Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2020-10-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-264-1036/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-01
Bylos Nr.
1-264-1036/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22787-201918
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Povilanskas
Nukentėjusysis
K. V.
Kaltinamasis
R. J.
Advokatai
Gediminas Kažys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-264-1036/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22787-201918Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1; (S) 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 1 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, dalyvaujant prokurorei Vaidai Matuzonienei, nukentėjusiajam K. V., jo atstovui advokato padėjėjui Gediminui Kažiui, kaltinamajam R. J. (R. J.), viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, teistas:

1) Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams. Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 2 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nuosprendis ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones;

2) Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 6 mėnesių viešųjų darbų bausme. Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d. nutartimi pratęsta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu paskirta bausmė;

3) Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (keturi epizodai) – 68 MGL dydžio bauda;

4) Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigojimus;

5) Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimą. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartimi subendrintos Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant 2 metams ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigojimus;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 22 straipsnio 1 dalį,178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 3 metams ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigojimus;

7) Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 3 metams ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigojimą. Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartimi subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 3 metams ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigojimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartimi paskirta papildoma baudžiamojo poveikio priemonė;

8) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – 40 parų arešto bausme, bausmę atliekant poilsio dienomis. Bausmę atlikęs, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. 2019 m. birželio 1 d., apie 00.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,05 promilės), lauke prie (duomenys neskelbtini), esančios sodybos (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš K. V., o būtent: laikydamas dešinėje rankoje peilį pribėgo prie K. V. ir tyčia dūrė peiliu šiam į nugaros sritį, tokiu būdu ir šiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam K. V. odos įbrėžimus dešiniame dilbyje ir durtinę–pjautine žaizdą nugaros kairėje pusėje ties juosmens I-II slankstelių aukščiais, tai yra sužalojimus, dėl durtinės–pjautinės žaizdos ilgai trukusio gijimo vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis R. J. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną ir metu (duomenys neskelbtini) muštynių metu, panaudodamas peilį, kurį pasiėmė iš automobilio, sužeidė K. V. Su peiliu nukentėjusiajam dūrė ar į nugarą, ar į šoną. Pripažįsta, kad nuo jo veiksmų nukentėjęs patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Muštynės prasidėjo dėl to, kad nukentėjusysis nelabai gražiai kalbėjo apie jo panelę, pasakydamas, kad ji prisigėrė ir kad jis žiūrėtų savo bobą. Tą dieną jis vartojo alkoholį. K. V. matyt buvo daug išgėręs, nes jie šventė nuo 19 val., o jis atvyko tik apie 23 val. Įvykis buvo apie 24 val. Po to kai įdūrė K. V., nukentėjusysis nuėjo į vidų, o jis liko įvykio vietoje. Kai atvyko policija jo jau nebebuvo. Policija jį sustabdė važiuojant namo ir nubaudė administracine tvarka. Po įvykio su nukentėjusiuoju nebendravo. Pripažįsta, kad jo poelgis buvo siaubingas, dėl to gailisi. Mano, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys nėra nei pagrįstas, nei logiškas, nes nurodytas traumas nukentėjusysis galėjo gauti ir anksčiau, kadangi dirba fizinį darbą. Sutinka, kad dėl sugadinto turto nukentėjusysis galėjo patirti 350 eurų nuostolį. Nesutinka, kad dėl įvykio nukentėjusysis negalėjo eiti į darbą ir taip patyrė žalą, nes neaišku nuo ko tą laiką jis gydėsi. Mano, kad tam galėjo būti ir kitų priežasčių. Prašymo priteisti išmoką dėl tėvystės atostogų negali pakomentuoti. Sutinka, kad nukentėjusysis galėjo patirti neturtinę žalą, bet mano, kad ne tokio dydžio, koks yra prašomas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis, kiti proceso dalyviai.

Be kaltinamojo R. J. prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka, buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

Nukentėjusysis K. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis faktines aplinkybes nurodė teisingai. Paaiškino, kad konfliktas prasidėjo nuo to, kad tie kas atvažiavo jau buvo apsvaigę, galimai nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, ir tik jiems atvykus į kompaniją jie atvežė blogą aurą, kadangi kaltinamasis jau iš pradžių buvo blogai nusiteikęs. Jų kompanija šventė draugiškai, o kaltinamasis su savo drauge pradėjo aiškintis santykius tarpusavyje, todėl jis priėjo prie kaltinamojo ir pradėjo raminti, paklausė ką jis daro vakarėlyje. Tada kaltinamasis pradėjo jį užgaulioti ir po to įvyko konfliktas. Konflikto eigoje juos išskyrė, buvo viskas kaip ir aprimę, bet kažkuriuo momentų kaltinamasis nuėjo paimti peilio ir atėjęs jam dūrė su peiliu. Iš pradžių jis nesureagavo ir tik po to atsisukęs pamatė, kaltinamasis yra su peiliu. Jam buvo durta į nugarą. Dūrio metu jam buvo nupjautas nervas, kuris šiuo metu nukritęs į pilvo apačią. Kai pirmą kartą buvo poliklinikoje, esančioje Grybo g., jam tik vaistus gydymui išrašė, nustatė nervo nutraukimą, kokio gylio žaizda. Po to išvyko iš šalies ir 2020 m. vasario 24 d. vėl ėjo, kadangi jam niekas nesugijo. Pasidarė iš naujo tyrimus ir jam davė 6 mėnesių gydymo laikotarpį atstatyti nervui. Gydytojai nepasakė ar nervas atsistatys, nes nervai gyja lėtai. Iki šios dienos apatinėje kūno vietoje jaučia nejautrumą, tokį kaip užtirpimas. Į Didlaukio g. buvo nuvykęs po vienos ar dviejų dienų po įvykio, jie ten tik pamatavo. Teismo medicinos ekspertams papildomų duomenų nepateikė. Grįžus į Norvegiją jį parai paguldė į ligoninę, tikrinti ar nėra vidinio kraujavimo, nes pilvo apačioje prasidėjo didelis skausmas. Po įvykio pilvo apačios iš viso nejautė. Buvo nustatytas nedidelis kraujavimas, dėl to skausmas ir buvo, bet gydytojai nieko negalėjo padaryti, kad infekcijos neįneštų, jis pats turi per tam tikrą laiką išsivaikščioti, todėl tas ilgai ir užtruko. Duomenų, kad jam nupjautas nervas medicininėse dokumentuose Norvegijoje neužfiksuota, nurodyta tik durtinė žaizda. Norvegijoje jokių tyrimų nedarė. Norvegijoje darė tik rentgeną, kad pažiūrėti dėl ko yra tas skausmas. Kad Lietuvoje daryti tyrimai yra informacija, kokio dydžio žaizda, koks nervas nupjautas. Norvegijoje jam dėl šios traumos skyrė nedarbingumą. Kuomet buvo įvykis jis dirbo (duomenys neskelbtini). Norvegijoje 3 mėnesius turėjo nedarbingumą, kurį nutraukė pats asmeniškai. Nedarbingumą lėmė skausmas nugaroje ir užtirpimas, kadangi jo darbas yra fizinis, todėl negalėjo nieko kelti. Iki įvykio nebuvo taip susirgęs, kad neitų į darbą. Prieš 3 ar 4 metus turėjo problemų su nugara. Seni degeneraciniai nugaros pakitimai juosmeninėje stuburo dalyje ir ankstesnių ligų paūmėjimas tai yra nugaros dalis, ji nesusijusi su nervu, kuris nupjautas. Nedarbingumo metu išmokų negavo, nes Norvegijoje turi 6 mėnesius atidirbti, kad priklausytų socialinės išmokos. Jam pritrūko kelių mėnesių, kad gautų išmokas iš Norvegijos. Darbo užmokestį gauna Norvegijoje, kurioje šiuo metu nuolatos ir gyvena. Kiek neteko darbo užmokesčio suskaičiavo pagal darbo sutartyje nurodytas sumas. Paskaičiavo 75 dienas pagal darbo užmokestį. Skaičiavimus darė buhalterė. Per mėnesį uždirba 34 tūkst. Norvegijos kronų. Realiai darbo užmokestį pradėjo gauti kitą mėnesį po darbo sutarties sudarymo. Skaičiuojant ieškinio sumas ėmė tik bazinį atlyginimą. Turi vieną vaiką, gimusį 2018 m. gruodžio 16 d. Buvo išėję tėvystės atostogų, nes būdamas nedarbingume pajamų negavo, o jam gydytojas nedarbingumą norėjo tęsti, bet jį nutraukė pats, nes norėjo išeiti tėvystės atostogų, tikėdamasis gauti kažkokias pajamas. Tačiau kadangi buvo neišdirbtas reikalingas laikotarpis, tai ir tas jam buvo atsisakyta suteikti. Kas liko iš jo drabužių, su kuriais buvo įvykio dieną nežino, juos galima sunaikinti. Prašo priteisti ir neturtinę žalą, kurią sudaro skausmas, likę randai, nežinomybė, kaip bus toliau, aptirpimas likęs ir dabar, turi mažą vaiką, o sužalojimas sutrukdė tinkamai atlikti tėvo pareigą.

