Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 2.1.15.3.2; 2.1.14; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2;

2025 m. spalio 2 d.

nukentėjusiesiems D. T., G. K., D. B. ir I. P., bei jų atstovei advokatei Deimantei Tiškei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį (straipsnio redakcija įsigaliojusi 2025 m. vasario 1 d.), BK 129 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. L. 2024 m. rugpjūčio 21 d., apie 16.17 val., (duomenys neskelbtini), remontuojamame kelio ruože, kryptimi link (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 119 ir 127 punktų, 3 priedo I skyriaus 1.4 p. reikalavimus, tuo, kad 70,56 kelio kilometre, kairėje pusėje, viršijo leistiną važiavimo greitį - 70 km/h, važiavo ne mažesniu kaip 123 km/h greičiu, nesuvaldė vairuojamo automobilio, esant ištisinei geltonai linijai, žyminčiai kelio juostas darbų vietoje, išvažiavo į priešpriešiniam eismui skirtą juostą ir susidūrė su automobiliu „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu M. T., taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu M. T. nuo patirtų sužalojimų 2024 m. rugpjūčio 31 d. gydymo įstaigoje mirė.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. L. kaltę pagal kaltinamajame akte nurodytą kaltinimą (t. y. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį) pripažino visiškai, pagal nukentėjusiųjų atstovės prašymą perkvalifikuoti veiką į BK 129 straipsnio 1 dalį neprisipažino. Nurodė, jog 2024 m. rugpjūčio 21 d., apie 15.00 - 15.30 val. išvažiavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) darbo reikalais. Jis važiavo keliu (duomenys neskelbtini). Kiekvieną dieną važinėjo į (duomenys neskelbtini) tuo pačiu keliu, bei žinojo, jog apie pusę metų vienoje kelio atkarpoje, vyksta remonto darbai, sustatyti kelio, greičio ribojimo ženklai, t. y. buvo trys greičio ribojimo ženklai – 110, 90 ir 70. Važiavo automobilyje įsijungęs navigaciją, nusistatęs autopilotą greičiu apie 130-135 km/h, nes yra paklaida (jeigu užstatai 135 km/h, tai važiuoji pagal faktą kokius 120 km/h. Kuo didesnis greitis, tuo didesnė paklaida būna). Autopilotą įsijungė pravažiavus (duomenys neskelbtini), nes ten yra 100 km/h zona, paskui autostrada prasideda, kur užsistatė autopilotą, greitis turėjo būti apie 130 km/h, tačiau mano, kad yra paklaida apie 10 km (autopilotą buvo nustatęs prieš pusvalandį, pravažiavus (duomenys neskelbtini), kai baigiasi greičio ribojimas). Kiek pamena jis važiavo pirma eismo juosta, neatliko lenkimo manevrų, niekas jam netrukdė važiuoti. Pusvalandį važiavo vienodu greičiu. Važiuojant (duomenys neskelbtini) r., ties (duomenys neskelbtini) toje vietoje vyko kelio remonto darbai, autopiloto nenuėmė, nes nepastebėjo pačios pradžios, ženklas faktiškai buvo, bet jis nepastebėjo ar pražiopsojo, ar užmigo, nes buvo pavargęs, buvo rūpesčių darbe, namuose, tik pajuto, kad jo automobilis užvažiavo ant kelio bortelį, per automobilio priekį perskrido lyg kelio bortelis, kai kabino kuoliukus po dešine puse, kur susisiaurėja kelias. Kadangi automobilių priekyje nebuvo, kaip automobilis važiavo, taip ir važiavo, nes jeigu būtų priekyje automobilis būtų pats automobilis pastabdęs ir turbūt jį pabudinusi, nes yra atstumo kontrolė mašinoje. Tada perėmė vairo kontrolę, bet buvo gana turbūt didelis greitis ir trumpas atstumas suvaldyti automobilį, kurį sumėtė ir išvažiavo į priešingą kelio pusę. Išvažiavus į priešingą eismo juostą važiavo autobusiukas, kuris pasitraukė į šoną, nes pamatė, kad jis atvažiuoja greitai, po ko jo automobilis atsitrenkė kaktomuša į nukentėjusiojo automobilio „Volvo V50“ priekį. Po eismo įvykio kažkoks žmogus, tikriausiai važiavęs priešinga kryptimi, atbėgo, padėjo atsidaryti jo automobilio dureles, tada bėgo prie nukentėjusiojo. Automobilis „Volvo“, su kuriuo susidūrė, buvo pakibęs ant atitvarų. Atsimena, buvo ugniagesys, gal po tarnybos namo važiavo, tai jis ramino nukentėjusįjį. Nukentėjusįjį išvežė su greitąja, po ko ir jį greitoji nusivežė į (duomenys neskelbtini). Tuo metu jis automobilį vairavo blaivus. Nežino, kaip paaiškinti 142 km/h greitį, gal netyčia kokį akseleratoriaus pedalą vietoje stabdžio tą akimirką paspaudė. Neginčija specialisto išvados dėl greičio. Visą laiką rankos buvo ant vairo. Automobilyje buvo eismo juostų palaikymas. Jo vairavimo stažas yra lyg aštuoni metai, yra turėjęs techninį autoįvykį, turi galiojančių administracinių nuobaudų, yra baustas už greičio viršijimą, telefono naudojimąsi. Po įvykio su žmona mėgino ieškoti nukentėjusiojo artimųjų kontaktų, t. y. brolio numerį buvo radęs „Facebooke“, paskambino broliui pasiteirauti kaip nukentėjusiojo būklė, klausė ar gali kažkuo padėti, tada jam pasakė, kad reikėtų ne su juo kalbėti, o su tėvais, ir sakė, kad jeigu šie norės kalbėti, tai duos numerį. Numerio negavo. Tik per advokatą bendravo su nukentėjusiaisiais, bei tą dieną rašė žinutę, kai sužinojo, kad nukentėjusysis mirė, parašė ar gali kažkuo prisidėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 276 straipsniu teisiamojo posėdžio metu pagarsinama dalis 2024 m. rugsėjo 17 d. S. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kur jis parodė, kad <...>. Kaip minėjo, apie 15.30 val. išvažiavo iš (duomenys neskelbtini). Daugiausia važiavo pirmąja eismo juosta, tačiau joje eismui sulėtėjus, persirikiuodavo į antrą. Esant galimybei vėl grįždavo į pirmą. Jo važiavimo greitis buvo 110-130 km/h. (2 t., b. l. 92). Pagarsinus parodymus kaltinamasis nurodė, kad atliko lenkimo manevrus, nes važiuoja sunkvežimiai ir panašiai, tai reikia apvažinėti kitus automobilius. Buvo persirikiavimai iš pirmos į antrą juostą. Papildomai paaiškino, kad norint aplenkti tuos automobilius, jeigu nepristabdysi pats automobilio, tai jis pristabdys pats. Po to, turbūt pakartotinai įjungi autopilotą, jeigu jis išsijungtų. Neatsimena, kad būtų autopilotą atjungęs, neužfiksavo, kad jį junginėtų. Negali pasakyti, ar pats automobilis nepradėjo stabdyti pamatęs kliūtis.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis G. T. nurodė, kad M. T. yra jo sūnus. Jis buvo pas kaimyną, kai jam paskambino kitas jo sūnus ir pasakė, kad M. pateko į avariją, Iš pareigūnų sužinojęs, kad M. išvežtas į (duomenys neskelbtini), ji su žmona taip pat išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Santykiai su sūnumi M. T. buvo normalūs, pastoviai bendraudavo, padėdavo. Jam, kaip tėvui draudimas išmokėjo 31058 Eur. Šią sumą sudaro neturtinė žala ir turtinė žala, kas susiję su laidojimo išlaidomis. Po sūnaus M. T. mirties pašlijo jo sveikata, gydėsi psichiatrinėje (duomenys neskelbtini). Kaip vertina šitą įvykį, tai liaudiškai gali pasakyti – „pochuizmas“, važiuoja visi nebaudžiami, autopilotą įjungiu ir važiuoju, telefone sėdi. Iki to įvyko, kur įvyko eismo įvykis, jis važiavo ta atkarpa, yra kelio ženklai, ten eismas labai intensyvus ir visi važiuoja kas kaip moka. Oras buvo geras ir juo labiau, jeigu ne pirmą kartą važiuoji, žinai, kad ten remontuojamas kelio ruožas, ir nepastebėti. Autopilotas įjungtas ir važiuoja, automobilis pats sureguliuos, taip ir įvyko, autopilotas veikė kaip veikė, kol stabdžio nenuspaudė, bet nuspaudė per vėlai. Kiek žino, gal 5 metus jo sūnus M. gyveno su V., kartu atvažiuodavo pas juos į namus, šventes švęsdavo pas juos. Jo mirusio sūnaus draugė prie laidojimo neprisidėjo, laidojo jie – tėvai. Ikiteisminio tyrimo metu advokatui mokėjo ir jam viena suma yra kompensuota, o kita ne. Vieną sumą, t. y. 7000 Eur kompensavo L. sesuo. Šiuo metu yra nesumokėta, kur šiandien posėdžio metu pateikti duomenys. Yra sumokėję atstovavimo išlaidų 3000 Eur, kuriuos sumokėjo už advokato paslaugas.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. P. nurodė, kad M. T. yra jos sūnus, buvo geri santykiai, buvo labai geras vaikas, padėdavo. Sūnus M. baigė mokslus ir persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), tačiau dažnai pas juos atvažiuodavo tiek vienas, tiek su V. pasisvečiuoti, aplankyti. Sūnus M. T. su V. gyveno kartu 5 metus. Jai draudimas išmokėjo 25000 Eur.