- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-04
- Bylos Nr.
- e2S-2250-863/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11479-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- G. L.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) G. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui G. L. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. L. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters O. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 388 Eur periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, ieškovę paskiriant vaiko piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymo įsiskolinimą 2 268 Eur, bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Be to, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, kas mėnesį mokant po 388 Eur periodinėmis išmokomis.
3. Ieškovė ieškinyje be kita ko nurodė, kad su atsakovu santuokos nebuvo sudarę, tačiau gyveno kartu, augino dukrą. Dabartiniu metu jau dvejus metus su atsakovu gyvena atskirai. Dukra gyvena su ieškove, kuri viena rūpinasi jos auginimu ir priežiūra, užtikrina kasdienius jos poreikius. Atsakovas su dukra susitinka retai, dažniausiai jų bendravimas vyksta telefonu. Iki 2024 m. lapkričio mėnesio atsakovas bendru sutarimu perduodavo ieškovei po 300 Eur kas mėnesį vaiko išlaikymui, tačiau nuo 2024 m. lapkričio mėnesio situacija iš esmės pasikeitė ir jis neprisideda prie dukters išlaikymo ir jos būtinųjų poreikių užtikrinimo. Ieškovė nurodė, kad dukra jokių sveikatos problemų neturi; jos poreikių užtikrinimui patiriamos įprastos išlaidos maistui, drabužiams, avalynei, higienos reikmenims, gyvenamojo būsto išlaikymui, sveikatos priežiūrai, lavinimui, laisvalaikiui, poilsiui; abi su dukra gyvena ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute su bendro naudojimo patalpomis. Atkreipė dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Mano, kad atsakovas turi galimybę teikti vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 388 Eur kas mėnesį, kas atitiktų nepilnamečio vaiko interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 23 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nutarė nustatyti nepilnamečio vaiko O. L. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove V. B. jos gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovo G. L. laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 388 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant ieškovę priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
4.1. Teismas, atkreipęs dėmesį į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtintą teismo teisę viršyti pareikštus reikalavimus, įžvelgė pagrindą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ieškove. Teismas nurodė, kad spręsdamas dėl šios laikinosios apsaugos priemonės, atsižvelgia į vaiko amžių (nagrinėjamu atveju šalių nepilnametė dukra yra (duomenys neskelbtini) amžiaus), į tai, jog ieškovė ir atsakovas gyvena skyrium, abiejų tėvų reikalingumą užtikrinant vaiko poreikius.
4.2. Teismas nurodė, kad atsižvelgdamas į preliminariai įvertintus bylos duomenis, liudijančius, kad bylos šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškove, ir, tikėtina, yra jos išlaikoma, tačiau neturėdamas duomenų, kad atsakovas pakankamai prisideda prie vaiko išlaikymo, vertindamas, kad vaiko kasdieniams būtiniesiems poreikiams ir interesams užtikrinti būtinas nuolatinis abiejų tėvų teikiamas išlaikymas, daro išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Teismas pažymėjo, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negali nustatyti vaikui reikalingų lėšų dydžio bei proporcijų, kuriomis šalys turi prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo. Byloje dar nėra surinkta išsamių duomenų apie šalių galimybes teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, jas teismas galės įvertinti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Teismas nurodė, kad spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, atsižvelgia į nurodytas aplinkybes: 1) į teismų praktiką vaikui priteistino išlaikymo dydžio klausimu, 2) reikalingo vaiko išlaikymui kiekvieną mėnesį dydžio kriterijų; 3) minimalios mėnesinės algos dydį (atskaičius mokesčius); 4) pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos vaikui; 5) turimus duomenis apie atsakovo turtinę padėtį; 6) aplinkybę, kad išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą. Todėl teismas ieškovės prašymą tenkino. Teismas vertino, kad tokio laikino išlaikymo priteisimas nepažeis vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių, kurios šiuo metu nėra išsamiai įvertintos, kriterijų ir garantuos būtinųjų vaiko poreikių tenkinimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovas G. L. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti, o teismui manant, kad nagrinėjamoje situacijoje turi būti priteistas laikinas išlaikymas, prašo jį sumažinti ir priteisti ne didesnę kaip 200 Eur sumą kaip laikiną priemonę bylos nagrinėjimo metu iki bus išnagrinėtos visos bylai svarbios aplinkybės. Apeliantas savo atskirąjį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.
