Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-05-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-186-806/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-05-29
Bylos Nr.
eAN2-186-806/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00019-2025-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Pažeidėjas
I. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo bylos Nr. eAN2-186-806/2025
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00019-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.11.9; 21.11.10; 21.11.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto I. M. (I. M.) (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria atmestas administracinėn atsakomybėn patraukto I. M. skundas ir paliktas galioti nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gruodžio 5 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-31616-2024 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-31616-2024 I. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalį dėl to, kad 2024 m. lapkričio 5 d., 19.37 val., Vilniaus miesto sav., Laisvės pr., vairavo automobilį „FORD“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės, kai jau buvo baustas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį ir neparėjo vieneri metai nuo administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos. Tokiais veiksmais I. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir Kelių eismo taisyklės, KET), 14 punkto reikalavimą. Už administracinį nusižengimą I. M. paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 (aštuoniolikai) mėnesių.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartimi atmestas apelianto skundas ir paliktas galioti nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gruodžio 5 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-31616-2024 administracinio nusižengimo byloje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Administracinėn atsakomybėn patraukto I. M. apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje ir priimti naują sprendimą – atsižvelgus į apelianto individualią situaciją, jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą kuo įmanoma trumpesniam laikotarpiui arba visai neskirti šios administracinio poveikio priemonės. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Su administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodytomis aplinkybėmis apeliantas sutinka, dėl padaryto administracinio nusižengimo labai gailisi, savo kaltę pripažįsta visiškai. Supranta, kad visos aplinkybės nepaneigia jo kaltės ir nepateisina jo poelgio, tačiau prašo teismo atsižvelgti į jo individualią situaciją, kuri yra pakankamai komplikuota ir sudėtinga, jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį.

3.2. Skunde cituojamos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai) ir nurodoma, kad šiuo konkrečiu atveju aktualu, kad realus pavojus visuomenei bei jokia grėsmė niekam nebuvo padaryta. Apeliantas savo padarytą pažeidimą vertina kaip spontanišką, padarytą susiklosčius tam tikrai gyvenimiškai situacijai. Prašo įvertinti, kad savo iniciatyva susirado ir išklausė privalomus kursus dėl alkoholio ir narkotikų žalos, yra atestuotas pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikio žmogaus sveikatai mokymų programą dėl jo anksčiau padaryto nusižengimo. Yra išklausęs privalomus papildomus vairuotojų kursus prasižengusiems vairuotojams, papildomai išklausė pirmosios pagalbos kursus, yra gavęs naują vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą. Šiai dienai yra įvykdęs beveik visus keliamus reikalavimus dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos. Nuo nusižengimo padarymo iki dabar pilnai suvokia savo padaryto nusižengimo galimas pasekmes, padarė atitinkamas išvadas, žada daugiau to nekartoti, kritiškai vertina savo neapgalvotą poelgį.

