Kauno apygardos teismo nutartis, e2S-200-924/2026

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-02-26
Bylos Nr.: e2S-200-924/2026
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Edvardas Paliokas
Atsakovas: L. V.
Ieškovas: M. K.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-200-924/2026 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02765-2025-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1; 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.2; 3.2.3.6.1.1.3; 3.3.2.7 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. patikslintą ieškinį atsakovei L. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-689-1211/2026 (buvęs bylos Nr. e2-8311-1211/2025) pagal ieškovo M. K. (toliau – ir ieškovas) patikslintą ieškinį atsakovei L. V. (toliau – ir atsakovė) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Šalies argumentai

2. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo: 1) pripažinti 2024 m. gegužės 7 d. dovanojimo sutartį Nr. 3579, sudarytą tarp atsakovės ir nepilnamečio A. V. bei A. V., negaliojančia; 2) taikyti restituciją ir grąžinti atsakovei nuosavybės teise 2024 m. gegužės 7 d. dovanojimo sutartimi Nr. 3579 perleistą turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidas.

3. 2025 m. spalio 1 d. teisme gautas atsakovės prašymas sustabdyti civilinės bylos Nr. e2-8311-1211/2025 nagrinėjimą iki įsiteisės Kauno apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1310-950/2025.

Atsiliepimas

4. Atsakovė prašyme nurodė, kad šioje byloje ieškovas savo reikalavimus kildina iš 2014 m. gruodžio 15 d. paprastojo neprotestuotino vekselio 121 000 Eur sumai ir 2022 m. rugsėjo 8 d. notaro vykdomojo įrašo. Šiuo metu Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1310-950/2025 pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui notarui Donatui Germanavičiui ir trečiajam asmeniui M. K. dėl 2022 m. rugsėjo 8 d. vykdomojo įrašo panaikinimo. Faktinis bylos pagrindas siejamas su tuo, kad Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2024 m. balandžio 19 d. nutarime ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-41439-23 nustatyta, jog 2014 m. gruodžio 15 d. paprastasis vekselis suklastotas įrašant žinomai melagingą jo sudarymo datą. Vekselio surašymo data neatitinka tikrovės – dokumentas realiai pasirašytas 2022 m., siekiant apeiti įstatymo nustatytus formos reikalavimus. Šis trūkumas reiškia, kad dokumentas neatitinka Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 77 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimų, todėl pagal ĮPVĮ 78 straipsnio 1 dalį jis neturi paprastojo vekselio galios. Taigi vekselis neturi vertybinio popieriaus statuso, o notaro išduotas vykdomasis įrašas yra išvestinis dokumentas, kurio galiojimas priklauso nuo vekselio teisėtumo. Bylos yra tiesiogiai susijusios, nes ieškovo reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jei ieškovas turi galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę. Tokia reikalavimo teisė grindžiama tik ginčijamu vekseliu bei vykdomuoju įrašu. Jeigu Kauno apygardos teismas panaikins vykdomąjį įrašą, ieškovo reikalavimas actio Pauliana pagrindu taps nebegalimas, išnyks ieškovo reikalavimo teisė. Tokiu atveju tolesnis šios bylos nagrinėjimas būtų išteklių švaistymas ir galėtų lemti prieštaringus sprendimus.