Šalies argumentai
5.1. Nurodo, jog nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria laikinai nustatyta nepilnametės dukros gyvenamoji vieta su motina. Teismo nutartis yra nepagrįsta ir neatitinka aktualios teismų praktikos, taip pat neatspindi tikrosios faktinės situacijos tarp vaiko tėvų ir vaiko. Teismas savo iniciatyva nustatė vaiko gyvenamąją vietą su motina, nors pati motina tokio reikalavimo net nebuvo pareiškusi, todėl tokiu sprendimu peržengiamos ieškinio ribos bei proceso teisės normos. Kadangi vaiko gyvenamosios vietos nustatymas turi esminės reikšmės tėvų teisėms ir pareigoms, tokio sprendimo priėmimas be proceso dalyvių reikalavimo pažeidžia šalių teisę į sąžiningą procesą. Atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, taip pat tai, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų (konkrečių faktų) ar net aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę. Mano, kad teismas neturėjo jokio pagrindo spręsti šioje bylos nagrinėjimo stadijoje dėl laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su konkrečiu tėvu (motina) ir taip sukurti prielaidas tikėtinam galutiniam sprendimui.
5.2. Kritiškai vertindamas skundžiamą teismo nutartį dalyje dėl laikino išlaikymo priteisimo, atkreipia dėmesį, jog iš bylos duomenų matyti, kad nors šalių nepilnametė dukra faktiškai gyvena su motina (ieškove), ieškovė gauna pastovias pajamas, kurios sudaro apie 1 600 Eur per mėnesį. Pažymi, kad jo pajamos yra ženkliai mažesnės ir siekia tik 492,02 Eur. Nurodo, kad teikia įrodymus, kurie pagrindžia jo prisidėjimą prie vaiko poreikių, kas patvirtina, kad jis nėra nusišalinęs nuo nepilnamečio vaiko išlaikymo. Byloje nėra įrodymų, kad nepilnamečio vaiko interesai šiuo metu nebūtų užtikrinami. Mano, kad prašymas priteisti laikiną išlaikymą, kurį atsakovas faktiškai ir taip teikia, įvertinus ir atsakovės gaunamas pajamas, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
5.3. Atsakovo teigimu, nesutarimas tarp atsakovo ir ieškovės dėl išlaikymo nepilnametei dukrai kilo dėl to, kad atsakovo mokami pinigai dukros poreikių tenkinimui, ieškovės buvo pradėti naudoti ne pagal paskirtį, ieškovei nesirūpinant dukra, paliekant ją be priežiūros naktimis, neaprūpinant maistu ir kitais poreikiais, neužtikrinant vaikui emocinio saugumo, piktnaudžiaujant alkoholiu ir kt. Nurodo, kad jam ne kartą teko vykti pas dukrą naktį spręsti iškilusias problemas, kuomet, pavyzdžiui, mergaitė buvo viena palikta naktį su mirštančiu ieškovės šunimi, ir atsakovas sulaukė išsigandusios ir verkiančios dukters skambučio, atvykęs pas dukrą, šunį vežė į budinčią veterinarijos gydyklą, o atsakovė tuo metu buvo nepasiekiama telefonu ir tik vėliau atvyko į gydyklą, neblaivi; taip pat, atsakovas ne kartą vyko pas dukrą spręsti konflikto su kaimynu, kartą net buvo kviesta policija naktį dėl triukšmo, o motinos tuo metu su dukra nebuvo ir kt. Kartais vaikas prašo atsakovo atvežti vakarienę. Atsakovas siūlė ieškovei, kad tuo metu, kai ji leidžia laiką ir nakvoja ne su vaiku, su vaiku galėtų būti ir nakvoti atsakovas, tačiau ieškovė nesutinka ir netgi uždraudė atsakovui lankytis jos bute, nors anksčiau ne kartą prašydavo apsigyventi ir prižiūrėti augintinius, kuomet ieškovė su dukra išvykdavo atostogauti.
