- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-15
- Bylos Nr.
- eI2-7388-554/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01454-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Algis Markevičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- T. Z.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. Z. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2021 m. birželio 18 d. skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus ir prašė:
1) panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus specialisto 2021 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. 21-IL-20-00324-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“;
2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 21R1-135 (AG1-99/12-2021).
Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat jis ir jo atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad atsakovo priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, ir Lietuvos administracinių ginčų komisija, netinkamai įvertinusi pateiktus įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, jog skundžiamame sprendime yra aiškiai išdėstytos nustatytos faktinės aplinkybės, nurodytas konkretus teisinis sprendimo pagrindas ir motyvai. Kauno apskrities VPK priimtas sprendimas yra priimtas iš esmės neatlikus jokio skundžiamame sprendime nurodytų aplinkybių objektyvaus tyrimo, o tik formaliai pasiremiant Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmu 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimu.
Pabrėžė, kad Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, administracinis sprendimas taip pat turi būti motyvuotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praktikoje yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracini aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.
Nurodė, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 9 dalis. numato, kad sprendimą panaikinti leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimą arba sprendimą nepratęsti nurodyto leidimo galiojimo priima šį leidimą išdavusios policijos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Šis sprendimas turi būti motyvuotas šio straipsnio 1-7 dalyse nurodytais pagrindais. Nagrinėjamu atveju atsakovas skundžiamame sprendime tik formaliai konstatavo, kad pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0005592 yra panaikinamas vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 str. 1 dalies 9 punktu, kuris numato, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklų galiojimas panaikinamas, kai asmuo, turintis leidimą nešiotis ginklus ar leidimą laikyti ginklus, trukdo, neleidžia arba sudaro kliūtis kontroliuojančioms institucijoms atlikti patikrinimą. Atsakovas skundžiamame sprendime visiškai nedetalizavo pareiškėjo padaryto pažeidimo, t. y. kokiais konkrečiais veiksmais pareiškėjas trukdė, neleido ar sudarė kliūtis kontroliuojančioms institucijoms atlikti patikrinimą. Skundžiamame sprendime tik formaliai pacitavo dalį Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. priimto nutarimo, tačiau visiškai nevertino faktinių aplinkybių ir nesusiejo jų su Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 str. 1 d. 9 p., todėl nėra aišku, kaip konkrečiai pasireiškė minėtos teisės normos pažeidimas. Nepakanka sprendimą panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus motyvuoti vien teisės normų išvardijimu, nenurodant, kaip pasireiškė jų pažeidimas. Iš skundžiamo sprendimo nėra aišku, kokie pareiškėjo padaryti pažeidimai lėmė atsakovo sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Atsakovas turėjo tiksliai ir aiškiai apibrėžti kaip konkrečiai pasireiškė pareiškėjo trukdymas, neleidimas ar kliūčių sudarymas kontroliuojančioms institucijoms atlikti patikrinimą, eliminuoti bet kokias dviprasmybes, faktinę situaciją apibūdinti bei pagrįsti ją taip, jog ji būtų aiški pareiškėjui, kurio teisėms ir teisėtiems interesams priimtas sprendimas turi tiesioginės įtakos. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama ar asmens veiksmai yra trukdantys, neleidžiantys ar sudarantys kliūtis kontroliuojančioms institucijoms atlikti patikrinimą. Vadovaujantis lingvistiniu teisės aiškinimo metodu, darytina išvada, jog trukdymas, neleidimas ar kliūčių sudarymas turi pasireikšti aktyviais asmens veiksmais, o ne asmens pasyviu elgesiu (neveikimu). Atsakovas skundžiamo sprendimo priėmimą argumentavo aplinkybe, jog pareiškėjas nesudarė sąlygų nekliudomai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams atlikti medžiokliniu ginklu patikrinimą bei jų paėmimą. Sąlygų nesudarymas nekliudomai atlikti medžioklinių ginklų patikrinimą apibūdina pareiškėjo pasyvų elgesį, t. y. neveikimą, tačiau toks elgesys nepatenka i Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 str. 1 d. 9 p. taikymo sritį, t. y. pareiškėjo pasyvus elgesys nereiškia aktyvių veiksmų, t. y. trukdymo, neleidimo ar kliūčių sudarymo kontroliuojančioms institucijoms atlikti patikrinimą.
