Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KG Constructions“ atstovei advokatei Laurai Augytei-Kamarauskienei,

trečiojo asmens uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „SID insurance“ atstovui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KG Constructions“ ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „SID insurance“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

10. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti.

11. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas V. K. palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Taip pat patvirtino, kad Draudimo sutartis buvo sudaryta per UADBB „SID insurance“. Ginčo Draudimo taisyklėse nėra sąvokų inventorizacija ir revizija, todėl jas reikia traktuoti bendrąją prasme.

12. Teismo posėdžio metu liudytojas T. D. paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini). Žalos administravimas vyksta tokiu būdu: gaunamas draudėjo ar jo atstovo pranešimas apie įvykį, tuomet organizuojama turto apžiūra, bylos administravimui reikalingų dokumentų surinkimas ir priimamas sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

16. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškiamus ieškinio reikalavimus grindžia tokiais rašytiniais įrodymais:

- 2020 m. kovo 19 d. Statybinių rizikų draudimo sutartimi GJELT Nr. 3142996 su Priedu Nr. 1 ir Priedu Nr. 2;

- ADB „Gjensidige“ Statybinių rizikų draudimo sąlygomis Nr. 037 (galiojanti redakcija nuo 2016 m. kovo 1 d.);

- ADB „Gjensidige“ Bendrosiomis draudimo sąlygomis (galiojanti redakcija nuo 2020 m. vasario 11 d.);

- 2021 m. vasario 2 d. Pranešimu atsakovei apie draudiminį įvykį;

- ADB „Gjensidige“ 2021 m. vasario 5 d. Turto apžiūros aktu (apžiūrą atliko UAB „Smart claims“);

- 2017 m. birželio 1 d. Subrangos darbų sutartimi Nr. KGC-17/06/01-KGS (Bendroji dalis).

- 2020 m. vasario 3 d. Komerciniu pasiūlymu Nr. 0022-20;

- ieškovės ir UAB „KG Service“ 2020 m. vasario 24 d sudaryta Subrangos darbų sutartimi Nr. KGC-17/06/01-KGS, Specialioji dalis Nr. KGS-022-20;

- ADB „Gjensidige“ ir UAB „Smart claims“ 2017 m. vasario 1 d. Bendradarbiavimo sutartimi Nr. GJELT-52 (2017);

- rangovo UAB "KG Service“ 2021 m. vasario 12 d. Komerciniu pasiūlymu Nr. KGS_0072-21 ieškovei (užsakovui UAB "KG Constructions");

- atsakovės 2021 m. kovo 13 d. Pranešimu Nr. S04-1041693;

- UADBB „SID insurance“ su Gjensidige el. susirašinėjimu 2021 m. vasario-kovo mėn.;

- 2021 m. liepos 16 d. Pretenzija atsakovei;

- 2021 m. rugpjūčio 9 d. atsakovės atsakymu Nr. SDR – 2211 į Pretenziją;

- 2021 m. rugpjūčio 20 d. raštu atsakovei dėl žalos atlyginimo už įvykusį draudiminį įvykį pagal Statybų rizikų draudimą (žalos Nr. CLT2280828) ir 2021 m. rugpjūčio 30 d. ADB „Gjensidige“ atsakymu į jį;

- Profilių išklotinėmis (vizualizacija);

- Darbo projekto tipiniu mazgu (vizualizacija);

- Vizualinių pažeidimų tvarkymo ant dažytų fasado elementų profilių paviršiaus technologija;

- išlaidas pagrindžiančiais dokumentais (UAB „KG Service“).

Nagrinėjamoje byloje atsakovė savo nesutikimą su ieškinio reikalavimais grindžia tokiais rašytiniais įrodymais:

- ADB „Gjensidige“ Statybinių rizikų draudimo taisyklėmis Nr. 037 (2020 m. vasario 11 d. redakcija);

- UAB „SmartClaims“ ir D. M. susirašinėjimu el. laiškais 2022 m. gegužės mėn.;

- UAB „Doleta“ langų montavimo instrukcija.

17. Nagrinėjant bylą, 2022 m. lapkričio 28 d. teismo nutartimi buvo paskirta ekspertizė, tikslu nustatyti profilių apgadinimo priežastis ir ją pavesta atlikti teismo ekspertui D. K.

18. Teismui gavus 2023 m. spalio 31 d. Teismo ekspertizės aktą, bylos nagrinėjimas atnaujintas (2023 m. lapkričio 13 d. teismo nutartis).

19. Nagrinėjamos bylos kontekste, aktualu pažymėti, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.).

20. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis).

21. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl to, kad atsakovė atsisakė išmokėti ieškovei draudimo išmoką, kurios ieškovė reikalauja tarp šalių 2020 m. kovo 19 d. sudarytos Statybinių rizikų draudimo sutarties GJELT Nr. 3142996 pagrindu (Draudimo liudijimas ir jo priedai Nr. 1 ir Nr. 2). Minėta sutartimi buvo apdrausti ieškovės turtiniai interesai, kylantys iš visų šios metinės draudimo sutarties galiojimo metu draudėjo ir apdraustųjų atliekamų pastatų fasadų įrengimo ir montavimo darbų pagal rangos ar subrangos sutartis (išskyrus tuos darbus, kurie yra apdrausti kitomis statybų draudimo sutartimis), vykdomų visose statybvietėse pagal pasirašytas darbų rangos ar subrangos sutartis, esančiose Lietuvos Respublikos teritorijoje.

22. Byloje nustatyta, kad fasado konstrukcijų (elementų) montavimo darbus pagal ieškovės užsakymą (2020 m. vasario 3 d. Komercinis pasiūlymas Nr. 0022-20; 2017 m. birželio 1 d. Subrangos darbų sutartis Nr. KGC-17/06/01-KGS, 2020 m. vasario 24 d. Specialioji dalis Nr. KGS-022-20) atliko UAB „KG Service“. Pagal Subrangos sutarties 3.3. punktą, subrangovas parengia darbų atlikimo aktą ir jį pateikia tvirtinti rangovui, kuris patikrina atliktus darbus ir patvirtina Darbų atlikimo aktą arba atsisako jį tvirtinti, nurodydamas motyvuotas pastabas. Subrangos sutarties 3.4. punkte nustatyta, kad darbų priėmimo-perdavimo aktas pasirašomas tik tuomet, kai atitinkamų darbų atlikimo faktą rangovui patvirtina objekto Generalinis rangovas ir/ar užsakovas bei techninė priežiūra. Taigi, subrangovas atliko fasado konstrukcijų montavimo darbus ir jų pridavimo metu atlikus elementų profilių patikrinimą, nulupus profilių elementus dengiančią apsauginę plėvelę, buvo pastebėti 69 vnt. (iš 936 vnt.) fasado konstrukcijų aliuminio profilių pažeidimai dėl montavimo klaidos.

23. Nustatyta, kad nauji fasado elementai, siekiant juos apsaugoti nuo nedidelių mechaninių pažeidimų transportavimo bei montavimo metu (pvz., nuo smulkaus subraižymo, purvo, dulkių ir pan.) yra uždengiami apsaugine plėvele, kuri šalinama tik pabaigus visus darbus ir gali būti perduoti užsakovui. Konkrečiu atveju apsauginė plėvelė pradėta šalinti subrangovui užbaigus fasado konstrukcijų montavimo darbus, juos perdavus ieškovei. Taigi, 2021 m. sausio 29 d. šalinant apsauginę plėvelę nuo fasado elementų ir paaiškėjo, jog kai kurie fasado elementus sudarantys aliuminio profiliai įlenkti, dažai nubraukti. Akivaizdu, kad šių pažeidimų pobūdžio, jų nebuvo galima pastebėti nepašalinus apsauginės plėvelės. Visgi, tai, jog sutapo apsauginės plėvelės pašalinimo momentas su galutinio darbų rezultato perdavimo-priėmimo faktu, nepaneigia fakto, jog dalis aliuminio profilių buvo pažeisti juos montuojant. Kaip minėta, apsauginė plėvelė negalėjo būti pašalinta anksčiau, nes tokiu būdu nebūtų galimybės išvengti ir kitų ar kitokių galimų fasado elementų pažeidimų. Taigi, konstatuotina, jog įvyko vienas draudžiamasis įvykis dėl kurio padaryta žala ieškovei.

