Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų

Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Ciesiūno ir Valdo Petro Meidaus,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. A. ir jo atstovui advokatui Gediminui Marcinkevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam byla nutraukta Ž. Ž. ir civilinio atsakovo „ERGO Insurance SE“ įgaliotos atstovės I. S. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. Ž. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos R. Ž. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą ir baudžiamoji byla Ž. Ž. atžvilgiu nutraukta.

Ž. Ž. skirtos šios baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta jam naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; skirta 30 MGL (1 500,00 Eur) įmoką nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. Ž. Ž. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje padarymo, už tai, kad 2024 m. liepos 30 d., apie 18.40 val., kelio Vabalninkas-Salamiestis- Kupiškis 11,850 kilometre, vairuodamas automobilį „Jaguar X-TYPE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 119 punkto reikalavimus – privalėdamas važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, to nepadarė, važiuodamas kryptimi nuo Salamiesčio link Kupiškio, būdamas neatidus, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto arba už jos ribų važiavusiu motociklu „Suzuki (duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamu A. A., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta motociklo vairuotojo A. A. sveikata.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Dėl Ž. Ž. apeliacinio skundo

4.1. kad pirmosios instancijos teismas Ž. Ž. atžvilgiu taikė BK 40 straipsnį ir nuo baudžiamosios atsakomybės jį atleido pagal laidavimą, netaikant užstato. Atleisdamas teismas atsižvelgė į visas galimai lengvinančias Ž. Ž. aplinkybes. Kadangi Ž. Ž. nusikalstama veika padaryta pažeidžiant KET taisykles (naudojantis teise vairuoti), tai teismas pagrįstai ir logiškai parinko ir baudžiamojo poveikio priemonę nuteistajam – uždraudimą naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 1 metams. Mano, kad teismas pagrįstai pritaikė BK 67 straipsnį ir pagrįstai skyrė baudžiamojo poveikio priemonės minimalų dydį;

Dėl „ERGO Insurance SE“ apeliacinio skundo

4.2. kad „Ergo Insurance SE“ buvo informuota apie protezo reikalingumą ir su tuo susijusias išlaidas, tačiau draudimo bendrovė su juo nesusisiekė. Teisme pateikus patikslintą ieškinį ir oficialiai įteikus procesinius dokumentus (ieškinį su priedais) gautas draudimo bendrovės 2025 m. sausio 31 d. atsiliepimas į ieškinį, kuriuo civilinis atsakovas prašė 146 694,41 Eur A. A. ieškinį (protezavimo kaštai ir negautos pajamos) atmesti pilna apimtimi, nes protezavimas galimas PSDF lėšomis. Civilis atsakovas savo sutartinius santykius kylančius iš civilinės atsakomybės sutarties su kaltinamuoju ir savo pareigas bandė perkelti valstybinėms institucijoms;

4.3. civilinis atsakovas nedalyvavo teismo procese siekiant kuo greičiau ir optimaliau išspręsti civilinės atsakomybės kompensavimo klausimą, kurį privalo išspręsti pagal draudimo sutartį. Savo elgesiu ir nuostatomis civilinis atsakovas, nors ir pasinaudojo savo teise, tačiau aiškiai parodė nepagarbą ne tik teismui, bet ir jam, kaip avarijoje nukentėjusiam, kojos netekusiam ir protezavimo laukiančiam asmeniui. Akivaizdu, kad dėl tokių civilinio atsakovo veiksmų, protezavimo laikotarpis užsitęs ir dėl civilinio atsakovo kaltės ir jo ir jo šeimos nariams kainuos papildomas išlaidas, nervų karą, papildomą laiką, kurį gyvens be protezo ir negalės gyventi pilnavertiško gyvenimo;

4.4. kad jam, kaip jaunam žmogui, yra būtinybė turėti galėjimą laisvai judėti ir natūraliai jaustis visuomenės dalimi, kurioje galėtų dirbti, ilsėtis, pilnavertiškai bendrauti su draugais ir artimaisiais, nevaržomai keliauti, būti nevaržomas buityje ir nepriklausomas nuo kitų asmenų. Taip pat turi jaustis saugiai judant mažose erdvėse, lipant laiptais ar įkalnėse, karštame ir šaltame ar drėgname klimato sąlygose. Vienintelis būdas tai pasiekti yra sužalotos kojos protezavimas. Kojos žaizdos pilnumoje užgijusios, reabilitacijos (gydymo) procesas yra baigiamas. Protezas yra įrenginys, kuris dalinai pagelbės man šioje nelaimėje, tačiau jis tikrai neatstos buvusios sveikos kojos;

