- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-15
- Bylos Nr.
- e2S-63-614/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11203-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Pangėja“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Grancon“
- Kategorijos
- 3.3.1.18Apeliacinio proceso nutraukimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pangėja“ atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria buvo tenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grancon“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grancon“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pangėja“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Grancon“ (toliau – ir ieškovė) pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir skolos išieškojimo iš atsakovės UAB „Pangėja“ (toliau – ir atsakovė).
Žemesnės instancijos teismas
2. Telšių apylinkės teismas 2025 m. birželio 30 d. išdavė teismo įsakymą, kurio nutarė išieškoti iš atsakovės 121 929,45 Eur skolos pagal 2021 m. liepos 15 d. rangos sutartį Nr. GC20210715-1, 6 procentus metinių palūkanų, 473 Eur žyminio mokesčio bei 583 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Telšių apylinkės teismas 2025 m. liepos 23 d. nutartimi priėmė atsakovės prieštaravimus dėl ieškovės pareiškimo ir teismo įsakymo.
Šalies argumentai
4. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 121 929,45 Eur skolos, 10 973,65 Eur delspinigių, 10,15 procentų metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė reikalavimų įvykdymų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašą viešame registre dėl atsakovės nuosavybės teisės perleidimo draudimo į nekilnojamojo turto objektus: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei nebaigtus statyti statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Telšių apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąją apsaugos priemonę atsakovei UAB „Pangėja“ ir iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo padarė įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), bei jame statomus statinius, (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.
6. Teismas nurodė, kad ieškinio dalykas ir reikalavimai suformuluoti aiškiai, procesiniame dokumente išdėstytos faktinės aplinkybės, kurias pagrįsti pateikti įrodymai. Teismas pažymėjo, kad atsakovės finansinė padėtis nėra gera, nes kelis metus iš eilės bendrovė veikė nuostolingai, tačiau jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra statomi vienbučiai ir dvibučiai pastatai, be to, iš viešai skelbiamų duomenų matyti, kad atsakovė siekia parduoti nekilnojamąjį turtą, yra patalpintas skelbimas internetiniame puslapyje www.aruodas.lt. Be to, ieškovės teigimu, atsakovė jau yra sudariusi preliminarią sutartį dėl nekilnojamojo turto pardavimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškinys grindžiamas tariamu neatsiskaitymu pagal rangos sutartį, tačiau atsakovė turi aiškius šio argumento nepagrįstumo įrodymus – bankinių pavedimų išrašus bei skolų suderinimo aktą, kurie patvirtina, jog su ieškove buvo atsiskaityta laiku ir pilnai pagal visas jos pateiktas sąskaitas. Ieškovė taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ikiteismine tvarka būtų reiškusi rašytines pretenzijas ar reikalavimus atsakovei dėl tariamų skolų.
7.2. Ieškinio atmetimo atveju ieškovė dėl savo blogos finansinės padėties objektyviai neturės galimybės atlyginti atsakovei nuostolių, kuriuos ši patirs dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Tokiu būdu laikinosios apsaugos priemonės sukelia realią žalą, kuri ateityje negalės būti kompensuota, o tai akivaizdžiai prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui bei teisingumo ir šalių interesų pusiausvyros principams.
7.3. Draudimas perleisti nuosavybę iš esmės paralyžiuoja pagrindinę atsakovės veiklą – gyvenamųjų namų pardavimą. Dėl to atsakovė negalės vykdyti turimų įsipareigojimų pagal preliminariąsias sutartis pirkėjams, patirs tiesioginių finansinių nuostolių. Tuo metu laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju ieškovei negrėstų jokia akivaizdi ir reali žala. Taip pat taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, kadangi tokie suvaržymai akivaizdžiai viršija ieškinio reikalavimų apimtį: ieškovė reikalauja priteisti 133 000 Eur, tuo tarpu pastato namo vertė, remiantis pačios ieškovės pateiktais pardavimo skelbimais, sudaro 178 000 Eur.
7.4. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Priešingai – atsakovė yra stabili, moki ir aktyviai veiklą vykdanti įmonė, kurios pagrindinė ūkinė veikla yra būtent nekilnojamojo turto statyba ir pardavimas.
Atsiliepimas
8. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundą atmesti, o Telšių apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ieškinio nepagrįstumą. Prie atskirojo skundo atsakovė pateikė išrašą iš savo banko sąskaitos, kuris nepatvirtina jokių svarbių bylai aplinkybių – nėra aišku, kad išraše nurodyta 239 811,38 Eur suma buvo pervesta ir už ką tokios lėšos buvo pervestos. Pateiktas tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas taip pat neturi įrodomosios galios. Be to, nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės apsunkina atsakovės komercinę veiklą ar sukelia kokių nors neigiamų pasekmių.