Šalies argumentai

5. Ieškovas su atsakovės prašymu sustabdyti bylą nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo nagrinėjamos bylos stabdymui – nagrinėjama byla ir Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1310-950/2025 dėl 2022 m. rugsėjo 8 d. vykdomojo įrašo Nr. 9028 panaikinimo, neturi prejudicinio ryšio. Priešingai negu nurodo atsakovė, ieškovas reikalavimo teisę į atsakovę grindžia ne vien ginčijamu vekseliu, tačiau ir kitais, nagrinėjamoje byloje pateiktais įrodymais, kurie neginčijamai patvirtina ieškovo reikalavimo teisę į atsakovę. Tiek 121 000 Eur piniginės prievolės ieškovui dydis, tiek prievolės kilimo (skolinimosi iš ieškovo) laikotarpis jau yra neginčijamai nustatyti atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-41439-23 ir užfiksuoti 2024 m. balandžio 19 d. prokuroro nutarime, pateiktame nagrinėjamoje byloje. Ieškovas savo reikalavimo teisę į atsakovę kildina iš paskolos teisinių santykių, kurių pagrindu kilusios piniginės prievolės įvykdymą ieškovui tik užtikrino ir patvirtino atsakovės sutuoktinio ieškovui išduotas vekselis. A. V. ir atsakovė savo piniginę prievolę ieškovui pagal ginčijamą vekselį yra ne kartą pripažinę ankstesniuose procesiniuose dokumentuose. Taip pat ieškovas reikalavimo teisę įrodinėja pateiktais elektroniniais šalių susirašinėjimais per „Viber“ programėlę. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje A. V. pareiškė ieškinį, kuriuo iš esmės neginčija piniginės prievolės ieškovui, o tik formaliais pagrindais (dėl to, kad vekselyje nurodyta ne faktinė vekselio išrašymo data, o kita šalių sutarta data) ginčija paties vekselio galiojimą, siekdamas užvilkinti ir apsunkinti prievolės vykdymą. Net ir tuo atveju, jei A. V. ginčijamas vekselis būtų pripažintas negaliojančiu, prievolė ieškovui, kilusi iš paskolos teisinių santykių, jau yra neginčijamai nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, yra galiojanti ir vykdytina.

Žemesnės instancijos teismas

6. 2025 m. spalio 15 d. teisme gautas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į nagrinėjamoje byloje ginčijamu 2024 m. gegužės 4 d. dovanojimu sandoriu Nr. 3579 perleistą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.

Šalies argumentai

7. Ieškovas prašymą grindė tuo, kad atsakovės bei jos sutuoktinio atliktų veiksmų eiga bei ją patvirtinantys rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovės ir jos sutuoktinio nesąžiningumą. Vien aplinkybė, kad ginčo nekilnojamasis turtas, kuris palankaus ieškovui sprendimo atveju galėtų būti grąžintas natūra, yra pas atsakovės vaikus, turinčius teisę disponuoti ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą. Netaikius disponavimo apribojimų ginčijamu dovanojimo sandoriu perleistam turtui, būtų galimybė jį perleisti tretiesiems asmenims ar jį kitaip apsunkinti. Dėl šios priežasties galėtų užsitęsti bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėti ir taip sudėtinga teisinė situacija bei teismo sprendimo įvykdymas. Ieškovas pareiškė reikalavimus, tiesiogiai susijusius su konkrečiu turtu, daiktinėmis teisėmis į jį. Šiuo atveju egzistuoja būtinybė išsaugoti esamą teisinę padėtį iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės. Priešingu atveju, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Kauno apylinkės teismas 2025 m. spalio 16 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo dėl bylos sustabdymo. Teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo procesinio sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo dienos, padarė įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.

9. Teismas nustatė, kad:

9.1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1310-950/2025 pagal ieškovo A. V. patikslintą ieškinį atsakovui M. K., kuriuo ieškovas prašo pripažinti, kad 2014 m. gruodžio 15 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis, kurio pagrindu išduotas 2022 m. rugsėjo 8 d. vykdomasis įrašas, neatitinka ĮPVĮ 77 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimų ir nėra vekselis, kaip vertybinis popierius ir atskiras civilinių teisių objektas bei panaikinti 2022 m. rugsėjo 8 d. vykdomąjį įrašą. Minėtą ieškinį ieškovas grindžia tuo, kad vekselyje įrašyta neteisinga jo išrašymo data (2014 m. gruodžio 15 d.), todėl vekselis neturi vertybinio popieriaus statuso ir pagal jį negalėjo būti atliktas notaro vykdomasis įrašas.

9.2. Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėja, kad atsakovei gyvenant su A. V. ir jiems vedant bendrą ūkį, išlaikant vaikus, ieškovas nuo 2014 m. iki 2021 m. paskolino A. V. ir atsakovei minėtiems poreikiams iš viso 121 000 Eur, o A. V. visai 121 000 Eur sumai išrašė vekselį, kuriame apmokėjimo terminą nurodė 2022 m. rugsėjo 6 d. Ieškovas teigia, kad atsakovai ne kartą pripažino savo prievolę ieškovui teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, susirašinėjimuose, o vekselis buvo tik prievolės užtikrinimo prievolė.