4.5. jog jis prašydamas priteisti 143 990,00 eurų už būsimas išlaidas susijusias su protezo įsigijimu ir pritaikymu (mokėtina suma pagal sąmatą MB „(duomenys neskelbtini)“) „viršys tikruosius nuostolius“ ir praturtės skolininko, tai yra draudimo bendrovės sąskaita. Protezų gamyboje didžiausią patirtį ES turi Vokietijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Būtent šios firmos protezus rekomenduoja ir jį gydantys gydytojai ir protezavimo specialistai (pateikiami dokumentai). Pagal atliktą specialistų apžiūrą ir rekomendacijas, tinkamiausias ir rekomenduojamas šlaunies protezas su kelio sąnariu yra „GeniumX3 ir pėda „Triton“. Jis pasirinko, kad protezą ir visas susijusias procedūras, t. y. pritaikymą atliktų Lietuvoje. Teismui prie ieškinio pateikė MB „(duomenys neskelbtini)“, viso paketo (protezo, protezavimo procedūros, garantinio aptarnavimo) kaina 143 990 eurų (119 000 eurų + 24 990,00 eurų PVM). Gamintojui „(duomenys neskelbtini)“ atsakydamas į užklausą nurodė, kad kelio sąnario protezo „GeniumX3 ir pėda „Triton“, 123 050 eurų vertė (115 000 eurų + 7 procentai lengvatinis PVM 8050 eurų). Gamintojas nurodė, kad tai yra protezo kaina ir į ją neįskaičiuotas 6-8 savaičių laikotarpis būnant firmos pacientų priežiūros centre Vokietijoje, neįskaičiuotos kelionės pirmyn ir atgal į Vokietiją (lėktuvų bilieto, taksi išlaidos), vertėjo išlaidos, lydinčio asmens paslaugos, jo ir lydinčio asmens ir vertėjo maitinimo išlaidos, jo, lydinčio asmens, vertėjo nakvynės išlaidos, jo lydinčio asmens, vertėjo transporto išlaidos, nes 6­8 savaites reikės važinėti iš gyvenamosios vietos į reabilitacijos centrą). Visą tai kainuotų papildomas dideles išlaidas, negalėjimą būti šeimoje, gyventi pilnavertį gyvenimą ir vykdyti gydimą, reabilitaciją Lietuvoje. Būtent dėl šių aplinkybių pasirinko, kad gydimą ir protezavimą tęs Lietuvoje, nes judėti yra sunku, tuo labiau keliauti lėktuvais. MB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo metu yra suteikusi laikiną protezą, kurį dabar ir naudoja. Į šią kainą įskaičiuota ir ši paslauga, ko nesuteikiama gamintojas. Be to, siūlomas protezas Lietuvoje yra su papildomais elementais, o „(duomenys neskelbtini)“ bazinis. Šiuos skirtumus galėtu nurodyti minimas liudytojas R. S.. Pageidaują gydymą, reabilitaciją, protezo parinkimą, jo techninį aptarnavimą atlikti Lietuvoje, nes čia nebus reikalinga kitų asmenų pagalba (vertėjas, lydintis asmuo), nebus su tuo susijusių išlaidų, jis patirs mažesnius psichologinius, emocinius išgyvenimus.

5. Teismo posėdyje asmuo, kuriam byla nutraukta, Ž. Ž. prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė Ž. Ž. skundą tenkinti, o civilinio atsakovo „ERGO Insurance SE“ skundą atmesti, nukentėjusysis prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Asmens, kuriam byla nutraukta Ž. Ž. skundas tenkinamas, civilinio atsakovo „ERGO Insurance SE“ atmetamas.