Šalies argumentai
8.2. Ieškovė ne kartą prašė atsakovės sumokėti už atliktus ir atsakovės priimtus darbus, tačiau atsakovė gera valia atsisakė mokėti, dėl ko ieškovė negalėjo atsiskaityti su savo subrangovais.
8.3. Atsakovės argumentai, kad ieškovė atsakovės nuostolių negalės atlyginti, yra nepagrįsti, kadangi, kilus būtinybei atsakovei parduoti savo turtą, atsakovė turi teisę kreiptis į teismą dėl leidimo parduoti turtą gavimo ar dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo, su sąlyga, kad gauti už parduotą turtą pinigai bus nukreipiami šioje byloje priimto teismo sprendimo vykdymui.
8.4. Atsakovė nesąžiningai siekia išvengti atsiskaitymo su ieškove, o atsakovės finansinė padėtis nėra gera: 2024 m. bendrovė gavo tik 17 730 Eur pajamų ir patyrė 36 493 Eur nuostolių, turi 1 314 270 Eur mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, taip pat turėjo skolų Sodrai. Dėl šių aplinkybių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
12. Nagrinėjamu atveju atsakovė atskirajame skunde nurodė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, kadangi jis yra grindžiamas dirbtinai suformuotu reikalavimu.
13. Teismų praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020; kt.). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-458-330/2019).
14. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė ieškinį dėl skolos priteisimo, nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei pateikė įrodymus, t. y. tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus. Taip pat nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad pareikšto ieškinio forma ir turinys neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų ar kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną arba objektyviai neįmanomą teisių gynimo būdą. Todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
15. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1018-881/2020, 16 punktas). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
16. Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos pažymėtina, kad civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Įstatyme neįtvirtintas kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas. Ar taikyti ir kokia apimtimi laikinąsias apsaugos priemones, nustato teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei ekonomiškumo, proporcingumo ir kitus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualius principus.
17. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios gali užtikrinti būsimo toje byloje, dėl joje kilusio ginčo priimto teismo sprendimo, jei reikalavimas būtų patenkintas, įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje e2-1718-943/2016).
18. Vien reikalavimo dydis, koks jis bebūtų, savaime negali patvirtinti būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Reikalavimo dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, vertinant, ar gali kilti grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, tačiau, minėta, vien šis kriterijus nėra pakankamas išvadai dėl tokios grėsmės buvimo padaryti. Šio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017, 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017, 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018 ir kt.).
19. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-272-370/2019; 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; kt.), t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1303-302/2020).
20. Teismų praktikoje akcentuojama, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui yra siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018).
21. Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Skunde nurodoma, kad atsakovė yra stabili, moki ir aktyviai veiklą vykdanti įmonė, kurios pagrindinė ūkinė veikla yra būtent nekilnojamojo turto statyba ir pardavimas.
22. Teismas pastebi, kad remiantis 2024 m. duomenimis, be trumpalaikio turto, kuris sudaro 1 200 819 Eur, ir ilgalaikio turto, kuris sudaro 29 418 Eur, atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia 1 314 270 Eur, kas viršija atsakovės bendrą turtą. 2024 m. atsakovė veikė nuostolingai, nuostoliai sudarė 36 493 Eur, tuo metu pardavimo pajamos – 17 730 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovės finansinė padėtis nėra gera, kaip yra teigiama atskirajame skunde.
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2025 m. liepos 8 d. pradėjo pardavinėti nekilnojamojo turto objektus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovė ketina perleisti jai nuosavybes teise priklausančius nekilnojamojo turto objektus. Pastebėtina, kad minėtas skelbimas buvo patalpintas 2025 m. liepos 8 d., t. y. po Telšių apylinkės teismo 2025 m. birželio 30 d. išduoto teismo įsakymo, kuriuo buvo nutarta išieškoti iš atsakovės 121 929,45 Eur skolos pagal 2021 m. liepos 15 d. rangos sutartį Nr. GC20210715-1, 6 procentus metinių palūkanų, 473 Eur žyminio mokesčio bei 583 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš to darytina labiau tikėtina išvada, kad skelbimas buvo patalpintas siekiant perleisti atsakovės turimą turtą ir taip išvengti piniginės prievolės ieškovei.
24. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi tinkamai įvertino šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios situacijos faktines aplinkybes ir šioje civilinio proceso stadijoje padarė pagrįstą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pangėja“ atskirąjį skundą atmesti.
Telšių apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.