Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gynėjo advokato D. D. skundą, dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos 2025 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Kauno apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi tenkino (duomenys neskelbtini) kalėjimų ir Probacijos tarnybos prašymus dėl (duomenys neskelbtini) apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio priimto M. G. atžvilgiu pripažinimo ir juo paskirtos bausmės, kuri pakeista (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ir paskirta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje. M. G., nuteistam (duomenys neskelbtini) apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu paskirtą 5 metų 6 mėnesių (2005 dienų) laisvės atėmimo bausmę, kuri pakeista (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimu, paskiriant 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalimi ir palikta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

II. Skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo Komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Nuteistasis M. G., kuriam paskirta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, įstatyme numatytos bausmės dalį (vieną antrąją paskirtos bausmės) faktiškai atliks 2025 m. rugpjūčio 3 d. BVK 82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Skunde nuteistasis sutinka, jog jį paleidus lygtinai jam būtų skirta intensyvi priežiūra. Kita vertus, pabrėžtina, jog lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra būtinos kitos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. M. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Tokio tipo rizikos vertinimas formaliai atitinka BVK 82 straipsnio nuostatas. Kita vertus, pastebėtina, kad ta aplinkybė, jog yra nustatyta nuteistojo žema nusikalstamo elgesio rizika arba nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas, savaime nesudaro pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, teismas nėra įpareigotas nuteistąjį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, taikydamas jam lygtinį paleidimą reglamentuojančias teisės normas. Pagal BVK ir BPK įtvirtintą teisinį reguliavimą nuteistasis, kuris atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, gali būti, o neprivalo būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Taigi tokia aplinkybė yra tik viena iš sąlygų svarstyti dėl šio bausmių vykdymo teisės instituto taikymo. Teismas įvertinęs visą nuteistojo elgesį charakterizuojančią medžiagą sprendžia, jog M. G. elgesyje yra nustatytos atsakomybės už padaryto nusikaltimo sumenkinimas, įvertinus nuteistojo elgesyje vyraujančius ir turinčius reikšmės nusikalstamo elgesio raiškai, dinaminius kriminogeninius veiksnius, teismas negali daryti vienareikšmiškos išvados, jog M. G. paleistas lygtinai iš įkalinimo įstaigos pakartotinai nenusikals.

Vertindami lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos galimybę konkrečiam nuteistajam, o dar tiksliau – jo atitikimą materialiajam lygtinio paleidimo kriterijui, teismas ir (ar) Komisija neturi apsiriboti vien nuteistojo elgesio, jo įsitraukimo į įvairias resocializaciją, integraciją į visuomenę skatinančias priemones ir jo pokyčių atliekant laisvės atėmimo bausmę analize. Tai yra, teismas ir (ar) Komisija neprivalo apsiriboti vertinimu tik to, ar asmuo vykdė individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, ar jis dirbo, mokėsi, užsiėmė kokia kita pozityvia veikla, ar buvo baustas, skatintas, kaip yra pakitusi jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris, pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartis, byloje Nr. 1S-153-397/2025).

Nuteistojo gynėjo teigimu nutarime yra nurodomos tik neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės. Pažymėtina, kad teismas spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo negali nevertinti ar ignoruoti ankstesnių duomenų dėl bausmės atlikimo, bei asmens elgesio charakteristikos iki bausmės atlikimo, nes jie charakterizuoja nuteistąjį ir atspindi jo galimą elgesį ateityje. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019). Akcentuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikytinas tik kaip išskirtinis paskatinimas, kai nuteistojo elgesys atliekant bausmę yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti esminius bausmės tikslus, bet tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje (Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį byloje Nr. 1S-117-579/2020).

Skunde pažymima, jog Komisija neįvertino nuteistojo stipraus socialinio ryšio su šeima. Ši aplinkybė socialinio tyrimo išvadoje buvo įvertinta, kaip M. G. apsauginis veiksnys. Teismas pažymi, jog stiprūs socialiniai ryšiai su šeima vadovaujantis Socialinio tyrimo išvada nebuvo pakitę, t. y. egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau, nors nuteistasis turėjo palaikančius socialinius ryšius su artimaisiais, visgi ši aplinkybė nuteistojo nesulaikė nuo priešingų teisei veiksmų. Šis veiksnys negali būti vertinamas, kaip savaime išskirtinis, todėl šio veiksnio nepaminėjimas Komisijos nutarime negali būti laikytinas ydingu.