24. Nagrinėjamu atveju, atsakovės atsisakymas išmokėti draudimo išmoką apeliuojant į Statybinių rizikų draudimo taisyklių 4.11. punktą, numatantį, kad draudimo išmoka nemokama, jeigu draudimo sutartyje nesusitarta kitaip, kai apdraustas turtas buvo sunaikintas, sugadintas ar prarastas dėl sunaikinimo, sugadinimo ar dingimo, pastebėto tik inventorizacijos, revizijos, patikrinimo metu, argumentuojant, jog yra ne vienas, o net 69 įvykiai, yra nepagrįstas dar ir kitu aspektu. Atsakovė akcentuoja, kad Taisyklių 4.11 punkte kalbama apie tai, jog turi būti atlikta inventorizacija, revizija, patikrinimas. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad žalos nustatymo faktas įvyko atliekant darbų perdavimą/priėmimą, kurio metu ir buvo patikrinti atlikti darbai, nes objekto fasado elementų apgadinimus galima nustatyti tik nuėmus apsauginę plėvelę nuo fasado elenentų (aliuminio profilių). Kaip minėta, plėvelės paskirtis yra apsaugoti gaminius nuo smulkių pažeidimų tiek gaminius transportuojant, tiek juos montuojant ir, plėvelės nuėmimas neatlikus visų fasado elementų montavimo darbų, sudarytų sąlygas apgadinti jau sumontuotus elementus kitų elementų montavimo metu arba vykdant kitus darbus. Todėl pagrįstai apsauginė plėvelė buvo pašalinama atliekant darbų perdavimą - priėmimą. Be to, šalių susiklosčiusios situacijos kontekste, viešai prieinama informacija apie sąvoką „patikrinimas“ savo turiniu sudaro pagrindą spręsti, jog yra tiesioginė sąsaja su aplinkybe, kad objekto fasado elementų pažeidimo momentas, nors ir neįvardintas patikrinimu, nesudaro pagrindo kvestionuoti, jog pažeidimai buvo nustatyti tik tuos elementus patikrinus. Todėl Draudimo sąlygų 4.11 punkte nustatyta nedraudžiamojo įvykio nuostata nėra taikytina ieškovo objektuose vykdomų darbų ir jų rezultato atžvilgiu.

25. Pažymėtina, kad ieškovės vykdomi fasadų įrengimo ir montavimo darbai buvo apdrausti atsakovės siūlomu Statybinių rizikų draudimu, laikantis Lietuvos Respublikos Statybų įstatymo nuostatų, numatančių, kad rangovai privalo įsigyti privalomąjį statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimą (Įstatymo 42 straipsnio 10 punktas). To paties Įstatymo 46 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai nustatomi statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse. Lietuvos banko valdybos 2016 m. gruodžio 22 d. Nutarimu Nr. 03-207 patvirtintų Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse nustatyta, kad apdraustas turtas – draudimo liudijime nurodytų darbų rezultatas bei apdraustiems darbams atlikti į draudimo vietą pristatyti statybos produktai; apdrausti darbai – draudimo liudijime nurodyti statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai; darbų rezultatas – apdraustų darbų metu, naudojant statybos produktus, medžiagas, įrenginius, sukurtas statinys arba statinio dalis. Draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką neatsiranda įvykus Taisyklių III skyriuje nurodytiems nedraudžiamiesiems įvykiams, taip pat už bet kokius apdrausto turto (išskyrus darbų rezultatą ir apdraustus darbus) nuostolius, sugadinimą, sunaikinimą ar praradimą, pastebėtus tik inventorizacijos ar revizijos metu (Taisyklių 67.9 punktas). Nedraudiminiu įvykiu yra laikomi tokie atvejai, kai apdrausto turto nuostoliai, sugadinimas, sunaikinimas ar praradimas yra pastebėtas tik inventorizacijos ar revizijos metu. Iš esmės tai atkartota ir Draudimo sąlygų 4.11 punkte, tačiau esminis skirtumas yra tame, kad Taisyklių 67.9 punkte, priešingai nei Draudimo sąlygų 4.11 punkte, yra numatyta išimtis - tuo atveju, kai nuostoliai, sugadinimas, sunaikinimas ar praradimas yra pastebėtas tik inventorizacijos ar revizijos metu, tačiau tai yra susiję su darbų rezultatu (Taisyklių 4 ir 8 punktai) ir/ar apdraustais darbais (Taisyklių 4 ir 6 punktai) – šiais atvejais tai yra laikoma draudžiamuoju įvykiu. Atsakovės pasiūlytas draudimo produktas „Statybinių rizikų draudimas“ yra parengtas iš esmės pagal Lietuvos Banko valdybos patvirtintas Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, tačiau atsakovės parengtų Draudimo sąlygų II dalies 4 skyriuje „Nedraudžiamieji įvykiai turtinių nuostolių draudime“ yra vartojama sąvoka apdraustas turtas, tačiau ši sąvoka nėra apibrėžta 1 skyriuje „Sąvokos ir apibrėžimai“.

26. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai.

27. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad ieškovei žala atsirado dėl statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), padarytos žalos fasado konstrukcijoms (elementams), kai objekto fasado įrengimo metu montuojant fasado elementus buvo pažeistos elementus sudarančių aliuminio profilių (viso 69 vnt.) plokštumos – įlenkimai, dažų nubraukimai vertikaliose ir horizontaliose profilių plokštumose. Tokia teismo išvada, padaryta ir atsižvelgiant į 2023 m. spalio 31 d. Teismo ekspertizės akte nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, kurios pateiktos įvertinus tai, jog sandėliuojant stiklo-aliuminio fasado konstrukcijos (fasado elementai) yra keliamos nuo paletės, stropus pritvirtinus prie kraštinės ir keliant į montavimo vietą; apgadinimai (išlenkimai/įlenkimai ant vertikalių profilių apatinės dalies, išlenkimai ant horizontalių profilių viršutinės plokštumos ir vertikalių bei horizontalių profilių subraižymai) padaryti kai kiekvienas kranu keliamas ir montuojamas stiklo-aliuminio fasado elementas (sudarytas iš 2-4 stiklų sujungtų vienu rėmu) montuojant fasadą, pakeliamas į montavimo vietą ir jungiamas su kitu, įprastai naudojant kaladėlės, kurios remiamos prie vertikalaus profilio apatinės dalies ir stuksenant plaktuku ar panašiu įrankiu į kaladėlę vieną fasado elementą stumiant prie kito. Ekspertas nustatė, kad vertikalūs profiliai yra apgadinti fasado elementų kraštuose, todėl labiausiai tikėtina, kad vertikalūs profiliai buvo sulankstyti traukiant vieną fasado elementą prie kito. Ekspertizės akte pažymėta, kad transportuojami gaminiai yra saugiai patalpinti į medinius karkasus; fasado elementai kranu keliami buvo ne griebtuvais, o viršuje prikabintais stropais, todėl keliant kranu nebuvo galimybės padaryti tokius pažeidimus. Beveik visi profilių sugadinimai atlikti tose pačiose vietose, kur stiklo-aliuminio fasado montuotojams patogu prieiti ir atlikti montuojamų fasado elementų padėties korekcijas. Ekspertizės akte padaryta išvada, kad fasado elementų deformacijas lėmė montavimo klaidos, o fasado elementų subraižymus profilių nepriežiūra patalpų įrengimo metu ir stiprūs profilių suspaudimai jų montavimo metu.

28. Atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visetą, konstatuotina, kad įvykis dėl kurio ieškovė patyrė žalą yra pripažintinas draudžiamuoju įvykiu Draudimo sąlygų 3.1 punkto prasme ir jis nepatenka į Draudimo sąlygų 4.11 punkte nustatytą nedraudžiamojo įvykio atvejį, nes įvyko vienas draudžiamasis įvykis (o ne atskiri 69 įvykiai), kurio metu ir buvo apgadintas darbų rezultatas, todėl taikytina Taisyklių 67.9. punkte nurodyta išimtis. Todėl konstatuotina, kad yra pagrįstas ir tenkintinas ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 21 448,88 Eur dydžio draudimo išmoką, 634,65 Eur palūkanas ir 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 178 straipsnis).

29. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (22 083,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. vasario 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

30. Teismas dėl kitų argumentų bei aplinkybių, neturinčių esminės reikšmės bylos išsprendimui, plačiau nepasisako, atsižvelgdamas ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; CPK 3 straipsnio 1, 7 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

32. Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės už ieškinį sumokėtą 497 Eur žyminį mokestį ir 18 092,31 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

33. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Įvertinus teisinių paslaugų teikimo apimtį, trukmę, ieškovės teiktų dokumentų skaičių, teismo posėdžių trukmę bei skaičių, byloje atliktų procesinių veiksmų skaičių, ieškovės prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydis neviršija Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių priteistinų užmokesčio dydžių, atitinka protingumo bei proporcingumo reikalavimus. Teismui tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistina 18 589,31 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).

34. Teismui nepateikti duomenys apie atsakovės ir trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas.

35. Byloje iš viso patirta 17,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl ši suma priteistina valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KG Constructions“, juridinio asmens kodas 300633941, naudai 21 448,88 Eur (dvidešimt vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų ir 88 ct) dydžio draudimo išmoką, 634,65 (šešis šimtus trisdešimt keturis eurus ir 65 ct) palūkanų, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (22 083,53 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. vasario 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18 589,31 Eur (aštuoniolika tūkstančių penkis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir 31 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, 17,92 Eur (septyniolia eurų 92 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Valstybei priteistinos sumos mokėtinos Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.