Iš 2019 m. birželio 1 d. protokolo – pareiškimo matyti, kad pareiškėjas K. V., pageidaujantis pranešti apie įvykį pareiškė, kad 2019 m. birželio 1 d. apie 00.20 val. (duomenys neskelbtini) sodyboje (duomenys neskelbtini), ties įėjimu į sodybą konflikto metu R. J., gimęs (duomenys neskelbtini), dūrė jam peiliu į nugaros sritį ir taip jį sužalojo (1 t., b. l. 1–3).

Iš 2019 m. birželio 1 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kurio pagrindu padėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, matyt, kad 2019 m. birželio 1 d. apie 00.20 val. (duomenys neskelbtini), sodyboje (duomenys neskelbtini) ties pastato įėjimu, konflikto metu R. J., gimęs (duomenys neskelbtini), dūrė peiliu į nugaros sritį K. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), bei jį sužalojo (1 t. b. l. 4–5).

Iš 2019 m. birželio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir pridėtų fotonuotraukų matyti, kad užfiksuota įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas – sodyba – namas. Nurodyta, kad teritorija dalinai yra aptverta. Sodyba yra rastinio tipo, dviejų aukštų. Iš automobilių aikštelės pusės, prie įėjimo durų į sodybą ant trinkelių yra raudonos spalvos dėmės, kurios yra panašios į kraujo pėdsakus. Ant vienos nuoplovos buvo paimti rasti pėdsakai ir supakuota į voką Nr. 1. Įėjus į sodybos – namo vidų, pirmame aukšte yra vientisa patalpa kurioje yra salė, joje židinys ir sustatyti stalai ir kėdės, ant stalų yra maistas ir alkoholiniai, ir gaivieji gėrimai gėrimai. Patalpos kairėje pusėje yra laiptai į antrą aukštą, šalia stovi virtuvės komplektas, ant kurio ir žemės yra sudėtos dėžės su alkoholiniais gėrimais ir maistu, ir durys, už kurių yra tualeto patalpa. Ant grindų šalia laiptų į antrą aukštą, prie tualeto durų ir tualeto patalpos viduje yra raudonos spalvos dėmės, kurios yra panašios į kraujo pėdsakus. Ant vienos nuoplovos buvo paimti rasti pėdsakai (tualeto patalpoje nuo grindų) ir supakuota į voką Nr. 2. Ant sodybos – namo vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Daugiau kokių nors reikšmingų tyrimui pėdsakų neaptikta (1 t., b. l. 10–16).

Iš 2019 m. birželio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir pridėtų fotonuotraukų matyti, kad apžiūros objektas yra automobilis BMW GT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovintis (duomenys neskelbtini) kelkraštyje ties nusukimu į Šiltnamių g. Automobilis yra sedanas, keturių durų. Apžiūrint automobilį išoriškai kokių nors akivaizdžių apgadinimų neaptikta. Automobilio bagažinės skyriuje yra dėžė kurioje yra įvairūs daiktai, įrankių dėžė, akumuliatorius ir kiti smulkūs daiktai. Automobilio salono galinėje salono dalyje ant sėdimos dalies guli rūbai, medžiaginis lagaminas kuriame yra įvairių automobilių užvedimo rakteliai (8 vnt.) pultelis, įvairių automobilių registracijos liudijimai (6 vnt.) kiti įvairūs dokumentai, įvairūs raktai, skirti automobilio remontui, statybinis peiliukas, sulenkiamas peiliukas, planšetinis kompiuteris. Šalia lagamino yra du mobilūs telefonai. Ant grindų guli moteriški bateliai, priekinėje salono dalyje dešinėje pusėje ant sėdynės yra moteriška rankinukė, piniginė, laidas, ant grindų guli šlepetės, degtinės butelis, „Colos" butelis, rankšluostis ir servetėlė, ant kurių yra raudonos spalvos dėmės, kurios panašios į kraujo pėdsakus. Servetėlė ir rankšluostis buvo įdėti ir supakuoti į vokus Nr. 1, 2. Automobilio daiktadėžėje, kuri yra priešais priekinę keleivio sėdynę yra įvairūs dokumentai ir popieriai. Automobilio priekinėje dešinės pusės durelių dėtuvėje yra automobilių užvedimo rakteliai (2 vnt.), automobilio registracijos liudijimas. Automobilyje prie bėgių svirties yra telefonas „NOKIA". Daugiau kokių nors reikšmingų tyrimui pėdsakų neaptikta. Automobilis buvo užantspauduotas ir išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (1 t., b. l. 17–26).

Iš 2019 m. birželio 1 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad slaugytoja L. B. savanoriškai pristatė K. V. drabužius, su kuriais jis buvo pristatytas į ligoninę: kelnės, batai, kojinės, apatiniai marškinėliai, apatinės kelnaitės (1 t., b. l. 27–28).

Iš 2019 m. birželio 1 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimos kelnės yra džinsinės, mėlynos spalvos. Ant kelnių klešnių yra nedidelės raudonos spalvos dėmės (žiūrėti nuotraukas). Didelė raudonos spalvos dėmė yra ant kelnių galinės dalies juosmens srityje (žiūrėti nuotraukas). Apžiūrimi batai yra baltos spalvos, odiniai. Batų išorėje ir ant batų padų yra matomos raudonos spalvos dėmės (žiūrėti nuotraukas). Kojinės yra baltos spalvos, ant vienos iš jų, viršutinėje dalyje yra matoma raudonos spalvos dėmė (žiūrėti nuotraukas). Marškinėliai yra baltos spalvos, taškuoti. Marškinėlių galinėje dalyje raudonos spalvos dėmėje matoma apie 2 cm kiaurymė (žiūrėti nuotraukas). Apatinės kelnaitės yra pilkos spalvos, ant jų galinės dalies yra raudonos spalvos dėmė (žiūrėti nuotraukas) (1 t., b. l. 29–35).