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. T. nurodė, kad M. T. yra jo brolis. Apie eismo įvykį parašė kažkas SMS žinutę, važiavo pas brolį į ligoninę. Su broliu buvo geri santykiai, bendravo šeimomis, vykdavo pas tėvus. Yra pats važiavęs tuo kelio ruožu, ženklus, kur kelio remontas, gali matyti apie kilometrą prieš, nes ten tiesioji, labai iš toli matosi. Tarp tų ženklų atstumas 100-200 metrų. Po eismo įvykio kaltinamasis buvo susisiekęs, paskambino telefonu, ką konkrečiai sakė neprisimena, tik prisimena, kad prašė tėvų kontaktų. Jo tėvai nepanoro duoti savo kontaktų, bendrauti su kaltininku. Po brolio mirties kaltininkas dar rašė žinutę, tačiau į tą žinutę niekas neatsiliepė, nepanoro šeima bendrauti. V. sunkiai išgyveno tą įvykį. Mano, kad pati V. bando bendrauti su visais jo šeimos nariais. Iki šio posėdžio su V. bendravo praeitą savaitę, tas ryšys nenutrūko. Jam draudimas yra išmokėjęs 14000 Eur. Tėvai sumokėjo pinigus, kad jį atstovautų advokato padėjėja D. Tiškė.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji G. K. nurodė, kad M. T. yra jos brolis, santykiai su broliu buvo geri, artimai bendraudavo, dažnai matydavosi, atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) pas juos kai turėdavo progą, t. y. ar vienas atvažiuodavo, ar su drauge V.. Po įvykio su V. P. bendrauja, paskutinį kartą teko bendrauti prieš Velykas. Tiek ji, tiek V. sunkiai išgyveno M. T. netektį. Jai buvo išmokėta draudimo 14000 Eur.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. B. nurodė, kad M. T. yra jos brolis, santykiai buvo geri, susitikdavo, bendraudavo, buvo jos dukros krikšto tėtis. Su broliu per šventes susitikdavo, kaip tik mėnesį prieš tai buvo visi susitikę kaime, V. nebuvo, ši tuo metu dirbo. Kai matėsi prieš mėnesį, brolio klausė, kada bus vestuvės, tai šis tiesiog pasijuokė ir sakė: kai bus, tai sužinosi. Tiek V., tiek ji pati sunkiai išgyveno tą įvykį. Buvo nuvažiavę į ligoninę, sužinojo, kad M. komoje. M. iki mirties nebuvo prabudęs. Draudimas jai išmokėjo 14000 Eur neturtinės žalos. Dieną prieš eismo įvykį buvo važiavusi tuo kelio ruožu, kur įvyko eismo įvykis. Tuos visus kelio remonto darbus ar ženklus tikrai iš anksto buvo galima pastebėti, t. y. prieš 2 km jau yra įspėjimas, kad vyksta kelio darbai, prasideda kas kažkiek metrų greičio mažinimas. Ten atkarpa labai pavojinga, mašinos arti viena kitos prasilenkinėja. Dėl teisinės pagalbos, tai jie pastovai bendrauja su D., su A. kartais tenka susirašyti. Buvo susitikę (duomenys neskelbtini) policijoje, po to (duomenys neskelbtini). Kai byla buvo perduota į Kauno apygardos teismą, nebuvo susitikę su atstove. Ji pati nemokėjo už atstovavimo išlaidas atstovei, mama mokėjo.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. P. nurodė, kad M. T. yra jos brolis. Paskambino tėvas ir pasakė, kad M. patėko į avariją.. Draudimas jai išmokėjo neturtinę žalą. Santykiai su brolio M. drauge V. buvo geri, visi bendravo, šventes švęsdavo, laisvalaikį leisdavo. V. labai sunkiai išgyveno M. netektį. Su V. matėsi ir įvykio dieną, ir po įvykio, laidotuvėse. Už laidojimo išlaidas sumokėjo tėvai. Nežino, ar V. prisidėjo prie laidojimo išlaidų, bet žino, kad tikrai norėjo prisidėti.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. P. nurodė, kad M. T. yra jos gyvenimo partneris, sugyventinis, tačiau su M. nebuvo susižadėję. Iki jo išėjimo (mirties) kartu gyveno 5 m. 5 mėn. 11 d., planavo bendrus namus, santuoką, vaikus, taupė pinigus. Ji su M. nuomavosi būstą, abu mokėjo, pinigai buvo bendri. Tą dieną M. T. išvažiavo iš namų, o ji liko namuose. Po kiek laiko su ja susisiekė M. draugo panelė, ir pasakė, kad M. padarė avariją. Ji nuvažiavo į priimamąjį (duomenys neskelbtini), jai leido tą dieną pasimatyti su M. T., kuris jau buvo po operacijos. Po to įvykio ji kovoja kiekvieną dieną su savimi, kad atsikelti iš lovos. Dėl savo sveikatos būsenos buvo nuvykusi tik pas psichologą, t. y. po M. T. laidotuvių praėjus apie mėnesį ji kreipėsi į psichologą, t. y. lankėsi kelis kartus, tačiau po Naujų metų jau nebėjo. Pas psichologus lankytis nustojo dėl to, nes nenorėjo, kad jai M. „trauktų iš širdies“, o terapija būtent yra apie tai, kad ji turi išgyti. Pas šeimos daktarę buvo tik dėl darbo. Šiuo metu gyvena viena, gyvena toje pačioje gyvenamojoje vietoje, kur gyveno su M.. Ji M. dar laukia grįžtant, nes nesusitaiko su tuo. Turi tėvus, sesę ant kurių peties išsiverkia. Daug dirba, kad negalvotų apie visa tai. Yra gavusi iš draudimo gyvybės draudimą apie 13000 Eur, t. y. buvo už M. gyvybę, už sveikatos sužalojimus. M. buvo ją nurodęs kaip naudos gavėją draudimo sutartyje. Byloje yra pareiškusi ieškinį 30000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Jai draudimo bendrovė išmokėjo 12000 Eur ir šią sumą iš jos prašomos priteisti bendros 30000 Eur sumos dėl neturtinės žalos atlyginimo reikia išminusuoti, Prašo priteisti iš draudimo likusią sumą, t. y. 18000 Eur.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. P. nurodė, kad praeitais metais, apie 15.30 val., buvo gražus oras, švietė saulė, po darbo, vairuodamas firmos autobusiuką „Ford Transit“ važiavo nuo (duomenys neskelbtini) pusės autostrada (duomenys neskelbtini). Važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) pusės, nuo (duomenys neskelbtini) prasidėjo remontuojamas kelias. Tame remontuojamame kelyje buvo sudėti ženklai, kad kelio remontas, buvo greičio ribojimas, jeigu neklysta, gal 70. Autoįvykis įvyko prie (duomenys neskelbtini), ten kokie 200-300 metrų, ne daugiau, visi sudėti skiriamieji ženklai, gairės, kurie parodo, kad kelio remontas ir persirikiuoti reikia. Jis važiuodamas automobiliu, pirma eismo juosta, nurodytu ženklais greičiu – 70 ar 50, ir pamatė, kad į jo vairuojamą automobilį atlekia vos ne kaktomuša kitas automobilis „VW Tiguan“. Jis savo vairuojamą automobilį pasuko į dešinę pusę, į atitvarus, į kraštą, kad nesusitrenkti, tada kita mašina, kuri važiavo už jo vairuojamo automobilio, kaktomuša susitrenkė. Automobilis, kuris susidūrė, buvo peršokęs atitvarus. Po susidūrimo jis išlipo iš automobilio, sulaukė policijos, greitosios. Norėjo padėti žmogui, kuris važiavo už jo automobilio, bet šis buvo prispaustas, niekuo negalėjo padėti, tai greitoji ir gaisrininkai ištraukė. Nepastebėjo, ar tas automobilis, su kuriuo išvengė susidūrimo, ar jis pats išvažiavo į priešpriešinę, ar kažkokią kliūtį kliudė, tik matė, kad tiesiai „atskrenda“ į jo vairuojamą automobilį. Negali pasakyti, dėl ko tas automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, gal nežiūrėjo į kelią, gal telefoną „minkė“. Jam sakė, kad kliudė prieš tai ženklus ten, kur dirbo kelininkai, rodė, kurioje vietoje stovėjo ženklai ir kurioje vietoje šis juos užkabinęs, ir jie nuskridę guli. Jaunuoliui beveik nieko nebuvo, kažką šnekėjo, buvo strese, sakė: galvą pakėlė ir viskas, neturėjo kur dėtis.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu teisiamojo posėdžio metu pagarsinama dalis 2024 m. rugpjūčio 21 d. D. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kur jis parodė, kad <...>. Jam būnant ties (duomenys neskelbtini) kaimu, maždaug iki pusės kilometro minimo kaimo nusukimo pamatė jam prieš akis iš priešingos eismo juostos per bortelį peršokusį automobilį, kuris buvo tiesiog ore, staigiai sureagavęs pasuko į dešinį kraštą ir trenkėsi į atitvarus. <...>. (2 t., b. l. 4). Pagarsinus parodymus liudytojas D. P. papildomai paaiškino, jo nurodymą, kad per bortelį peršoko, tai ten, kur buvo skiriama kelio ta dalis, viena pusė autostrados, tai šis automobilis tiesiai per jį, į juos atskrido. Nežino kokio aukščio yra tas bortelis, gal 45 cm., kuris buvo pažymėtas, atšvaitai netgi yra.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. M. nurodė, kad V. P. yra jos sesuo. Po šito įvykio jos sesuo jaučiasi tragiškai, visiškai palūžusi, kiekvieną vakarą ašaros, bijo viena kažkur pasilikti, važiuoti su automobiliu. Kokia sesuo buvo prieš tai ir kokia ji yra šiuo metu, tai yra du skirtingi žmonės. Sesuo praktiškai gyvena pas ją, į (duomenys neskelbtini) pas save į butą važiuoja tik pašerti gyvūnų. Sesuo po įvykio lankėsi pas psichologus, bet ar šiuo metu ji lankosi nežino. Iki įvykio ji niekada nevažinėjo pas psichologus, nes jos būsena buvo tikrai gera. Nepastebėjo, kad sesuo vartotų kokius medikamentus. Sesei ji pati yra davusi raminamųjų, nes pas sesę prasidėjo „vidinis“ drebėjimas. Su M. šnekėjo, sakė: dabar tu sekantis su V., jis sakė: „jau žiūrinėjuosi žiedukus, tikrai metai-du ir mes tuoksimės“. M. ir V. kartu gyveno apie šešis metus.