Nuteistojo gynėjo vertinimu Komisija neįvertino nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, visgi toks skundo motyvas nėra pagrįstas. M. G. laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikti (duomenys neskelbtini) kalėjime, tačiau Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi tenkinus (duomenys neskelbtini) kalėjimo ir Probacijos tarnybos prašymus, nuteistasis perkeltas laisvės atėmimo bausmę atlikti Lietuvoje, šią bausmę pripažinus ir vykdant pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Pirmoji ir kol kas vienintelė atlikta Socialinio tyrimo išvada bei 2025 m. balandžio 4 d. (duomenys neskelbtini) kalėjime atliktas pirminis OASys pakartotinių nusikaltimų rizikos vertinimas, kuriame nustatyta žema (31 balas) nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis į (duomenys neskelbtini) kalėjimą atvyko tik 2025 m. kovo 3 d., todėl buvo atliktas tik pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas ir vertinti padarytą pažangą laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu yra neįmanoma, kadangi nuteistasis dar nespėjo įsitraukti į resocializacijos procesą. Duomenų apie nuteistojo pažangą mažinanti nusikalstamą elgesio riziką (duomenys neskelbtini) kalėjime nėra, turimi duomenis apie tinkamą nuteistojo elgesį darbinės veiklos vykdymo metu ir malonų bendravimą su kaliniais ir kalėjimo darbuotojais (duomenys neskelbtini) kalėjime, negali būti vertinami, kaip pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. (duomenys neskelbtini) kalėjime atliekant laisvės atėmimo bausmę nėra konstatuoti pokyčiai nuteistojo elgesyje, šie duomenys galės būti įvertinti atlikus pakartotinį asmens nusikalstamos elgesio rizikos vertinimą. Nors skunde nurodoma, jog M. G. vykdo individualiame socialinės rekomendacijos plane numatytas priemones, dalyvauja elgesį keičiančiose programose, visgi socialinio tyrimo išvadoje šie duomenys neatsispindi, šių duomenų nepatvirtina ir asmens bylos medžiaga, nuteistasis lanko tik psichologo konsultacijas, jokio kito dalyvavimo elgesį keičiančiose programose, nenustatyta. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis siekdamas daryti akivaizdžią pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, įgyvendino visas priemones. Šiuo atveju esantis dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis ir jų pobūdis sudaro pagrindą manyti, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.

Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuota, kad nuteistajam M. G. nustatyti šie kriminogeniniai veiksniai: statiniai – didelis teistumų skaičius (5 teistumai); dabartinis nusikaltimas yra sunkesnis palyginti su ankstesniais teisės pažeidimais; kaltės neigimas vertinamojo pokalbio metu. Dinaminiai – gyvenimo stiliaus pasirinkimai (kas kiek laiko asmuo užsiimdavo veikla, kuri buvo susijusi su nusikalstamumu ar teisei priešišku elgesiu); nepakankami problemų atpažinimo įgūdžiai; tam tikros neigiamos nuostatos į bendruomenę ir visuomenę; apraiškos susijusios su kriminalinės subkultūros palaikymu. Nustatyti tris apsauginiai veiksniai: lygtinio paleidimo atveju turėtų stabilią gyvenamąją vietą; lygtinio paleidimo atveju turėtų darbo vietą; turi stiprius šeimyninius ryšius. Minimi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai sudaro pagrindą abejonėms ar asmuo lygtinai paleistas pakartotinai nenusikals, kadangi išskiriamos probleminės sritis, kaip pavyzdžiui nepakankami problemų atpažinimo įgūdžiai; tam tikros neigiamos nuostatos į bendruomenę ir visuomenę; apraiškos susijusios su kriminalinės subkultūros palaikymu, teismo vertinimu turi būti koreguojami.