5.4. Pažymi, kad nors šalių vaikas faktiškai šiuo metu gyvena su motina, tačiau atsakovas nuosekliai dalyvavo ir dalyvauja vaiko gyvenime, moraliai ir materialiai rėmė ir remia vaiką ir realiai prisidėjo bei prisideda prie jo kasdienių poreikių tenkinimo. Priešingai, nei nurodo ieškovė, jis nuolat kelis kartus per savaitę su dukra susitinka, kasdien ne vieną kartą bendrauja telefonu, o kiekvieną savaitgalį praleidžia su dukra laisvalaikį, rūpinasi jos poreikiais, perka drabužius, ugdymo priemones, maistą, higienos priemones, vaistus, apmoka pramogas. Tėvas palaiko artimus emocinius ryšius su dukra, o dukra yra prisirišusi prie atsakovo. Periodiškai su dukra susitikdamas ir leisdamas su ja laiką, atsakovas faktiškai nuolat prisideda prie kasdienių vaiko išlaidų, tačiau tokias išlaidas pagrindžiančių dokumentų šiuo metu nėra sukaupęs, išskyrus banko sąskaitos išrašus, iš kurių matyti, kad yra nuoseklios perlaidos vaiko poreikiams, maistui, vaiko laisvalaikiui, kt. Aplinkybes, kad atsakovas aprūpina dukrą, nuolat bendrauja, sprendžia kasdienes problemas taip pat gali patvirtinti ir pats vaikas, ir vyresni vaikai iš ankstesnės santuokos. Be kita ko pažymi, kad savo lėšomis ir darbu rekonstravo ieškovei priklausantį butą, kuriame gyvena vaikas. Investicijas į būstą, kuriame šiuo metu gyvena vaikas, laiko reikšmingu išlaikymo prisidėjimu. Be to, gyvendamas su ieškove, atsakovas mokėjo kredito įmokas už šį butą, taip pat nupirko ieškovei automobilį, kuriuo dabar naudojasi ieškovė ir dukra, po išsikraustymo nupirko dukrai kambario baldus. Akcentuoja, kad faktiškai prisideda ir toliau prisidės prie dukters išlaikymo, todėl nustatyti laikino išlaikymo nėra nei pagrindo, nei būtinybės, o konkretų išlaikymo dydį ir formą teismas galės nustatyti išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs visus į bylą pateiktus šalių įrodymus bendrame bylos aplinkybių kontekste. Nagrinėjamu atveju, teismas jau laikinųjų apsaugos priemonių forma visiškai patenkino ieškovės ieškinio reikalavimus, t. y. išnagrinėjo bylą iš esmės, kas yra nepagrįsta ir neteisinga bei prieštarauja formuojamai teismų praktikai.
5.5. Pažymi, kad nors teismas nutartyje nurodo, kad vertino atsakovo turtinę padėtį, tačiau tokių duomenų priimant teismo nutartį, byloje nėra. Atsakovo pajamos nėra didelės, jis yra pensijoje, neturi verslo ar papildomų pajamų šaltinių. Pensijos dydis yra tik 492,02 Eur per mėnesį. Atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, turi tik vieną transporto priemonę, gyvena kartu su tėvais, kurie padeda jam išlaikyti vaikus. Atsakovas taip pat turi sveikatos sutrikimų – patyrė traumą, buvo atlikta kelio sąnario operacija, dėl kurios jam sudėtinga dirbti ir gauti didesnes pajamas. Be to, atsakovas turi du vaikus iš pirmos santuokos, iš kurių vienas dar yra nepilnametis, o kitas mokosi aukštojoje mokykloje, kur mokslas yra mokamas ir atsakovas prisideda tiesiogiai ar per savo tėvus prie mokesčio už sūnaus mokslus; vyresnei dukrai iš ankstesnės santuokos yra būtina psichologinė pagalba, kurios paslaugas nuolat reikia apmokėti, kurias lygiomis dalimis atsakovas dengia su buvusia sutuoktine. Atkreipia dėmesį, kad teismas, nustatydamas atsakovo pareigą mokėti išlaikymą vaikui, nevertino ieškovei skiriamos savivaldybės kasmėnesinės išmokos vaikui, kuri yra tiesiogiai skirta vaiko poreikiams tenkinti. Tai sudaro papildomą, reikšmingą vaiko išlaikymo šaltinį, kuris mažina poreikį papildomam išlaikymo priteisimui iš atsakovo. Be kita ko pažymi, kad ieškovė procesiniuose dokumentuose visiškai nemotyvuoja, kuo remiantis ji prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6. Ieškovė atsiliepime su atsakovo atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad tiek ji, tiek atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad šalių nepilnametė dukra faktiškai gyvena su motina. Ginčo tarp šalių šiuo klausimu nekilo, todėl ieškovė nereiškė tokio reikalavimo teismui pateiktame ieškinyje. Atsižvelgiant į tai, kad laikino išlaikymo priteisimo klausimas yra tiesiogiai susijęs su vaiko gyvenamąja vieta, teismas pagrįstai pritaikė laikinąją apsaugos priemonę ir nustatė laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Ieškovė taip pat nurodo, kad pats atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikia savo sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. balandžio 30 d., t. y. per 6 mėnesius, jis tiesiogiai į dukters sąskaitą pervedė 1 009 Eur sumą, t. y. vidutiniškai apie 168 Eur per mėnesį. Atsakovo akcentuojami keli pirkiniai dukrai yra pavieniai. Pažymi, kad šalių dukra yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, ji dar negali savarankiškai visapusiškai pasirūpinti savimi, savo kasdieniais poreikiais, atsakingai valdyti finansų. Jos būtinuosius poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui užtikrina ieškovė, tuo tarpu atsakovo į dukters sąskaitą pervedamas sumas vaikas leidžia savo pramogoms, laisvalaikiui su draugais ir pan. Atsakovas klaidina teismą nurodydamas, kad jis nuolat kelis kartus per savaitę susitinka su dukra, o kiekvieną savaitgalį praleidžia su dukra laisvalaikį. Priešingai nei nurodo atsakovas, dukra susitinka su tėvu 5–6 kartus per mėnesį ir praleidžia po kelias valandas, be nakvynių. Dukra susitinka su tėvu tik tuomet, kai pas jį lankosi jo kita dukra R. Per pastaruosius dvejus metus atsakovas nėra praleidęs kartu su dukra viso savaitgalio, nėra atostogavęs kartu su ja. Atsakovas nepateikė jokio įrodymo, kad šiuo laikotarpiu yra pervedęs / perdavęs ieškovei atitinkamo dydžio sumas dukters išlaikymui. Akivaizdu, kad reguliaraus ir vaikui būtino išlaikymo atsakovas neteikia, visa finansinė išlaikymo našta tenka ieškovei. Be kita ko nurodo, kad ieškovės žiniomis, atsakovas dirba ir gauna pastovias pajamas, galimai neoficialias. Kritiškai vertina atsakovo pateiktus argumentus apie į priekį kompensuotas dukters poreikiams patiriamas išlaidas, dėl buto remonto, automobilio pirkimo. Teigia, jog atskirajame skunde atsakovas nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad ieškovė nesirūpina dukra ir jos priežiūra, neužtikrina dukters poreikių, piktnaudžiauja alkoholiu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.
8. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria buvo patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priėmimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
9. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto prie atskirojo skundo bei ieškovės prie atsiliepimo į jį pateiktus įrodymus sprendžia, kad jie atskirojo skundo nagrinėjimo neužvilkins, be to, negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui prieš priimant skundžiamą procesinį sprendimą, kadangi jis buvo priimtas atsakovui apie tai nepranešus, todėl pateikti įrodymai priimtini.
10. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko O. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovės pateiktais duomenimis, atsakovas tinkamai nevykdo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, neteikia reguliaraus vaikui kasdien reikalingo išlaikymo, todėl prašė priteisti vaikui laikiną išlaikymą iš atsakovo po 388 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ir pirmosios instancijos teismas tokį ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikė pagrįstu.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Aptariamu atveju, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja pakankamai akivaizdžios ieškovės byloje pareikšto ieškinio nepagrįstumo aplinkybės, leidžiančios teismui jau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo sprendimo metu konstatuoti tikėtiną ieškinio nepagrįstumą, šiame kontekste pažymint, kad ieškovės pateikto ieškinio reikalavimai materialiniu teisiniu aspektu yra galimi, ieškinio faktinis pagrindas suformuluotas, pateikti jį galimai pagrindžiantys įrodymai. Dėl kitos būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui apeliacinės instancijos teismas pasisakys toliau, vertindamas pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumą bei pagrįstumą.
12. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti.
13. Aptariamu atveju apeliantas pirmiausia nesutinka su pirmosios instancijos teismu sprendimu nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vaiko motina (ieškove), akcentuodamas, kad tokiu būdu buvo peržengtos ieškinio ribos, kadangi pati ieškovė tokio reikalavimo neteikė, be kita ko atkreipdamas dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, įžvelgdamas teisės normų pažeidimą ir pagrindo tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nebuvimą.