Iš 2019 m. birželio 12 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja M. N. svanoriškai pateikė peilį, rastą virtuvės kriauklėje, kuris buvo kruvinas. (1 t., b. l. 37–39).

Iš 2019 m. birželio 18 d. daiktų apžiūros protokolo ir pridėtų fotonuotraukų matyti, kad užfiksuota M. N. pateikto peilio apžiūra. Nurodyta, kad paimamas paketas Nr. 1, kuris buvo pridėtas prie 2019 m. birželio 12 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo. Vizualiai apžiūrėjus paketą Nr. 1, yra rudos spalvos, specialioje vietoje atplėšiamas paketo dalis. Naudojant lateksines pirštinės ir iš paketo Nr. 1 paimamas peilis ir apžiūrimas. Peilis yra metalinės konstrukcijos, sudarytas iš geležtės, rankenos. Bendras objekto ilgis 280 mm. Geležtė vienašmenė, pagaminta iš pilkos spalvos metalo, vienoje geležtės pusėje yra užrašai „IKEA" „Stainless steel 22676/1831" . Didžiausias geležtes ilgis iki rankenos – 155 mm, maksimalus plotis – 45 mm, maksimalus penties storis – 1 mm, ašmenų šonų didžiausias plotis – 1 mm, ašmenys užgaląsti iš abiejų pusių. Rankena yra iš pilkos ir baltos spalvos plastiko, didžiausias ilgis – 145 mm, didžiausias rankenos plotis – 35 mm, didžiausias storis – 24 mm. Rankena yra nelygi, su iškilimais. Baigus peilio apžiūrą, peilis supakuojamas į popierinį voką Nr.1. Ant popierinio voko užrašomas objektas ir paėmimo diena, pasirašoma ir užlipinama lipnia juosta (1 t., b. l. 41).

Iš 2019 m. birželio 1 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. J. pareikalavus atiduoti viršutinius drabužius, savanoriškai pateikė batus, kelnes, marškinėlius ir bliuzoną (1 t., b. l. 173–174).

Iš 2019 m. birželio 20 d. daiktų apžiūros protokolo ir pridėtų fotonuotraukų matyti, kad užfiksuota reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu R. J. pateiktų batų, kelnių, marškinėlių ir bliuzono apžiūra. Nurodyta, kad paimama dėžė Nr. 1, kuri buvo pridėta prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Naudojant žirkles atidaroma dėžė Nr. 1, naudojant lateksinės pirštinės ir iš dėžės Nr. 1 paimami daiktai: pirmas paimamas daiktas yra bliuzonas. Apžiūrint bliuzonas yra juodos spalvos su užtrauktuku, bliuzono kairėje ir dešinėje pusėje yra kišenės, bliuzono kairėje pusėje, krūtinės srityje yra baltos spalvos užrašas „N" ir „ Nike" firmos ženklas. Antras paimamas daiktas yra marškinėliai – apžiūrimi marškinėliai yra juodos spalvos su margaspalviais raštais, marškinėlių viduryje yra piešinys su dviem ereliais. Trečias paimamas daiktas yra kelnės – apžiūrimos kelnės yra pilkos spalvos, dešinėje ir kairėje kelnių pusėje yra užsegamos kišenės, kelnių juosmuo ir kelnių galai yra su guma, kelnių liemuo apjuostas rašteliais. Ketvirtas apžiūrimas daiktas – batelių pora. Apžiūrimi bateliai yra juodos spalvos su baltos spalvos padu, batelių šonuose yra baltos spalvos ženklai, kuriuos naudoja „Nike" gamintojas („Nike" logotipas) . Penktas paimamas daiktas yra kojinių pora – apžiūrimos kojinės yra juodos spalvos. Po apžiūros minėti daiktai sudedami atgal į dėžę, dėžė aplipinama lipnia juosta (1 t., b. l. 45).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. V. nustatyta odos įbrėžimai dešiniame dilbyje ir durtinė–pjautinė žaizda nugaros kairėje pusėje ties juosmens I-II slankstelių aukščiais. Durtinė–pjautinė žaizda padaryta aštriu, duriančių – pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, neilgai trukus prieš kreipiantis medicinos pagalbos; odos įbrėžimai – kietu, mažą kontaktuojantį paviršių ar briauną turinčiu daiktu (daiktais), prieš 1-3 paras iki apžiūros. Pateiktuose medicinos dokumentuose matyti, kad K. V. nustatytos durtinės–pjautinės žaizdos gijimas užtruko ilgą laiką, todėl sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Odos įbrėžimai dešiniame dilbyje atskirai nuo durtinės–pjautinės žaizdos kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l.159–162).

Liudytojas V. Č. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gegužės 31 d. apie 20.00 val. su draugais V., T., M., G., M., A., L., Š., O., D. ir kitais jam nepažįstamais asmenimis, su kuriais šiandien susipažino, susirinko švęsti draugo E. C., gimusio (duomenys neskelbtini), gimtadienio (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Švenčiant vienas iš dalyvių, vardu R. susiginčijo su savo mergina vardu S. Jis jų abiejų anketinių duomenų nežino. R. matė antrą kartą. 2019 m. birželio 1 d. apie 00.25 val., kilus konfliktui tarp R. ir S., kitas jo pažįstamas K., galimai, stojo ginti S. Jis konflikto detalių negirdėjo, tačiau išėjus į sodybos kiemą pamatė, kad kieme R. ir K. lauke konfliktuoja. K. ranka sudavė vieną smūgį R. kumščiu į veidą. Tuomet R. nubėgo prie kieme stovinčio sidabrinės spalvos trečios klasės BMW GT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atidaręs bagažinę kažką iš ten paėmė. Nubėgęs prie K., matė, kaip jis du kartus ranka pamosikavo. Jis iškart prie jų prišoko ir R. apkabino iš priekio ir klausė, ką jis daro. Tuomet pamatė, kad jis dešinėje rankoje nedidelį apie 15 cm ilgio, spalvotą, galimai, keramikinį peilį. Jis R. nuvedė atgal prie BMW bagažinės, atidarė automatinę bagažinę ir liepė mesti peilį į bagažinę. Tuomet dar nematė, kad R. sužeidė peiliu K. – jis galvojo, kad jis tik pamosikavo peiliu, bet nepataikė. R. peilio neišmetė ir neatidavė. Tuo metu prie jų priėjo S., kurios veidas buvo kraujuotas, taip pat balti marškinėliai buvo kruvini. R. pasakė, kad kažkas sudavė jo merginai, dėl to jis toks agresyvus. O S. tik kartojo, kad viskas gerai ir prašė R. greičiau važiuoti iš sodybos. Jiems stovint prie bagažinės, jis išgirdo, kad iš sodybos vidaus kiti šventės dalyviai šaukia, kad K.jau be sąmonės, sužeistas. Tada jis irgi nuėjo į vidų sodybos. Įėjęs į vidų, jis pamatė, kad K. guli prie įėjimo į tualetą ant grindų kruvinas. Kiti dalyviai skambino ir kvietė policiją. Būnant viduje sodybos lauke vėl išgirdo triukšmą. Išėjęs pamatė, kad kiti šventės lankytojai spardo minėtą „BMW automobilį, kuris jau buvo užvestas ir stovėjo kitoje kiemo pusėje vartų išvažiavimo iš kiemo. Suprato, kad jie mėgina sulaikyti automobilio vairuotoją. Kas sėdėjo už vairo, jis nematė, nes automobilis į jį jau stovėjo galu. Netrukus automobilis pradėjo judėti buksuoti ir kelis šventės dalyvius parbloškė ant žemės bei išvažiavo iš kiemo. Jis kiti šventėje dalyvavę žmonės liko laukti sodyboje atvykstančios policijos (1 t., b. l. 90–91).

