- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-16
- Bylos Nr.
- 2T-58/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Driukas
- Pareiškėjas
- R. Z.
- Kategorijos
- 130.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. Z. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Vokietijos Federacinės Respublikos Laisvosios Saksonijos Valstybės Marienbergo pirmosios instancijos teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą byloje Nr. 1 F 432/11 dėl tėvystės nuginčijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. Z. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Vokietijos Federacinės Respublikos Laisvosios Saksonijos Valstybės Marienbergo pirmosios instancijos teismo (toliau tekste – VFR teismas) 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą byloje Nr. 1 F 432/11.
VFR teismas 2013 m. balandžio 2 d. sprendimu užbaigė bylą išsprendimo pareiškimu. VFR teismas nurodė, kad VFR vykusio teismo proceso šalys bylinėjosi dėl tėvystės nuginčijimo. VFR teismas paaiškino, kad ieškovui M. J. Z. buvo pateiktas Berlyno Marzahn-Hellrsdorf rajono tarnybos dokumentas, kuriame nurodyta, kad vaiko L. M. Z. tėvystę pripažino kitas asmuo. Atsakovė (šioje byloje - pareiškėja) R. Z. šiam tėvystės pripažinimui pritarė oficialiu raštu. Pateikus dokumentą ieškovui, jis pateikė pareiškimą dėl ginčo išaiškinimo. Atsakovė tam pritarė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas.
Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau tekste – Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalis numato, kad Europos Sąjungos (toliau tekste - ES) valstybių narių teismų sprendimai ir kiti pagal ES reglamentus vykdytini dokumentai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal ES reglamentų, šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) nustatytą tvarką. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad jeigu ES reglamentai nenustato ES valstybių narių teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti tvarkos, šie sprendimai pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso LX skyriaus ketvirtąjį, penktąjį ir šeštąjį skirsnius.
ES valstybių narių teismų sprendimų pripažinimą reglamentuoja keletas ES reglamentų, tačiau tėvystės nuginčijimas nepatenka į nė vieno iš šių reglamentų taikymo sritį: 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau tekste – Reglamentas Nr. 2201/2003) 1 straipsnio 3 dalies a) punkte nustatyta, kad šis reglamentas netaikomas tėvystės (motinystės) nustatymui ar nuginčijimui. Dėl šios priežasties Reglamentas Nr. 2201/2003 šioje byloje negali būti taikomas. 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau tekste – Reglamentas Nr. 44/2001) 1 straipsnio 2 dalies a) punkte nustatyta, kad šis reglamentas netaikomas fizinių asmenų statusui. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškina, jog tėvystė pagal ES teisę patenka į fizinio asmens statuso kategoriją (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-48/2013). Kadangi tėvystė (jos nuginčijimas) patenka į fizinio asmens statuso sąvoką, Reglamento Nr. 44/2001 nuostatos šioje byloje netaikytinos. Pažymėtina, kad kiti ES reglamentai taip pat negali būti taikomi ES valstybių narių teismų sprendimų dėl tėvystės nuginčijimo pripažinimui. Dėl šios priežasties VFR teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimo pripažinimui ir leidimui jį vykdyti Lietuvos Respublikoje taikomos CPK nuostatos.
CPK 810 straipsnyje yra nustatytos užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo sąlygos. Užsienio teismų sprendimus atsisakoma pripažinti, jeigu: 1) sprendimas nėra įsiteisėjęs pagal tos valstybės, kurioje jis yra priimtas, įstatymus; 2) pagal Lietuvos Respublikos teisę ar tarptautinės sutarties nuostatas byla priskirtina išimtinai Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai; 3) šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, nebuvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos iškėlimą bei proceso metu nebuvo sudarytos procesinės gynybos galimybės, o tais atvejais, kai ji buvo neveiksni, – tinkamo atstovavimo galimybės; 4) užsienio teismo sprendimas, kurio pripažinimo yra prašoma, nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos teismo sprendimu, priimtu byloje tarp tų pačių šalių; 5) sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai; 6) užsienio valstybės teismas priimdamas sprendimą išsprendė klausimus dėl Lietuvos Respublikos piliečio veiksnumo ar teisnumo, atstovavimo pagal įstatymą, šeiminių turtinių ar paveldėjimo teisinių santykių ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautinei privatinei teisei, išskyrus atvejus, kai Lietuvos teismai byloje būtų priėmę tokį patį sprendimą.
Lietuvos apeliacinis teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nenustatė CPK 810 straipsnyje nustatytų užsienio valstybės teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų. Dėl šios priežasties pareiškėjos prašymas yra tenkinamas.
Pareiškėja prašyme pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje VFR teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą taip pat suformulavo prašymą panaikinti vaiko L. M. Z. gimimo akto įrašo duomenis apie vaiko tėvą. Dėl šio prašymo pareiškėjai išaiškintina, jog Lietuvos apeliacinis teismas neturi kompetencijos keisti civilinės būklės aktų įrašus. Pareiškėja, siekdama pripažinto ir leisto vykdyti užsienio valstybės teismo sprendimo pagrindu pakeisti civilinės būklės akto įrašą, privalo kreiptis į atitinkamą civilinės metrikacijos įstaigą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 809 straipsniu,
nutaria:
Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Vokietijos Federacinės Respublikos Laisvosios Saksonijos Valstybės Marienbergo pirmosios instancijos teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą byloje Nr. 1 F 432/11.
Ši nutartis per 3 mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.