2024 m. rugpjūčio 21 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 21 d., apie 16.00 val. kelyje A1 (duomenys neskelbtini), kairėje pusėje 70,56 km, S. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., vairavo transporto priemonę „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas blaivus, remontuojamame kelio ruože, kirto eismo kryptis skiriančius plastikinius bortelius ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, dėl ko „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas D. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. išvengdamas smūgio pasuko į dešinę ir trenkėsi į metalinius kelio atitvarus, automobilio „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas M. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., važiuodamas iš paskos nepasitraukė ir priekiu trenkėsi į prieš eismą atvažiavusį „VW Tiguan“. S. L. ir „Volvo“ vairuotojas M. T. greitosios medicinos pagalbos išvežti į gydymo įstaigą (1 t., b. l. 1-9).

AB „Regitra“ išrašu iš duomenų bazės nustatyta, kad automobilio „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruota buveinė - (duomenys neskelbtini) r. sav., savininkas - (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 25).

Transporto priemonių draudikų biuro IS išrašo peržiūra nustatyta, kad automobilis „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), civiline atsakomybe draustas draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“ nuo 2024 m. birželio 12 d. iki 2025 m. birželio 11 d. (1 t., b. l. 27).

Vairuotojų registro įrašo peržiūra nustatyta, kad S. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., yra išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (galioja iki 2031 m. rugsėjo 23 d. ), suteikiantis teisę vairuoti A1, A2, AM, B, B1 kategorijų transporto priemones. Vairavimo stažas nuo 2015 m. liepos 25 d. (1 t., b. l. 28).

Eismo įvykio metu nustatyta, kad įvykio data nuo 2024 m. rugpjūčio 21 d. 16.16 val. <...>. Važiavimo sąlygos: dangos rūšis – asfaltbetonis, cementbetonis; dangos būklė – sausa; paros metas – diena; meteorologinės sąlygos – giedra; kelio, gatvės kreivės tipas – tiesus horizontalus ruožas; atitvarai – yra. <...>. Eismo įvykio vieta: įvykio adresas – (duomenys neskelbtini) rajono sav.; pirmo kelio tipas – magistraliniai keliai, pirmo kelio pavadinimas – (duomenys neskelbtini) (k. pusė); atstumas nuo kelio pradžios – 70,56 km; leistinas važiavimo greitis – 70 km/h. Eismo įvykio aplinkybės: remontuojamame kelio ruože vairuotojas vairuodamas transporto priemonę „VW Tiguan“ nepasirinko saugaus greičio, ko pasėkoje užvažiavo ant skiriamojo bortelio ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Priešpriešine eismo juosta važiavusios transporto priemonės „Ford Transit“ vairuotojas norėdamas išvengti susidūrimo ir staiga pasitraukdamas į dešinę kelio pusę kliudė kelio atitvarus ir apgadino automobilį. Paskui transporto priemonę „Ford Transit“ važiavusios transporto priemonės „Volvo V50“ vairuotojas nesugebėjo išvengti susidūrimo ir kaktomuša susidūrė su transporto priemone „VW Tiguan“ išvažiavusia į priešpriešinio eismo juostą. Eismo įvykio metu apgadintos visos trys eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės. Sužeisti transporto priemonių „VW Tiguan“ ir „Volvo V50“ vairuotojai. Sugadintas turtas: atitvarai, kelio ženklas. <...> (1 t., b. l. 32-38).

2024 m. rugpjūčio 21 d. kelių eismo įvykio apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta - kelias A1 (duomenys neskelbtini) 70,56 kelio kilometras. Oro sąlygos - giedra. Kelių eismo įvykio rūšis - išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą ir transporto priemonių susidūrimas. Oro sąlygos, apšvietimas – giedra. Apžiūros atlikimo eiga – kelyje A1 (duomenys neskelbtini), kairėje pusėje 70,56 km, stovi trys apgadintos transporto priemonės „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atstumas tarp sužymėtų skritulių 6 metrai ir 35 metrai. <...>. Eismo reguliavimo būdas – automagistralė. Kelio dangos būklė, tipas – asfaltas. Kelio ženklai galiojimo zonoje laikinas kelio ženklas su 70 km/h greičio apribojimu. Duomenys apie važiuojamosios dalies paženklinimą – remontuojamas kelio ruožas, eismas vyksta kairėje (duomenys neskelbtini) kelio pusėje, eismo kryptys atskirtos plastikinėmis gulekšnėmis (bordiūru) ir vertikaliomis plastikinėmis gairelėmis, kurios sudėtos kas 10 metrų. Duomenys apie bordiūrus ir griovius – bordiūrų, gulekšnių aukštis 12 cm. <...>. Matomumas – iš vairuotojo pusės transporto priemonėje: dienos metu matomumas puikus. Naudotas bepilotis orlaivis DJI Mavic 2 PRO, sudaryta fotolentelė, schema (1 t., b. l. 39-48).