14. Pažymėtina, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose įtvirtintą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021). Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamo klausimo kontekste įžvelgė pagrindą pritaikyti aptariamą laikinąją apsaugos priemonę ir apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu neturi pagrindo nesutikti. Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad šalių nepilnametė dukra faktiškai ir gyvena su ieškove. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vaiko amžių, tai, kad dėl vaiko išlaikymo kilęs ginčas tarp šalių šiuo metu yra sprendžiamas teisme, o pareigą užtikrinti vaiko poreikius turi abu tėvai, apeliacinės instancijos teismas šioje situacijoje neįžvelgia, kad priimtu sprendimu dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtų pažeistos proceso teisės normos, vaiko ar jo tėvų interesai, todėl nėra pagrindo ir tokį procesinį sprendimą naikinti.
15. Be to, apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina ir apelianto poziciją dėl ginčijamos teismo nutarties dalies dėl vaikui priteisto laikino išlaikymo. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius. Viena iš tokių laikinai ginčo situaciją sureguliuojančių laikinųjų apsaugos priemonių yra laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
16. Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, teisminio proceso pradžioje spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nevertina argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.
17. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi dalyje dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo, akcentavo pagrindo tokio reikalavimo tenkinimui nebuvimą, kadangi, anot apelianto, jis prisideda prie vaiko poreikių tenkinimo, perka drabužius, ugdymo priemones, maistą, ir pan., atkreipdamas dėmesį į savo neva sunkią finansinę padėtį, ieškovės gaunamų pajamų dydį, ir kt.
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.).
19. Atsižvelgiant į byloje turimus duomenis, paminėtą teismų praktiką, manytina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, ieškovės prašymą tenkino pagrįstai, kadangi prašomas priteisti laikino išlaikymo dydis iš esmės atitinka ir orientacinį minimalios mėnesinės algos kriterijų (skundžiamos nutarties priėmimo metu minimali mėnesinė alga, atskaičius mokesčius, buvo apie 777 Eur), priteisiant vaikui išlaikymą jo bent jau būtiniesiems poreikiams patenkinti. Kitokiam vertinimui šiuo metu šioje bylos stadijoje, kol dar nėra atliktas išsamus visų aplinkybių vertinimas, esminės reikšmės nesudaro ir apelianto atkreiptas dėmesys į valstybės mokamą išmoką vaikui. Bylos nagrinėjimo metu privalo būti užtikrinti būtinieji vaiko poreikiai maistui, būstui, higienai, sveikatai, todėl pirmosios instancijos teismo priteista laikino išlaikymo suma, įvertinus minimalios mėnesinės algos dydį, atitinka prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principus, o apelianto atskirajame skunde nurodomos aplinkybės apie jo rūpinimąsi vaiko poreikiais perkant maistą, higienos reikmenis ir pan., bei pateikti pavieniai sąskaitos išrašai, patvirtinantys atliktus mokėjimus parduotuvėse „Drogas“, „Maxima“, „Iki“, ir kt., duomenys, apie tiesiogiai dukrai atliktus pervedimus dažniausiai po kelis ar keliolika eurų (viso 1 009 Eur per 6 mėnesių laikotarpį nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. balandžio 30 d.), ar aplinkybės apie atsakovo prisidėjimą prie būsto, kuriame gyvena vaikas, remonto, ir pan., aplinkybės, susijusios su bylos šalių realia turtine padėtimi bus išsamiai tiriamos ir vertinamos tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir šiuo metu nepatvirtina vaikui pastoviai reikalingo išlaikymo teikimo iš atsakovo pusės reguliarumo bei nesudaro pagrindo netaikyti šių laikinųjų apsaugos priemonių.
20. Taip pat pažymėtina, jog laikinas išlaikymas priteisiamas tik laikinai, iki teismas išnagrinės ginčą iš esmės ir, išsamiai įvertinęs visus įrodymus, be kita ko išspręs klausimą dėl nepilnamečiui vaikui būtino ir jo poreikius bei tėvų turtinę padėtį atitinkančio išlaikymo dydžio.
21. Dėl kitų apelianto atskirajame skunde ar atsiliepime į jį nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tai neturi esminės reikšmės, sprendžiant dėl skundžiamos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.
22. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atsakovo G. L. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.