolinimą po 150,00 Eur per mėnesį nuo vaiko gimimo dienos iki ieškinio teismui padavimo dienos, iš viso 300,00 Eur, tenkino kaip pagrįstą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimo atsakovas N. U. prašo skundžiamą sprendimą ir papildomą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:Teismas sprendimus priėmė visapusiškai neįvertinęs esamų byloje įrodymų, neišsiaiškino ir nepašalino prieštaravimų, turinčių reikšmės teisingam sprendimo priėmimui. Tai reiškia, kad teismas neteisingai vertino įrodymus, todėl buvo pažeisti procesinės teisės reikalavimai, neteisingai taikytos bei aiškintos materialinės teisės normos (CPK 329-330 straipsniai).Teismas netyrė aplinkybių, susijusių su pastojimo laikotarpiu, galimybe pastoti, neišreikalavo medicininių dokumentų, todėl neteisingai taikė ir aiškino CK 3.148 straipsnio nuostatas, pasikliovė tik DNR ekspertize. Teismas gali vadovautis DNR ekspertizės išvada kaip svarbiausiu įrodymu, tačiau neprivalo. Jis turi vertinti ir kitus įrodymus, o ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Nagrinėjamu atveju aplinkybės, verčiančios abejoti moksliniu tyrimu, yra tokios, kad ieškovės pastojimo laikotarpiu atsakovas nebuvo Lietuvoje ir su ieškove lytinių santykių neturėjo; DNR ekspertizės akte nenustatyta, jog atsakovas yra tėvas 100 %; teismas neišreikalavo ir netyrė nėščiosios dokumentų, kuriuose nurodyta pastojimo data. Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo klausimą, turėjo išklausyti ir kito vaiko, t. y. sūnaus motinos poziciją, kurios interesai nukentės, nes po skundžiamo sprendimo priėmimo atsakovas sūnui negalės teikti išlaikymo, kokį teikė iki šiol. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė yra sunkesnėje turtinėje padėtyje nei atsakovas.Teigia, kad tik neginčijamai nustačius, jog yra vaiko tėvas, gali būti priteistos išlaidos, kurias laimėjusioji bylą šalis patyrė proceso metu (CPK 88, 93 straipsniai), o išlaikymo priteisimas bus objektyvus tik tada, kai jis bus priteistas teisėtai ir pagrįstai, t. y. vaiką išlaikyti privalėtų jo tėvas ir tik pagal vaiko poreikius bei tėvo galimybes (CK 3.192, 3.194. 3.198 straipsniai). Mano, jos pirmosios instancijos teismo sprendimu nėra neginčijamai įrodyta, kad yra ieškovės vaiko tėvu.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė S. V. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą ir papildomą sprendimą palikti nepakeistus. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Teismo nutartimi paskyrus ir įstatymo nustatyta tvarka atlikus ekspertizę bei jos rezultatus įforminus įstatymo nustatyta tvarka surašytame ekspertizės akte ekspertizės išvada yra laikoma specialiąja įrodinėjimo priemone – eksperto išvada. Tik tuo atveju, jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje arba byloje esantis ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, tai, nepaisant jo tiriamojo mokslinio pobūdžio, gauta išvada negalėtų būti laikoma specialiąja įrodinėjimo priemone – eksperto išvada, kaip numatyta CPK 212 straipsnyje. Tik tokiu atveju toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, numatytą procesinio įstatymo, - rašytinį įrodymą, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl tėvystės nustatymo. Taigi įstatymas numato, kad nustatyti tėvystę remiantis kitais įrodymais nei ekspertizių išvados galima tais atvejais, kai abi šalys atsisako atlikti ekspertizę arba kai atsakovas, t. y. spėjamasis vaiko tėvas, atsisako atlikti ekspertizę.Teismas neturi pagrindo abejoti ekspertų išvada. Atsakovas patvirtino, kad su ieškove turėjo lytinių santykių ir pripažino tėvystę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl pastojimo laikotarpio, dėl atsakovo gaunamų pajamų yra melagingos. Pažymėjo, kad atsakovo sūnaus motina dirba NVSC Panevėžio departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja ir gauna pakankamai dideles ir stabilias pajamas. Ieškovė šiuo metu vykdo motinišką pareigą, t. y. augina dukrą, visą parą tenkina jos poreikius ir savaime suprantama, kad jokiais kitais papildomais (apmokamais) darbais negali užsiimti. Atsakovas gi turi visas dienas ir naktis laisvas, todėl gali dirbti ir užsidirbti tiek, kad patenkintų tiek savo, tiek savo nepilnamečių vaikų – dukters ir sūnaus – poreikius. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje ištirtas aplinkybes ir įrodymus, vaiko poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas darbingas, dirbantis užsienyje, kad ieškovei tenka didesnė kasdienių vaiko auginimo rūpesčių našta, atsakovo pareigą išlaikyti savo nepilnametę dukrą, pareigą gauti darbines pajamas, reikalingas ne tik savo poreikiams, bet ir nepilnamečio vaiko išlaikymui, remdamasis kasacinio teismo praktika, pagrįstai nusprendė, kad I. V. išlaikymui iš atsakovo priteistina 150,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki dukters pilnametystės. Taip pat teisėtai ir pagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą. Nepagrįstas ir apelianto prašymas bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vadovaujantis CPK 327 straipsniu apskųstas teismo sprendimas yra panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik esant šiame straipsnyje nurodytiems pagrindams. Nė vieno iš pagrindų, leidžiančių bylą grąžinti nagrinėti iš naujo, atsakovas neįrodė. Jokių procesinių pažeidimų, dėl kurių bylą būtų privalu nagrinėti pirmosios instancijos teisme iš naujo, padaryta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje esantys rašytiniai įrodymai vertintini kitų įrodymų kontekste. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo ir prašymo skirti pakartotinę DNR ekspertizę

Apeliantas teismui pateikė 2018 m. balandžio 18 d. prašymą dėl dokumentų, kuriuo prašo prie bylos pridėti VĮ „Regitra“ išrašą ir skirti pakartotinę ekspertizę. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Šis draudimas nėra absoliutus, naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Aiškindamas CPK 314 straipsnio normą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).Atsižvelgdama į tai, kad apeliantas nenurodė aplinkybių, kodėl prašomas pridėti prie bylos įrodymas nebuvo pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir nepagrindė būtinybės jį pateikti vėliau, teisėjų kolegija atsisako priimti apeliacinės instancijos teismui pateiktą naują įrodymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas, prašydamas paskirti pakartotinę medicininę tėvystės nustatymo ekspertizę, nepagrindžia būtinybės skirti tokią ekspertizę. Vien subjektyvūs apelianto pasvarstymai dėl pastojimo laiko, nesant objektyvių priežasčių abejoti byloje į bylą pateiktos DNR ekspertizės išvados patikimumu, teisingumu, nesudaro pagrindo tenkinti apelianto prašymą.

Dėl suinteresuoto asmens neįtraukimo į bylą

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, turėjo išklausyti bei suteikti teisę išdėstyti poziciją atsakovo sūnaus motinai, kurios interesai, jo manymu, nukentės, kadangi po šio sprendimo negalės sūnui teikti tokio dydžio išlaikymą, kokį teikė iki šiol. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ar pareigų. Tai turėtų būti suprantama kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2012). Apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokia konkrečiai įtaka teismo sprendimu buvo padaryta neįtrauktų į procesą asmenų teisinei padėčiai ir kokias įstatymo nustatytas teisines pasekmes teismo sprendimas jiems sukėlė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nuspręsta dėl apelianto sūnaus motinos materialiųjų teisių ir pareigų, nes teismo sprendimas nesukūrė, nepanaikino, nepakeitė jos (jos vaiko) teisių ir pareigų ir niekaip nepakeitė jos (jos vaiko) teisinės padėties. Vien ta aplinkybė, jog iš apelianto priteistas tam tikras išlaikymas pirmajam jo vaikui, savaime nėra pagrindas apelianto sūnaus motiną įtraukti dalyvauti byloje. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vieno vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertino tą aplinkybę, jog apeliantas turi daugiau išlaikytinių, nepriklausomai nuo to, kad į bylos nagrinėjimą nėra įtraukta apelianto išlaikytinio motina.