2024 m. lapkričio 22 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai įvykio vietoje. 2 failai su vaizdo įrašais: PSS-20240g21-163410UTC+0300.mp4 ir PSS-2024082l-162739UTC+0300.mp4. Faile

PSS-20240g21-163410UTC+0300.mp4 matosi, kad įrašo trukmė 00:30:00. Atvykstama į eismo įvykio vietą, kuri yra remontuojamame kelio ruože. Matosi greičio ribojimo ženklas „70“. Įvykio vietoje yra medikų, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos automobiliai. Matosi du sudaužyti lengvieji automobiliai: vienas ant važiuojamosios kelio dalies, kitas nusviestas už kelio atitvarų pakibęs ant atitvarų priekine dalimi į važiuojamąją dalį. Gelbėtojai ir medikai dirba prie pastarojo automobilio. Įvykio vietoje buvusi pareigūnė pasako, kad minėto automobilio vairuotojas „baisiai sužalotas“. Prieina vyriškis, apsirengęs šviesiai „salotinės“ spalvos marškinėliais ir pasakoja, kad automobilis „peršoko, tiesiai į mus dėjo, aš į atitvarus, o jisai už manęs važiavo, tiesiai kaktomuša dėjo (…) visa laimė, kad spėjau pasitraukti, o tai būtų tiesiai į mane dėjęs“. Minėtas vyriškis pareigūnui prisistato kaip D. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris vairavo automobili „Ford Transit“. 00:03:01 pareigūnas klausia vaikino, vilkinčio juodais marškinėliais trumpomis rankovėmis ir juoda liemene, ar jis vairavo automobilį. Pareigūnas klausia, ar jis padarė avariją. Vaikinas patvirtina: „Taip, aš avariją padariau“. Paaiškina, kad važiavo nuo (duomenys neskelbtini) pusės, „pagavo“ kuoliukus, „nežino pats kaip taip išėjo“. Prisistato kaip S. L., gim. (duomenys neskelbtini) m. 00:03:41 gelbėtojai iš sumaitoto automobilio ant neštuvų iškelia vaikiną; 00:05:27 S. L. aiškina, kad „pagavau bortelį (...) išlindau į priešpriešinį (...) sakė mašina traukėsi į šoną, tada į šitą atsimušiau tiesiai“. 00:06:25 pareigūnas kolegei pasako, kad S. L. reikia „atpūsti“. Pastaroji atsako, kad tikrintas bekontakčiu, blaivas. Vedamas patikrinti kontaktiniu alkotesteriu. Toliau įraše matosi, kad pareigūnas toliau dirba įvykio vietoje.

Faile PSS-20240821-162739UTC+0300.mp4 matosi, kad įrašo trukmė 00:26:13. Atvykstama į įvykio vietą, kuri yra remontuojamame kelio ruože. Įvykio vietoje yra medikų, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos automobiliai. Matosi du sudaužyti lengvieji automobiliai: vienas ant važiuojamosios kelio dalies, kitas nusviestas už kelio atitvarų pakibęs ant atitvarų priekine dalimi į važiuojamąją dalį. Pareigūnė prieina prie ant atitvarų pakibusio automobilio, klausia, ar yra sužalotų, radijo ryšiu prašo paskubinti medikus. Gelbėtojai dirba prie minėto automobilio. Šalia esantis vaikinas prisistato kaip kito automobilio vairuotojas, jo paprašomas dokumentas. Vaikinas nueina prie „VW Tiguan“ automobilio. Pareigūnė vėl nueina prie ant atitvarų pakibusio automobilio, kurio priekinė dalis labai stipriai sudaužyta, vairuotojo vietoje matosi sėdintis žmogus, matosi kraujuotas veidas ir ranka, dejuoja. 00:10:16 vairuotojas iškeliamas iš automobilio, nuvežamas i greitosios medicinos pagalbos automobilį; 00:15:10 „VW Tiguan“ automobilio vairuotojui tikrinamas blaivumas; 00:16:24 nustatoma kito automobilio vairuotojo tapatybe - M. T.. Toliau įraše matosi, kad pareigūnė toliau dirba įvykio vietoje (1 t., b. l. 51-52).

2024 m. rugpjūčio 21 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nustatyta, kad apžiūrėtas automobilis „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuoti automobilio sugadinimai, sudarytos fotolentelės. Automobilis saugomas adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 54-57), po ko grąžintas G. T. (1 t., b. l. 84-86).

2024 m. rugpjūčio 21 d. ir 2024 m. spalio 10 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose nustatyta, kad apžiūrėtas automobilis „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuoti automobilio sugadinimai, sudarytos fotolentelės. Automobilio „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra galioja iki 2025 m. sausio 31 d. (nuo 2024 m. rugpjūčio 21 d. minėtai transporto priemonei uždrausta dalyvauti viešajame eisme), drausta draudimo bendrovėje „Lietuvos draudimas“, draudimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio apžiūros metu paimta – oro pagalvės kontrolės modulis. Automobilis saugomas IĮ Z. B., adresu (duomenys neskelbtini). Automobilis „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir oro pagalvės kontrolės modulis grąžinti S. L. (1 t., b. l. 33, 58-62, 63-68, 81-83).

2024 m. lapkričio 4 d. tarnybiniu pranešimu dėl mobiliojo ryšio telefono numerių įeinančių ir išeinančių skambučių bei SMS žinučių išklotinių analizės nustatyta, kad <...>. Mobiliojo ryšio abonentas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuo naudojasi S. L.) 2024 m. rugpjūčio 21 d. nuo 12.00 val. iki 18.00 val. jokių skambučių ir trumpųjų SMS žinučių šiuo mobiliojo ryšio telefono numeriu neužfiksuota, jame buvo įjungti mobiliojo ryšio duomenys. <...>. Mobiliojo ryšio abonentas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuo naudojasi S. L.) 2024 m. rugpjūčio 21 d. 15.36 val. pradėjo veikti bokšto Nr. 9C68341, kurio adresas - (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje ir toliau veikė bokšto Nr. 9EC2D01, kurio adresas – (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje, t. y. tuo metu mobiliojo ryšio telefone buvo įjungti mobilaus ryšio duomenys ir automobilis judėjo iš (duomenys neskelbtini) miesto link (duomenys neskelbtini) sav. <...>.(1 t., b. l. 98-117).

2024 m. spalio 24 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad prieš eismo įvykio kilimą automobilis „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo ataskaitoje užfiksuotu 142 km/h, greičiu, o atsitrenkimo į automobilį „Volvo V50“ momentu, tikėtina, užfiksuotu 123 km/h greičiu. Negalima nustatyti, kokiu momentu ir važiuojant kokiu greičių automobilis „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Šios transporto priemonės greičio kitimas bei kitų sistemų veikimas 5 s intervale aprašytas tiriamojoje dalyje. Gautoje ataskaitoje nėra duomenų apie automobilio „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stabdymo jėgų intensyvumą ir trukmę bei vairo pasukimo kampą, tačiau kiti parametrai yra aptari tiriamojoje dalyje. (1 t., b. l. 120-128).

2024 m. spalio 31 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad M. T. konstatuota politrauma: aortos krūtininės dalies disekacija, blužnies plyšimas, plaučių, dešinio inksto ir širdies sumušimas, kairių alkūnkaulio ir stipinkaulio, dešinio šeivikaulio, kairio blauzdikaulio atviras, kairio šlaunikaulio skeveldrinis, kairio raktikaulio, kairio kelio girnelės, dešinio kelio girnelės atviras, sakroilijinių jungčių abipus, juosmens 1, 2, 3 slankstelių abipus, krūtinkaulio, juosmens 4-o slankstelio dešinės skersinių ataugų, juosmens 4-o slankstelio lanko lūžiai, kraujosruvos juosmens raumenyse, muštinės žaizdos lūpose, smakre, pereinant į pasmakrę, kairėje alkūnėje, dešiniame kelyje, kairėje blauzdoje, viršutinio dešinio 1-o danties vainiko lūžis, poodinės kraujosruvos kojose, odos nubrozdinimai veide, kairiame dilbyje, plaštakose, kairėje šlaunyje, kraujo susikaupimas krūtinplėvės ertmėse. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, tikėtina automobilio salono dalimis, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimų visuma atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, o šiuo atveju, prisidėjus anksčiau minėtoms komplikacijoms, tapo mirties priežastimi. M. T. mirties priežastis - politrauma: aortos krūtininės dalies disekacija, blužnies plyšimas, plaučių, dešinio inksto ir širdies sumušimas, kairių alkūnkaulio ir stipinkaulio, dešinio šeivikaulio, kairio blauzdikaulio atviras, kairio šlaunikaulio skeveldrinis, kairio raktikaulio, kairio kelio girnelės, dešinio kelio girnelės atviras, sakroilijinių jungčių abipus, juosmens 1, 2, 3 slankstelių abipus, krūtinkaulio, juosmens 4-o slankstelio dešinės skersinių ataugų, juosmens 4-o slankstelio lanko lūžiai, kraujosruvos juosmens raumenyse, muštinės žaizdos lūpose, smakre, pereinant į pasmakrę, kairėje alkūnėje, dešiniame kelyje, kairėje blauzdoje, viršutinio dešinio 1-o danties vainiko lūžis, poodinės kraujosruvos kojose, odos nubrozdinimai veide, kairiame dilbyje, plaštakose, kairėje šlaunyje, kraujo susikaupimas krūtinplėvės ertmėse. Tai komplikavosi ūmiu kvėpavimo ir inkstų funkcijos nepakankamumu, anemija, metaboline acidoze, riebaline galvos smegenų ir plaučių embolija, galvos smegenų pabrinkimu ir generalizuota išemija, plaučių pabrinkimu, šoku, progresuojančiu poliorganiniu napakankamumu. M. T. konstatuoti sužalojimai galėjo išsivystyti ir automobilių susidūrimo kaktomuša metu. M. T. patirta politrauma bei vėliau sekusios komplikacijos tapo jo mirties tiesiogine priežastimi. <...>. M. T. mirė dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų bei vėliau išsivysčiusių komplikacijų (1 t., b. l. 173, 174-183).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad S. L. kraujyje (kraujas paimtas 2024 m. rugpjūčio 21 d. 18.15 val.) etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 159).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad M. T. kraujyje (kraujas paimtas 2024 m. rugpjūčio 21 d. 17.30 val.) etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 164).