10. Teismas nurodė, kad ieškovas reikalavimo teisės atsakovei turėjimą grindžia skolinimu A. V. ir atsakovei jų vaikų išlaikymui ir kitiems šeimos poreikiams patenkinti. Kaip nurodo pats ieškovas, jis savo reikalavimo teisę į atsakovę kildina iš paskolos teisinių santykių, kurių pagrindu kilusios piniginės prievolės įvykdymą ieškovui tik užtikrino ir patvirtino atsakovės sutuoktinio ieškovui išduotas vekselis. Todėl pačiam ieškovui teigiant, kad vekselis buvo tik paskolos užtikrinimo priemonė, o reikalavimo teisę grindžiant paskoliniais santykiais, atsiradusiais ne vekselio pagrindu, teismas sutiko su ieškovu, kad nėra pagrindo sustabdyti šios bylos, kol bus išnagrinėta Kauno apygardos teisme nagrinėjama byla, kurioje A. V. ginčija notaro atliktą vykdomąjį įrašą ir vekselio, kaip vertybinio popieriaus, statusą. Teismo vertinimu, vekselio kaip vertybinio popieriaus statuso ir jo pagrindu atlikto vykdomojo įrašo galiojimas, vekseliui esant tik prievolės užtikrinimo priemonei, nekeistų ir nepanaikintų pačios prievolės egzistavimo, todėl prievolės užtikrinimo priemonės statuso pasikeitimas ir vykdomojo įrašo panaikinimas (jeigu Kauno apygardos teismas ieškinį patenkintų) neturėtų įtakos pačios prievolės egzistavimui (jeigu ieškovas įrodys jos egzistavimą atsakovės atžvilgiu šioje byloje). Teismas sprendė, kad bylos sustabdymui pagrindo nėra.

11. Teismas preliminariai įvertinęs pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimą, t. y. faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą, pateiktus rašytinius įrodymus, kuriais ieškovas įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, sprendė, kad nėra pagrindo šioje bylos nagrinėjimo stadijoje daryti preliminarią išvadą, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.

12. Teismas pažymėjo, kad nors tiesioginių įrodymų, jog atsakovės vaikai, kurių įstatyminiai atstovai yra atsakovė ir jos sutuoktinis, ketina perleisti nuosavybės teisę į ginčo turtą (butą) nėra, tačiau įvertinus ieškinyje nurodytas buto perleidimo atsakovės vaikams aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad egzistuoja grėsmė, jog turtas gali būti vėl perleistas. Teismas tokią išvadą padarė atsižvelgęs ir į tai, kad ieškinys grindžiamas actio Pauliana instituto taikymo sąlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnis), t. y. ieškovas įrodinės, jog atsakovė, galbūt siekdama išvengti išieškojimo iš ginčo turto, jį perleido savo vaikams. Taigi pats ieškinys grindžiamas galimu atsakovės nesąžiningumu perleidžiant nekilnojamąjį turtą. Tuo atveju, jei nurodytas turtas būtų perleistas tretiesiems asmenims, akivaizdžiai būtų apsunkinta teismo sprendimo įvykdymo galimybė, kadangi ieškovas prašo butą grąžinti atsakovei.

13. Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinio reikalavimus dėl sandorio nuginčijimo reiškia actio Pauliana instituto pagrindu. Viena iš šio instituto taikymo sąlygų – sandorį sudariusių šalių, skolininkės (atsakovės) ir trečiųjų asmenų (atsakovės vaikų) nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Taigi klausimas, ar ginčo sandorių šalys buvo nesąžiningos, yra šios bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas – tik bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, remiantis įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančiomis teisės normomis įvertinus byloje esančius įrodymus, bus galima įvertinti ginčo sandorio šalių (ne)sąžiningumą sudarant ginčo sandorį. Nepaisant to, kad dėl atsakovės sąžiningumo sudarant ginčo sandorį teismas spręs bylą išnagrinėjęs iš esmės, teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje ieškinyje nurodytos aplinkybės bei joms pagrįsti pateikti duomenys sudaro pagrindą preliminariai spręsti apie atsakovės galimą nesąžiningumą. Tokią išvadą pirmiausiai lemia ieškinyje nurodyta aplinkybė, kad ginčo sandorio šalys yra susiję asmenys – atsakovė ir jos vaikai, todėl jų nesąžiningumas preziumuojamas pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktą. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

14. Teismas sprendė, kad įrašas dėl buto nuosavybės teisės perleidimo draudimo yra proporcinga priemonė, kadangi ji neapsunkina atsakovės ir vaikų finansinės padėties (netaikomas piniginių lėšų areštas), atsakovės vaikai gali toliau gyventi ir naudotis daiktu. Įrašas užtikrina esamą buto teisinį statusą iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės, siekiant užkardyti kelią pakartotiniam turto perleidimui ir papildomiems ginčams ateityje.