Pabrėžė, kad ir Lietuvos administracinių ginčų komisija neteisingai įvertino aplinkybę, jog Kauno apskrities VPK, gavus Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimą, kilo imperatyvaus pobūdžio teisinė pareiga priimti pareiškėjo atžvilgiu skundžiamą sprendimą. Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362, 93 punktas numato, kad leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo pagrindas yra aplinkybes, dėl kurių gali būti panaikinamas leidimas, patvirtinanti medžiaga. Ja remiantis ir priimamas sprendimas. Sisteminis Taisyklių 93 p. ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 str. 1 d. 9 p. nuostatų aiškinimas suponuoja, jog leidimą laikyti (nešiotis) ginklus išdavusios policijos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo privalo objektyviai įvertinti situaciją bei ištirti visas faktines aplinkybes ir tik tuomet spręsti ar egzistuoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 str. 1 d. 9 p. numatytos sąlygos ir ar jos sudaro pagrindą panaikinti asmeniui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Teismo 2020 m. gruodžio 15 d. priimtas nutarimas savaime nesudaro pagrindo panaikinti pareiškėjui išduoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus. Kauno apskrities VPK nenustatė ir sprendime nenurodė jokių akivaizdžių ir informatyvių duomenų apie tai, jog pareiškėjas neabejotinai atitinka Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 str. 1 d. 9 p. sąlygas leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimui. Be to, pareiškėjas, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsniu, iki skundžiamo sprendimo priėmimo buvo laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, kadangi neatitiko nė vieno iš paminėto įstatymo 18 str. 2 d. 1-12 p. nurodytų punktų.
Nurodė, kad skundžiamu sprendimu yra pažeidžiami principiniai teisingumo, proporcingumo bei teisėtų lūkesčių principai. Pareiškėjas yra neteistas, iki sprendimo priėmimo nebuvo baustas už Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo ar Medžioklės įstatymo šiurkščius pažeidimus, yra teigiamai charakterizuojamas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio pirmininko, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Pareiškėjas jau daugiau nei 15 metų yra Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narys, turi galiojantį medžioklės bilietą, moka nario mokesčius, tačiau neturėdamas galiojančio leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, negali užsiimti jo mėgstama veikla - medžiokle bei dalyvauti nacionaliniu lygmeniu rengiamose šaudymo sporto varžybose, kuriose iki šiol dalyvavo reguliariai. Be to, pareiškėjas verčiasi ūkininko veikla, t. y. augina gyvūnus ir pasėlius. Medžioklė yra ne tik pareiškėjo hobis, tačiau ir vienintelis būdas apsaugoti auginamus gyvūnus ir pasėlius nuo laukinių žvėrių. Dėl šios priežasties Pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus yra būtinas tiek siekiant apsaugoti auginamus pasėlius nuo laukinių žvėrių daromos žalos, tiek savigynos tikslais, t. y. siekiant užtikrinti savo ir savo šeimos narių saugumą.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė, kad Administracinių nusižengimų registro duomenimis Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020-12-15 nutarimu (toliau - Nutarimas) pareiškėjas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 500 Eur bauda. Administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.). Nutarime teismas konstatavo, kad 2020-08-03 nuo 15 val. iki 19 val. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nevykdė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtų reikalavimų ir kliudė vykdyti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę, t. y. klaidino aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus neteisingai nurodydamas jam priklausančių medžioklinių ginklų laikymo vietas, tokiu būdu nesudarydamas sąlygų nekliudomai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams atlikti medžioklinių ginklų patikrinimą bei jų paėmimą ir leisdamas kitiems asmenims neteisėtai vežioti ginklus iš vienos vietos į kitą. Nutarimas yra įsiteisėjęs, o 2021-01-29 baudą pareiškėjas sumokėjo.