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 straipsnio 5 dalyje ir BK 129 straipsnio 1 dalyje

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šalių gautus duomenis. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą (BPK 20 straipsnis).

Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Taigi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos minėtų taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šio straipsnio atitinkamose dalyse nustatytais padariniais. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-648/2019).

Iš kaltinamojo S. L. parodymų matyti, jog jis pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką pagal kaltinamajame akte nurodytą veikos kvalifikavimą, o būtent pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Kaltinamasis nurodė, jog 2024 m. rugpjūčio 21 d., apie 15.00 - 15.30 val. išvažiavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), nes dirbo (duomenys neskelbtini). Jis važiavo keliu (duomenys neskelbtini), buvo geras matomumas. Važiavo kaip visada automobilyje įsijungęs navigaciją ir pravažiavus (duomenys neskelbtini) turbūt įsijungė autopilotą, nes ten yra 100 km/h zona, paskui autostrada prasideda bei nusistatė autopilotą greičiu apie 130-135 km/h, nes yra paklaida. Pusvalandį važiavo vienodu greičiu. Važiuojant (duomenys neskelbtini) r., ties (duomenys neskelbtini) toje vietoje vyko kelio remonto darbai, kur buvo trys greičio ribojimo ženklai – 110, 90 ir 70, autopiloto nenuėmė, nes nepastebėjo pačios pradžios, ženklas buvo, bet jis nepastebėjo, pražiopsojo, ar užmigo, nes buvo pavargęs, tik pajuto, kad automobilis užvažiavo ant kelio bortelio, kabino kuoliukus po dešine puse, kur susiaurėja kelias, perėmė vairo kontrolę, bet buvo didelis greitis, trumpas atstumas suvaldyti automobilį, kurį sumėtė ir išvažiavo į priešingą kelio pusę. Išvažiavus į priešingą eismo juostą jo vairuojamas automobilis kaktomuša atsitrenkė į nukentėjusiojo mašinos „Volvo V50“ priekį. Neginčija specialisto išvados dėl greičio, tačiau nežino kaip paaiškinti 142 km/h greitį, gal netyčia kokį akseleratoriaus pedalą vietoje stabdžio tą akimirką paspaudė. Be kaltinamojo S. L. visiško prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir nukentėjusiųjų duoti parodymai dėl tame kelio ruože vykdomų remonto darbų, greičio ženklų išdėstymo ir jų ribojimų, bei liudytojo D. P. parodymai, kuris nurodė, kad autoįvykis įvyko autostradoje prie (duomenys neskelbtini), kur vyko kelio remontas, buvo sudėti ženklai, kad kelio remontas, greičio ribojimas, t. y. jeigu neklysta, gal 70, ir reikia persirikiuoti. Jis važiuodamas automobiliu, pirma eismo juosta, kai pamatė, kad į jo vairuojamą automobilį atlekia vos ne kaktomuša kitas automobilis „VW Tiguan“, todėl automobilį pasuko į dešinę pusę, kad neatsitrenktų, kai kitas automobilis, kuris važiavo už jo vairuojamo automobilio, kaktomuša susidūrė. Automobilis, kuris susidūrė, buvo peršokęs atitvarus. Taip pat kaltinamojo kaltę įrodo byloje esantys rašytiniai ir daiktiniai įrodymai, t. y. tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio ir transporto priemonių duomenys, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai, apžiūros protokolas, kuriame apžiūros metu užfiksuoti policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai, 2024 m. spalio 24 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurios tiriamojoje dalyje nurodytas transporto priemonės greičio kitimas 5 s intervale, t. y. prieš eismo įvykio kilimą automobilis „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo ataskaitoje užfiksuotu 142 km/h greičiu, o atsitrenkimo į automobilį „Volvo V50“ momentu, tikėtina, užfiksuotu 123 km/h greičiu, specialisto išvada dėl žuvusiojo mirties, ir kita baudžiamosios bylos medžiaga, tarp kurių esminių prieštaravimų nenustatyta. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio dieną kaltinamasis buvo blaivus (1 t., b. l. 159), bei nesinaudojo mobilaus ryšio telefonais (1 t., b. l. 98-100). Atkreiptinas dėmesys, jog specialisto išvadoje nurodyta, kad prieš eismo įvykio kilimą automobilis „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo ataskaitoje užfiksuotu 142 km/h greičiu, tačiau taip pat reikia įvertinti ir tą aplinkybę, jog važiuojant tuo keliu iki kelio remonto darbų yra leistinas greitis 130 km/h, ir būtent paties kaltinamojo tolimesni veiksmai, neatidumas esant kelyje, arba užmigimas, nežiūrėjimas į kelio ženklus, greičio nesumažinimas, kurie įspėja apie kelio darbus, bei į eismo juostų nukreipimą į kito kelio pusės juostas, ir sudarė sąlygas kilti eismo įvykiui.

Šioje byloje nustatyta, kad jokių asmeninių ar kitokių paskatų eismo įvykio metu atimti gyvybę kitiems žmonėms ar juos sužaloti S. L. neturėjo. Be to, ir pats kaltinamasis duodamas parodymus nurodė, kad kai jo vairuojamas automobilis kliudė kelio ženklus, jis stabdė, tačiau buvo didelis greitis ir jam nepavyko sustabdyti bei išvažiavo į kitą eismo juosta, ir įvyko susidūrimas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad S. L. vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir išvažiavęs į priešingą eismo juostą, susidūrė su priešais važiuojančia transporto priemone, taip sukeldamas eismo įvykį, kurio metu žuvo transporto priemonės „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Jeigu kaltinamasis būtų buvęs pakankamai atidus ir rūpestingas, važiavęs kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, pasirinkdamas važiavimo greitį, nebūtų išvažiavęs į priešingos krypties eismui skirtą juostą, tai eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Taigi, kaltinamojo S. L. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms – M. T. mirčiai atsirasti, todėl tarp S. L. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kaltinamuoju aktu kaltinimas pareikštas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje padarymo, tačiau nukentėjusiųjų V. P. ir G. T. atstovės iniciatyva, kaltinamojo veiką prašoma kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnyje, yra nusikaltimas žmogaus gyvybei ir sveikatai, jo objektas yra kito žmogaus gyvybė ir sveikata. Tai tyčinis nusikaltimas ir jis gali būti padarytas tik veikiant tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose apžvalgos (Teismų praktika, Nr. 30), dalyje, kuria aptariami Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo subjektyvieji požymiai (kaltė), nurodoma, kad BK 281 straipsnio, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, nurodyta, kad asmuo pagal šio straipsnio 1 - 6 dalis atsako tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo. Todėl įrodinėtinas šių nusikaltimų sudėties požymis yra neatsargi kaltė ir jos turinys. Jeigu vairuodamas transporto priemonę ir pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles asmuo numato, kad dėl jo veikos kils baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, ir to siekia (arba nors padarinių nesiekia, bet sąmoningai leidžia jiems kilti), konstatuojama, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine (arba netiesiogine) tyčia, todėl pagal BK 281 straipsnį nekvalifikuojamas. BK 15 ir 16 straipsniuose nustatyta, kada nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, o kada dėl neatsargumo. Iš šių straipsnių nuostatų matyti, kad apie asmens kaltę sprendžiama ne tik pagal tai, kaip kaltininkas suvokia savo veiką, bet ir koks jo suvokimo bei valios santykis su jo veikos padariniais. Nustačius, kad nusikaltimą padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti arba nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, tokia veika kvalifikuojama pagal atitinkamą BK 281 straipsnio dalį.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors pagrindinis nusikalstamos veikos sudėties subjektyvinės pusės požymis yra kaltė, tačiau tokie požymiai dar yra ir nusikalstamos veikos motyvas ir tikslas. Byloje nustatyta, kad S. L. eismo įvykio metu žuvusiojo nepažinojo ir jų nesiejo jokie asmeniniai santykiai, jokių asmeninių ar kitokių paskatų eismo įvykio metu atimti gyvybę kitam žmogui ar jį sužaloti kaltinamasis neturėjo. Šios aplinkybės leidžia padaryti išvadą, bei nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis S. L. nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, nusikalstamo nerūpestingumo forma, nenumatė, kad dėl neatidumo, pervargimo, užmigimo, nesiimdamas visų atsargumo priemonių ir nevažiuodamas kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nepasirinkdamas važiavimo greičio atsižvelgiant į važiavimo sąlygas (vyko kelio remonto darbai), greičio ribojimo ženklus, gali išvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą juostą ir taip sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali būti sužeisti ar žūti žmonės, tačiau jis, kaip automobilio vairuotojas, pagal esamas aplinkybes turėjo ir galėjo tai numatyti. S. L. veikė ne netiesiogine tyčia padarinių atžvilgiu, o dėl neatsargumo. Esant šioms aplinkybėms konstatuojama, jog S. L. veikė neatsargia kaltės forma, esant nusikalstamam nerūpestingumui, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Be to, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

