Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-4999-752/2017 pagal pareiškėjos O. P. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui R. S., V. G. (V. G.), V. R. (V. R.), O. L., BaltMet Commercial Limited dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0070/14/02314.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja vykdomojoje byloje Nr. 0070/14/02314 prašė panaikinti antstolio R. S. 2016 m. gruodžio 30 d. patvarkymą dėl 2016 m. gruodžio 26 d. prieštaravimų dėl turto įkainojimo ir patenkinti pareiškėjos 2016 m. gruodžio 23 d. prieštaravimus – skirti pakartotinę ekspertizę (apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vykdomosios bylos 953 lape esantys prieštaravimai, dėl kurių priimtas skundžiamas antstolio nutarimas, yra pateikti 2016 m. gruodžio 23 d.). Nurodė, kad UAB „Krivita“ atlikta nekilnojamojo turto ekspertizė pažeidžia pareiškėjos teises. Ekspertizės metu nustatyta turto kaina neatitinka realios rinkos kainos, ji yra gerokai per didelė. Remiantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis, 2013 m. kovo 4 d. ginčo turtą įgijo už 289 620 Eur, šiuo metu turto rinkos vertė yra 258 341 Eur. UAB „Krivita“ lyginamuoju metodu turtą įvertino 1 370 000 Eur. Turtui susidėvėjus, jis negalėjo būti įkainotas daugiau nei 5 kartus. Turtas pervertintas. Esant tokiam didžiuliam vertės skirtumui, privalo būti paskirta pakartotinė ekspertizė objektyviam turto vertinimui atlikti. Pareiškėja yra suinteresuota savo turtą atsipirkti už realią rinkos vertę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 27 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.Nustatė, kad pareiškėja sutiko su paskirta turto vertintoja UAB „Krivita“. Vykdomojoje byloje pareiškėja yra skolininkė, kuri įsigydama įkeistą turtą žinojo ar turėjo žinoti, kad šiuo turtu privalės atsakyti subsidiariai, jeigu skolininkas V. R. neįvykdys savo prievolių kreditoriui. Įkaito davėjos nekilnojamojo turto realizavimas už kuo didesnę kainą užtikrins išieškotojo, skolininko ir įkaito davėjos interesus, kadangi pareiškėja, kaip įkaito davėja, įgis didesnę atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką V. R.. Pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta turto vertė neatspindi tikrosios turto vertės, kadangi pareiškėja įgijo turtą, apsunkintą įkeitimu. VĮ Registrų centro turto vertė nustatoma masinio vertinimo būdu, o UAB „Krivita“ turto vertę nustatė lyginamuoju vertės metodu, apžiūrint vertinamą objektą. Nenustatė duomenų, kad atlikta ekspertizė būtų ydinga, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams. Pareiškėja nepateikė apskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą UAB „Krivita“ turto rinkos vertės nustatymą. Nebuvo pagrindo išvadai, kad realizuojamo turto kaina neobjektyvi ir pažeidžia vykdymo proceso šalių teises.Sprendė, kad skirti baudą pareiškėjai nėra teisinio pagrindo. Išieškotoja nepateikė neginčytinų įrodymų, kad pareiškėja skundą padavė piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis.

