Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos D. Ž. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Vokietijos Federacinės Respublikos Manheimo apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. nutarimą byloje Nr. 7 F 9/13 dėl įvaikinimo, pavardės pakeitimo bei 2014 m. gegužės 8 d. nutarimą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo, suinteresuoti asmenys – M. S. ir G. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja D. Ž. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydama pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje du Vokietijos Federacinės Respublikos Manheimo apylinkės teismo (toliau tekste – Vokietijos Federacinės Respublikos teismas) procesinius sprendimus: 1) 2014 m. kovo 28 d. nutarimą, kuriuo paskelbta, jog M. S. įvaikina D. Ž., D. Ž. suteikta mergautinė pavardė „S.“; 2) 2014 m. gegužės 8 d. nutarimą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo, kuriuo ištaisytas Vokietijos Federacinės Respublikos teismo 2014 m. kovo 28 d. nutarime padarytas rašymo apsirikimas – ištaisyta prašymo paskelbti įvaikinimą data, vietoje „2020-04-20“ nurodant „2013-04-12“.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinių teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau tekste – Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalimi, Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimai ir kiti pagal Europos Sąjungos reglamentus vykdytini dokumentai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal Europos Sąjungos reglamentų, šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytą tvarką. Jeigu Europos Sąjungos reglamentai nenustato Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti tvarkos, šie sprendimai pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso LX skyriaus ketvirtąjį, penktąjį ir šeštąjį skirsnius.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja Lietuvos apeliacinio teismo prašo pripažinti Vokietijos Federacinės Respublikos teismo nutarimą dėl įvaikinimo. Kadangi Vokietija ir Lietuva yra Europos Sąjungos valstybės narės, todėl šių šalių teismų sprendimų pripažinimui ir vykdymui pirmiausia turėtų būti taikomos ES teisės normos. Pažymėtina, jog jokie Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose srityje galiojantys reglamentai dėl teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo nereglamentuoja Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimų dėl įvaikinimo pripažinimo kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Teisminio bendradarbiavimo šeimos teisės srityje Europos Sąjungoje galioja du reglamentai: 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000; ir 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje. 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 1 straipsnio 3 dalies b) punkte tiesiogiai numatyta, jog šis reglamentas netaikomas įvaikinimui. Plačiausiai teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose srityje taikomas 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo (toliau tekste – Reglamentas Nr. 44/2001), kadangi į jo taikomo sritį patenka visos civilinės ir komercinės bylos, neatsižvelgiant į teismo pobūdį. Išimtys, kai Reglamentas Nr. 44/2001 negali būti taikomos, yra įtvirtintos jo 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Reglamento Nr. 44/2001 1 straipsnio 2 dalies (a) punkte numatyta, jog šis reglamentas netaikomas fizinių asmenų statusui. Pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog tėvystė pagal ES teisę patenka į fizinio asmens statuso kategoriją (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-48/2013). Išvadą, jog tėvystės nustatymo klausimu priimto ir įsiteisėjusio Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo tvarkos ES teisė nereguliuoja, patvirtino ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. kovo 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2014.

Vadovaujantis CPK LX skyriaus ketvirtojo skirsnio 809 straipsnio 1 dalimi, užsienio teismų sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą. Šios bendros exequatur procedūros nustatymą įtvirtinančios taisyklės išimtis yra įtvirtinta CPK 809 straipsnio 3 dalies nuostatoje, remiantis kuria įsiteisėjusio užsienio teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacijos) ar santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindais Lietuvos Respublikoje civilinės būklės aktų įrašai keičiami ir atnaujinami netaikant specialios užsienio teismų sprendimų pripažinimo procedūros. Suinteresuoti asmenys per vienerius metus nuo sužinojimo apie tokį civilinės būklės aktų įrašų pakeitimą ar atnaujinimą gali kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą šio kodekso 810, 811 ir 812 straipsnių nustatyta tvarka ir pagrindais su prašymu pripažinti užsienio teismo sprendimo pagrindu padarytą įrašą negaliojančiu. Šiomis nuostatomis siekiama paspartinti ir padaryti efektyvesniu su fizinio asmens teisine padėtimi (statusu) šeimos teisinių santykių srityje susijusių civilinės būklės aktų registravimą, kartu paliekant suinteresuotiems civilinės būklės akto įrašo panaikinimu asmenims teisę kreiptis į teismą dėl užsienio teismo sprendimo pagrindu padaryto įrašo pripažinimo negaliojančiu, taip užtikrinant jiems galimybę efektyviai pasinaudoti savo pažeistų teisių teismine gynyba.

Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-102/2014 buvo pakeista Lietuvos apeliacinio teismo iki tol formuota praktika tiek, kiek ji susijusi su exequatur procedūros taikymu užsienio teismų sprendimų dėl tėvystės nustatymo pripažinimui Lietuvos Respublikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-58/2013, 2013 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-48/2013 ir kt.). Taikant CPK 809 straipsnio 3 dalį, kaip įstatymo analogiją, pripažinta, jog užsienio teismų sprendimų dėl tėvystės nustatymo pagrindu civilinės būklės aktų įrašai turi būti sudaromi (keičiami, papildomi) netaikant specialios užsienio teismų sprendimų pripažinimo procedūros. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2T-65/2014 pasisakyta, jog minėta išimtis taikytina ir užsienio valstybės teismo sprendimams dėl įvaikinimo.

Todėl ši civilinė byla nutrauktina, kaip nenagrinėtina teisme (CPK 293 str. 1 p.), išaiškinant pareiškėjai, jog dėl atitinkamų civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo, ji gali kreiptis tiesiogiai į civilinės metrikacijos įstaigą, laikantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais,

nutaria:

civilinę bylą Nr. 2T-110/2014 pagal pareiškėjos D. Ž. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini) Vokietijos Federacinė Respublika) prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Vokietijos Federacinės Respublikos Manheimo apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. nutarimą dėl įvaikinimo bei 2014 m. gegužės 8 d. nutarimą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo priimtus byloje Nr. 7 F 9/13, nutraukti.

Išaiškinti pareiškėjai, kad dėl civilinės būklės aktų įrašų, susijusių su jos įvaikinimu, pakeitimo pareiškėja turi teisę kreiptis tiesiogiai į atitinkamą civilinės metrikacijos įstaigą.