2024 m. lapkričio 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060 (toliau – ir Įstatymas). Šis Įstatymas įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d.

Atsižvelgiant į tai, kad 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi nauja BK 281 straipsnio 5 dalies sankcija numato trumpesnę maksimalią laisvės atėmimo bausmę, darytina išvada, kad nauja BK 281 straipsnio 5 dalies redakcija šiuo atveju švelnina kaltinamojo teisinę padėtį, todėl nusikalstama veika perkvalifikuotina į BK 281 straipsnio 5 dalį (straipsnio redakcija įsigaliojusi 2025 m. vasario 1 d.).

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo S. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisiamajame posėdyje prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 281 straipsnio 5 dalis) (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis S. L. prašė teismo bei pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jo žmonos A. L. atsakomybėn (3 t., b. l. 106). A. L. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį S. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojos A. L. atsakomybėn (3 t., b. l. 108). Laiduotoja A. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad stengsis daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kad jis ateityje daugiau nedarytų nusikaltimų. Ji yra neteista (3 t., b. l. 151), dirba dviejose darbuose, darboviečių charakterizuojama teigiamai (3 t., b. l. 109, 110), šiuo metu laukiasi vaikelio (3 t., b. l. 152-153), yra kaltinamojo žmona, gyvena kartu, todėl yra verta teismo pasitikėjimo. Du kartus bausta administracine tvarka (už greičio viršijimą ir už važiavimą be galiojančio bilieto e. kortelėje), baudos sumokėtos (3 t., b. l. 150).

Byloje nustatyta, kad S. L. padarė neatsargų nusikaltimą, jis nusikalto pirmą kartą. Kaltinamasis, vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – automobilį, turėjo laikytis vairuotojams keliamų pareigų vairuojant automobilį kelyje bei kitų vairuotojų atžvilgiu ir pagal savo asmenines savybes (amžių, vairavimo patirtį) turėjo bei galėjo tai padaryti, tačiau pažeidė KET reikalavimus ir dėl to įvyko eismo įvykis, po kurio dėl patirtų sužalojimų žuvo žmogus. Taigi nusikaltimą S. L. padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Jau minėta, kad nustatyta S. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir išreiškė nuoširdžią atgailą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu (2 t., b. l. 70-71).

Tačiau nepaisant visų šių teigiamai kaltinamąjį apibūdinančių aplinkybių, byloje egzistuoja ir neigiamai S. L. charakterizuojantys duomenys, nes 2020–2024 metais baustas ne kartą administracine tvarka už tai, kad 4 kartus vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis, už tai, kad 3 kartus vairavo automobilį ir viršijo leistiną greitį, bei ir už kitas už mažo pavojingumo veikas (perėjimas į kitą gatvės pusę ne per pėsčiųjų perėją nors ji buvo matomumo zonoje, bei vairuodamas transporto priemonę neturėjo gesintuvo, liemenės, avarinio sustojimo ženklo, pirmosios pagalbos rinkinio), baudos sumokėtos (2 t., b. l. 78-84, 3 t., b. l. 166). Nors skirtos baudos sumokėtos, veikos padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų, tačiau nagrinėjamu atveju per kiek daugiau nei 4 metus 4 kartą S. L. padarytas analogiškas KET pažeidimas sukėlė skaudžias ir negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, t. y. dėl kaltinamojo padaryto šiurkštaus KET pažeidimo įvyko kito automobilio vairuotojo mirtį nulėmęs eismo įvykis. Kaltinamojo padaryti KET pažeidimai neleidžia jo apibūdinti kaip pavyzdingo ir pareigingo vairuotojo, linkusio laikytis KET.

Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi.

Laiduotoja A. L. yra kaltinamojo žmona, kuri yra kaltinamojo bendraamžė, dirbanti, šiuo metu laukiasi bendro vaiko su kaltinamuoju, gyvena kartu su kaltinamuoju. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) matyti, jog A. L. yra du kartus bausta administracine tvarka, iš kurių vieną kartą už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 3 dalyje, padarymą (vairuojant transporto priemonę, nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 21 km/val. Važiavo 71 km/val. greičiu), laiduotojai buvo paskirta 15 Eur bauda, kas nėra teigiamai laiduotoją charakterizuojanti aplinkybė, bei bausta administracine tvarka už tai dėl ko kaltinamas kaltinamasis, ko pasekoje įvykio metu žuvo žmogus ir todėl abejotina, kokią realią įtaką KET laikymosi aspektu ir kaltinamojo elgesiui ateityje apskritai jo sutuoktinė galėtų tokioje situacijoje daryti. Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, susijusias su S. L. asmenybe, jo padaryta veika ir ankstesniais baustumais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo atleisti S. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Be to tiek prokuroras, tiek nukentėjusiųjų atstovai prieštaravo kaltinamojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl to spręstina dėl kaltinamajam skirtinos bausmės.

BK 281 straipsnio 5 dalies (straipsnio redakcija įsigaliojusi 2025 m. vasario 1 d.) sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki septynerių metų bausmė.

Spręsdamas klausimą dėl kaltinamajam skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis, šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus, dėl nusikalstamo nerūpestingumo padarė vieną neatsargų nusikaltimą, kuris sukėlė sunkias ir negrįžtamas pasekmes, t. y. kito žmogaus žūtį, į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat teismas atsižvelgia į S. L. asmenybę, tai, kad jis anksčiau neteistas (2 t., b. l. 85-86), psichiatro ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neregistruotas, nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 75, 77), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu (2 t., b. l. 70-71), tačiau iki nusikaltimo padarymo buvo baustas ne kartą administracine tvarka už KET pažeidimus, t. y. už tai, kad vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis, už tai, kad vairavo automobilį ir viršijo leistiną greitį, bei ir už kitas už mažo pavojingumo veikas (perėjimas į kitą gatvės pusę ne per pėsčiųjų perėją nors ji buvo matomumo zonoje, bei vairuodamas transporto priemonę neturėjo gesintuvo, liemenės, avarinio sustojimo ženklo, pirmosios pagalbos rinkinio), baudos sumokėtos (2 t., b. l. 78-84, 3 t., b. l. 166). Atsižvelgęs į visas šiame nuosprendyje jau aptartas tiek kaltinamąjį, tiek ir po padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes bei vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, teismas daro išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už neatsargaus BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skiriant bausmę laisvės atėmimą 2 metams.

Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Kadangi byloje atliktas išsamus įrodymų tyrimas, BK 64¹ straipsnis netaikytinas.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltinamojo asmenybe.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).