15. Teismas konstatavo, kad nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes gali būti perleistas ginčo objektu esantis nekilnojamas turtas. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė, veikdama savo nepilnamečių vaikų vardu, turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims, kurie į bylos nagrinėjimą nėra įtraukti. Dėl šios priežasties užsitęstų bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėtų teisinė situacija, nukentėtų viešasis interesas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Atskiruoju skundu atsakovė L. V. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 16 d. nutartį ir taikytas laikinąsias apsaugos priemones bei atsakovės prašymą dėl bylos sustabdymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

16.1. Ši byla negali būti nagrinėjama, kol neįsiteisės Kauno apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1310-950/2025 dėl 2014 m. gruodžio 15 d. vekselio teisinio statuso ir 2022 m. rugsėjo 8 d. notaro vykdomojo įrašo. Apeliantės manymu, šios bylos prejudicinis ryšys su civiline byla Nr. e2-1310-950/2025 yra akivaizdus. Kauno apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos baigtis lemia šios bylos eigą, todėl nestabdant bylos kyla reali prieštaringų sprendimų rizika.

16.2. Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones nesant jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Ieškinys grindžiamas fiktyvia reikalavimo teise, kylančia iš negaliojančio vekselio, kurio autentiškumas ir teisinė galia ginčijama kitoje byloje ir kurio panaikinimo siekia ne tik ieškovas, bet ir pats notaras, suklastoto vekselio pagrindu išdavęs vykdomąjį įrašą. Ieškovas nenurodė konkrečių faktų, įrodančių, kad apeliantė gali imtis kokių nors veiksmų, siekdama paslėpti ar perleisti ginčo turtą. Teismas rėmėsi vien ieškovo spėlionėmis ir įtarimais, kurie, pagal teismų praktiką, nėra pakankamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. Apeliantė elgėsi skaidriai: jos turtas registruotas viešame registre, sutartys sudarytos notariškai, vaikams dovanotas turtas buvo jos asmeninė, paveldėta nuosavybė, todėl nėra rizikos, kad sprendimo įvykdymas pasunkėtų.

Atsiliepimas

17. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas M. K. prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

17.1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai nusprendė, kad vekseliui esant tik paskolos užtikrinimo priemone, o reikalavimo teisę grindžiant paskoliniais santykiais, atsiradusiais ne vekselio pagrindu, nėra pagrindo sustabdyti nagrinėjamos bylos, kol bus išnagrinėta Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1310-950/2025, kurioje A. V. ginčija notaro atliktą vykdomąjį įrašą ir vekselio, kaip vertybinio popieriaus, statusą.

17.2. Priešingai nei atskirajame skunde teigia apeliantė, ieškovas reikalavimo teisę į apeliantę grindžia ir apeliantės su sutuoktiniu A. V. piniginės prievolės ieškovui egzistavimą įrodinėja ne vien Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1310-950/2025 ginčijamu vekseliu, tačiau ir kitais, nagrinėjamoje byloje jau pateiktais rašytiniais įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais ieškovo reikalavimo teisę į apeliantę.

17.3. Tiek 121 000 Eur piniginės prievolės ieškovui faktas bei dydis, tiek prievolės kilimo (skolinimosi iš ieškovo) laikotarpis jau yra neginčijamai nustatyti atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-41439-23 ir užfiksuoti 2024 m. balandžio 19 d. prokuroro nutarime, pateiktame nagrinėjamoje byloje kartu su dubliku. Atliekant minėtą ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad išduotu 2014 m. gruodžio 15 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė teismas, apeliantės sutuoktinis A. V. tik užtikrino piniginės prievolės ieškovui įvykdymą. Taigi, esant, ieškovo nuomone, įrodytam susiklosčiusių paskolos teisinių santykių faktui bei nustatytam paskolos dydžiui, nagrinėjamoje byloje ieškovas siekia įrodyti apeliantės, kaip A. V. jungtinės veiklos partnerės (sugyventinės) ir vėliau sutuoktinės, atsakomybę už minėtos piniginės prievolės ieškovui vykdymą, kuri yra kilusi iš jungtinės veiklos vykdymo metu susiklosčiusių paskolos teisinių santykių su ieškovu, siekiant aprūpinti šeimą ir patenkinti jos poreikius.