Liudytoja S. G. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gegužės 31 d. nuo 23.00 val. iki 23.30 val., ji kartu su R. J., D. R., R. V. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią sodybą (duomenys neskelbtini), nes vyko R. draugo E. Č. gimtadienis. Važiavo jos automobiliu BMW 3GT, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) – automobilį vairavo R. J.. Jiems atvykus į minėtą sodybą, jie pasveikino E. Č. ir prisijungė švęsti, vartojo alkoholinius gėrimus, kiek žino, R. V. nenaudojo alkoholinių gėrimų, nes jie buvo susitarę, kad jis visus parveš namo. Jiems visiems besilinksminant viskas buvo gerai, sutarė gerai. Dalis žmonių buvo tai salėje, tai lauke. Apie 00.00 val. jai būnant salėje, ji išgirdo, kad kažkas pasakė, kad R. ir K. aiškinasi santykius (konfliktuoja). Tai išgirdusi, ji išbėgo į lauką ir pamatė ten konfliktuojančius R. ir K., šalia jų buvo dar 3 ar 4 vaikinai ir viena mergina. Matė, kaip K. ir R. vienas ant kito rėkė, tačiau dar jokio fizinio kontakto tarp jų nebuvo. Jai einant link jų matė, kaip K. dešinės rankos kumščiu trenkė jo draugui R. į veido sritį – po smūgiu R. šiek tiek atsitraukė ir užsiėmė rankomis veidą. R. jokių smūgių atgal nesudavė. Tuomet jau buvo atėję daugiau asmenų, kurie dalyvavo šventėje. Kai buvo suduotas smūgis jos draugui R., aplink esantys asmenys griebė K. ir R., pradėjo laikyti juos – tarp jų buvo maždaug 1 metro atstumas. Ji, tai matydama, pribėgo prie savo draugo R. ir pradėjo šaukti ant K.: „Kodėl mušatės!". Jai būnant šalia savo draugo R., K. išsivadavo iš jį laikiusių asmenų rankų ir, galimai dešinės rankos kumščiu, trenkė jai į dešinę galvos sritį – pataikė į dešinės pusės ausį, smilkinį, nosį – dėl patirto smūgio jautė fizinį skausmą. Po suduoto smūgio ji atsitraukė ir pritūpė šiek tiek toliau, pritūpus ji pamatė, kad iš nosies stipriai bėga kraujas. Tuo metu kiti šventės dalyviai vis dar laikė K. ir R., bandė juos išskirti (visi garsiai rėkė). Ji nuėjo, atsisėdo prie namo esančio suoliuko ir verkė, tuo metu atėjo šviesių plaukų mergina, kuri jai davė servetėlę – ji pradėjo valytis kraują ir tuo metu prie jos pribėgo jos draugas R. ir paklausė, kas atsitiko ir ji pasakė, kad jai trenkė K. Tuomet R. nuėjo prie automobilių, nes visi ten stovėjo ir ji išgirdo, kad R. klausė kodėl sumušė S. Tarp R. ir ten buvusių asmenų vėl įvyko konfliktas ir pradėjo vienas ant kito rėkti. Kiek girdėjo, R. pasakė, kad niekas nemuš S. ir R. nuėjo prie jos automobilio – ką iš automobilio ir iš kurios vietos jis paėmė, ji nematė tik girdėjo, kad R. garsiai pasakė, kad turi peilį – tai išgirdę kiti asmenys greitai atsitraukė. Tai išgirdusi, ji bėgo prie automobilių, kur buvo visa kompanija, jai bėgant link jų, K. ištrūko iš jį laikančiu asmenų ir vėl susikibo su R., bet aplink esantys asmenys greitai atitraukė juo viena nuo kito. Asmenys nutempė K. į pastatą, kur buvo salė, o ji, R. ir kiti asmenys liko lauke. Jai būnant lauke R. pasakė, kad susirinktų daiktus, nes važiuos namo. Ji nuėjo rinkis daiktų, nes buvo salėje palikusi savo daiktus. Jai renkantis daiktus, K. buvo salėje, stovėjo kalbėjosi su kitais asmenimis, per kitus žmones nematė ar K. nugara yra kruvina. Jai išėjus, ji dar nuėjo pasižiūrėti į automobilį daiktų, nes ne viską rado salėje, neradus daiktų automobilyje, ji grįžo į sale dar kartą paieškoti savo daiktų ir tuomet pamatė, kad apie K. buvo apstoję daug žmonių – K. tuo metu jau buvo susmukęs, ji matė, kad K. nugara buvo visa kruvina. Tai pamačius, ji iš karto nuėjo į lauką ir priėjo prie savo draugo R. Tuomet lauke buvę asmenys pasakė R., kad šis parodytų rankas, nes jis padūrė K. R. atsakė, kad peilį išmetė. Kiti asmenys atbėgo ir pasakė, kad iškvietė policija ir greitąja. Aplink juos susirinko daug asmenų, visi jie pradėjo juos įžeidinėti, grasinti sakydami, kad iš sodybos jie neišvažiuos, kad dėl draugo juos sudoros. Kadangi visi aplink asmenys buvo agresyviai nusiteikę, jie nusprendė policijos palaukti jo s automobilyje. Ji atsisėdo į prieky (keleivio pusėje), jos draugas R. atsisėdo automobilio gale, o R. V. atsisėdo už vairo. Asmenys pradėjo bandyti atidaryti automobilio dureles, tačiau jie durelių neatidarė, tuomet maždaug apie 5 asmenys pradėjo daužyti automobilį – kuo daužė ji nematė, tačiau girdėjo suduodamus smūgius į automobilio kėbulą, taip pat girdėjo ir dūžtančio stiklo garsą. Išgirdusi dūžtant stiklą, ji pasakė, kad važiuotų iš čia, nes ji bijojo dėl savo ir draugų sveiktos. Asmenys toliau daužė jos automobilį, tuomet R. suriko, kad važiuotų, tačiau R. niekur nevažiavo. Tuomet R. iš galo persėdo į priekį už vairo, o R. išlipo į lauką. R. staigiai uždarė vairuotojo dureles ir staigiai įjungė pavarą, ir pradėjo važiuoti – pradėjus važiuoti priekyje stovintys asmenys pasitraukė į šoną, o jie nuvažiavo. Nori pridurti, kad visi asmenys, kurie daužė jo automobilį buvo stipriai apgirtę, agresyviai nusiteikę jų atžvilgiu (1 t., b. l. 93–95).