Šiuo atveju nustatyta, kad kaltinamasis S. L. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau paskirtas baudas sumokėjęs, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta, jis nebaustas ir po šio nusikaltimo padarymo, atsiprašė nukentėjusiųjų, prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailėjosi, nėra kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis kritiškai vertino savo elgesį, nevengė prisiimti atsakomybės už savo veiksmus, dirba, be to kaltinamasis nenorėjo kilusių padarinių ir jų sąmoningai nesiekė, S. L. savo nusikalstamais veiksmais nenorėjo sukelti dvasinių išgyvenimų nukentėjusiesiems, todėl yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedarys, o bausmės tikslai gali būti pasiekti ir netaikant realios laisvės atėmimo bausmės. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis BK 75 straipsniu kaltinamojo S. L. atžvilgiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant S. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, mokytis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 94-96), paliktina nepakeista iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles. Šiurkščiu pripažintinas toks eismo įvykis, kuris padarytas sąmoningai pažeidžiant Kelių eismo taisykles arba pažeidžiant jas dėl didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis S. L., remontuojamame kelio ruože, ženkliai viršydamas leistiną važiavimo greitį - 70 km/h, važiavimo 5 s intervale, t. y. prieš eismo įvykio kilimą automobilis „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo e užfiksuotu 142 km/h greičiu, o atsitrenkimo į automobilį „Volvo V50“ momentu, tikėtina, užfiksuotu 123 km/h greičiu (nustatyta specialisto išvada), nesuvaldė vairuojamo automobilio, esant ištisinei geltonai linijai, žyminčiai kelio juostas darbų vietoje, išvažiuodamas į priešpriešiniam eismui skirtą juostą, šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ir sukėlė eismo įvykį, lėmusį itin sunkias pasekmes, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių pasekmių atžvilgiu ir veiką kaltinamasis padarė būdamas blaivus, tačiau kaltinamasis nesilaikė Kelių eismo taisyklių 119 ir 127 punktų, 3 priedo I skyriaus 1.4 p. reikalavimų nuostatų, ir šie pažeidimai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su M. T. mirtimi. Be to, kaltinamasis jau ir anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka už greičio viršijimą. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į itin skaudžias pasekmes, tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl atidumo stokos, nepasirinkto saugaus greičio, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl neturtinės žalos

Byloje pareikštas nukentėjusiąją pripažintos V. P. ieškinys. V. P. prašo priteisti jai padarytą 30 000 Eur neturtinę žalą dėl M. T. gyvenimo partnerio (sugyventinio) netekties. Posėdžio metu nukentėjusioji patikslino ieškinį nurodydama, kad iš prašomų priteisti 30 000 Eur reikia išminusuoti draudimo bendrovės jau išmokėtus 12 000 Eur ir prašo priteisti tik likusią sumą, t. y. 18 000 Eur. Byloje pateikta 2023 m. birželio 6 d. Privačių interesų deklaracija, kurioje nurodyta, deklaruojantis asmuo yra M. T., o sutuoktinis, sugyventinis ar partneris – V. P. (2 t., b. l. 66).

Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. BPK 113 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal Baudžiamojo kodekso nuostatas, jeigu nekyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja.

Dėl nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos teismas akcentuoja, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019).

V. P. – prašė priteisti 30 000 eurų neturtinei žalai (2 t., b. l. 106-110) (teisiamojo posėdžio metu patikslino ieškinį ir prašo priteisti 18 000 Eur neturtinę žalą). Ieškinyje nurodė, jog eismo įvykio metu neteko M. T. su kuriuo nors oficialiai nebuvo sudarę santuokos, tačiau jų bendras gyvenimas truko penkerius metus, ketino susilaukti vaikų, faktiškai gyveno kaip sutuoktiniai. Ją ir žuvusįjį M. T. sieja faktiniai vyro ir žmonos santykiai, todėl konkrečiu atveju turėtų būti laikoma šeimos nare Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnio prasme (asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos). Kartu gyveno ir bendrą ūkį vedė nuo 2019 metų, jų santykiai buvo artimi, keliavo, šventė religines šventes, vienas kitam buvo abipusė atrama. Netekusi savo gyvenimo partnerio, patyrė šoką, sukrėtimą, depresiją, prarado viltį sukurti šeimą, po įvykio vis dar negali bendrauti su žmonėmis, sumažėjo jos galimybės dirbti, tobulėti. Iš dalies ji prarado ir pragyvenimo šaltinį, kadangi su žuvusiuoju M. T. gyveno kartu, jis iš dalies ją išlaikė, tačiau jos didžiausia baimė yra dėl ateities, mano, jog negalės susilaukti vaikų su kitu asmeniu, nes nuo pat jų draugystės pradžios žinojo, kad jos vaikų tėvas bus M. T.. M. T. buvo itin stiprių teigiamų vertybių ir geros moralės žmogus. Tiek asmeniniame gyvenime, tiek dirbdamas policijos pareigūnu, niekad neatsisakydavo padėti kitiems, gindavo silpnesnius, visuomet gyvenime siekė teisybės ir gėrio, todėl šiuo atveju kaltinamasis S. L. padarė nepataisomos žalos ne tik žuvusiojo artimiesiems, bet ir visai visuomenei. Eismo kaltininkas elgėsi itin neatsakingai – išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kas yra pripažįstama pavojingu ir chuliganišku vairavimu. S. L. galėjo ir privalėjo numatyti tokio savo veiksmo pasekmes, todėl turi būti subsidiariai atsakingas už neturtinės žalos atlyginimą. Būtent dėl S. L. veiksmų kilo neatitaisomi padariniai susiję su pasekmėmis – jos kaip nukentėjusiosios dvasiniais išgyvenimais, sukrėtimu.

Kaip jau minėta, šiuo atveju eismo įvykio metu žuvo V. P. gyvenimo draugas su kuriuo gyveno bendrai apie penkerius metus. Žuvusiojo gyvenimo draugė V. P. teigia dėl jo mirties patyrė didžiulę neturtinę žalą ir teismas tuo neturi pagrindo abejoti, nes gyvybė – fundamentaliausia vertybė, kuri demokratinių šalių teisėje pripažįstama aukščiausia vertybe. Dėl tokios vertybės pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra visiškai akivaizdūs, nes, ją sunaikinus, gyvybės atkūrimo procesas nėra įmanomas. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog kiekvieną artimo asmens, kai šiuos asmenis siejo glaudūs santykiai, netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Be to, tokiais atvejais netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju. Netekęs artimųjų asmuo netenka su jais siejamų planų, galimybės turėti ir (ar) vystyti šeimos teisinius santykius, jų sąlygojamus artimus ryšius. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo gyvybės atėmimo atvejais, taip pat yra nurodęs, jog aptariamais atvejais esminę reikšmę turi realus ieškovo ir mirusio asmens santykis. Tai lemia teismo pareigą kiekvienu atveju įvertinti šių asmenų tarpusavio ryšį, jo pobūdį, kokybę, intensyvumą, nuoširdumą, pastovumą, juos siejantį giminystės laipsnį, bendro gyvenimo trukmę, nukentėjusių asmenų galimybę ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį. Teismai, be kita ko, privalo atsižvelgti į asmenų emocinį artumą, kaip juos paveikė artimo asmens mirtis, kaip jie į tai reagavo, kokių neigiamų padarinių sveikatai dėl to kilo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-1073/2021).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis, vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – automobilį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nustatytus saugaus eismo kelyje reikalavimus ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų po dešimties dienų ligoninėje M. T. mirė. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesas gauti teisingą kompensaciją už patirtą neturtinę žalą, antra vertus, kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, kitos aplinkybės. Jau ne kartą minėta, kad S. L. padarė neatsargų nusikaltimą, nuo pat pradžių papasakojo, kaip viskas įvyko, ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje pripažino savo kaltę, atsiprašė nukentėjusiosios V. P. ir kitų nukentėjusiųjų, nuoširdžiai apgailestavo dėl to, kas atsitiko. Eismo įvykio metu kaltinamasis buvo blaivus, iš įvykio vietos nepasišalino.

Nustatyta, kad V. P. su M. T. iki šio mirties gyveno kartu apie penkerius metus, tuo laikotarpiu vedė bendrą ūkį, todėl teismui nekyla jokių abejonių, kad V. P. dėl jo mirties patyrė neturtinę žalą, kaip ji suprantama pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį. Kaip matyti iš teisiamajame posėdyje visų žuvusiojo M. T. mamos, tėčio, brolio ir seserų paaiškinimų dėl V. P. ir M. T. santykių, jie paaiškino, kad šie gyveno kartu, planavo vestuves, visas šventes švęsdavo kartu, t. y. papildydami vieni kitų nurodytas aplinkybes pasakojo apie santykius V. P. ir M. T.. Iš kitų byloje esančių nukentėjusiųjų pasakojimų, bei pačios V. P. pasakojimo akivaizdu, kad V. P. dėl gyvenimo draugo (sugyventinio) mirties patyrė stiprų psichologinį šoką, dvasinį sukrėtimą ir neigiamus išgyvenimus. Kadangi žuvusįjį su V. P. siejo artimiausias ryšys, ji dėl jo mirties patyrė neturtinę žalą. M. T. mirtis turėjo neigiamos įtakos jos gyvenimo kokybei, kaip matyti iš nukentėjusiosios paaiškinimų, netekus artimo žmogaus ji jautėsi ir jaučiasi sugniuždyta. Tai neabejotinai paveikė jos kasdienio gyvenimo kokybę. Tačiau jokių duomenų, kad dėl gyvenimo draugo M. T. mirties būtų pablogėjusi nukentėjusiosios sveikata, jai būtų skirtas gydymas, byloje nėra.

