- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-17
- Bylos Nr.
- e2YT-7799-1203/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00825-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Robertas Ročys
- Pareiškėjas
- I. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas, S. Č., I. Č.
- Kategorijos
- 2.3.2.4.1Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.13Teismo sprendimo įsiteisėjimas ir įsiteisėjimo teisiniai padariniai, res judicata
- 3.4.5.16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Robertas Ročys
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. Č. (I. Č.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo jį pradėjus faktiškai valdyti – nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, S. Č. (S. Č.), I. Č. (I. Č.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas pareiškimu prašo tikslu priimti palikimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. Č. priėmė savo mirusios sutuoktinės D. Č. palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.
1.1. Pareiškime nurodoma, kad po D. Č. mirties pareiškėjas liko gyventi name ir valdė turtą kaip savo, nes tai buvo vienintelis santuokoje įgytas turtas, be to, Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis turtas buvo registruotas pareiškėjo vardu, todėl pareiškėjas manė, kad jokių veiksmų atlikti nereikia ir nesikreipė dėl palikimo priėmimo, tuo labiau, kad į turtą nepretendavo jo vaikai S. Č. ir I. Č..
1.2. Pažymėjo, kad po sutuoktinės mirties pareiškėjas gyveno name, valdė turtą kaip savo ir jam nekilo jokių klausimų, nes net nereikėjo perrašyti sutarčių su komunalinių paslaugų tiekėjais, kadangi visas turtas buvo registruotas pareiškėjo vardu. Problema iškilo, kai pareiškėjas kreipėsi į notarą norėdamas padovanoti turtą savo sūnums ir tada buvo informuotas, kad, nors namas su priklausiniais ir registruotas pareiškėjo vardu Nekilnojamojo turto registre, tačiau neatliktos paveldėjimo procedūros po sutuoktinės mirties, nes mirusiai sutuoktinei priklausė ½ dalis santuokoje įgyto turto, todėl turtą galėjo paveldėti ir vaikai.
1.3. Nurodė, kad mirties dieną D. Č. nuosavybes teise priklausė ½ dalis namo su priklausiniais (duomenys neskelbtini)., kurį faktiškai perėmus valdyti pareiškėjui šiuo pareiškimu pastarasis kreipiasi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinės mirties jis priėmė visą palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.
1.4. Nurodė, kad pareiškėjas nuo pat sutuoktinės mirties rūpinasi ir naudojasi turtu kaip savo, visą laiką gyvena šiame name, apmoka visas komunalines paslaugas.
1.5. Pažymėjo, jog tokiu būdu pareiškėjas po savo sutuoktinės mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad pareiškėjas po sutuoktinės mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslais nustatytinas teismo tvarka (el. b. l. 1–3).
Atsiliepimas
2. Suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, S. Č. (S. Č.), I. Č. (I. Č.) per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimų į pareiškimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
3.1. I. Č. yra D. Č. sutuoktinis. I. Č. ir D. Č. santuoka buvo registruota 1982 m. lapkričio 13 d. (el. b. l. 4).
3.2. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2024 m. kovo 26 d. išrašo duomenimis I. Č. vardu registruoti nekilnojamieji daiktai: 1) Pastatas–Gyvenamasis namas, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); 2) Pastatas–Kiemo rūsys, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); 3) Pastatas–Ūkinis pastatas, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas yra įgytas 1992 m. rugsėjo 15 d. Pirkimo–pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą pagrindu (el. b. l. 5).
3.3. D. Č. mirė 2002 m. birželio 25 d., mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 6).
3.4. I. Č. ir S. Č. yra I. Č. ir D. Č. vaikai (el. b. l. 7–8).
3.5. 2024 m. gegužės 9 d. I. Č. ir S. Č. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad prašo tenkinti pareiškėjo pareiškimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. Č. priėmė savo sutuoktinės D. Č. palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti (el. b. l. 9).
2. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi palikimą priimti, tai yra įpėdinis turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir įrodančius, kad palikėjo turtą pradėjo valdyti kaip savo (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
3. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (CK 5.51 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, vertinamas tokio įpėdinio elgesys – ar jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas, ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjas I. Č. yra palikėjos sutuoktinis, kuris paveldi pagal įstatymą kaip palikėją pergyvenęs sutuoktinis (CK 5.13 straipsnis). Pareiškėjas nurodė, kad po sutuoktinės D. Č. mirties I. Č. perėmė palikėjai priklausiusį ½ dalimi nekilnojamąjį turtą: 1) Pastatą–Gyvenamąjį namą, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 2) Pastatą–Kiemo rūsį, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 3) Pastatą–Ūkinį pastatą, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriais naudojosi kaip savininkas savo nuožiūra. Jokių ginčų dėl palikėjos D. Č. palikimo priėmimo nebuvo ir nėra, išskyrus I. Č., niekas kitas į palikėjos D. Č. palikimą nepretendavo ir nepretenduoja, palikėjos vaikai prieštaravimų dėl palikimo priėmimo byloje nepareiškė.
5. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus daroma išvada, jog pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybės įrodytos, todėl konstatuojama, kad I. Č. po savo sutuoktinės D. Č. mirties 2002 m. birželio 25 d. išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą aktyviais veiksmais – per palikimui priimti nustatytą 3 mėnesių terminą pradėjo valdyti sutuoktinės D. Č. turėtą turtą kaip savą juo naudodamasis, rūpindamasis ir valdydamas kaip savo. Jokių duomenų ar įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, ar duomenų apie ginčus dėl palikėjos palikimo tarp pareiškėjo bei suinteresuotų asmenų ar kitų asmenų byloje nėra ir teismui tokie faktai nėra žinomi. Duomenų apie kitus galimus į bylą neįtrauktus paveldėtojus teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177, 178, 185 straipsniai).
6. Palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškėjo pareiškimas tenkinamas – nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po palikėjos D. Č. mirties 2002 m. birželio 25 d. jos palikimą priėmė I. Č., faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
7. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
8. Iš pareiškėjo priteisiamos 23,79 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. Č. (I. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė 2002 m. birželio 25 d. mirusios D. Č., gimusios 1962 m. liepos 14 d., palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Priteisti iš pareiškėjo I. Č. (I. Č.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) 23,79 Eur (dvidešimt trijų eurų 79 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.