Liudytojas E. C. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gegužės 31 d. jis šventė savo gimtadienį. Ta proga jis buvo išsinuomojęs sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). Į savo gimtadienį jis buvo kvietęs apie 18 asmenų. Gimtadienį pradėjo švęsti apie 19.00 val., tuo metu buvo apie 15 asmenų, tiksliai pasakyti negali. Švenčiant vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau buvo ir asmenų, kurie nevartojo alkoholinių gėrimų, nes vairavo. Šventė vyko sklandžiai, visi sutarė gerai, jokių barnių nebuvo. Apie 23.30 val. į gimtadienį atvyko D. R., R. J., R. V., S. G.. Atvykę asmenys pasveikino jį su gimtadieniu ir prisijungė švęsti. Jis negali tiksliai pasakyti kiek žmonių buvo tuo metu kai atvyko R. V. su kompanija, nes galimai keli asmenys jau buvo išvažiavę. Visi linksminosi, sutarė gerai. Šventei įsibėgėjus dalis žmonių linko salėje, kiti nuėjo į pirtį, o kita dalis asmenų buvo lauke. Jis visą laiką buvo salėje ir jokių konfliktų konflikto tarp K. V. ir R. J. nepastebėjo jiems būnant salėje, kas dėjosi lauke jis nežino, nes, kaip ir sakė, visą laiką buvo salėje. Gali tik pasakyti, kad K. apie 00.15 val. atėjo vienas pats į salę (jo niekas netempė, neįstūmė). K. užėjus į salę, jis iškarto nuėjo į tualetą – jis nepastebėjo, kad kažkas jam yra, nes nekreipė dėmesio į jį. Jam užėjus į tualetą, kažkas iš buvusių salėje asmenų surėkė, kad K. kraujuoja, padurtas. Jis nubėgo iki K. – K. gulėjo prie tualeto, tuo metu prie K. buvo jis, Š. J. ir viena mergina, tačiau šiuo metu neatsimena kas tokia. Vėliau subėgo ir kiti šventės dalyviai, negali tiksliai įvardinti, nes buvo šoke ir neįsidėmėjo visų detalių – kiek pamena, V. Č. jam pasakė, kad R. padūrė K. Kas toliau liko prie K., o kas išėjo į lauką, jis pasakyti taip pat negali dėl patirto šoko, jam buvo svarbu padėti K. Kažkas iš šventės svečių iškvietė policija ir greitąją, tačiau jis nežino kas. Kiek jam vėliau sakė kažkuris iš šventės svečių, kad R. pabėgo, t. y išvažiavo automobiliu (kas jam tai pasakė, jis neatsimena). Netrukus atvyko policija, greitoji pagalba ir padėjo K. bei užsirašė tuo metu buvusių asmenų duomenis (1 t., b. l. 144–146).

Liudytojas R. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gegužės 31 d. apie 23.30 val. pilku automobiliu BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su pažįstamu R., S. ir D. R. atvažiavo pas pažįstamą E. C. į gimtadienio šventę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Apie 23.00 val. susitiko prie D. namų (duomenys neskelbtini) už Lazdynų ligoninės. Jis ten paliko savo automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir persėdo vairuoti R. automobilį. Atvažiavus į sodybą, jis alkoholio nevartojo, naršė telefone. Koks ir dėl ko įvyko konfliktas, jis nesigilino. Būdamas sodyboje, pamatė, kad lauke vyksta kažkoks konfliktas. Išėjo į lauką, bet nuėjo toliau nuo sodybos parūkyti, nes galvojo, kad kažkoks nereikšmingas konfliktas vyksta tarp R. ir kito jam nepažįstamo asmens, kuris dalyvavo gimtadienyje. Jis laukė pirmos valandos nakties, kada tikėjosi, kad jie išvažiuos. 2019 m. birželio 1 d. apie 00.30 val. išgirdo iš kitų konflikto dalyvių, kad kažkas konflikto metu buvo sužeistas ir kraujuoja, todėl atgal į sodybos vidų nėjo, nes bijo kraujo. Stovėdamas lauke, pamatė, kad S. iš nosies bėga kraujas, todėl pasiūlė merginai vykti į miestą į ligoninę. Jis atsisėdo į minėtą BMW už vairo, mergina atsisėdo į keleivio vietą, o R. sėdo į galą automobilio, tačiau netrukus kiti šventės dalyviai bandė sulaikyti mašiną. Tada, jis pagalvojo, kad jam nereikia problemų ir išlipo iš mašinos, o R. persėdo į BMW automobilio priekį ir išvažiavo iš sodybos neaiškia kryptimi. BMW automobilyje jo tašė (krepšys) didelė juoda stačiakampio formos, kurioje guli jo planšete IPAD mini, raktai nuo šešių mašinų, jų dokumentai, tiksliau – jo darbiniai daiktai. Kas kvietė policiją, nežino. Į sodybą atvažiavo policija ir greitoji, kuri nukentėjusį išsivežė į ligoninę. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali (1 t., b. l. 148).

Liudytoja A. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gegužės 31 d. su kitais savo draugais atvyko į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), kurioje šventė jos draugo E. C. gimtadienį, tačiau tikslaus sodybos adreso negali pasakyti, nes neprisimena. Gimtadienyje dalyvavo apie 15 žmonių (galėjo būti dagiau, šiuo metu neprisimena), visi gimtadienyje dalyvavę žmonės yra jos draugai bei pažįstami. Jiems švenčiant gimtadienį į sodybą apie 23.00 val. (gali būti vėliau, šiuo metu neprisimena) atvažiavo vaikinas, vardu R. su mergina S. – juos pažino, nes ankščiau buvo mačiusi. Visi kartu šventė ir viskas buvo gerai, sutarė gerai. Gimtadienio eigoje ji matė ir girdėjo, kad R. ir S. pradėjo tarpusavyje ginčytis. Ginčijosi namo viduje ir lauke. Gimtadienio dalyviai vakaro eigoje buvo tiek lauke, tiek sodybos viduje. Jai būnant sodybos viduje, išgirdo kaip kažkas šaukia, išėjusi į lauką pamatė, kad vėl ginčijasi S. su R., dėl to nesikišo ir grįžo atgal į salę. Po maždaug 10-15 minučių sodybos viduje, prie tualeto pamatė kraujo balą, ant kriauklės susmukusį K. – jis buvo vienas. Išbėgusi į lauką norėdama paskambinti į pagalbą, išgirdo ir pamatė, kad ir S. veidas buvo kruvinas, tuo metu kažkas iš lauke stovėjusių asmenų pasakė, kad R. dūrė peiliu K., po ko pamatė, kad S. su R. atsisėdo į automobilį ir išvažiavo. Automobiliui išvažiuojant, kiek ji matė, aplink automobilį buvo apie 4 žmonės – kas tiksliai, neįsidėmėjo, kadangi buvo tamsu, tuo metu visi šventės dalyviai bėgiojo pirmyn tai atgal. Buvo didelė sumaištis, dėl ko negali pasakyti, kas buvo prie K., o kas lauke. Prie automobilio galimai galėjo stovėti E., V., ir O., ketvirto asmens nepamena. Jiems išvažiavus, iškvietė greitąją ir policiją. Kas sudavė S. nematė. Kas pradėjo muštynes taip pat nematė ir neįtaria (1 t., b. l. 153–155).

Liudytoja M. N. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Jai priklausanti sodyba buvo užsakyta nuo 2019 m. gegužės 31 d. iki 2019 m. birželio 1 d. 12.00 val. – sodybą užsakė E. C.. 2019 m. birželio 1 d. apie 11.00 val. atvykusi į sodybą, sodyboje rado asmenį, kuris nuomojosi ir dar tris draugus. Apžiūrėjus sodybos patalpas ir lauko teritoriją pastebėjo, kad prie pagrindinių įėjimo durų ant trinkelių buvo matomos galimai kraujo dėmės, sodybos tualete prie sienos buvo bala kraujo ir kruvinas rankšluostis, kurį ji išmetė. Kai nuomininkai išvažiavo, virtuvės kriauklėje buvo palikta krūva indų po kuriais ji rado kruviną virtuvinį peilį, kurį nuplovė ir padėjo į stalčių. Policijos pareigūnai atvykus, apžiūrint įvykio vietą ir sužinojo, kad dėl nuomininkų naktį vykusio konflikto yra pradėtas ikiteisminis tyrimas – pateikia peilį kaip daiktinį įrodymą. Sodyboje vaizdo kamerų nėra, daugiau nieko pasakyti negali (1 t., b. l. 40).