M. G. iš viso teistas 5 kartus. Pirmą kartą buvo nuteistas būdamas (duomenys neskelbtini) metų, taigi padarytos nusikalstamos veikos rodo jau brandžiame amžiuje susiformavusį požiūrį į nusikalstamą elgesį. Dabartinis teisės pažeidimas yra sunkesnis palyginti su ankstesniais teisės pažeidimais. Be to, vertinamojo pokalbio metu M. G. teigia, kad dabartinis teisės pažeidimas yra pirmas asmens teistumas bei susidūrimas su policija, asmuo neprisiima atsakomybės už dabartinio teisės pažeidimo veiksmus, neigia savo kaltę, nuteistojo suvokimu, paskirta bausmė yra neteisinga. Pokalbio metu su nuteistuoju pastebėtas tam tikro lygio teisės pažeidėjo nesugebėjimas atpažinti problemų. Savęs vertinimo lape nuteistasis neišskyrė jokių problemų, su kuriomis susiduria šiuo metu bei nepažymėjo jokių problemų, kurios buvo susijusios su nusikaltimų padarymu, yra linkęs save pateikti daugiau iš teigiamos pusės.

Aukščiau aptartos aplinkybės, teismo vertinimu, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi kaltės pripažinimas, gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis kaltės ar ją pripažįstantis tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Be to, tai kartu rodo ir tai, kad nuteistasis negeba prisiimti atsakomybės dėl savo veiksmų, nejaučia kaltės, neapgalvoja kilusių padarinių, minimizuoja atsakomybę, todėl, būdamas laisvėje, taip pat gali negerbti kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų ir nesielgti tinkamai. Šios aplinkybės tik sustiprina manymą, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Nuteistasis įkalinimo įstaigoje vykdo individualią veiklą (duomenys neskelbtini) srityje, visgi Komisija nutarime pabrėžė, jog ši veikla kelia abejonių, kadangi bausmę atlieka pusiau atviro tipo paprastosios grupės sąlygomis ribojant interneto prieigas. Tai, jog asmuo gali vykdyti individualią veikla ribotą laiką, o tiksliau ne ilgiau nei 4 valandas į dieną patvirtina ir (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko išduotas leidimas naudotis kompiuteriu (2 t., a. b. l. 17), todėl nėra pagrindo nesutikti su Komisijos nutarime pateikiamu vertimu. M. G. formaliai patvirtino galimą gyvenamąją vietą lygtinio paleidimo metu bei galimybę įsidarbinti. Nors socialinio tyrimo išvadoje įsidarbinimo galimybė vertinama kaip galimas apsauginis veiksnys, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad toks patvirtinimas negarantuoja, jog nuteistajam laisvėje tikrai bus suteiktas darbas ir jis suteiktą darbą dirbs, dėl tokių pažymų (pranešimų, patvirtinimų) apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo ne kartą pasisakė ir apeliacinės instancijos teismas (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis byloje Nr. 1S-114-530/2019 ir kt.).

Nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Taigi svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistojo neatliktos bausmės dalis yra kiek daugiau nei 2 metai ir 11 mėnesių, todėl atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybes, spręstina, kad nuteistajam yra likusi dar pakankamai didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis. Šiuo metu jis laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą. Esant pakankamai reikšmingam dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičiui ir pobūdžiui, t. y. nuteistojo susiformavusio neigiamo požiūrio į atliekamą bausmę, visuomenę, nepakankamas įvertinimas padaryto nusikaltimo, jį neigiant, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai, pasiekti. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. G. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Teismo vertinimu, Komisijos išvada pagrįsta nuteistojo asmens byloje esančių duomenų visuma, kurioje išsamiai aptartos probleminės sritys. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, paleidus M. G. lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, nebus pasiekti. Padaryta nusikalstama veika, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumas, sunkumas ir pobūdis, nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, itin trumpas laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpis (Lietuvos Respublikoje), per kurį nebuvo įsitraukta į resocializacijos procesą, nesuteikia teismui pagrindo manyti, jog paleidus M. G. iš laisvės atėmimo vietos lygtinai, būdamas laisvėje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nuteistasis, bausmę atlikdamas paprastosios grupės sąlygomis, turėdamas galimybę dalyvauti resocializacijos programose, gali sustiprinti savo socialinius įgūdžius, sumažinti dinaminius kriminogeninius veiksnius, taip pat tinkamai pasirengti gyvenimui neizoliuotam nuo visuomenės, tuo pačiu turi visas sąlygas nuosekliai įrodyti Komisijai ir teismui, atsižvelgiant į šioje teismo nutartyje nurodytus aspektus, kad gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu

nutaria:

atmesti nuteistojo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gynėjo advokato D. D., skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos Komisijos 2025 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.