Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine tvarka, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo P. L. (toliau – P. L.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau - Marijampolės apylinkės teismas) 2020 m. liepos 13 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo prašymas nutraukti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 28 d. baudžiamojo įsakymo dalies, kuria iš jo konfiskuotas nusikalstamos veikos rezultatas, vykdymą suėjus vykdymo senačiai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. P. L., Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 28 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalyje padarymą paskiriant jam 40 MGL, t. y. 5200 Lt (1506,02 eurų) baudą. Į paskirtą baudą įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2007 m. lapkričio 26 d. iki 2007 m. lapkričio 27 d. (1 sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudai). Šiuo baudžiamuoju įsakymu taip pat buvo nuspręsta konfiskuoti iš P. L. ir nusikalstamos veikos rezultatą, t. y. iš nusikalstamos veikos gautus pinigus - 700 Lt (202,73 eurų).

2. 2008 m. vasario 21 d. Marijampolės rajono apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl 700 Lt (202,73 eurų) išieškojimo iš P. L. ir 2008 m. vasario 21 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo kopija bei vykdomasis raštas buvo išsiųsti A. A. ir S. Ž. antstolių kontorai vykdymui. 2008 m. vasario 29 d. antstolė S. Ž. pradėjo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl iš nusikalstamos veikos gauto rezultato išieškojimo, kuris tęsiasi iki šiol.

3. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. liepos 13 d. nutartimi netenkino nuteistojo P. L. prašymo nutraukti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 28 d. baudžiamojo įsakymo dalies vykdymą suėjus jo vykdymo senačiai.

4.1. Nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje nurodytu BK 96 straipsnio 2 dalies aiškinimu, kad per trejų metų laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradžios iki nuosprendžio vykdymo pradžios antstolei perdavus vykdomąjį raštą dėl 700 litų (202,73 eurų) konfiskuotino turto išieškojimo, apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas nagrinėjamojoje byloje negali būti taikomas. Nuteistojo vertinimu, įstatymų leidėjas apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino taikymą sieja su paties apkaltinamojo nuosprendžio įvykdymu, o ne kaip kad teismas skundžiamoje nutartyje nurodo laikotarpį (treji metai ir kuris nebuvo praleistas) per kurį įsiteisėjęs nuosprendis, kaip vykdomasis dokumentas, perduodamas antstolei. BK 96 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, jog apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per nustatytą terminą, šiuo atveju per trejus metus. Marijampolės apylinkės teismas nukrypo nuo nuoseklios praktikos, kai nutraukiama dėl senaties jau perdavus piniginės sankcijos vykdymą antstoliui (byla Nr. T-960-738/2014; Nr. T-2142-738/2016; Nr. T-801 -738/2016; Nr. T-414-738/2015). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 337 straipsnyje numatyta, kad nevykdomas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, jei yra suėjusi BK 96 straipsnyje numatyta senatis.

4.2. Nuteistojo teigimu, teismas neįvertino, nors pagal įstatymą yra įpareigotas tai daryti, kad nuteistasis nevengė atlikti paskirtos bausmės (šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonės) ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, kad nuteistasis turėjo tikslą vengti ar tyčia vengė vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Vien tai, kad jis nesidomėjo nuosprendžio vykdymo eiga nesudaro pagrindo išvadai, kad jis vengė atlikti bausmę. Remiantis teismų praktika, nusikalstamą veiką padariusio asmens (šiuo atveju - nuteistojo) paieškos paskelbimas ir jos formalus vykdymas nerandant tokio asmens dar savaime nereiškia, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo, o nagrinėjamu atveju - nuo nuosprendį vykdančios institucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9/2011). Nagrinėjamu atveju net nebuvo paskelbta nuteistojo paieška, nors antstolė vykdymo procese tokią galimybę turėjo.

4.4. Skundu nuteistasis taip pat nesutinka su jam baudžiamuoju įsakymu paskirta baudžiamojo poveikio priemone – turto konfiskavimu ir teigia, kad tokia priemonė jam buvo paskirta nepagrįstai. Jis savanoriškai visiškai atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą sumokėdamas 1946,80 Lt, todėl teismui paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą, iš jo reikalaujama neproporcingai daugiau nei jis gavo nusikalstamu būdu.

5. Atsiliepimu į nuteistojo P. L. skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras V. N. prašo netenkinti nuteistojo skundo ir Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo P. L. skundas atmetamas.

7. Pagal BPK 335 straipsnio nuostatas pateikiamas vykdyti ir vykdomas tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis. BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje numatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė ir per nustatytą laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis suprantama kaip baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus neįvykdytas apkaltinamasis nuosprendis negali būti vykdomas ir nuteistasis atleidžiamas nuo paskirtos bausmės atlikimo. Asmeniui apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis taikoma, kai egzistuoja šių sąlygų visuma: yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas, asmuo šio termino laikotarpiu nevengė atlikti paskirtos bausmės ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos. BK 96 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios, todėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties pradžia yra apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo diena, o apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino eiga baigiasi tą dieną, kai pradedamas vykdyti apkaltinamasis nuosprendis.

8. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste atmetamas kaip nepagrįstas skundo argumentas, kad apylinkės teismas netinkamai aiškino BK 96 straipsnio 2 dalį. Nors nuteistojo vertinimu įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis (baudžiamasis įsakymas) jo atveju turėjo būti įvykdytas per tris metus, kuriuos numato BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis, todėl jo neįvykdžius yra pagrindas taikyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatį, tačiau su tokiu aiškinimu aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Kaip jau minėta, BK 96 straipsnio 2 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Nuosprendžio vykdymo pradžia siejama su teismo išduoto vykdomojo rašto pateikimu antstoliui ir vykdomosios bylos pradėjimu.

9. Kaip matyti iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktų duomenų, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 28 d. baudžiamuoju įsakymu P. L. buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taip pat iš jo buvo nuspręsta konfiskuoti nusikalstamos veikos rezultatą, t. y. 700 litų (202,73 Eur). Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2008 m. vasario 13 d. Marijampolės rajono apylinkės teismas, baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 700 litų (202,73 Eur) išieškojimo iš P. L., 2008 m. vasario 21 d. išdavė vykdomąjį raštą, kuris antstolių A. A. ir S. Ž. kontoroje buvo gautas 2008 m. vasario 29 d. ir buvo pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai, priešingai nei tai savo skunde nurodo nuteistasis, padarė išvadą, kad apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas nagrinėjamojoje byloje negali būti taikomas, nes nuosprendis pradėtas vykdyti nepažeidžiant BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatytų terminų. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis P. L. būtų sumokėjęs iš jo 2008 m. sausio 28 d. baudžiamuoju įsakymu konfiskuotus 700 litų (202,73 Eur) (b. l. 10) – jie iki šiol nėra išieškoti. Be to, iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog nuteistasis vengė atlikti tiek jam paskirtą bausmę (dėl ko ji buvo iš pradžių pakeista viešaisiais darbais, o vėliau ir areštu), tiek ir baudžiamojo poveikio priemonę, ką neabejotinai patvirtina ne tik antstolio rašte nurodyti duomenys apie atliktus vykdymo veiksmus, bet ir apelianto skunde nurodyti duomenys apie nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimą, išvykimą į užsienio valstybę. Šių duomenų kontekste pažymėtina, kad sutinkamai su BK 96 straipsnio 3 dalimi, apkaltinamojo nuosprendžio senaties eiga sustoja, jei nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, o sutinkamai su minėto straipsnio 4 dalimi, senaties eiga nutrūksta, jeigu nuteistasis iki apkaltinamojo nuosprendžio senaties termino pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką. Kaip matyti iš duomenų apie nuteistojo teistumus, jis be kita ko buvo nuteistas Jungtinėje Karalystėje. Be to, nėra suėjęs ir BK 96 straipsnio 3 dalyje numatytas 15 metų terminas nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, todėl nuteistojo P. L. atžvilgiu priimtas 2008 m. sausio 28 d. teismo baudžiamasis įsakymas privalo būti vykdomas. Pažymėtina, kad nuteistojo apeliaciniame skunde dėstomi samprotavimai ir subjektyvus teisės normų interpretavimas bei vertinimas, apylinkės teismo nutartyje padarytų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia.

10. Nuteistojo apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo pagrįstumo ir proporcingumo, t. y. iš esmės yra prašoma vertinti įsiteisėjusiu 2008 m. sausio 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis, nutartis yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip nei įstatyme numatyta tvarka. Tai yra viena iš esminių teisinio stabilumo prielaidų. BPK nėra numatyta galimybės apygardos teismui peržiūrėti, keisti, naikinti jau įsiteisėjusį teismo nuosprendį (baudžiamąjį įsakymą), todėl nuteistojo prašymas įvertinti ar pagrįstai jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, yra nepagrįstas ir negali būti patenkintas.

11. Nėra pagrindo sutikti ir su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais dėl antstolės netinkamai vykdomo išieškojimo, tik formaliai atliekamų išieškojimo veiksmų, kurie tęsiasi jau ilgiau kaip dešimt metų. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad skundai dėl antstolio procesinių veiksmų, nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, todėl antstolės veiksmų teisėtumas/neteisėtumas nagrinėjamu atveju nėra nuteistojo apygardos teismui pateikto skundo nagrinėjimo dalykas. Nuteistasis, manydamas, kad antstolės veiksmais yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, siekdamas juos apginti, gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

12. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 13 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo P. L. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo P. L. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. liepos 13 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.