8. Asmens, kuriam byla nutraukta, Ž. Ž. ir civilinio atsakovo „ERGO Insurance SE“ apeliaciniais skundais nėra ginčijama kaltė, inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, pirmosios instancijos teismo sprendimas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti Ž. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Ž. Ž. apeliaciniu skundu sutinka su skirta baudžiamojo poveikio priemone – įmoka į nukentėjusių nuo nusikalstamų asmenų fondą, tačiau nesutinka su paskirta baudžiamojo poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu. Civilinis atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su priteistu turtinės žalos atlyginimu. Teisėjų kolegija, nagrinėjamu atveju pasisako tik dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise ir nukentėjusiajam atlygintinos turtinės žalos dydžio klausimų.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise

9. BK 68 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimas yra teismo prerogatyva. Skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis, taip pat humaniškumo, teisėtumo bei proporcingumo principus.

10. Nagrinėjamu atveju Ž. Ž. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Taigi, šiuo atveju egzistuoja formalus pagrindas Ž. Ž. atžvilgiu taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Tačiau apygardos teismo vertinimu, atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes bei įvertinus Ž. Ž. asmenybę charakterizuojančius duomenys, teisinga viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyra gali būti pasiekta ir neskirus baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo.

11. Nustatyta, kad Ž. Ž. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, kuriuo nukentėjusiajam A. A. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Akivaizdu, kad Ž. Ž. veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiajam, jam buvo padaryta tiek fizinė, tiek neturtinė, tiek turtinė žala. Ž. Ž. savo atsakomybės nevengė, viso proceso metu kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo neatsargumu padarytos nusikalstamos veikos ir sukeltų padarinių, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, po eismo įvykio jis nedelsiant suteikė nukentėjusiajam pagalbą ir siekė išvengti sužalojimo nukentėjusiajam galinčių kilti sunkesnių pasekmių bei tiek jis pats, tiek jo atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė geranoriškai atlygino nukentėjusiajam dalį jo patirtos turtinės, bei visą neturtinę žalą, taip pat dalį atstovavimo išlaidų, kas taip pat buvo pripažinta atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ž. Ž. anksčiau neteistas (2 t., b. l. 70), vieną kartą baustas administracine tvarka, tačiau už nešiurkštų KET pažeidimą (2 t., b. l. 72-73), dirbantis (2 t., b. l. 75), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 29). Minėti duomenys patvirtina, kad Ž. Ž. nėra sistemingas KET pažeidimus darantis asmuo. Pastebėtina, kad pats įvykis kilo dėl neatsargumo, o ne dėl piktybiško ar šiurkštaus KET reikalavimų ignoravimo. Visa tai leidžia manyti, kad Ž. Ž. padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė, padarytas KET pažeidimas nėra jo ankstesnio, įstatymams ir visuotinai priimtos elgesio normoms priešingo elgesio padarinys.

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau pateiktą, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo skirti Ž. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas, panaikinant jo dalį, kuria Ž. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju baudžiamosios atsakomybės tikslų įgyvendinimui, auklėjamajam poveikiui ir siekiant išvengti asmens nebaudžiamumo situacijos susidarymo pakanka kitos paskirties baudžiamojo poveikio priemonės – 30 MGL (1500 eurų) dydžio įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Dėl turtinės žalos

13. Kaip minėta, civilinis atsakovas „ERGO Insurance SE“ iš esmės ginčija priteistą turtinės žalos dydį, jo manymu nepagrįstai pirmosios instancijos teismas priteisė 143 990 eurų turtinės žalos, argumentuodamas tuo, kad: 1) pirmosios instancijos teismas nesirėmė ekonomiškumo ir protingumo kriterijumi, atsižvelgiant į tai, jog Vokietijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pateikė ekonomiškai palankesnį pasiūlymą; 2) esant reikalavimui priteisti numatomas išlaidas, negali būti reikalaujamos priteisti su PVM, nes PVM mokamas tik realiai įgijus prekę ar suteikus paslaugas.

14. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

15. Pažymėtina, kad BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, jog turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimas dėl sveikatos sužalojimo, taikomos CK 6.283 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, kad žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis ir skirtas nukentėjusiam asmeniui grąžinti į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Tačiau pažymėtina ir tai, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.).