Dėl apeliacinio skundo reikalavimo perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, papildomą sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra absoliuti. Apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o bylą gali grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais įstatyme nustatytais atvejais. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui išimtinumas yra svarbus proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams įgyvendinti, bylinėjimosi trukmei sutrumpinti ir operatyvesniam teismo procesui užtikrinti, t. y. asmens teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką, gali būti užtikrinta tik tada, kai byla nuosekliai judės iš žemesnės į aukštesnę teisminę instanciją ir nebus nepagrįstai grąžinama žemesnei teisminei instancijai nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2013). CPK 327 straipsnyje nustatyti tie išimtiniai atvejai, kai byla gali būti perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas, naikindamas sprendimą ir perduodamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nutartyje privalo nurodyti bent vieną iš CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų bei jį motyvuoti, t. y. pagrįsti jo egzistavimą nagrinėjamos bylos atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2008).Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje įtvirtintos jos taikymo sąlygos – kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012). Bylos esmė gali būti neatskleista dėl to, kad nebuvo surinkti reikalingi įrodymai, nenustatyti reikšmingi faktai, kurie yra būtini sprendimui dėl bylos baigties priimti. Tokio pobūdžio pažeidimas yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2013). Nagrinėjamu atveju kolegija sprendžia, jog nustatyti reikšmingus faktus pagal į bylą pateiktus įrodymus, kurie yra būtini sprendimui dėl bylos baigties priimti, galima ir apeliacinės instancijos teisme, todėl, atsižvelgdama į bylos pobūdį, įgyvendindama proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, siekdama užtikrinti kuo operatyvesnį procesą, apeliaciniame skunde nurodyta pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas patikrina neperduodama bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Dėl tėvystės nustatymo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, kas yra ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu didesnę įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų.Apeliaciniu skundu atsakovas N. U. iš esmės nesutinka su DNR ekspertizės išvada, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą, ar jis yra vaiko tėvas, vadovavosi vien ekspertizės išvada, kuri nėra 100 procentų tikrumo. Mano, kad tėvystei nustatyti yra ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardintos įrodinėjimo priemonės. Apelianto vertinimu, į bylą nebuvo išreikalauti visi įrodymai, kad jį būtų galima pripažinti vaiko tėvu, kadangi jis ieškovės pastojimo laikotarpiu nebuvo Lietuvoje ir lytinių santykių su ieškovė neturėjo, teismas neišreikalavo ir netyrė nėščiosios mamos dokumentų, iš kurių galima būtų nustatyti pastojimo laiką. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka.Pirmiausia pažymėtina tai, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas ar išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kiti. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakovo atsisakymą atlikti ekspertizę gali įvertinti kaip tėvystės įrodymą (CPK 389 straipsnis, CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Taigi eksperto išvada yra vienas svarbiausių bei reikšmingiausių įrodymų, sprendžiant klausimą dėl tėvystės nustatymo, o pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tėvystės nustatymas, remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados, galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų (šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien pirmiau nurodytų įrodomųjų faktų pagrindu) arba kai atsakovas, t. y. spėjamas vaiko tėvas, atsisako atlikti ekspertizę.Kartu pažymėtina, jog DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo paskirta DNR ekspertizė. Iš 2017 m. rugsėjo 28 d. ekspertizės akto Nr. ES 182/2017(01) matyti, jog N. U. yra I. V. biologinis tėvas su 99,99999999999 procento tikimybe (e. b. l. 51-52). Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų. Taigi šiuo atveju byloje esantys objektyvūs duomenys, t. y. atliktos ekspertizės rezultatai bei ieškovės nurodomos aplinkybės, kad I. V. yra atsakovo vaikas, sudaro nuoseklią įrodymų visumą, leidžiančią spręsti dėl atsakovo tėvystės. Byloje nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti ekspertizės akto išvados objektyvumu, patikimumu ir pagrįstumu. Tokių argumentų bei motyvų nenurodė ir pats apeliantas. Apeliacinio skundo argumentai, jog atliktos ekspertizės akto išvados nėra absoliučiai teigiamos (100 procentų) ir dėl to nėra pagrindo atsakovo pripažinti vaiko tėvu, yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Apelianto nurodytos abejonės dėl pastojimo laiko, pastojimo galimybės nėra pakankamas pagrindas abejoti ekspertizės akto išvados objektyvumu, patikimumu ir pagrįstumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek ekspertizės išvada, tiek ir kiti byloje esantys įrodymai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, vienas kitam neprieštarauja ir sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog atsakovas yra nepilnamečio ieškovės vaiko tėvas, todėl ši priimto teismo sprendimo dalis yra pagrįsta, pagrindo jos naikinti nėra.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Apeliantas, ginčydamas skundžiamu sprendimu priteistą nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė yra sunkesnėje turtinėje padėtyje nei atsakovas. Be to, jis turi išlaikyti save ir dar vieną sūnų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje ištirtas aplinkybes ir įrodymus, vaiko poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas darbingas, neabejotinai dirbantis užsienyje, ieškovei tenka didesnė kasdienių vaiko auginimo rūpesčių našta, atsakovo pareigą išlaikyti savo nepilnametę dukrą, pareigą gauti darbines pajamas, reikalingas ne tik savo poreikiams, bet ir nepilnamečio vaiko išlaikymui, remdamasis kasacinio teismo praktika, sprendė, kad iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistinas 150,00 Eur dydžio per mėnesį išlaikymas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada.CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 19 punktą). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 13 punktą ir jame nurodytą praktiką); protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė vaiko poreikius. Spręsdamas priteistino iš atsakovo šalių nepilnametei dukrai išlaikymo dydžio klausimą bylą nagrinėjęs teismas tyrė ir vertino byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, t. y. vadovavosi pirmiau aptartais kasacinio teismo praktikoje suformuotais išlaikymo dydžio nustatymo kriterijais. Teismas nustatė, kad atsakovas dirba užsienyje, yra darbingo amžiaus, todėl turi visas galimybes ieškoti jam tinkamo darbo ir taip uždirbti didesnes pajamas, kad tinkamai vykdytų savo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus. Pažymėjo ir tai, kad ieškovei tenka didesnė kasdienių vaiko auginimo rūpesčių našta, nes nepilnametė dukra gyvena su ieškove, o tai tik padidina atsakovo galimybes realiai daugiau užsidirbti, kadangi jis nėra kasdieną atsakingas už vaiko priežiūrą ir auklėjimą. Apelianto argumentas, kad jis dar turi teikti išlaikymą sūnui ir išlaikyti pats save, atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovas išlaikymo dukrai neteikė nuo gimimo, atsakovas šios aplinkybės ir neneigė. Įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kuriais teismas rėmėsi priteisdamas išlaikymo įsiskolinimo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą nuo vaiko gimimo dienos iki ieškinio teismui padavimo dienos. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo panaikinti šį teismo procesinį sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi apeliacinis skundas netenkintinas, atsakovui (apeliantui) jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų (Tauragės rajono apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti 2018 m. balandžio 18 d. atsakovo N. U. prašymą su priedais ir juos grąžinti pateikusiam asmeniui.

Nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Erika MisiūnienėAlmantas PadvelskisGiedrė Seselskytė