17.4. Be to, A. V. ir apeliantė piniginę prievolę ieškovui yra ne kartą pripažinę ankstesniuose procesiniuose dokumentuose, kurie buvo jų pasirašyti ir pateikti teismui tvirtinti. Taip pat ieškovas reikalavimo teisės egzistavimą įrodinėja nagrinėjamoje byloje pateiktais elektroniniu apeliantės sutuoktinio A. V. ir ieškovo susirašinėjimu per „Viber“ programėlę. Taigi, piniginė prievolė ieškovui yra kilusi ne 2014 m. gruodžio 15 d. vekselio, o paskolos teisinių santykių pagrindu, tuo tarpu A. V. ginčijamas 2014 m. gruodžio 15 d. vekselis tėra šios piniginės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, o ne prievolės kilimo pagrindas. Ieškovo vertinimu, nėra jokio pagrindo stabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1310-950/2025, kurioje yra sprendžiamas tik paties vekselio, bet ne juo užtikrintos prievolės, galiojimo klausimas.

17.5. Ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas nagrinėjamu atveju suformuluoti tinkamai, pateikti konkretūs ir išsamūs argumentai ir įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, pareikštus ieškinyje. Atsižvelgiant į tai, darytina pagrįsta išvada, kad sprendimo dėl laikinųjų apaugos priemonių taikymo požiūriu, ieškovo ieškinys prima facie pagrįstas. Taigi, yra pirmoji sąlyga, būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

17.6. Apeliantės bei jos sutuoktinio atlikti veiksmai dar iki ieškinio pateikimo nagrinėjamoje byloje bei ją patvirtinantys nagrinėjamoje byloje pateikti rašytiniai įrodymai akivaizdžiai patvirtina apeliantės ir jos sutuoktinio nesąžiningumą ir nepagrįstą bei nesąžiningą naudojimąsi įvairiomis priemonėmis savo tikslams pasiekti. Antstolei Redai Stašenienei pradėjus priverstinio skolos išieškojimo veiksmus, siekiant apsunkinti priverstinio išieškojimo vykdymą, apeliantė su sutuoktiniu nedelsiant pareiškė prašymą dėl santuokos nutraukimo, o ieškovui, kaip kreditoriui, paprieštaravus ir teismui nepatvirtinus sutuoktinių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, identiškus prašymus sutuoktiniai pateikė teismui dar 3 kartus. Teismui nepatvirtinus sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, vienintelį hipoteka neapsunkintą turtą, į kurį buvo galima nukreipti priverstinio skolos išieškojimo veiksmus, apeliantė 2024 m. gegužės 7 d. dovanojimo sandoriu padovanojo savo vaikams. Be to, vien faktinė aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamo sandorio šalys yra artimi giminaičiai – apeliantė ir jos vaikai, jų nesąžiningumas preziumuojamas pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktą. Apeliantės sutuoktinis, pats pripažinęs prievolę, nesąžiningai pateikė pareiškimą dėl ikiteisminio pradėjimo ieškovo atžvilgiu. Šie veiksmai yra apsimestiniai ir gerai suplanuoti, siekiant apsunkinti prievolės ieškovui įvykdymą bei sumažinti/apriboti jo išieškojimo galimybes iš abiejų sutuoktinių gaunamų pajamų ir turimo turto. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl bylos sustabdymo ir tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

20. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, taip pat turi atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo ar atskiro procesinio klausimo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).

21. Apeliantė L. V. su atskiruoju skundu pateikė į bylą trečiojo asmens notaro Donato Germanavičiaus atsiliepimą į patikslintą ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-1310-950/2025. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad su procesiniais dokumentais civilinėje byloje Nr. e2-1310-950/2025, esant poreikiui, gali susipažinti pats, vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, todėl apeliantės pateikti įrodymai nepriimami.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

22. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas M. K. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo: 1) pripažinti 2024 m. gegužės 7 d. dovanojimo sutartį Nr. 3579, sudarytą tarp atsakovės L. V. ir nepilnamečio A. V. bei A. V., negaliojančia; 2) taikyti restituciją ir grąžinti atsakovei nuosavybės teise 2024 m. gegužės 7 d. dovanojimo sutartimi Nr. 3579 perleistą turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidas.