16. Pažymėtina, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą, t. y. kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą (CK 6.249 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, todėl gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012, 3K-3-148/2019 ir kt.). Būsimą žalą, kurios atlyginimo gali reikalauti nukentėjęs asmuo savo sveikatos sužalojimo atveju, apibrėžia šie kriterijai: reali būsimos žalos (su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų) atsiradimo tikimybė; sveikatos priežiūros paslaugos yra būtinos, siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius ir, kiek įmanoma, grąžinti nukentėjusio asmens sveikatą į padėtį, buvusią iki jo sveikatos sužalojimo; nukentėjęs asmuo dėl savo finansinės padėties negalėtų gauti būtinų sveikatos priežiūros paslaugų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-148/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.). Taip pat pripažįstama, kad sprendžiant ar išlaidos dėl padarinių, atsiradusių dėl sveikatos sutrikdymo, šalinimo turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos išlaidos yra realios, būtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).

17. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų Ž. Ž. ir „ERGO Insurance SE“ solidariai 143 990 eurų turtinės žalos (protezų ir su juo susijusių paslaugų įsigijimui pagal pateiktus MB „(duomenys neskelbtini)“ išankstinį paskaičiavimą). Ieškinyje grindžiant turtinės žalos dydį nurodyta, jog buvo kreiptasi į MB „(duomenys neskelbtini)“ ir Vokietijos įmone „(duomenys neskelbtini)“ dėl pasiūlymo pateikimo. MB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlyme nurodyta protezų ir darbų kaina: adaptorius UR119 – 140 eurų, kelio sąnarys „Genium X3“ 3B1-3 – 67 000 eurų, pėda „Triton“ 1068 – 6200 eurų, rotatorius 4R57 – 800 eurų, silikoninis įdėklas 6Y110 (2 vnt.) – 880 eurų (1760 eurų), įkroviklis 757L43 – 1900 eurų, įkroviklis 4X-193-1 – 700 eurų, vamzdukas 2R21 – 9200 eurų, ėmiklis (2vnt) – 5200 eurų (10 400 eurų), garantija – 16 900 eurų, darbas – 400 eurų. Iš viso 119 000 eurų be PVM, 143 990 eurų su PVM (9 t., b. l. 14). Vokietijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąmatoje nurodyta, jog protezo komponentai: pėdos protezas „Triton HD“, mikroprocesoriumi valdoma kelio sąnario sistema GENIUM X3 įsk. 6 metų garantija, AXON vamzdžio adapteris, sukimosi adapteris, apsauga kelio sąnario sistemai Genium X3, USB adapteris įkrovimui, fiksatorius Valve, apsauginė pėdos manžetė. Iš viso 115 000 eurų be PVM ir 123 050 eurų su PVM (9 t., b. l. 19-21)

18. Apeliacinės instancijos teisme, atlikus papildomą įrodymų tyrimą ir apklausus liudytoją R. S., kuris yra MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, šis parodė, jog kaina skiriasi dėl PVM, Vokietijoje PVM yra 7 proc., Lietuvoje – 21 proc. Papildomai į pasiūlymą yra įdėjęs silikoną, kadangi nukentėjusiajam amputacija yra žemiau kelio, atramos taškas yra po užpakaliu ir tą vietą trina, šito „(duomenys neskelbtini)“ nėra įtraukęs. „(duomenys neskelbtini)“ suteikia 6 metų garantiją tik kelio sąnariui ir 2 metų – pėdai, o jo įmonė suteikia 6 metų garantija visam aptarnavimui. Jo praktikoje pėda neatlaiko dviejų metų, taip pat ėmiklis gali būti keičiamas ir kas mėnesį, ir kas pusmetį. Jeigu gydymą pasirinktu „(duomenys neskelbtini)“, jam reiktų 9 kartus, esant idealioms sąlygoms, vykti į Vokietiją. Tačiau į „(duomenys neskelbtini)“ sąmatą nėra įtrauktos išlaidos pragyvenimui, vertėjui. Taip pat nukentėjusysis turėtų vietoje laukti, kol bus pagaminta, nes be kojos negali vaikščioti. „(duomenys neskelbtini)“ pacientui nesiunčia pakaitinio protezo, kol pagrindinis yra tvarkomas, nes reikia sukalibruoti, suprogramuoti laiptų lipimą aukštyn/žemyn. Lietuvoje nėra atstovų, kurie atliktų „(duomenys neskelbtini)“ aptarnavimą, servisinis protezas atsiunčiamas jam. Klientui jau buvo lūžęs adapteris, taip pat keistas ėmiklis, 5 mėnesiai darbo su klientų yra įtraukti į kainą.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 4 straipsnis numato teisę laisvai pasirinkti gydymo įstaigą. Be to, Europos Žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnyje numatyta, jog kiekvienas turi teisę į privatų ir šeimos gyvenimą. Taigi, ekonomiškumo principas negali būti iškeliamas aukščiau nei nukentėjusiojo teisė pasirinkti gydymą pagal savo poreikius ir interesus.