Liudytoja A. B. parodė, kad 2019 m. gegužės 31 d. šventė jos draugo E. C. gimtadienį, kuris vyko (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), koks ten tikslus adresas nežino. Gimtadienyje dalyvavo apie 15 žmonių – visi gimtadienyje dalyvavo žmonės yra jos draugai. Tik vėliausiai atvažiavę vaikinas, vardu R. su mergina S., buvo pažįstami iš matymo. Viskas buvo gerai, buvo labai linksma. Atvažiavus R. ir S., jie pradėjo tarpusavyje ginčytis. Ginčijosi namo viduje ir lauke. Vienu momentu, jai būnat namo viduje, išgirdo, kaip kažkas šaukia. Išėjusi į lauką pamatė, kad vėl ginčijasi S. su R., dėl to nesikišo ir grįžo atgal į sodybą. Po maždaug 10-15 minučių sodybos viduje, prie tualeto pamatė balą kraujo, ir tualete, ant kriauklės pamatė susmukusį K. – jis buvo vienas. Išbėgusi į lauką pamatė, kad S. veidas kruvinas – tuo metu kažkas pasakė, kad R. dūrė peiliu K., S. su R. atsisėdo į mašiną ir išvažiavo – labai nustebo, nes R. buvo išgėręs. Aplink mašiną stovėjo apie 4 žmonės, kas tiksliai, neįsidėmėjo, kadangi buvo tamsu, tuo metu visi bėgiojo pirmyn atgal. M. tikrai buvo prie K., laikė užspaudęs jam žaizdą, lauke galėjo būti E., V., ir O., ketvirto asmens nepamina. Jiems išvažiavus, iškvietė greitąją ir policiją. Kam sudavė S. ji nematė. Kas pradėjo muštynes taip pat nematė (2 t., b. l. 54).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad R. J. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, konflikto metu laikydamas dešinėje rankoje peilį pribėgo prie nukentėjusiojo K. V. ir tyčia dūrė peiliu šiam į nugaros sritį, tokiu būdu ir šiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam odos įbrėžimus dešiniame dilbyje ir durtinę–pjautine žaizdą nugaros kairėje pusėje ties juosmens I-II slankstelių aukščiais, tai yra sužalojimus, dėl durtinės–pjautinės žaizdos ilgai trukusio gijimo vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. R. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme neneigė jam inkriminuotų smurtinio pobūdžio veiksmų, kilusių pasekmių. Be kaltinamojo parodymų, jo smurtinio pobūdžio veiksmus – peilio dūrį į nugaros sritį – patvirtina ir kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Nukentėjusysis K. V. apklaustas teisme parodė, kad jis vakarėlio metu sukonfliktavo su kaltinamuoju, tačiau konfliktui pasibaigus kaltinamasis nuėjo pasiimti peilio ir atėjęs jam dūrė. Teismas pažymi, kad R. J. smurtinio pobūdžio veiksmai nustatyti ir nuo subjektyvaus vertinimo nepriklausančiais duomenimis – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktu Nr. EG 1679/2020(01) (2 t., b. l.159–162). Ekspertizės akte konstatuota, kad K. V. nustatyta odos įbrėžimai dešiniame dilbyje ir durtinė–pjautinė žaizda nugaros kairėje pusėje ties juosmens I-II slankstelių aukščiais. Sužalojimai, t. y. durtinė–pjautinė žaizda padaryta aštriu, duriančių – pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, neilgai trukus prieš kreipiantis medicinos pagalbos; odos įbrėžimai – kietu, mažą kontaktuojantį paviršių ar briauną turinčiu daiktu (daiktais). Nusikalstomos veikos pasekmės – nukentėjusiojo sužalojimų pobūdis ir mastas (nesunkus sveikatos sutrikdymas) – nustatyti teismo medicinos eksperto pateiktu ekspertizės aktu, kurios patikimumas ir objektyvumas teismui nekelia abejonių. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad ir kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jo veiksmai nukentėjusiajam galėjo sukelti tokias pasekmes. Tarp R. J. atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus svarbu pažymėti, kad pagal BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Ši veika gali būti padaryta tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; arba jį darydamas asmuo suvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir jų norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalis). Jau buvo minėta, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis neneigė, kad nuo jo suduotų smūgių galėjo atsirasti ekspertizės akte konstatuotas nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastas. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad suaugęs, vidutinių gabumų, neturintis rimtų psichikos sveikatos sutrikimų asmuo, turi suprasti, kad dūris peiliu į žmogui gyvybiškai svarbų organą – nugaros sritį, gali sukelti ne tik sveikatos sutrikdymus, bet ir neatstatomus padarinius – žmogaus gyvybės atėmimą. Nurodytos, teisminio nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, sudaro pagrindą pripažinti, kad R. J. nesunkų sveiktos sutrikdymą nukentėjusiajam K. V. sukėlė veikdamas tiesiogine tyčia.

Teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai teismui duoda pagrindą pripažinti, kad R. J. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, veikdamas tiesiogine tyčia, dūrė peiliu nukentėjusiajam K. V. į nugaros sritį, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo K. V. sveikatą. Pagal nustatytas faktines aplinkybes, teismas R. J. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo R. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę R. J., vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Skiriant bausmę atsižvelgtina į padaryto nesunkaus nusikaltimo pobūdį, į jo padarymo aplinkybes, į kaltės formą – tiesioginę tyčią, nusikalstamos veikos pasekmes. Taip pat įvertinamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, t. y. konfliktas įvyko tarp dviejų neblaivių asmenų, kartu dalyvavusių vienoje šventėje. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas pažymi, kad nors bylą nagrinėjant teisme nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau nustatyta ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis praeityje teistas, tačiau teistumai išnykę (2 t., b. l. 8–14), administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas pinigines nuobaudas sumokėjęs (2 t., b. l. 31–35), tiek prieš nusikalstamos veikos padarymą, tiek po jos dirba pagal verslo liudijimą, turi legalų pragyvenimo šaltinį. Pažymėtina, kad kaltinamasis R. J. savo veiksmus vertina kritiškai, pripažįsta, kad jo poelgis buvo siaubingas, dėl to gailisi, sutinka atlyginti dalį, kuri jo manymu yra pagrįsta, nukentėjusiojo civilinio ieškinio. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį parenkant mažesnį nei baudžiamojo įstatymo numatytas vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina galutinė bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai R. J. buvo sulaikyta nuo 2019 m. birželio 1 d. 01 val. 30 min. iki 2019 m. birželio 2 d. 11 val. 51 min. (1 t., b. l. 179,192), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis K. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 12 987,34 eurų turtinės ir 2 900 eurų neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 98–102).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų). Nukentėjusysis teikdamas civilinį ieškinį konkretizavo žalą turtui, kurią sudaro gydymo išlaidos – 615,88 eurai, sugadintas turtas – 350 eurai, negautos pajamos – 5 899,41 eurai ir pajamos, susijusios su negautomis tėvystės atostogomis – 6 122,05 eurai.