III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti nutartį, panaikinti 2016 m. gruodžio 30 d. patvarkymą ir pareiškėjos prieštaravimus tenkinti – skirti pakartotinę ekspertizę. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:UAB „Krivita“ nustatė nepagrįsto dydžio turto vertę. 2013 m. kovo 4 d. pareiškėja ginčo turtą įsigijo už 289 620 Eur. Jo rinkos vertė VĮ Registrų centro duomenimis yra 258 341 Eur, tuo tarpu UAB „Krivita“ lyginamuoju metodu turtą įvertino 1 370 000 Eur. Esant dideliems neatitikimams tarp 2013 m. kovo 4 d. pirkimo pardavimo sutarties, VĮ Registrų centro atlikto vertinimo ir antstolio pasirinktų vertintojų vertinimų, privalėjo būti paskirta pakartotinė ekspertizė objektyviam turto vertinimui atlikti. Per keturis metus kaina negalėjo pakisti beveik šešis kartus. Sprendimu pažeidžiamos pareiškėjos teisės. Ji turi mažametį vaiką, šis turtas yra jos vienintelis turtas, ji nėra niekam skolinga. CPK nuostata, kad turto įkaito davėjas turi tokias pačias teises kaip ir skolininkas, nereiškia, jog įkaito davėjas turi tokį patį suinteresuotumą. Pareiškėja suinteresuota atsipirkti jai priklausantį turtą, tačiau dėl nepagrįstai iškeltos kainos to padaryti negali.Suinteresuotas asmuo BaltMet Commercial Limited atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Turto realizavimas už kuo didesnę kainą reiškia, kad pareiškėja turės didesnę reikalavimo teisę į V. R.. Tai pareiškėjos interesų nepažeis. Šias aplinkybes prieš daugiau nei 3 metus kitoje byloje pripažino ir pati pareiškėja. Pareiškėja ar kiti su V. R. susiję asmenys nesąžiningai siekia išsipirkti nekilnojamąjį turtą už mažesnę nei rinkos kainą ir vėliau pasipelnyti, turtą parduodant brangiau. VĮ Registrų centro nustatyta nekilnojamojo turto mokestinė vertė negali būti laikoma tikslia, nes turtas vertintas jo neapžiūrint, masinis vertinimas atliktas prieš keturis metus. Nėra duomenų, kad UAB „Krivita“ atliktas turto vertinimas būtų neteisėtas ar nepagrįstas. V. R. ir pareiškėjos sudaryta pirkimo pardavimo sutartis nepaneigia turto vertintojo UAB „Krivita“ ekspertizės išvados.Pareiškėjos argumentas apie pažeidžiamus jos mažamečio vaiko interesus yra nepagrįstas, nesusijęs su ginčo klausimu. Pareiškėjos gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Įkeisto nekilnojamojo turto pardavimas niekaip nepažeis pareiškėjos mažamečio vaiko interesų. Nekilnojamojo turto paskirtis yra poilsio namai, jie negali būti laikomi gyvenamąja vieta. Skundžiamos nutarties pagrįstumą patvirtina įsiteisėjęs analogiški teismų sprendimai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritarė antstolio patvarkymui, kuriuo buvo atsisakyta skirti pakartotinę ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Suinteresuotas asmuo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-883-390/2017. Šio įrodymo priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Suinteresuoto asmens pateikta nutartis yra teismų informacinėje sistemoje Liteko, jos priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl ji priimtina.

Dėl turto įkainojimo

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad antstolio atlikti vykdymo veiksmai, įkainojus areštuotą pareiškėjos turtą, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia galimybių taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai tenkintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JGK statyba“ v. AB „Lithun“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti Lietuvos–Rusijos UAB ,,Diulas“ v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-430/2010). Apeliantė teisingai teigia, kad viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra tinkamas įkainojimas turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tačiau nepagrįstai nurodo, jog antstolis tinkamo įkainojimo reikalavimų nesilaikė. Vykdomojoje byloje tai patvirtinančių įrodymų nėra.Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Skolininko ar išieškotojo teisė prieštarauti dėl antstolio nustatytos turto vertės reglamentuota CPK 682 straipsnio 3 dalyje. Sistemiškai aiškinant CPK 681 straipsnio 4 dalies, 682 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas darytina išvada, kad antstolio patvarkymas dėl turto įkainojimo sietinas su nustatyta tvarka atliktu areštuoto turto įvertinimu. Iš vykdomosios bylos Nr. 0070/14/02314 matyti, kad antstolis R. S. vykdo Vilniaus m. 20-ojo biuro 2014 m. spalio 7 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 4988 dėl 8 857 534,75 Eur (30 583 296 Lt) skolos, 765 723,66 Eur (2 643 890,67 Lt) palūkanų išieškojimo iš skolininko V. R. ir subsidiariai iš įkaitų davėjų V. G. (V. G.), O. L., O. P. (pareiškėjos) išieškotojo BaltMet Commercial Limited naudai. 