20. Akivaizdu, kad civilinis atsakovas „ERGO Insurance SE“ atsižvelgia į savo interesus per ekonomiškumo principo prasmę, t. y. vertinamos tik pasiūlymų pateiktos kainos, tačiau ignoruojant nukentėjusiojo teisę pasirinkti gydymą, nevertinant gydymo kokybės, garantijų apimties bei realių faktinių išlaidų, kurios gali atsirasti pasirinkus formaliai pigesnį, bet objektyviai sudėtingesnį gydymo variantą.

21. Apygardos teismo vertinimu, nors Vokietijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ siūloma gydymo kaina yra 115 000 eurų (be PVM) – 123 050 eurų (su PVM), t. y. ekonomiškesnis variantas, tačiau pati sąmata galioja iki 2025 m. sausio 31 d., paslaugų kaina nėra galutinė, kadangi ši gali būti parengta tik surinkus anamnezę, atlikus apžiūrą, konsultavus ir atlikus galimus tyrimus. Sąmatoje taip pat nurodoma, kad gydymo vieta – (duomenys neskelbtini) pacientų priežiūros centras, gydymo trukmė – apytiksliai 6-8 savaitės. Be to, į kainą neįtrauktos išlaidos susijusios su apgyvendinimu, pervežimu, vertėjo paslaugomis, lydinčio asmens ir kt. Pastebėtina, kad 6 metų garantija taikoma tik mikroprocesoriumi valdomai kelio sąnario sistemai Genium XS, ir yra sąlyginė, nes protezas 12, 24, 36, 48 ir 60 mėn. turi būti išsiųstas į (duomenys neskelbtini) techninei priežiūrai. Pats nukentėjusysis gydytis Lietuvoje, tęsdamas gydymą MB „(duomenys neskelbtini)“. Nors MB „(duomenys neskelbtini)“ siūloma kaina yra 119 000 eurų (be PMV) – 143 990 eurų (su PVM), t. y. pasiūlymas yra brangesnis, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog į pasiūlymą yra įskaičiuoti ir 2 vnt. silikonų, kurie reikalingi nukentėjusiajam gyventi kokybiškai dėl patirto sužalojimo pobūdžio. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad pasiūlymu pateikta kaina yra galutinė bei tai, kad 6 metų garantija taikoma visam aptarnavimui ir detalėms ir papildomų priemokų nereikės. Pastebėtina, kad per pusės metų gydymo laikotarpį MB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam buvo pakeistas lūžęs adapteris ir ėmiklis, kurių keitimui „(duomenys neskelbtini)“ nesuteikia garantijos. Tokiu atveju, nukentėjusysis ne tik patirs papildomas išlaidas dėl vykimo į „(duomenys neskelbtini)“, bet kartu ir dėl detalių keitimo papildomai patirs neigiamas pasekmes, t. y. finansines, nes minėtos detalėms negalioja garantija, laiko ir papildomu suvaržymų, nes laukiant kol sutvarkys protezą šis negalės vaikščioti. Kaip minėta gydymas Vokietijoje trūks 6-8 savaites, ir apgyvendinimo, vertėjo, kelionių ir kt. išlaidos nėra įtrauktos į pasiūlymo kainą, taip pat nėra garantijų, kad vykimas gydytis į Vokietiją bus vienkartinis, jog nereikės atlikti stebėjimų ir pan. Darytina išvada, kad nors Vokietijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymo kaina yra ekonomiškesnė draudimo atžvilgiu, tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ siūloma paslaugų kaina nors ir didesnė, tačiau objektyviai mažesnė, atsižvelgiant į logistinius kaštus, kurie būtini gydymui Vokietijoje bei nukentėjusiojo partirtinus nepatogumus. Be to, bus išlaikytas gydymo tęstinumas bei užtikrinta efektyvi priežiūra, nes nukentėjusysis galės lengviau pasiekti savo gydytoją, išlaikyti nuolatinį stebėjimą ir gauti reikiama pagalba ar konsultaciją bei papildomas procedūras be apribojimų.

22. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija nesutinka su civilinio atsakovo „ERGO Insurance SE“ skundo argumentais, jog PVM negali būti priteisiamas. Pastebėtina, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė pasiūlymą dėl nukentėjusiojo kojos protezo pritaikymo, kuriame bendra paslaugų kaina yra nurodyta su PVM. Apygardos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės patvirtina, jog šiuo atveju PVM sudaro neatsiejamą paslaugų kainos dalį, kadangi yra įtrauktos į bendrą būsimų išlaidų sumą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 6.249 straipsnį, žalą padaręs asmuo ar jo civilinės atsakomybės draudikas turi atlyginti visą padarytą žalą, įskaitant ir būsimas išlaidas, šios išlaidos turi būti kompensuojamos visa apimtimi, įskaitant ir PVM. Priešingai, nukentėjusiojo atžvilgiu būtų pažeistas visiškas žalos atlyginimo principas, nes nepriteisus PVM dalies nepagrįstai nukentėjusiajam būtų perkelta dalis žalos padarinių, kurie atsiras dėl civilinio atsakovo „ERGO Insurance SE“ atsakomybės.

Dėl proceso išlaidų

23. Atsiliepimu į skundą nukentėjusysis ir jo advokatas G. Marcinkevičius prašo priteisti nukentėjusiajam jo turėtas išlaidas už teisines paslaugas iš apeliantų lygiomis dalimis. Iš 2025 m. balandžio 1 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. GM 24/2025 ir 2025 m. balandžio 1 d. sąskaitos išrašo matyti, jog nukentėjusysis A. A. advokatui G. Marcinkevičiui sumokėjo 1500 eurų už atstovavimą apeliacinėje instancijoje Panevėžio apygardos teisme (paklausimai, atsiliepimo paruošimas, konsultacija, aptarimas, atstovavimas teisme) (9 t., b. l. 117, 118).

24. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijose, tačiau priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-204-895/2018 ir kt.).

25. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta, Ž. Ž. ir civilinio atsakovo „ERGO Insurance SE“ įgaliotos atstovės I. S. apeliacinius skundus. Šia nutartimi, asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta, apeliacinis skundas tenkinamas, o civilinio atsakovo atmetamas. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, nukentėjusiojo patirtos išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti ruošiantis ir dalyvaujant bylos nagrinėjame apeliacine tvarka turi būti priteisiamos iš Ž. Ž., kuris padarė nusikalstamą veiką nukentėjusiojo atžvilgiu. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl byloje patirtų proceso išlaidų, būtina įvertinti, ar prašoma priteisti suma yra reali, pagrįsta ir ne per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-548/2014, Nr. 2K-373-976/2018 ir kt.).

26. Teisėjų kolegija atsižvelgia į atsiliepimo turinį ir apimtį. Viso atsiliepimo apimtis yra 6 lapai. Iš jų tik trečdalis puslapio skirta atsiliepimui į atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės Ž. Ž. skundą. Taip pat atsižvelgiama į teismo posėdžio metu papildomai pateiktus duomenis, apeliacinio proceso trukmę (byla išnagrinėta surengus vieną posėdį), bylos sudėtingumą (bylą sudaro 9 tomai; byloje buvo atliekamas įrodymų tyrimas nukentėjusiojo atstovo prašymu), tai, kad tas pats advokatas dalyvavo bylą nagrinėjant ir pirmosios instancijos teisme. Iš visumos aptartų duomenų akivaizdu jog pagrindinis, sudėtingiausias ir daugiausiai įdirbio reikalaujantis klausimas buvo susijęs su civilinio atsakovo „ERGO Insurance SE“ apeliaciniu skundu. Todėl kolegija sprendžia, kad visos nukentėjusiojo atstovui sumokėtos sumos priteisimas iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės Ž. Ž. prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. Todėl priteistina suma mažintina iki 500 eurų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

asmens, kuriam byla nutraukta Ž. Ž. apeliacinį skundą tenkinti, civilinio atsakovo „ERGO Insurance SE“ įgaliotos atstovės I. S. apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. vasario 19 d. nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, Ž. Ž. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš Ž. Ž. nukentėjusiajam A. A. 500 (penkis šimtus) eurų išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.