23. 2025 m. spalio 1 d. teisme gautas atsakovės prašymas sustabdyti civilinės bylos Nr. e2-8311-1211/2025 nagrinėjimą iki įsiteisės Kauno apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1310-950/2025. Atsakovė prašyme nurodė, kad šioje byloje ieškovas savo reikalavimus kildina iš 2014 m. gruodžio 15 d. paprastojo neprotestuotino vekselio 121 000 Eur sumai ir 2022 m. rugsėjo 8 d. notaro vykdomojo įrašo. Šiuo metu Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1310-950/2025 pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui notarui Donatui Germanavičiui ir trečiajam asmeniui M. K. dėl 2022 m. rugsėjo 8 d. vykdomojo įrašo panaikinimo. Faktinis bylos pagrindas siejamas su tuo, kad Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2024 m. balandžio 19 d. nutarime ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-41439-23 nustatyta, jog 2014 m. gruodžio 15 d. paprastasis vekselis suklastotas įrašant žinomai melagingą jo sudarymo datą. Vekselio surašymo data neatitinka tikrovės – dokumentas realiai pasirašytas 2022 m., siekiant apeiti įstatymo nustatytus formos reikalavimus. Šis trūkumas reiškia, kad dokumentas neatitinka Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 77 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimų, todėl pagal ĮPVĮ 78 straipsnio 1 dalį jis neturi paprastojo vekselio galios. Taigi vekselis neturi vertybinio popieriaus statuso, o notaro išduotas vykdomasis įrašas yra išvestinis dokumentas, kurio galiojimas priklauso nuo vekselio teisėtumo. Bylos yra tiesiogiai susijusios, nes ieškovo reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jei ieškovas turi galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę. Tokia reikalavimo teisė grindžiama tik ginčijamu vekseliu bei vykdomuoju įrašu. Jeigu Kauno apygardos teismas panaikins vykdomąjį įrašą, ieškovo reikalavimas actio Pauliana pagrindu taps nebegalimas, išnyks ieškovo reikalavimo teisė. Tokiu atveju tolesnis šios bylos nagrinėjimas būtų išteklių švaistymas ir galėtų lemti prieštaringus sprendimus.

24. Ieškovas su atsakovės prašymu sustabdyti bylą nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo nagrinėjamos bylos stabdymui – nagrinėjama byla ir Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1310-950/2025 dėl 2022 m. rugsėjo 8 d. vykdomojo įrašo Nr. 9028 panaikinimo, neturi prejudicinio ryšio. Priešingai negu nurodo atsakovė, ieškovas reikalavimo teisę į atsakovę grindžia ne vien ginčijamu vekseliu, tačiau ir kitais, nagrinėjamoje byloje pateiktais įrodymais, kurie neginčijamai patvirtina ieškovo reikalavimo teisę į atsakovę. Tiek 121 000 Eur piniginės prievolės ieškovui dydis, tiek prievolės kilimo (skolinimosi iš ieškovo) laikotarpis jau yra neginčijamai nustatyti atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-41439-23 ir užfiksuoti 2024 m. balandžio 19 d. prokuroro nutarime, pateiktame nagrinėjamoje byloje. Ieškovas savo reikalavimo teisę į atsakovę kildina iš paskolos teisinių santykių, kurių pagrindu kilusios piniginės prievolės įvykdymą ieškovui tik užtikrino ir patvirtino atsakovės sutuoktinio ieškovui išduotas vekselis. A. V. ir atsakovė savo piniginę prievolę ieškovui pagal ginčijamą vekselį yra ne kartą pripažinę ankstesniuose procesiniuose dokumentuose. Taip pat ieškovas reikalavimo teisę įrodinėja pateiktais elektroniniais šalių susirašinėjimais per „Viber“ programėlę. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje A. V. pareiškė ieškinį, kuriuo iš esmės neginčija piniginės prievolės ieškovui, o tik formaliais pagrindais (dėl to, kad vekselyje nurodyta ne faktinė vekselio išrašymo data, o kita šalių sutarta data) ginčija paties vekselio galiojimą, siekdamas užvilkinti ir apsunkinti prievolės vykdymą. Net ir tuo atveju, jei A. V. ginčijamas vekselis būtų pripažintas negaliojančiu, prievolė ieškovui, kilusi iš paskolos teisinių santykių, jau yra neginčijamai nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, yra galiojanti ir vykdytina.

