Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2021-04-27 · Civilinė byla Nr. 2YT-2975-1130/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-04-27
Bylos Nr.
2YT-2975-1130/2021
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00153-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erlandas Stanislovaitis
Pareiškėjas
H. S.
Suinteresuotas asmuo
M. S., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyrius, valstybės įmonė Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-2975-1130/2021Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00153-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 27 d.Šalčininkai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo H. S. (H. S.) pareiškimą dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje M. S., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyrius, valstybės įmonė Turto bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po motinos D. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjęs mirusiosios turtą valdyti.

Nurodė, kad jo tėvų V. S. (V. S.) ir D. S. santuokos metu gimė: (duomenys neskelbtini) M. S. (po santuokos sudarymo pavardė – S.); (duomenys neskelbtini) – pareiškėjas. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas V. S., (duomenys neskelbtini) mirė jo mama D. S.. Pažymėjo, kad po mamos D. S. mirties atsirado palikimas, kurį sudaro turtinės teisės į nuomojamą 0,26 ha žemės sklypą pagal (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą tarp D. S. ir Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo. Nurodė, kad kreipėsi į Šalčininkų rajono antrojo notaro biuro notarą bei pateikė prašymą, kad būtų išduotas paveldėjimo liudijimas po mamos D. S. mirties, tačiau notaras žodžiu paaiškino, kad negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo po jo mamos mirties, kadangi jis praleido terminą palikimui priimti bei turi kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą palikimui priimti arba nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad priėmė palikimą po mamos mirties faktiniu valdymu. Taip pat paaiškino, kad palikėja D. S. iš Lietuvos Respublikos valstybės 10 metų laikotarpiui buvo išsinuomojusi žemės ūkio paskirties žemės sklypą, Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), į kurį jis paveldėjo turtines teises, 2020 m. gruodžio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šalčininkų skyriui jis pateikė prašymą parduoti šį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Nurodė, kad 2021 m. sausio 19 d. iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šalčininkų skyriaus buvo gautas atsakymas, kad prašymas nebus nagrinėjamas, kadangi perkant paveldėtą valstybinį žemės ūkio paskirties žemės sklypą, suteiktą ir naudojamą asmeniniam ūkiui, turi pateikti paveldėjimo teisės liudijimą. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) mirus jo mamai D. S. jis trijų mėnesių laikotarpyje pradėjo valdyti mamos turtą, tame tarpe ir turtines teises į nuomojamą žemės sklypą, nes po mamos mirties pastarajame nuėmė visą derlių, kuris buvo pasodintas dar esant gyvai palikėjai, bei tęsė šio žemės sklypo įdirbimą, t. y., tiek žemės sklypą užardamas, tiek ir sodindamas jame naują derlių, šį žemės sklypą įdirbinėja ir iki šiol. Be to paaiškino, kad dar esant gyvai palikėjai D. S., pastaroji remiantis (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo dalies dovanojimo sutartimi (notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini)), jai asmeninės nuosavybės teise priklausančią gyvenamojo namo dalį padovanojo pareiškėjui, tačiau iki savo mirties liko gyventi šiame padovanotame name. Nurodė, kad po mamos D. S. mirties name liko jos asmeniniai daiktai, t. y., baldai, rūbai, fotonuotraukos, vestuvinis žiedas ir kiti, todėl pareiškėjas per nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė likusį mamos patikimą bei pradėjo juo naudotis kaip savo turtu bei tokiu būdu aiškiai išreiškė valią priimti mamos D. S. palikimą. Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėjas galėtų teisiškai įforminti motinos D. S. palikimo priėmimą ir gautų paveldėjimo teisės liudijimą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo M. S. per teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyrius atsiliepimo į pareiškimą per nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Nustatyta, kad pareiškėjo tėvų V. S. ir D. S. santuokos metu gimė vaikai – (duomenys neskelbtini) dukra M. S. (po santuokos – S.), o (duomenys neskelbtini) – pareiškėjas. (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas V. S.. (duomenys neskelbtini) mirė jo motina D. S., kuri iki savo mirties dienos testamento sudariusi nebuvo, todėl jos turtas yra paveldimas pagal įstatymą. Pareiškėjas yra mirusiosios D. S. sūnus, t. y. pirmos eilės įpėdinis, paveldintis palikėjos turtą pagal įstatymą. D. S. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo dalies dovanojimo sutartimi (notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini)), jai asmeninės nuosavybės teise priklausančią gyvenamojo namo dalį padovanojo pareiškėjui, tačiau iki savo mirties liko gyventi tame padovanotame name. D. S. nuomos teise valdė žemės ūkio paskirties žemės sklypą, Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Mirus mamai D. S. pareiškėjas trijų mėnesių laikotarpyje pradėjo valdyti, naudoti ir disponuoti D. S. priklausančiu turtu, t. y. po mamos D. S. mirties name liko jos asmeniniai daiktai - baldai, rūbai, fotonuotraukos, vestuvinis žiedas ir kiti, todėl pareiškėjas per nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė likusį mamos palikimą bei pradėjo juo naudotis kaip savo turtu bei tokiu būdu aiškiai išreiškė valią priimti mamos D. S. palikimą. Be to, įdirbinėjo nurodytą žemės sklypą, t. y. faktiškai išreiškė savo valią po D. S. mirties esantį turtą (palikimą) turėti kaip savą. Niekas kitas D. S. turtu nesidomėjo, nepriėmė.

Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti savo motinos D. S., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y., atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti. Jokie asmenys nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjo teisės paveldėti savo motinos D. S. turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti.

Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas H. S. po savo motinos D. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo H. S. (H. S.) pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas H. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teisėjas Erlandas Stanislovaitis