Teismas, įvertinęs visas aptartas aplinkybes, nukentėjusiosios ryšį su M. T., į tai, kad draudimo bendrovė žuvusiojo tėvui išmokėjo 31, 058,28 Eur., motinai išmokėjo 25 000 Eur, broliui ir trims seserims išmokėjo po 14 000 Eur (3 t., b. l. 99) ir šie asmenys dėl išmokėtų sumų pretenzijų draudimo bendrovei neturi, nors su žuvusiuoju siejo ženkliai artimesnis ryšys, nei su V. P., kuri su žuvusiuoju gyveno apie penkis metus, nebuvo nei susižadėjusi, nei susituokusi, bendrų vaikų neturėjo, todėl teismo vertinimu, šiuo metu jau draudimo bendrovės nukentėjusiajai V. P. dėl M. T. mirties, išmokėta 12 000 Eur neturtinė žala, būtent tokia neturtinės žalos suma atitinka teisingumo, protingumo kriterijus, tokio pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką ir nustatytas šios bylos aplinkybes. Nukentėjusiosios V. P. civilinis ieškinys dėl 18 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Dėl išlaidų už advokato paslaugas atlyginimo

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį nukentėjusiojo išlaidoms advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo advokatui faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į šių išlaidų pagrįstumą bei į teismų praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiosios V. P. atstovas advokatas Mindaugas Šeškauskis pateikė prašymą nukentėjusiosios V. P. naudai priteisti su baudžiamosios bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas – 1147 Eur. Prašyme nurodyta, kad nukentėjusiajai V. P. nagrinėjamoje bylos buvo suteiktos teisinės paslaugos: ieškinio ir jo priedų teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo rengimas, derinimas ir pateikimas; Pasiruošimas atstovauti nukentėjusiosios interesus teisme baudžiamosios bylos nagrinėjime; Atstovavimas nukentėjusiosios interesams baudžiamosios bylos Nr. 1-202-928/2025, nagrinėjime ( 3 t., b. l. 136). Prie paminėto prašymo yra pridėtos sąskaitos už suteiktas paslaugas bei apmokėjimą patvirtinantys dokumentai (3 t., b. l. 131-141). Advokatei R. M. pagal atstovavimo sutartį (3 t., b. l. 139), kad V. P. parengtų ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, V. P. už ieškinio parengimą sumokėjo 300 Eur (3 t., b. l. 141), advokatui Mindaugui Šeškauskiui pagal atstovavimo sutartį už atstovavimą baudžiamojoje byloje (3 t., b. l. 137, 138), V. P. sumokėjo 847 Eur (3 t., b. l. 140). Šiuo atveju nukentėjusioji V. P. sumokėjo 147 Eur atstovavimo išlaidų. Šios išlaidos yra protingo dydžio, proporcingos bylos apimčiai, advokato sugaištam laikui, todėl jos priteistinos nukentėjusiajai iš kaltinamojo.

2025 m. birželio 12 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiųjų V. P. ir G. T. atstovė advokatė Aušra Ručienė pateikė sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 13 – 3000 Eur už teisines paslaugas-atstovavimą nukentėjusiesiems Kauno apygardos teisme baudžiamojoje byloje Nr. 1-202-928/2025 ir sąskaitos išrašą patvirtinantį apie pinigų sumokėjimą (3 t., b. l. 102, 103). Sąskaitą apmokėjo V. P.. 2025 liepos 21 d. posėdžio metu gauta detalizuota užmokesčio apskaičiavimo pažyma, kurią sudaro 4750 Eur (3 t., b. l. 148).

Atsižvelgiant į šias BPK 106 straipsnio nuostatas, pripažintina, jog nukentėjusiesiems gali būti atlygintos jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, tačiau šiuo atveju vertintina ir tai, jog nukentėjusiųjų V. P. ir G. T. atstovės advokatės Aušros Ručienės prašymas dėl veikos perkvalifikavimo į BK 129 straipsnio 1 dalį netenkintas, bei dėl šio prašymo bylos nagrinėjimas įrodymų tyrimo prasme tapo sudėtingesnis, todėl dėl atstovavimų išlaidų dydžio rizika taip tenka ir nukentėjusiesiems. Nors prašoma priteisti suma ir neviršija nustatyto maksimalaus rekomenduojamo priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, advokatė viso teismo metu dalyvavo atstovaudama V. P. ir G. T. interesus kaip nukentėjusiųjų, išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos iki – 3 500 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad V. P. už teisines paslaugas taip pat sumokėjo ir už nukentėjusįjį G. T., todėl atstovavimo išlaidos yra priteistinos asmeniui, kuris už šias paslaugas sumokėjo advokatui, t. y. V. P..

2025 m. birželio 12 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiųjų I. P., D. B., G. K. ir D. T. atstovė advokatė Deimantė Tiškė pateikė sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 11 – 4000 Eur už atstovavimą nukentėjusiesiems pirmos instancijos teisme baudžiamojoje byloje Nr. 1-202-928/2025 Kauno apygardos teisme ir sąskaitos išrašą patvirtinantį apie pinigų sumokėjimą (3 t., b. l. 104, 105). Sąskaitą apmokėjo V. P.. 2025 liepos 21 d. teisiamojo posėdžio metu gauta detalizuota užmokesčio apskaičiavimo pažyma, kurią sudaro 4400 Eur (3 t., b. l. 149).

Advokatė Deimantė Tiškė susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga, atstovavo nukentėjusiuosius nagrinėjant bylą tiek apylinkės teisme, tiek apygardos teisme, teikė konsultacijas, dokumentų teisinę analizę byloje, analizavo teisinę praktiką, tačiau teismui susipažinus su byla nuo jos gavimo teisme dienos advokatė Deimantė Tiškė nepateikė jokių procesinių dokumentų, kurių rengimui sugaišo 2 valandas, bei jas įvertino 400 Eur. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą, kaltinamojo turtinę padėtį, teismas vertina, kad ši prašoma priteisti išlaidų suma neatitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų atstovės atliktiems veiksmams ir jos darbo sąnaudoms, todėl nukentėjusiųjų patirtos teisinės pagalbos išlaidos mažintinos iki 4 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiųjų patirtos 4 000 Eur teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo S. L. nukentėjusiosios V. P. naudai, nes už šias paslaugas advokatui sumokėjo V. P..

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2025 m. liepos 18 d. pažymą Nr. APD-2025-08270 bei jų patikslinimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 462.50 Eur, patirtų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam S. L., išieškojimo (2 t., b. l. 143-145, 167-169).

BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, nusprendžia iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir kaltinamojo S. L. gynėju buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas Kęstutis Dobilas. Įvertinus tai, kad kaltinamajam gynėją paskyrė teismas nutartimi, kad kaltinamasis turi didelių ir ilgalaikių kreditinių įsipareigojimų, kad yra laukiama šeimos pagausėjimo, sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškotinos.

Dėl daiktų turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašais iš policijos pareigūnų kūno kamerų (1 t., b. l. 53), kompaktinis diskas su automobilio „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ACM ataskaita (1 t., b. l. 128) paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje (straipsnio redakcija įsigaliojusi 2025 m. vasario 1 d.), ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5, 6, 8 punktais, S. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant S. L.: dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir mokytis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, S. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Nukentėjusiosios V. P. civilinį ieškinį dėl 18 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašais iš policijos pareigūnų kūno kamerų, kompaktinį diską su automobilio „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ACM ataskaita, palikti saugoti byloje.

Priteisti iš S. L. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. P. naudai 1147 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš S. L. nukentėjusiosios V. P. naudai 3500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų (už teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiesiems V. P. ir G. T.).

Priteisti iš S. L. nukentėjusiosios V. P. naudai 4000 Eur (keturis tūkstančius eurų) atstovavimo išlaidų (už teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiesiems I. P., D. B., G. K. ir D. T.).

Neišieškoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš S. L..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nedalyvavusiam kaltinamajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuorašo išsiuntimo dienos, suimtam – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).