2016 m. kovo 7 d. turto arešto aktu antstolis areštavo pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą – poilsio namus, esančius (duomenys neskelbtini). Turto arešto akte nurodė, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. 2016 m. balandžio 28 d. patvarkymu antstolis paskyrė turto vertės nustatymo ekspertizę, ją pavedė atlikti UAB „Verslavita“. 2016 m. rugpjūčio 10 d. patikslintu patvarkymu dėl naujo eksperto skyrimo ekspertizei atlikti antstolis turto vertės nustatymo ekspertizę pavedė atlikti UAB „Krivita“ atestuotai vertintojai I. K.. Vykdymo proceso šalims nurodė teisę pareikšti ekspertei nušalinimą. Pareiškėja tokių prieštaravimų nepateikė. Vadovaudamasis UAB „Krivita“ vertintojos 2016 m. lapkričio 10 d. ekspertizės aktu Nr. 16-K-066, antstolis priėmė 2016 m. gruodžio 20 d. patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo, kuriuo areštuoto turto vertę nustatė 1 370 000 Eur. Apeliantė deklaratyviai nurodo, kad UAB „Krivita“ nustatė nepagrįsto dydžio turto vertę. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė būtų pateikusi kitokią turto vertę patvirtinančius įrodymus, dėl kurių antstoliui galėtų kilti abejonės dėl turto vertės, tuo pagrindu paskiriant pakartotinę ekspertizę. Eksperto nustatytos turto vertės pagrįstumo nepaneigia apeliantės ir V. R. 2013 m. kovo 4 d. sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią apeliantė įsigijo turtą už 1 000 000 Lt (289 620 Eur). Pirkimo pardavimo sutartimi parduodamo daikto kaina nustatoma šalių susitarimu (CK 6.397 straipsnio 1 dalis, 6.313 straipsnio 1 dalis), todėl neatspindi realios turto vertės. Apeliantė nepagrįstai remiasi VĮ Registrų centro duomenimis apie nekilnojamojo turto 258 341 Eur vertę, atlikto masinio vertinimo būdu. Nekilnojamojo turto masinis vertinimas yra nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė (Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 9 dalis). Be to, viešame registre pateikti duomenys atlieka tik išviešinimo, bet ne realios vertės nustatančią funkciją. Individualusis turto vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į individualias turto savybes tam tikrą dieną, vertinama atitinkamu turto vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Minėta, kad jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, antstoliui neturint akivaizdaus pagrindo paskirti pakartotinę ekspertizę, jis privalo vadovautis eksperto nustatyta turto verte, o ne skolininko su įkaito davėja susitarimu ar masinio vertinimo būdu nustatyta verte.Apeliantė nurodo, kad siekia atsipirkti areštuotą turtą, todėl yra suinteresuota areštuoto turto kainą nustatyti kuo mažesnę. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad mažesnės areštuoto turto vertės nustatymas paneigtų išieškojimo tikslą turtą parduoti už didžiausią galimą kainą, todėl pažeistų išieškotojo interesą jo reikalavimą patenkinti kuo didesne apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-469/2015, 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015). Byloje nėra duomenų, kad turtas negalėtų būti parduotas už didesnę kainą. Apeliantė nemotyvavo ir nesusiejo teiginių apie jos vaiko teisių pažeidimą, kad areštuotas turtas yra jos vienintelis turtas su vykdomu priverstiniu išieškojimu. Šie teiginiai yra deklaratyvūs, todėl atmestini. Jų apeliantė neįrodinėjo nei antstoliui, nei pirmosios instancijos teisme. Apeliantė teigia, jog nėra niekam skolinga, tačiau pripažįsta, kad kaip įkaito davėja turi tokias pačias teises, kaip ir skolininkas V. R.. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pareiškėja, įsigydama įkeistą turtą, žinojo, jog šiuo turtu privalės atsakyti subsidiariai, jeigu skolininkas neįvykdys savo prievolių kreditoriui (2013 m. kovo 4 d. pirkimo pardavimo sutarties 5.2.9 punktas). Įvykdžius priverstinį išieškojimą, pareiškėja kaip įkaito davėja įgys atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką, todėl areštuoto turto realizavimas apeliantės interesų nepažeis.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad pareiškėjos teisės vykdymo procese nebuvo pažeistos, o antstolis, įkainojęs areštuotą turtą vadovaujantis eksperto nustatyta turto verte, Civilinio proceso kodekse įtvirtintas teisės normas pritaikė tinkamai. Tuo remiantis, apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.