25. 2025 m. spalio 15 d. teisme gautas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į nagrinėjamoje byloje ginčijamu 2024 m. gegužės 4 d. dovanojimu sandoriu Nr. 3579 perleistą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.

26. Ieškovas prašymą grindė tuo, kad atsakovės bei jos sutuoktinio atliktų veiksmų eiga bei ją patvirtinantys rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovės ir jos sutuoktinio nesąžiningumą. Vien aplinkybė, kad ginčo nekilnojamasis turtas, kuris palankaus ieškovui sprendimo atveju galėtų būti grąžintas natūra, yra pas atsakovės vaikus, turinčius teisę disponuoti ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą. Netaikius disponavimo apribojimų ginčijamu dovanojimo sandoriu perleistam turtui, būtų galimybė jį perleisti tretiesiems asmenims ar jį kitaip apsunkinti. Dėl šios priežasties galėtų užsitęsti bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėti ir taip sudėtinga teisinė situacija bei teismo sprendimo įvykdymas. Ieškovas pareiškė reikalavimus, tiesiogiai susijusius su konkrečiu turtu, daiktinėmis teisėmis į jį. Šiuo atveju egzistuoja būtinybė išsaugoti esamą teisinę padėtį iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės. Priešingu atveju, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.

27. Kauno apylinkės teismas 2025 m. spalio 16 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo dėl bylos sustabdymo. Teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo procesinio sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo dienos, padarė įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.

28. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimis, apeliantė L. V. pateikė atskirąjį skundą. Nurodė, kad ši byla negali būti nagrinėjama, kol neįsiteisės Kauno apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1310-950/2025 dėl 2014 m. gruodžio 15 d. vekselio teisinio statuso ir 2022 m. rugsėjo 8 d. notaro vykdomojo įrašo. Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantė nurodė, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones nesant jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Ieškinys grindžiamas fiktyvia reikalavimo teise, kylančia iš negaliojančio vekselio, kurio autentiškumas ir teisinė galia ginčijama kitoje byloje ir kurio panaikinimo siekia ne tik ieškovas, bet ir pats notaras, suklastoto vekselio pagrindu išdavęs vykdomąjį įrašą. Ieškovas nenurodė konkrečių faktų, įrodančių, kad apeliantė gali imtis kokių nors veiksmų, siekdama paslėpti ar perleisti ginčo turtą. Teismas rėmėsi vien ieškovo spėlionėmis ir įtarimais, kurie, pagal teismų praktiką, nėra pakankamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. Apeliantė elgėsi skaidriai: jos turtas registruotas viešame registre, sutartys sudarytos notariškai, vaikams dovanotas turtas buvo jos asmeninė, paveldėta nuosavybė, todėl nėra rizikos, kad sprendimo įvykdymas pasunkėtų.

Dėl bylos sustabdymo

29. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).

30. CPK 334 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

31. Nagrinėjamu atveju apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo netenkintas apeliantės prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo.

32. CPK 165 straipsnis nustato, kad dėl teismo nutarties sustabdyti bylą, išskyrus nutartį sustabdyti bylą dėl kreipimosi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, Europos Žmogaus Teisių Teismą, Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą, gali būti duodamas atskirasis skundas. Taigi, CPK nustatyta galimybė skųsti tik tokias pirmosios instancijos teismo nutartis, kuriomis civilinė byla buvo sustabdyta. Tuo tarpu nutarčių, kuriomis atsisakoma stabdyti bylą, apskundimo galimybė CPK tiesiogiai nenustatyta, be to, tokia nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai.

33. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės skundžiama Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 16 d. nutarties dalis, kuria netenkintas apeliantės prašymas dėl bylos sustabdymo, negali būti apeliacijos objektu, todėl apeliacinis procesas tokiu atveju nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis). Dėl nurodytos priežasties apeliacinės instancijos teismas dėl apeliantės motyvų, kuriais grindžiamas jos atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo 2025 m. spalio 16 d. nutarties dalies, kuria netenkintas apeliantės prašymas dėl bylos sustabdymo, nepasisako.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

34. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys: pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-381-236/2018). Abi paminėtos sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

35. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų šioje bylos nagrinėjimo stadijoje daryti vienareikšmišką išvadą, jog pagal ieškovo pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas jam palankus teismo procesinis sprendimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi patikslintame ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodyti jų faktinis ir galimi teisiniai pagrindai, argumentacija, pateikti patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Apeliantės argumentai, kad ieškinys grindžiamas fiktyvia reikalavimo teise, kylančia tik iš negaliojančio vekselio, kurio autentiškumas ir teisinė galia ginčijama kitoje byloje, atmestini kaip nepagrįsti. Kartu su ieškiniu ir dubliku ieškovas pateikė ir kitus įrodymus, kuriais įrodinėja reikalavimų pagrįstumą, t. y. duomenis iš atsakovės ir jos sutuoktinio A. V. santuokos nutraukimo bylų, taip pat duomenis iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-41439-23, apeliantės sutuoktinio ir ieškovo susirašinėjimą. Tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pareikštus reikalavimus pagrįstai vertino kaip preliminariai pagrįstus.

36. Apeliantės teigimu, ieškovas neįrodė ir antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Šį savo argumentą apeliantė grindžia tuo, kad ieškovas nenurodė konkrečių faktų, įrodančių, jog apeliantė gali imtis kokių nors veiksmų, siekdama paslėpti ar perleisti ginčo turtą. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi vien ieškovo spėlionėmis ir įtarimais, kurie, pagal teismų praktiką, nėra pakankamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. Apeliantė elgėsi skaidriai: jos turtas registruotas viešame registre, sutartys sudarytos notariškai, vaikams dovanotas turtas buvo jos asmeninė, paveldėta nuosavybė, todėl nėra rizikos, kad sprendimo įvykdymas pasunkėtų.

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo – yra laikinai apribojanti vieną iš nuosavybės teisės sudedamųjų dalių – disponavimą ginčo turtu. Iš byloje pareikšto patikslinto ieškinio matyti, kad ieškovas ginčija 2024 m. gegužės 7 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 3579, pagal kurią apeliantė padovanojo savo vaikams nepilnamečiui A. V. ir A. V. butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei prašo taikyti restituciją. Kol ginčijamas dovanojimo sandoris yra galiojantis ir nėra pakeisti duomenys Nekilnojamojo turto registre, tol apeliantės vaikai gali disponuoti jų vardu įregistruotu turtu, dėl kurio vyksta šis teisminis ginčas ir kuris, galimai tenkinus ieškinį ir taikius restituciją, turėtų būti grąžintas ieškovui. Netaikius disponavimo apribojimų ginčo turtui, apeliantės vaikai turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip jį apsunkinti. Jeigu laisvai disponuojant turtu būtų perleista nuosavybės teisė į šį turtą, turto grąžinimas taptų komplikuotas. Taigi, šiuo atveju yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, nekintamumą (status quo) išsaugojimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad laikinąsias apsaugos priemones teismas taikė pagrįstai.

38. Nors apeliantė teigia, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, įrodančių, jog apeliantė gali imtis kokių nors veiksmų, siekdama paslėpti ar perleisti ginčo turtą, o taikytos priemonės neproporcingai riboja atsakovės teises, tačiau pažymėtina, kad įrašo viešame registre apie draudimą perleisti nuosavybės teises atlikimas yra tik prevencinė priemonė, užtikrinanti status quo išsaugojimą, tačiau netrukdanti apeliantės vaikams įgyvendinti jų turimas ginčo nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo teises, todėl tuo atveju, jei apeliantė iš tikrųjų nesiekia ir neketina ginčo turto šiuo metu perleisti, minėtos laikinosios apsaugos priemonės niekaip nepažeidžia ir negali pažeisti apeliantės interesų ir (ar) neproporcingai suvaržyti jos teisių. Nagrinėjamu atveju įrašas viešame registre dėl disponavimo teisės šiuo turtu apribojimo yra adekvati, proporcinga ir ekonomiška priemonė, užtikrinanti status quo padėties iki ginčo išnagrinėjimo išsaugojimą, todėl tokioje situacijoje, net ir nesant konkrečių įrodymų, kad apeliantė siekia turtą perleisti, toks teismo taikytas apribojimas apeliantės teisių bei interesų nepažeidžia ir yra proporcingas.

39. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

40. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jas apeliantės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 16 d. nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės L. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 16 d. nutarties dalies, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo.

Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 16 d. nutarties dalį, kuria tenkintas ieškovo M. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Edvardas Paliokas