Pabrėžė, kad Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklų galiojimas panaikinamas, kai asmuo, turintis leidimą nešiotis ginklus ar leidimą laikyti ginklus, trukdo, neleidžia arba sudaro kliūtis kontroliuojančioms institucijoms atlikti patikrinimą. Iš šios teisės normos matyti, kad reikalavimas panaikinti leidimą nešiotis ir laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis, esant nagrinėjamai sąlygai, yra išreikštas imperatyvia forma, nesuteikiant kompetentingam viešojo administravimo subjektui teisės priimti kitokio pobūdžio sprendimo. Be to, dėl aplinkybės, jog pareiškėjas teigiamai charakterizuojamas, pažymėtina, kad nei Įstatymo 40 straipsnis, nei Aprašo XII skyrius, detalizuojantis leidimų laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimą, nenumato, jog policija, esant Įstatymo 40 straipsnyje numatytiems pagrindams, privalo atsižvelgti į teigiamus asmens biografijos faktus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismui pateiktų įrodymų visetas (taip pat ir TIS Liteko bei prijungtos Bylos Nr. AG-99/12-2021 dokumentų duomenys) patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 2016 m. balandžio 11 d. atsakovas pareiškėjui išdavė leidimą Nr. L1-0005592 laikyti (nešiotis) ginklus. Šio dokumento pagrindu pareiškėjas įsigijo 3 ginklus: 2 graižtvinius šautuvus ir 1 lygiavamzdį šautuvą. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A18.-2013-548/2020 (nutarimas įsiteisėjo 2021 m. sausio 5 d.) pareiškėjas buvo nubaustas 500 Eur bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Pareiškėjui administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 3 d. nuo 15 val. iki 19 val. (duomenys neskelbtini) nevykdė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtų reikalavimų ir kliudė vykdyti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę - klaidino aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus neteisingai nurodydamas jam priklausančių medžioklinių ginklų laikymo vietas, tokiu būdu nesudarydamas sąlygų nekliudomai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams atlikti medžioklinių ginklų patikrinimą bei jų paėmimą ir leisdamas kitiems asmenims neteisėtai vežioti ginklus iš vienos vietos į kitą. Bendrosios kompetencijos teismas nustatė, kad pareiškėjas tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalį ir šis pažeidimas visiškai atitinka ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimo sudėtį. TIS Liteko duomenys taip pat patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas 2020 m. spalio 23 d. d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A18.-2011-673/2020 (nutarimas įsiteisėjo 2021 m. sausio 6 d.) nustatė, jog ir pareiškėjo tėvas V. Z. 2020 m. rugpjūčio 3 d. nuo 15 val. iki 19 val. (duomenys neskelbtini) taip pat nevykdė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtų reikalavimų ir kliudė vykdyti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę - klaidino aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus neteisingai nurodydamas jam priklausančių medžioklinių ginklų laikymo vietas, tokiu būdu nesudarydamas sąlygų nekliudomai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams atlikti medžioklinių ginklų patikrinimą bei jų paėmimą ir leisdamas kitiems asmenims neteisėtai vežioti ginklus iš vienos vietos į kitą. Pareiškėjo tėvui už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur baudą.
Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovo 2021 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. 21-IL-20-00324-e, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pareiškėjui buvo panaikintas 2016 m. balandžio 11 d. išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus (ginčijamas sprendimas). Atsakovas, priimdamas šį sprendime pagrinde rėmėsi Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A18.-2013-548/2020. Pareiškėjas 2021 m. vasario 4 d. atsakovo individualaus administracinio akto teisėtumą ginčijo Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriuje, tačiau 2021 m. gegužės 19 d. Komisijos sprendimu Nr. 21R1-135 (AG1-99/12-2021) jo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.
Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.). Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalis įpareigoja fizinius ir juridinius asmenis sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams.
Ginčo kontekste svarbu paminėti ir tai, kad teisinis ginčas dėl pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 3 d. veiksmų teisinio įvertinimo baigtas (ABTĮ 56 str., 57 str.). Be to, šio proceso kilimo faktine netiesiogine prielaida buvo pareiškėjo tėvo 2020 m. rugpjūčio 2 d. nuo 20 val. iki 23 val.. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete ties (duomenys neskelbtini) kaimu vykdyta neteisėta medžioklė ir po jos sekę veiksmai (Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. A11.-205-598/2021 duomenys).
Administracinio ginčo kontekste teismas taip pat atkreipia proceso šalių dėmesį ir į tai, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas jau ne kartą yra imperatyviai pažymėjęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (žr. Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimą). Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklų ir šaudmenų turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (tarp kitko, be kita ko) nustatydamas teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones privalo paisyti proporcingumo principo (žr. Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimą). Be kita ko, Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje dar 1997 metais taip pat nurodė, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų. Demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Tokią galimybę numato ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (žr. Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimą).
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – Įstatymas) reglamentuoja ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Įstatymo paskirtis – nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (Įstatymo 1 str. 2 d.). Šie klausimai detalizuoti taip pat ir Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – Aprašas)(teismas remiasi Įstatymo ir Aprašo redakcijomis, galiojusiomis ginčijamo sprendimo priėmimo metu).
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 9 punktas įpareigoja atsakovą (nesuteikia jam diskrecijos teisės) leidimą nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimą panaikinti, kai asmuo, turintis leidimą nešiotis ginklus ar leidimą laikyti ginklus, trukdo, neleidžia arba sudaro kliūtis kontroliuojančiosioms institucijoms atlikti patikrinimą. Kaip jau buvo paminėta, teisinis ginčas dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų, kuriais jis tyčia trukdė įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, yra baigtas ir bendrosios kompetencijos teismo įsiteisėjusiu nutarimu administracinio nusižengimo byloje nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės neišvengiamai turėjo prejudicinę galią atsakovui, jam priimant šioje administracinėje byloje ginčijamą sprendimą. Esant įsiteisėjusiam bendrosios kompetencijos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimui administracinio nusižengimo byloje, atsakovas neturėjo teisiškai pagrįstos pareigos iš naujo nagrinėti ir teisiškai vertinti pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 3 d. veiksmų. Dėl to ginčijame sprendime pagrįstai nurodyta, kad atsakovas remiasi paminėtu teismo procesiniu sprendimu.
Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 1 - 8 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; administracinio sprendimo data; administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. Paminėtos VAĮ nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-2134/2012, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018), visose viešojo administravimo srityse (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1334/2013, 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-46-624/2019). Ar konkretus administracinis aktas atitinka šiuos reikalavimus, kiekvienu atveju nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, vertindamas byloje surinktus įrodymus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalis). Todėl ginčijamo administracinio akto atitiktis VAĮ nuostatoms kiekvienu atveju yra vertinimo dalykas. Aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentuojantį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014 ir kt.).
Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas daro išvadą, kad jis atitinka esminius VAĮ 10 straipsnio reikalavimus ir suformuotą LVAT praktiką. Jis tinkamai ir pakankamai pagrįstas faktiniais duomenimis, teisės normomis, nurodyta apskundimo tvarka ir pasirašytas kompetentingo pareigūno. Jokių pakankamų priežasčių, leidžiančių aktą panaikinti VAĮ normų kontekste turinio prasme, teismas nenustatė. Teismas taip pat pažymi, kad ginčijamas sprendimas (individualus administracinis aktas) formos prasme iš esmės atitinka VAĮ ir Įstatymo nuostatas.
Antruoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 21R1-135 (AG1-99/12-2021).
Teismas, įvertinęs pateiktų dokumentų turinį ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą bei Ikiteisminio administracinio ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nuostatas, daro išvadą, kad pareiškėjo ginčijamas Komisijos sprendimas priimtas tiksliai laikantis VAĮ, Įstatymo ir Ikiteisminio administracinio ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo imperatyvių nuostatų, jokie esminiai procedūriniai pažeidimai nebuvo padaryti.
Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes bei ginčo situacijos teisinį reguliavimą, pripažintina, jog ginčijami sprendimai priimti kompetentingų institucijų, pagrįsti teisės aktų normomis, aktų forma atitinka esminius VAĮ 10 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl naikinti ginčijamus aktus nėra teisinio pagrindo (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šioje byloje sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų klausimas nespręstinas.
Likusieji tiek pareiškėjo, jo atstovo tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V, de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008,
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo T. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.