- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-24
- Bylos Nr.
- 2A-1165-577/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20995-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Jadvyga Mardosevič, Jūra Marija Strumskienė
- Atsakovas
- Ž. P., I. P.
- Ieškovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Ž. P. ir I. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovams Ž. P. ir I. P. dėl valstybinės žemės atlaisvinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. J. ir V. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir – Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) kreipėsi į teismą su ieškiniu, dublike patikslintu reikalavimu prašydama įpareigoti Ž. P. ir I. P. iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. pašalinti tvorą su pamatu (1-7) bei aikštelę, esančius miškų ūkio žemės sklype, Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodytuose taškuose: (duomenys neskelbtini). Ieškinys grindžiamas šiomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis bei argumentais:
1.1. Ieškovė nurodė, kad 0,9419 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba. Žemės sklypo paskirtis, naudojimo būdas – miškų ūkio, rekreaciniai miškų sklypai.
1.2. 0,1554 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso: 100/259 dalis – I. P.; 159/259 dalis – G. J. ir V. J..
1.3. Ieškovė 2020 m. liepos 9 d. atliko žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo patikrinimą vietoje ir nustatė, kad tvora su pamatu, tvora su atramines siena ir aikštelės įrengti valstybinės žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad minėta aikštelė įrengta be raštiško savininko sutikimo. Ž. P. 2020 m. rugpjūčio 18 d. pateikė paaiškinimą, kad jis būdamas žemės sklypo, patalpų naudotojas, statė tvorą ir atraminę sieną. Skyrius atsakovui už patikrinimo akte Nr. 49ŽN-335-(14.49.81) nustatytus pažeidimus 2020 m. rugpjūčio 19 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Taip pat nurodė, jog buvo prašoma atsakovo iki 2021 m. birželio 10 d. pašalinti nustatytus pažeidimus. Skyriaus specialistai 2021 m. birželio 14 d. atliko pakartotinę žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kurios metu nustatė, kad faktinė situacija nepasikeitė. Pasak ieškovės, Ž. P. ir I. P. neteisėtai naudoja dalį valstybinės žemės ploto.
1.4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.98 straipsnis numato, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinis, kreipėsi į teismą su negatoriniu ieškiniu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir valstybinės žemės atlaisvinimo.
1.5. Dėl atsakovų procesinio statuso ieškovė nurodė, kad viena iš žemės sklypo savininkų yra I. P.. Be to, ieškovės nuomone, atsakovai pripažįsta, kad ginčo statybos ir aikštelės (privažiavimo) įrengimo darbai buvo atlikti abiejų sutuoktinių valia, taip pat pripažįsta, jog dėl ginčo aikštelės potencialaus įrengimo ir galimo jos įteisinimo tam tikrų veiksmų planuoja imtis ne tik atsakovas Ž. P., tačiau ir jo žmona I. P.. Nacionalinei žemės tarnybai negali būti žinomi žodiniai sutuoktinių susitarimai, kas ir kokiais ūkio darbais šeimoje yra pasiskirstę.
2. Atsakovas Ž. P. su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė įpareigoti atsakovą (ne atsakovę I. P.) per 2020 m. balandžio 2 d. privalomo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-200402-00023 (toliau ir - Nurodymas) įvykdymo terminą, bet ne ankščiau nei per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalinti tvorą ir atlaisvinti neteisėtai užimtą valstybinės žemės plotą, o kitą ieškinio dalį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsikirtimus grindė šiomis esminėmis aplinkybėmis bei argumentais:
2.1. Atsakovo ir jo sutuoktinės turtas yra atskirtas. Būtent atsakovas įrengė tvorą bei tariamą aikštelę; atsakovas, o ne jo sutuoktinė ar atsakovas ir sutuoktinė kartu, laikytinas pažeidusiu ieškovės subjektinę teisę – savavališkai užėmęs valstybinės žemės sklypo dalį. Ieškiniu keliami reikalavimai atsakovo sutuoktinei I. P. yra nepagrįsti ir atmestini.
2.2. Atsakovas pripažįsta, kad tvorą pastatė bei skaldą paskleidė valstybinės žemės sklype, sutinka tvorą pašalinti gera valia arba kitu būdu pašalinti valstybinės žemės sklypo savininko subjektinės teisės pažeidimą.
Atsiliepimas
2.3. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu įpareigoti atsakovą atlikti tokį veiksmą, nesiejant jo su Nurodymo įvykdymo terminu. Pažymi, kad statinys ir tvora yra vientisas statinys, fiziškai ribojantis pašaliečių patekimą į dalį Žemės sklypo ir jame esantį gyvenamąjį namą. Atsakovas yra numatęs tuo pačiu metu pertvarkyti Statinį (jei tai bus būtina) ir pašalinti tvorą, perkeliant ją į dalį Žemės sklypo arba ant jo ir valstybinės žemės sklypo ribos.
2.4. Atsakovo manymu, jo išpilta skalda nelaikytina aikštele, o turėtų būti vertinama kaip dalyje Žemės sklypo esantiems pastatui ir statiniams (inžinieriniam statiniui – nuotekų valymo įrenginiui) eksploatuoti būtino ir esamo privažiavimo pagerinimas, nepažeidžiantis ieškovės subjektinių teisių. Atsakovas nesuformavo naujo keliuko, jo neplatino, neįrengė naujų statinių ar komunikacijų, o tik pagerino esamo keliuko dangą. Atsakovo teigimu, ieškovės reikalavimas pašalinti aikštelę nepagrįstas ir neteisėtas, todėl ši ieškinio dalis atmestina.
3. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. J. ir V. J. prašė ieškinį tenkinti. Atsiliepime nurodė, jog atsakovė I. P. kompensuodama statybos metu padarytus pažeidimus, užėmė valstybinę žemę, užtverdama ją savo naudai vartais, valstybinėje žemėje pastatydama neteisėtą statinį. Atsakovė pastatė gyvenamąjį namą ne projekte numatytoje vietoje, neišlaikydama 3 metrų atstumo iki sklypo ribos. Šis atstumas buvo numatytas įvažiavimui į ateityje numatomą atskirti sklypą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, įpareigojo Ž. P. ir I. P. iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. pašalinti tvorą su pamatu (1-7) bei aikštelę, esančius miškų ūkio žemės sklype, Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodytuose taškuose: (duomenys neskelbtini), priteisė iš atsakovų Ž. P. ir I. P. lygiomis dalimis 113 Eur žyminį mokestį valstybei.
5. Teismas nustatė, kad 0,9419 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos. 2014 m. rugpjūčio 28 d. sutartimi tretieji asmenys V. J. ir G. J. pardavė atsakovei I. A. (dabartinė pavardė – P.) 100/259 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) ir nustatė naudojimosi tvarką. Taip pat iš pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad atsakovai valstybiniame žemės sklype yra įrengę tvorą su pamatu, atraminę sieną, aikštelę. Pažymėjo, kad atsakovas Ž. P. sutinka, jog tvora su pamatu įrengta valstybiniame žemės sklype, teismui pateikė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą byloje Nr. eI3-1618-764/2021, kad savavališkos statybos padarinį turi pašalinti iki 2022 m. rugpjūčio 30 d.
6. Teismas nurodė, jog ieškovė reiškia negatorinį ieškinį, kas suponuoja, jog ieškovė turi įrodyti du dalykus: 1) kad ji yra turto savininkė; 2) kad jos teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, jog jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.
7. Teismas konstatavo, jog statinių buvimas ant valstybei priklausančios žemės be žemės sklypo savininko sutikimo (be teisinio pagrindo) pažeidžia nuosavybės teisę į žemę, todėl įpareigojo atsakovus pašalinti ieškovės nurodytus statinius.
8. Teismas atmetė atsakovų atsikirtimą, kad neteisėtos statybos valstybinėje žemėje padarinių pašalinimo prievolė gali būti taikoma tik atsakovui Ž. P., kuris buvo statytojas. Pažymėjo, kad nors tvoros statybomis galimai ir rūpinosi atsakovės sutuoktinis Ž. P., tačiau, vertinant protingo žmogaus požiūriu, neįtikėtina, kad atsakovė I. P., vesdama bendrą ūkį su Ž. P., nežinojo apie tvoros statymą jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalyje ir valstybinės žemės sklypo dalyje. Teismas sprendė, jog abu atsakovai turi pareigą pašalinti neteisėtos statybos padarinius iš valstybei priklausančio žemės sklypo dalies.
9. Teismas atmetė atsakovų argumentus, susijusius ir su aikštelės pašalinimu. Nurodė, kad pažeisti Miškų įstatymo 10 straipsnio 3 dalies, 17 straipsnio, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsnio draudimai – draudžiama miško žemėje įrengti stovėjimo aikštelę, įrengti statinius, įrenginius. Atsakovai pažeidė ne tik Lietuvos Respublikos nuosavybės teisę į žemę, bet įvykdė gamtosauginį nusižengimą – sunaikino miško paklotę. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl aikštelės pašalinimo iš valstybei priklausančio žemės sklypo (CK 4.37 straipsnis, 4.98 straipsnis, 4.110 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliantai I. P. ir Ž. P. apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės Nacionalinės žemės tarybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį tenkinti iš dalies. Įpareigoti atsakovą Ž. P. per 2020 m. balandžio 2 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-200402-00023 įvykdymo terminą, bet ne ankščiau nei per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalinti tvorą su pamatu (1-7), esančią valstybinės žemės sklype (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodytuose taškuose: (duomenys neskelbtini), o kitą ieškinio dalį atmesti; 2) priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:
10.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai įpareigojo atsakovę I. P. pašalinti tvorą ir aikštelę. Teismas privalėjo įvertinti atsakovų teismui išdėstytą poziciją, jog atsakovė I. P. nėra tinkamas atsakovas byloje bei nustatyti ar iš tiesų atsakovai kartu bendrai yra laikytini asmenimis suvaržiusiais valstybinio žemės sklypo savininko teises ir ar pastariesiems solidariai kyla pareiga pašalinti valstybinio žemės sklypo savininko teisių pažeidimus.
10.2. Byloje nėra nei vieno įrodymo patvirtinančio faktą, kad atsakovė I. P. savo elgesiu būtų suvaržiusi valstybinės žemės sklypo savininko teises. Priešingos teismo neparemtos byloje esančių įrodymų visetu.
10.3. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nenurodė teisinio pagrindo, iš kurio turėtų būti kildinama ne atsakovo Ž. P., o atsakovų solidari prievolė pašalinti tvorą ir aikštelę iš valstybinės žemės sklypo.
10.4. Iš byloje esančių dokumentų turinio nėra jokios galimybės identifikuoti Tvorą ir aikštelę įrengusius asmenis. Galima būtų daryti tik prielaidą, kad tvorą ir aikštelę galėjo įrengti dalies Žemės sklypo savininkė – atsakovė I. P. ir tik tuo atveju jei pats atsakovas Ž. P. nebūtų ieškovei nurodęs, jog tvorą ir aikštelę įrengė būtent jis.
10.5. Pirmosios instancijos teismas ignoravo: (i) ieškovės specialistės 2020 m. rugpjūčio 19 d. atsakovui Ž. P. surašytą administracinio nusižengimo protokolą Nr. NZT_ANR_P-453-2020 bei administracinį nurodymą ir (ii) ieškovės atsakovui Ž. P. įteiktą reikalavimą iki 2021 m. vasario 19 d. pašalinti tvorą bei aikštelę. Būtent atsakovą, o ne atsakovus kartu, ieškovė ir patraukė administracinėn atsakomybėn už savavališką tvoros ir aikštelės įrengimą valstybiniame žemės sklype bei įpareigojo pašalinti tvorą ir aikštelę iš valstybinės žemės sklypo. Priešingai nei teigiama sprendime, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina faktus, jog tvora ir aikštelė yra valstybinės žemės sklype, o juos įrengė ne atsakovai kartu, o būtent atsakovas Ž. P., ką ir pripažino atsakovas.
10.6. Tvora nežymiai įsiterpusi į valstybinės žemės sklypą. Atsakovė, nors ir žinodama dalies Žemės sklypo ribas, neatlikusi Tvoros geodezinių matavimų negalėjo žinoti ir nežinojo, kad atsakovas tvorą pastatė valstybiniame žemės sklype. Priešinga pirmosios instancijos teismo išvada, suformuota iš esmės pažeidus įrodymų vertinimo civiliniame procese taisykles, laikytina klaidinga.
10.7. Sprendime nėra motyvų, leidžiančių teigti, jog atsakovė įrengė aikštelę ar kitu būdu prisidėjo prie jos įrengimo ir taip kartu su atsakovu užėmė valstybinį žemės sklypą. Atsakovė teisiniu požiūriu negali būti atsakinga už atsakovo veiksmus ir juolab jei atsakovo veiksmai yra neteisėti, šalinti tokiais neteisėtais veiksmais sukurtus padarinius. Todėl sprendimo dalis įpareigojantį atsakovus solidariai pašalinti aikštelę iš valstybinės žemės sklypo yra be motyvų ir šiuo aspektu sprendimas taip pat laikytinas nepagrįstu bei neteisėtu.
10.8. Teismas neatsižvelgė į 2021 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eI3-1618-764/2021 ir šiuo aspektu sprendimo visiškai nemotyvavo. Tuo atveju jei iki Nurodymo įvykdymo termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 30 d.) neišnyks 2021 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-1618-764/2021 nurodytos aplinkybės, lėmusios Nurodymo termino pratęsimą, atsakovo pareiškimu teismas dar kartą pratęs jo įvykdymo terminą. Tuo tarpu skundžiamu sprendimu nustačius konkrečią Tvoros ir aikštelės pašalinimo datą, atitinkančią šiuo metu nustatytą Nurodymo įvykdymo terminą, administraciniam teismui dar kartą pratęsus Nurodymo įvykdymo terminą, atsakovas bus priverstas naudotis civilinio proceso atnaujinimo institutu, prašydamas atnaujinti civilinį procesą šioje byloje bei pakeisti įpareigojimo pašalinti Tvorą ir aikštelę įvykdymo terminą. Teismas sprendimo nustatyti tvoros bei aikštelės pašalinimo terminą nemotyvavo.
10.9. Skundžiame sprendime pirmosios instancijos teismas nenurodė argumentų leidžiančių trečiojo asmens V. J. paaiškinimus teismui laikyti labiau patikimais, nei atsakovų teismui teiktus paaiškinimus, kiek tai susiję su miško paklotės buvimu/nebuvimu prieš atsakovui Ž. P. valstybinės žemės sklype išpilant ir išlyginant skaldą. Vertinant trečiojo asmens V. J. paaiškinimus, teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad pastarojo ir atsakovų tarpusavio santykiai yra konfliktiški. Nesant byloje įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas Ž. P. išpildamas skaldą sunaikino valstybinės žemės sklype buvusią miško paklotę, teismo sprendimo dalis, įpareigojanti atsakovus pašalinti iš valstybinės žemės aikštelę laikytina nepagrįsta ir neteisėta.
Atsiliepimas
11. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. J. ir V. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovų apeliacinį skundą. Nurodo, kad aikštelė nėra kelio pagerinimas, nes jokio keliuko toje vietoje nebuvo, kadangi ten buvo miško danga. Pravažiavimas buvo numatytas gyvenamojo namo projekte, tačiau atsakovė jo vietoje pastatė patį gyvenamąjį namą. Prieš atsakovę vyksta keli teisminiai ginčai. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 15 d. nutarties Nr. e2A-1291-430/2019 33 punkte pasisakė dėl I. P. gynybinės pozicijos, kuri pastebima ir šioje byloje.
12. Ieškovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. ŽĮ 21 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato žemės savininkams ir kitiems naudotojams pareigą savo naudojamuose žemės sklypuose vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų r gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Pagal ŽĮ 21 straipsnio nuostatas, be kitų žemės savininkų pareigų numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų.
12.2. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atsižvelgė į Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir įpareigojo atsakovus atlaisvinti valstybinę žemę ne per 2 mėnesius, kaip buvo teismo prašoma ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos negatoriniu ieškiniu, o iki 2022 m. rugpjūčio 30 d.
12.3. Atsakovai apeliaciniu skundu neįrodė, jog skundžiamas sprendimas yra priimtas pažeidžiant teisės aktų nuostatas ar netinkamai įvertinus surinktus įrodymus, priešingai, įrodymų visuma pagrindžia, jog skundžiamu sprendimu pagrįstai atsakovai buvo įpareigoti iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. pašalinti tvorą su pamatais bei aikštelę, esančius miškų ūkio paskirties žemės sklype. Todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą r priimti naują.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso 0,9419 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Vilniuje, kurį patikėjimo teise valdo ieškovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Žemės sklypas (plotas - 0,1554 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso: I. P. (100/259 dalys) bei G. J. ir V. J. (159/259 dalys). 2014 m. rugpjūčio 28 d. Pirkimo–pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi tretieji asmenys V. J. ir G. J. (pardavėjai) ir atsakovė I. A. (dabartinė pavardė – P.) (pirkėja), be kita ko, susitarė dėl jiems priklausančių žemės sklypo dalių naudojimosi tvarkos. Ieškovė NŽT 2020 m. liepos 9 d. atliko žemės sklypo Nr. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-335-(14.49.81). Patikrinimo metu nustatyta, kad tvora su pamatu, tvora su atramine siena ir aikštelės įrengti valstybinės žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nustatė terminą atsakovui Ž. P. iki 2021 m. birželio 10 d. pašalinti valstybinėje žemėje nustatytus pažeidimus. Ieškovė 2021 m. birželio 14 d. atliko pakartotinį valstybinio žemės ploto, esančio greta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patikrinimą ir nustatė, kad metalinė tvora su pamatu, metaliniai vartai, žvyro dangos aikštelė nepašalinti iš valstybinės žemės. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Atsakovai pateikė apeliacinį skundą.
16. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai įpareigojo atsakovę I. P. pašalinti tvorą ir aikštelę, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių faktą, kad atsakovė savo elgesiu suvaržė valstybinės žemės sklypo savininko teises. Apeliantų nuomone, teismas pažeidė CPK 290 straipsnio 4 dalies 4 punktą, nes sprendimo motyvuojamoje dalyje nenurodė teisinio pagrindo, iš kurio turėtų būti kildinama atsakovų solidari prievolė pašalinti tvorą ir aikštelę iš valstybinės žemės sklypo.
17. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Visų pirma apeliantų nurodytos prievolinius santykius reglamentuojančios teisės normos (įskaitant CK 6.6 straipsnio 1 dalį, pagal kurią solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis ir atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus) nagrinėjamo ginčo atveju netaikytinos. Ieškovė pareiškė negatorinį ieškinį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai taikė teisės normas, reglamentuojančias savininko teisių gynybos būdus.
18. Pažymėtina, kad atsakovai apeliaciniame skunde iš esmės neatsižvelgė į skundžiamame sprendime išdėstytus argumentus. Apeliantai neneigia, kad tvora, kurios dalis yra atsakovės I. P. žemės sklypo dalyje, o kita dalis patenka į valstybinės žemės sklypo dalį, aptverta būtent atsakovei priklausančio žemės sklypo dalies teritorija.
19. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte nustatyta, jog žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų;
20. Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad atsakovė I. P. turėjo žinoti apie įgyto žemės sklypo ribas, padaryta atsižvelgiant į tai, kad būtent ji yra nuosavybės teisės turėtoja. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovei (kartu su bendraturčiais) priklausantis žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (kadastro duomenų nustatymo data – 2016 m. sausio 20 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 32.1.1. punktu, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Taigi nėra pagrindo nepritarti skundžiamo sprendimo išvadai, kad atsakovei, kaip rūpestingai žemės sklypo savininkei, turėjo būti žinomos įgyto žemės sklypo ribos, o apeliantų argumentai, kad teismo išvada grindžiama tik prielaidomis, nepagrįsta.
21. Atsakovas Ž. P. atsiliepime į ieškinį pripažino, jog jis organizavo bei atliko dalies sklypo aptvėrimo bei privažiavimo darbus sutuoktinės pritarimu. Duomenų, kad atsakovė nedelsdama arba ieškovei nustačius pažeidimą ėmėsi atitinkamų veiksmų, nenustatyta. Atsakovė (kaip ir atsakovas) neteisėtai naudoja dalį valstybinio žemės ploto, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą abiejų atsakovų atžvilgiu.
22. Triplike (6 punktas), nurodydamas, kad ne tik atsakovas, bet ir jo sutuoktinė privalo imtis veiksmų esamiems ieškovės teisių pažeidimams pašalinti (išpirkti savavališkai užimtą valstybinės žemės sklypo dalį ar gauti leidimą išpilti skaldą valstybinės žemės sklype), atsakovas iš esmės patvirtino, jog jis be savininkės sutikimo su jai priklausančiais objektais atlikti veiksmų negalėtų.
23. Tai, kad būtent atsakovui surašytas administracinio nusižengimo protokolas, reikalavimas pašalinti tvorą bei aikštelę ir kt., nepaneigia ieškovės teisės reikšti reikalavimus pašalinti jos nuosavybės teisės pažeidimus ir atsakovei I. P..
24. Apeliantai teigia, jog teismo sprendime nėra motyvų, leidžiančių teigti, kad atsakovė įrengė aikštelę ar kitu būdu prisidėjo prie jos įrengimo ir taip su atsakovu užėmė valstybinį žemės sklypą, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teismo sprendimo pagrįstumo vertinimui. Atsakovai apeliacinio skundo trečioje dalyje (dėl neteisėto įpareigojimo pašalinti aikštelę) nurodė, kad plotą, kuriame išpilta skalda jie laiko gyvenamajam pastatui ir inžineriniam statiniui – nuotekų valymo įrenginiui - eksploatuoti būtino ir esamo privažiavimo pagerinimu. Visų pirma, teisėjų kolegijos nuomone, neturi reikšmės kaip pavadintas įrengtas objektas. Reikšminga tai, jog apeliantai ir aikštelės įrengimą sieja išimtinai su atsakovei nuosavybės teise priklausančių statinių naudojimu, o kaip jau nustatyta, atsakovas privažiavimo darbus atliko sutuoktinės pritarimu.
25. Kita vertus, atsakovai akcentuodami poreikį eksploatuoti atsakovei nuosavybės teise priklausančius objektus, jokiais objektyviais duomenimis ar teisiniu reglamentavimu nepatvirtina teisės naudoti šalia esantį valstybei priklausantį žemės sklypą. Apeliantai nepateikė įrodymų, kad gavo žemės sklypo savininkės sutikimą įrengti/suformuoti tokią (ir tokio dydžio) aikštelę, sklypo dalį padengti skalda ar pan., todėl teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą dėl aikštelės pašalinimo iš valstybei priklausančio žemės sklypo.
26. Taip pat atmestini apeliacinio skundo motyvai, susiję su teismo nustatytu įpareigojimo pašalinti tvorą bei aikštelę terminu. Apeliantas pažymi, jog sprendimo įvykdymo terminą siedamas su Nurodymo įvykdymo terminu, pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti ne konkrečią tvoros ir aikštelės pašalinimo datą, o turėjo įpareigoti pašalinti tvorą bei aikštelę per Nurodymo įvykdymo terminą. Pasak apeliantų, teismas sprendimo dėl tvoros ir aikštelės pašalinimo termino nemotyvavo.
27. Atkreiptinas apeliantų dėmesys, jog teismas tenkino ieškovo dublike suformuluotą reikalavimą, t.y. taikė terminą, su kuriuo sutiko valstybinės žemės sklypo savininko patikėtinis. Atsakovas atsiliepime argumentus dėl įpareigojimo vykdymo termino nustatymo pagal Nurodymo įvykdymo terminą, siejo su pasirengimu tuo pačiu metu pertvarkyti statinį (jei tai bus būtina) ir pašalinti tvorą, perkeliant ją į dalį žemės sklypo arba ant jo ir valstybinės žemės sklypo ribos, siekiu mažesnėmis sąnaudomis pertvarkyti statinį bei perstatyti tvorą. Tačiau apeliantai neįrodė, kad toks jų prašymas privalomas, įtvirtintas atitinkamuose teisės aktuose, ar pan. Minėta, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. eI3-1618-764/2021 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020 m. balandžio 2 d. privalomajame nurodyme Nr. PNSSP-00-200402-00023 nustatytas įvykdymo terminas pratęstas iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. Nesant ieškovės (NŽT) sutikimo dėl ilgesnio termino žemės sklypo savininko teisių pažeidimo pašalinimui, nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovus pašalinti tvorą ir aikštelę iki 2022 m. rugpjūčio 22 d.
28.Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).
29. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti atsakovų apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Atmetus apeliacinį skundą, apelianto Ž. P. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, netenkinamas (CPK 93 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.