K. V. nurodė, kad nusikalstama veika padarytos traumos gydymo paslaugoms, o būtent UAB „SK Impeks medicinos diagnostikos centrui“ 2019 m. rugpjūčio 19 d. ir 2020 m. vasario 24 d. sumokėjo 425 eurus, o paskirtiems receptiniams vaistams – 190,88 eurus. Pažymėtina, kad sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios ir būtinos. Nukentėjusiojo patirtos išlaidos yra pagrįstos prie civilinio ieškinio pateiktais mokėjimų kvitais (2 t., b. l. 103, 104), taip pat minėtu UAB „SK Impeks medicinos diagnostikos centro“ medicinos dokumentų išrašais/siuntimais (2 t., b. l. 111, 112, 114 – 115), iš kurių matyti, kad mokėjimo kvituose nurodytomis dienomis nukentėjusysis lankėsi gydymosi įstaigoje ir jam buvo paskirti mokėjimo kvite nurodyti bei nukentėjusiojo įsigyti receptiniai medikamentai. Taip pat K. V. nurodė, kad nusikalstamos veikos metu buvo sugadinti jam priklausantys drabužiai ir avalynė, kurių bendra vertė jo skaičiavimais yra 350 eurų. Nors nukentėjusysis tai patvirtinančių duomenų nepateikė, tačiau teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis neginčijo ir sutiko atlyginti nurodytus nuostolius dėl sugadintų drabužių.

Nukentėjusysis prašydamas priteisti 6 122,05 eurus netektų su tėvystės atostogomis susijusių pajamų paaiškino, kad pagal Norvegijos Karalystės valstybinio socialinio draudimo įstatymą, asmeniui, nusprendusiam išeiti tėvystės atostogų, suteikiamos 75 darbo dienų tėvystės atostogos ir už jas mokamas 100 procentų darbo užmokesčio dydžio suma. K. V. pasibaigus dėl patirtos traumos paskirtam nedarbingumui, jis nusprendė išeiti tėvystės atostogų, tačiau Norvegijos Karalystės darbo ir socialinės gerovės tarnyba atmetė jo prašymą skirti tėvystės atostogas be kita ko, kad jis nedirbo dėl ligos ir per 10 mėnesių laikotarpį iki 2019 m. rugsėjo 9 d. nebuvo dirbęs ne trumpiau kaip 6 mėnesius. Todėl mano, kad jei nebūtų įvykęs nagrinėjamas įvykis, jis būtų turėjęs visas galimybes dirbti ir surinkti privalomą darbo stažą, kad gauti tėvystės atostogas. Pažymėtina, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. ne tik fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bet ir nustačius, kad tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-472-303/2015, 2K-21-942/2016). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad svarbią reikšmę turi ne tik nukentėjusiojo interesai gauti turtinę kompensaciją, bet ir kaltinamojo interesai, kad iš jo priteisiamos žalos dydis būtų teisingas bei realus, o netaptų pasipelnymo šaltiniu. Nagrinėjamu atveju iš nukentėjusiojo pateikto ir byloje esančio Norvegijos Karalystės darbo ir socialinės gerovės tarnybos 2019 m. rugsėjo 9 d. pranešimo matyti, kad K. V. prašymas skirti tėvystės atostogas buvo atmestas (2 t., b. l. 108–109). Pranešime be kita nurodyta, kad vadovaujantis K. V. pateiktais duomenimis, jis nuo 2018 m. lapkričio 11 d. yra įdarbintas įmonės (duomenys neskelbtini), kurios vienintelis savininkas bei įmonės valdybos pirmininkas yra jis pats, direktoriumi. Norvegijos Karalystės kompetentinga institucija gavusi nukentėjusiojo pateiktus algalapius, darbo sutartį ir įmonės bei darbo užmokesčio sąskaitų išrašus, nustatė, jog nepateikti 2019 m. kovo ir balandžio mėnesių duomenys. Taip pat nukentėjusysis pranešė, kad bendrovėje trūko lėšų, todėl darbo užmokesčio sumokėti negalėjo. Nustatyta ir tai, kad gautas sąskaitos išrašas rodo, kad K. V. įmonės ir asmeninėse sąskaitose buvo atliekami epizodiniai tarpusavio pervedimai, ir šie duomenys neatitinka pajamų, apie kurias oficialiai pranešė K. V.. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad dokumentacijoje matėsi esminiai išmokėto darbo užmokesčio neatitikimai, kad jais remtis kaip patikimais negalima, kad darbo užmokesčio išmokėjimo ir pajamų ataskaitų duomenys yra iš esmės neaiškūs, Norvegijos Karalystės darbo ir socialinės gerovės tarnyba atmetė K. V. prašymą dėl tėvystės atostogų. Pažymėtina, kad priešingai nei nurodė nukentėjusysis civiliniame ieškinyje, kad tėvystės atostogos jam nebuvo suteiktos dėl to, kad jis nedirbo dėl nusikalstama veika sukeltos ligos, kad nebuvo dirbęs ne trumpiau kaip šešis mėnesius, Norvegijos Karalystės darbo ir socialinės gerovės tarnybos 2019 m. rugsėjo 9 d. pranešime tokių aplinkybių nenurodyta ir nukentėjusiojo prašymas atmestas dėl paminėtų duomenų reikalavimų neatitikimų. Nenustačius priežastinio ryšio tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajam atsiradusios žalos, susijusios su tėvystės atostogomis, teismas civilinį ieškinį dalyje dėl 6 122,05 eurų priteisimo atmeta.

Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį fiziniam asmeniui sveikatos sužalojimo atveju turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Nukentėjusysis prašydamas priteisti 5 899, 41 eurus negautų pajamų nurodė, kad jo uždarbis pagal darbo sutartį atskaičius mokesčius yra 24 880 Norvegijos Karalystės kronų, kas pagal Europos Centrinio Banko kursą yra 2 448,82 eurai. Laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 3 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. – 55 darbo dienas, dėl nusikalstama veika patirtos traumos jis nedirbo. Jeigu nebūtų įvykusi nusikalstama veika, jis būtų turėjęs visas galimybes dirbti ir gauto darbo užmokestį, todėl prašo priteisti 5 899,41 eurus negautų pajamų. Bylą nagrinėjantis teismas akcentuoja, kad žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusysis prašomas priteisti negautas pajamas, kildina iš pateiktos darbo sutarties (2 t., b. l. 105), kuri sudaryta to paties asmens, t. y. tiek darbdavys, tiek darbuotojas yra tas pats asmuo – K. V.. Nors nukentėjusysis pateikė nedarbingumo dėl ligos pažymėjimo apžvalgą (2 t., b. l. 106) ir teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad nedarbingumo išmokų negavo, tačiau nepateikė duomenų, kad kreipėsi dėl ligos išmokos paskyrimo, todėl neaišku koki dydžio išmoka jam priklauso ir/ar buvo išmokėta. Taip pat pažymėtina, kad nukentėjusysis ne kartą akcentavo, kad iki nusikalstamos veikos nebuvo išdirbęs laikotarpio nuo kurio jam priklausytų išmoka dėl nedarbingumo, t. y. šešių mėnesių laikotarpio, tačiau iš pateiktos darbo sutarties (2 t., b. l. 105) matyti, kad ji sudaryta 2018 m. lapkričio 1 d., nusikalstama veika padaryta 2019 m. birželio 1 d., nedarbingumas išduotas 2019 m. birželio 3 d. (2 t., b. l. 106), t. y. tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek nedarbingumo suteikimo metu K. V. jau buvo išdirbęs septynis mėnesius, ką patvirtina ir paties civiliniame ieškinyje nurodytas paaiškinimas, kad įmonėje nepertraukiamai dirbo nuo pat 2018 m. lapkričio 1 d. Nukentėjusysis siekdamas įrodyti negautas pajamas pateikė vieno mėnesio darbo užmokesčio apskaičiavimo dokumentą (2 t., b. l. 107), tačiau iš jo paties pateikto jau minėto Norvegijos Karalystės kompetentingos institucijos pranešimo matyti, kad jiems buvo pateikti ir darbo užmokesčio sąskaitų išrašai, ir algalapiai. Kartu pažymėtina, kad pats K. V. minėtai institucijai pranešė, kad 2019 m. kovo ir balandžio mėnesiais įmonėje trūko lėšų, todėl nebuvo galima sumokėti darbo užmokesčio, taip pat iš jo asmeninės ir įmonės sąskaitų buvo atliekami epizodiniai tarpusavio pervedimai. Nustatytos aplinkybės neleidžia daryti neginčijamos išvados, kad nukentėjusiojo mėnesis darbo užmokestis, būnant nedarbingume, buvo pastovus ir/ar nekintantis. K. V. neįrodžius ir byloje nesant jokių objektyvių duomenų, kad negautos pajamos sudarė 5 899,41 eurus, šioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis), į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja maždaug nuo 150 Eur iki 7000 Eur (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238/2014 – 1448,10 eurai, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015 – 579,24 eurai, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016 – 1448,10 eurai, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-942/2017 – 1500 eurai, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019 – 2200 eurai). Išimtinais atvejais, kai nukentėjusysis asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, įprastai priteisiama apie 2 896,20 eurai gali būti dvigubinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. EG 1679/2020(01) matyti, jog nukentėjusiajam konstatuoti odos įbrėžimai dešiniame dilbyje ir durtinė–pjautinė žaizda nugaros kairėje pusėje ties juosmens I-II slankstelių aukščiais (2 t., b. l.159–162). Iš nukentėjusiojo civilinio ieškinio turinio, jo apklausos teisminio tyrimo metu matyti, kad dėl patirtos traumos, o būtent durtinė–pjautinė žaizda nugaros kairėje pusėje jis iki šiol kenčia didelius fizinius skausmus, negali patirti didelio fizinio krūvio, negali pilnavertiškai pasirūpinti šeima ir mažamečiu vaiku, tenka lankytis pas gydytojus ir kęsti skausmingas procedūras, gali būti, kad nesugijus nugaros nervui niekada negalės gyventi pilnavertiškumo gyvenimo. Nukentėjusysis jaučia psichologinį diskomfortą bendraujant su aplinkiniais, kadangi dėl sudarkytos išvaizdos ant nugaros liko randai, o pilvo apačioje susidarė gumbas, dėl tokių sužalojimų kompleksuoja. Konstatuoti sužalojimai, užsitęsęs jų gydymas, neabejotinai sukelia ne tik fizinį skausmą, tačiau ir dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, kad dėl patirtų kūno sužalojimų nukentėjusiajam buvo apribotos judėjimo galimybės, jis buvo priverstas keisti įprastinį gyvenimo ritmą, lankytis gydymosi įstaigose, kas neabejotinai neigiamai veikė nukentėjusiojo asmens gyvenimo kokybę, buvo sutrikdyta jo darbinė veikla. Parinkdamas konkretų priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nėra jokių duomenų, kad dėl nukentėjusiajam sukelto nesunkus sveikatos sutrikdymo, būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygis, nors ir nustatytas tam tikras sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas, t. y. toliau reikalingas nugaros nervo gydymas, tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl patirto sužalojimo šiuo metu nukentėjusiajam būtų ribotos jo judėjimo galimybės. Be kita ko ir paties nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad pasibaigus laikinajam nedarbingumui, jis ir toliau dirbo (dėl ko ir neatvykdavo į teismo posėdžius), o iš darbo sutarties matyti, kad jis įdarbintas įmonės direktoriumi, dirbančiu restauravimo darbus, gaminančiu baldus ir atliekančiu perkraustymus (2 t., b. l. 105), t. y. pakankamai fizinės jėgos reikalaujančius darbus. Parinkdamas konkretų priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir pačio nukentėjusiojo elgesį įvykio metu, tai, kad tarp jo ir kaltinamojo įvyko konfliktas, ko pasėkoje nukentėjusysis buvo sužalotas, į kitas neturtinei žalai įvertinti reikšmingas aplinkybes – padarytos turtinės žalos dydį, kaltės formą – tiesioginę tyčią, kad smurtiniai veiksmai panaudoti pasitelkiant žmogų žaloti galintį daiktą – peilį, jog kaltinamojo veiksmai nebuvo intensyvūs, be to, jis teisme savo kaltę pripažino, gailėjosi dėl paryto. Pažymėtina, jog neturtinės žalos nukentėjusiajam priteisimas negali tapti asmens pasipelnymo šaltiniu. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teisinga kompensacija už nukentėjusiojo neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus būtų 2 000 eurų suma.

Procesiniai klausimai

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 190, 191), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voke Nr. 1 esančią servetėlę; voke Nr. 2 esantį rankšluostį; vokuose Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6 ir Nr. 7 esančius K. V. priklausančius daiktus – kelnes, batus, kojines, marškinėlius, apatines kelnaites; voke Nr. 1 esančias nuo R. J. abiejų rankų paimtas nuoplovas; voke Nr. 1 esančias nuo (duomenys neskelbtini) trinkelių šalia įėjimo durų į sodybą (namą) paimtas nuoplovas; voke Nr. 2 esančias nuo (duomenys neskelbtini) tualeto patalpoje nuo grindų paimtas nuplovas; pakete Nr. 1 esantį peilį, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ajame veiklos skyriuje (1 t., b. l. 52–53, 54), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Dėžėje Nr. 1 esančius R. J. priklausančius daiktus – juodos spalvos sportinius batelius „Nike“, pilkos spalvos sportines kelnes, marškinėlius trumpomis rankovėmis, juodos spalvos bliuzoną „N“, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ajame veiklos skyriuje (1 t., b. l. 52–53, 54), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. J..

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. J. (R. J.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam K. V. nusikalstama veika padarytą 965,88 eurų (devynių šimtų šešiasdešimt penkių eurų 88 centų) turtinę žalą, bei įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu R. J. (R. J.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam K. V. nusikalstama veika padarytą 965,88 eurų (devynių šimtų šešiasdešimt penkių eurų 88 centų) turtinę žalą, bei įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti R. J. (R. J.) laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. birželio 1 d. 01 val. 30 min. iki 2019 m. birželio 2 d. 11 val. 51 min., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Nukentėjusiojo K. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš R. J. (R. J.) nukentėjusiojo K. V. naudai 965,88 eurų (devynius šimtus šešiasdešimt penkis eurus 88 centus) turtinės žalos atlyginimo ir 2 000 eurų (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voke Nr. 1 esančią servetėlę; voke Nr. 2 esantį rankšluostį; vokuose Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6 ir Nr. 7 esančius K. V. priklausančius daiktus – kelnes, batus, kojines, marškinėlius, apatines kelnaites; voke Nr. 1 esančias nuo R. J. (R. J.) abiejų rankų paimtas nuoplovas; voke Nr. 1 esančias nuo (duomenys neskelbtini) trinkelių šalia įėjimo durų į sodybą (namą) paimtas nuoplovas; voke Nr. 2 esančias nuo (duomenys neskelbtini) tualeto patalpoje nuo grindų paimtas nuplovas; pakete Nr. 1 esantį peilį, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ajame veiklos skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Dėžėje Nr. 1 esančius R. J. (R. J.) priklausančius daiktus – juodos spalvos sportinius batelius „Nike“, pilkos spalvos sportines kelnes, marškinėlius trumpomis rankovėmis, juodos spalvos bliuzoną „N“, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ajame veiklos skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. J. (R. J.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas