Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. skundą dėl antstolės veiksmų. Byloje dalyvauja suinteresuoti asmenys V. B. ir antstolė Aurelija Puodžiukienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad skundžiamas veiksmas yra išieškojimas pagal teismo sprendimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-127-992/2024 A. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 176 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 300 MGL, kas sudaro 15 000 Eur, dydžio bauda. Taip pat šiuo nuosprendžiu iš dalies patenkintas nukentėjusiosios V. B. civilinis ieškinys, jos naudai iš civilinės atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai kaltinamojo A. Ž. priteisiant 3 200 Eur turtinei žalai bei 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas taip pat tenkino nukentėjusiosios V. B. prašymą jos naudai iš kaltinamojo A. Ž. priteisti 1 650 Eur proceso išlaidų už advokato pagalbą. Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, 2024 m. birželio 20 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nuosprendį, iš civilinės atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir A. Ž. subsidiariai priteistą atlyginti neturtinės žalos dydį sumažindamas iki 15 000 Eur. Kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą.

Pareiškėjo vertinimu, antstolės raginimas vykdyti sprendimą Vykdomojoje byloje prieštarauja įstatymo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimams. 2025 m. vasario 10 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo kasacinę bylą Nr. 2K-45-1214/2025 pagal nuteistojo A. Ž. gynėjo skundą. 2025 m. kovo 13 d. šioje byloje bus paskelbta kasacinė nutartis. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui išsprendus bylą pagal kasacinį skundą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nuosprendis bei Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartis gali būti panaikinti, o civilinės ieškovės V. B. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Pareiškėjo nuomone, pradėjus išieškojimo procesą ir kasacinės instancijos teismui priėmus sprendimą nuteistojo naudai bus apsunkinta galima restitucija ir padaryta rimta bei nepataisoma žala A. Ž. turtiniams interesams.

Antstolė Aurelija Puodžiukienė 2025 m. vasario 21 d. patvarkymu Nr. S-25-173-3781 pareiškėjo skundą tenkinti atsisakė ir persiuntė jį kartu su Vykdomąja byla teismui.

Nurodo, jog antstolių Gintauto Puodžiuko ir Aurelijos Puodžiukienės kontoroje yra vykdoma Vykdomoji byla pagal 2024 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-127-992/2024 dėl 1 650 Eur išieškojimo iš skolininko A. Ž. išieškotojai V. B.. Pagal CPK 651 straipsnį, prieš priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis privalo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajai bylai užvesti. Antstolė nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas įsiteisėjo 2024 m. birželio 20 d. Nenustačius akivaizdžių kliūčių, teismo vykdomasis raštas buvo priimtas vykdymui.

Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis). CPK 626 ir 627 straipsniuose išvardyti skirtingi pagrindai sustabdyti vykdomąją bylą. Konstatavus CPK 626 straipsnyje įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. CPK 627 straipsnyje nurodyti pagrindai ne įpareigoja, bet suteikia teisę sustabdyti vykdomąją bylą. Spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą, antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007).

Antstolės vertinimu, skundo padavimas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pats savaime nedaro įtakos kasacine tvarka skundžiamo sprendimo teisinei galiai, tai savaime nestabdo šio vykdomojo dokumento vykdymo. Nurodytos aplinkybės neatitinka CPK 626 ir 627 straipsniuose nurodytų vykdomosios bylos sustabdymo aplinkybių. Tačiau esant svarbioms aplinkybėms teismas gali sustabdyti sprendimo vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Įstatymas įpareigoja proceso dalyvius antstoliui apie tai pranešti, o antstolis atitinkamą savo patvarkymą privalo nedelsdamas priimti tik po to, kai jis sužino apie kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo sustabdymą.

Suinteresuotas asmuo V. B. atsiliepimo į skundą dėl antstolės veiksmų per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-127-992/2024 nukentėjusios V. B. naudai iš civilinės atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai kaltinamojo A. Ž. priteisė 3 200 Eur turtinei žalai bei 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat tenkino V. B. prašymą ir jos naudai iš kaltinamojo A. Ž. priteisė 1 650 Eur procesinių išlaidų už advokato pagalbą. 2024 m. birželio 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas, peržiūrėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nuosprendį pakeitė, iš civilinės atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir A. Ž. subsidiariai priteistą atlyginti neturtinės žalos dydį sumažindamas iki 15 000 Eur. Kitą nuosprendžio dalį Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 20 d. nutartimi paliko nepakeistą. Byloje nėra ginčo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-127-992/2024 ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartis įsiteisėjo 2024 m. birželio 20 d. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 336 straipsnio 2, 3 dalys).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolė Aurelija Puodžiukienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0173/25/00145, pradėtą 2025 m. sausio 29 d., jai priėmus vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 1 650 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko A. Ž. išieškotojos V. B. naudai (toliau – ir Vykdomasis raštas). Šis Vykdomasis raštas išduotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-127-992/2024, pagrindu. 2025 m. sausio 30 d. antstolė Vykdomojoje byloje priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-25-173-2089, kuriuo ragino skolininką A. Ž. per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti antstolei Vykdomajame rašte nurodytą pinigų sumą – 1 650 Eur, taip pat paskaičiuotas vykdymo išlaidas – 78,21 Eur, į antstolės depozitinę sąskaitą. 2025 m. vasario 14 d. pareiškėjo atstovė pateikė antstolei prašymą, įvardintą skundu dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė sustabdyti Vykdomąją bylą. Prašymą pareiškėjo atstovė grindė tuo, kad dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-127-992/2024, ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 20 d. nutarties ji yra pateikusi pareiškėjo vardu kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuris Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtas 2025 m. vasario 10 d. Nutartį Lietuvos Aukščiausias Teismas ketina skelbti 2025 m. kovo 13 d. Antstolė 2025 m. vasario 21 d. patvarkymu pareiškėjo atstovės skundą tenkinti atsisakė.

Taigi, šios bylos nagrinėjimo dalyką iš esmės sudaro tai, ar antstolė turi stabdyti vykdomąją bylą, jei skolininkas pateikia antstolei duomenis, jog dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo, kurio pagrindu yra išduotas vykdomasis raštas, yra paduotas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtas kasacinis skundas.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007). Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, kai nustato, jog yra CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyje įtvirtinti pagrindai. Kitais atvejais, nustatytais CPK 627 straipsnyje, antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą, t. y. savarankiškai nuspręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo reikalingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013). Vykdomoji byla turi būti stabdoma tik egzistuojant konkrečiam įstatyme nustatytam pagrindui (CPK 626, 627 straipsniai), antstolis spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju nei CPK 626 straipsnyje, nei CPK 627 straipsnyje nėra nustatytas toks vykdomosios bylos sustabdymo pagrindas kaip kasacinio skundo priėmimas dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo, kurio pagrindu yra išduotas vykdomasis raštas. Tą visiškai teisingai nurodė ir antstolė 2025 m. vasario 21 d. patvarkyme.

Tiesa, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta ir tai, kad vertinant, ar CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyse expressis verbis įtvirtintų nuostatų, t. y. pagrindų, kuriems esant antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, sąrašas yra baigtinis, atsižvelgtina į tai, kad tiek CPK, tiek kituose įstatymuose yra įtvirtinta nuostatų, kurių taikymas lemia, jog vykdymo veiksmai dėl tam tikrų aplinkybių negali būti atliekami. Aiškinant CPK 625 straipsnio 1 dalies ir 626 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas, atsižvelgiant į jų sisteminius ryšius su kitomis šio Kodekso, taip pat kitų įstatymų nuostatomis, darytina išvada, kad antstolis turi pareigą sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus ne tik CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytais atvejais, bet ir esant kitiems CPK bei kituose įstatymuose įtvirtintiems pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013, 2016 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-686/2016).

Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos taip pat nenumato, kad kasacinio skundo priėmimas yra pagrindas sustabdyti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymą. BPK 374 straipsnis numato, kad atrankos kolegija, priėmusi kasacinį skundą nagrinėti, arba teisėjų kolegija, kuriai pavesta nagrinėti kasacinę bylą, arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko paskirtas teisėjas nutartimi gali sustabdyti bet kurio Lietuvos Respublikos teismo nuosprendžio ir nutarties ar jų dalies vykdymą, iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje (1 dalis). Taigi, pagrindu antstolei stabdyti vykdomąją bylą, esant Lietuvos Aukščiausiajame Teisme priimtam kasaciniam skundui dėl įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, galėtų būti teismo nutartis, priimta BPK 374 straipsnyje nustatyta tvarka. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pareiškėjas, pateikdamas kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kartu pateikė prašymą sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 20 d. nutarties dalių dėl nukentėjusiosios V. B. civilinio ieškinio išsprendimo vykdymą iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. liepos 24 d. nutartimi šį pareiškėjo prašymą atmetė.

Tai taip pat liudija, kad antstolė pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl Vykdomosios bylos sustabdymo.

Teismas taip pat trumpai atkreipia dėmesį į tai, kad antstolė apskritai pareiškėjo pateikto prašymo stabdyti Vykdomąją bylą, nepaisant jo įvardijimo kaip skundo dėl antstolės veiksmų, neturėjo pagrindo vertinti kaip skundo, teikiamo CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Šis pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų tebuvo pareiškėjo prašymas, nagrinėtinas antstolės CPK 613 straipsnyje nustatyta tvarka, dėl kurio priimtas patvarkymas galėjo būti antstolės veiksmų apskundimo objektu pagal CPK 510 straipsnį.

Taip pat teismas pažymi, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys liudija, kad pareiškėjo teiktas kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 20 d. nutarties panaikinimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartimi buvo atmestas kaip nepagrįstas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tai patvirtina pareiškėjo teikiamo skundo dėl antstolės veiksmų nepagrįstumą jo nagrinėjimo teisme momentu.

Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas neturi jokio pagrindo pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų pripažinti pagrįstu, todėl jo netenkina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510-512 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjo A. Ž. skundo dėl antstolės veiksmų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.