3.3. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad 2024 m. lapkričio 5 d. jį sustabdė policijos patrulis vairuojant automobilį FORD, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Neturėjo teisės vairuoti, nes prieš dvejus metus ši teisė buvo atimta ir dar liko aštuoni mėnesiai. Visus tuos metus laikėsi, nevairavo. Aptariamą dieną jam paskambino draugė, su kuria gyvena. Ji verkė ir prašė kuo skubiau iškviesti taksi arba atvažiuoti, nes vaikas nukrito ir buvo sužalotas gimnastikos treniruotėje. Bandė skambinti pažįstamiems taksi, niekas negalėjo pagelbėti. Buvo kamščių metas, negalėjo greitai susiorganizuoti transporto, kad nuvežtų mergaitę į traumatologijos punktą ar namo. Buvo labai susinervinęs dėl šios situacijos, spontaniškai sėdo už automobilio vairo. Tuo metu galvojo ne apie save, o apie įvykusią nelaimę ir nukentėjusį vaiką. Draugė verkė ir prašė kuo greičiau ką nors padaryti, ji pati neturi teisės vairuoti transporto priemones. Jo darbo vietoje buvo automobilio rakteliai ir dokumentai, kuriuos jam atnešė pažįstamas su prašymu padėti užbaigti automobilio pirkimą ir pardavimą, Susinervinęs dėl situacijos, jis paėmė mašiną ir skubiai, negalvodamas apie teisines pasekmes, nuvažiavo į sporto mokyklą, esančią (duomenys neskelbtini), pasiėmė mergaitę ir mergaitės mamą, o išvažiavus jį sustabdė policijos patrulis. Teisės vairuoti netekimas tapo didžiuliu sielvartu visai jo šeimai, nes visada vežė sūnų į mokyklą, jam (duomenys neskelbtini) metų, tačiau dėl oficialiai patvirtintos psichologinės ligos, jis negali važiuoti viešuoju transportu pats, jį reikia lydėti į mokyklą ir pas gydytojus. Jo draugės dukra profesionaliai lanko sportinę gimnastiką šešias dienas per savaitę, mergaitę reikia vežti į treniruotes, įvairias varžybas. Apeliantas prižiūri septyniasdešimt penkerių metų mamą, kurią nuolat reikia vežti į medicinos įstaigas. Pats gyvena užmiestyje ir kiekvieną dieną jam labai sudėtinga važiuoti į darbą. Visą laiką laikėsi jam skirtų įpareigojimų. Kviečiasi taksi, prašo draugų ir išleidžia tam daug uždirbtų pinigų. Labai prašo nepratęsti laikotarpio nevairuoti autotransporto, nes tai bus didelis smūgis visai šeimai. Neseniai antrą kartą per visą savo gyvenimą atsidūrė Santariškių ligoninėje su širdies priepuoliu. Teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga dar ir todėl, kad yra kelių įmonių vadovas, jo darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu.

Atsiliepimas

4. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto I. M. apeliacinį skundą prašoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Institucijos vertinimu, skundžiamą nutartį priėmęs teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir apelianto skunde nurodytą prašymą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliaciniame skunde nepateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie Vilniaus miesto apylinkės teismui nebūtų buvę žinomi ir kurių jis nebūtų aptaręs skundžiamoje nutartyje, bei kurie leistų nors kiek suabejoti teismo išvadomis.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista ir apeliacinis skundas netenkintinas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde keliamas tik administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) neskyrimo apeliantui arba termino sutrumpinimo ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu klausimas, kas apibrėžia apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas. Atsižvelgdamas į tai, teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimas, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. ANK 424 straipsnio 5 dalyje be kita ko nurodyta, ANK 424 straipsnio 4 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti pakartotinai užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. Kaip minėta, Institucijos nutarime nurodoma, kad I. M. padarė ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus. KET 14 punkte įtvirtinta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

7. Iš administracinio nusižengimo byloje pateikto I. M. apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas I. M. savo kaltę pripažįsta ir dėl padaryto administracinio nusižengimo labai gailisi. Institucijos 2024 m. gruodžio 5 d. nutarimu I. M. paskirta 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) bauda, kurios apeliantas neginčija, bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 (aštuoniolikai) mėnesių. Apeliaciniu skundu apeliantas prašo dar kartą įvertinti skunde nurodomas aplinkybes ir jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį arba visai neskirti administracinio poveikio priemonės. Taigi apeliacinio skundo prašymai išimtinai yra susiję su administracinio poveikio priemonių skyrimo klausimu.

8. ANK nustato imperatyvų reikalavimą už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų šešių mėnesių iki dvejų metų (ANK 424 straipsnio 7 dalis). Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, ar mažesnio termino, nei nustatytas minėtame straipsnyje, įstatymas nenumato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Nors apeliantas prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, aukštesnysis teismas nenustatė reikšmingų aplinkybių visumos išimtiniam administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybės švelninimui.

9. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teigtina, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama, t. y. taikomos anksčiau paminėtos ANK 34 straipsnio nuostatos, tik tais atvejais, kai yra nustatoma aplinkybių visuma, kuri leidžia daryti išvadą apie mažesnį teisės pažeidėjo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumą, taip pat yra susidariusi kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios nuobaudų skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai nuobaudai bei administracinio poveikio priemonei paskirti (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-44-935/2021; AN2-56-935/2023; AN2-266-576/2024 ir kt.).

10. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas bei administracinio poveikio priemones teismai nuodugniai įvertina pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones, būtina laikytis konstitucinio principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti privalo būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

11. Šioje administracinio nusižengimo byloje kaip išimtinės aplinkybės, kurios, pareiškėjo teigimu, turėjo nulemti jo atsakomybės švelninimą ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu, nurodytos I. M. finansinės, darbinės bei šeiminės aplinkybės, tačiau, kaip minėta, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas tik atsižvelgus į visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas aplinkybes, nurodytas ANK 34 straipsnio 6 dalyje.

12. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančio 2025 m. sausio 8 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 (penkerius) metus matyti, kad pareiškėjas I. M. ne kartą baustas administracine tvarka (pareiškėjas daugiausia baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su greičio viršijimu, transporto priemonės – automobilio – sustabdymu ar statymu neleistinose vietose ir pan.). Administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį asmuo traukiamas tuo atveju, kai, be kita ko, vairuoja transporto priemonę, kai jam ši teisė buvo atimta, pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas I. M. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 27 d. nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn, be kita ko, pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį. Nurodytos aplinkybės apygardos teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas nėra atsitiktinis.

13. ANK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Institucijos 2024 m. gruodžio 5 d. nutarime bei skundžiamoje apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartyje pagrįstai pripažinta, kad apelianto atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Administracinėn atsakomybėn patraukto I. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte įtvirtinta, kad asmens atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (kaip nustatyta ir nagrinėjamu atveju), vis tik ANK 36 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skirdami administracinę nuobaudą, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodyta kaip administracinio nusižengimo požymis. Apibendrinant akcentuotina, kad tiek Institucija, tiek ir apylinkės teismas pagrįstai nenustatė pareiškėjo atsakomybės sunkinančių aplinkybių, o jo prisipažinimą dėl padaryto administracinio nusižengimo bei nuoširdų gailėjimąsi pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

14. Vertinant, ar tikslinga asmeniui už padaryto administracinio nusižengimo padarymą skirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, būtina įvertinti ir pažeidėjo asmenybę. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad jis savo iniciatyva susirado ir išklausė privalomus kursus dėl alkoholio ir narkotikų žalos, yra atestuotas pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikio žmogaus sveikatai mokymų programą, yra išklausęs privalomus papildomus vairuotojų kursus prasižengusiems vairuotojams, papildomai išklausęs pirmosios pagalbos kursus, iš tiesų I. M. charakterizuoją teigiamai. Vis tik, aplinkybės, kad pareiškėjas Kelių eismo taisykles pažeidinėja sistemingai, be to, administracine tvarka baustas už tai, kad 2022 m. gruodžio 31 d. vairavo priemonę, kai jam yra atimta teisė vairuoti šios kategorijos transporto priemones, kartu padarydamas ir itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – transporto priemonę – automobilį – vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,78 promilės neblaivumas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, jam, be kita ko, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejiems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių, apeliantą charakterizuoją neigiamai. Todėl, apygardos teismo vertinimu, apelianto nurodomos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nėra pakankamos spręsti apie vien teigiamą I. M. asmenybę.

15. Apeliaciniame skunde nurodomos apelianto finansinės, darbinės bei šeiminės aplinkybės, dėl kurių jam yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Visos šio procesinio sprendimo 3.3. punkte nurodytos aplinkybės buvo nurodomos ir apylinkės teismui. Pareiškėjo nurodomų aplinkybių vertinti kitaip, nei jos yra įvertintos skundžiamoje nutartyje, apygardos teismas neturi objektyvaus pagrindo. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybė dėl teisės vairuoti transporto priemones poreikio egzistavo ir anksčiau, t. y. administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau tai nesulaikė apelianto nuo administracinio nusižengimo padarymo.

16. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017, administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019).

17. Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad šioje byloje jokių išimtinių ir teisiškai reikšmingų aplinkybių taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį nenustatyta, todėl konstatuotina, kad apylinkės teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą ir palikdamas galioti Institucijos sprendimą, teisės taikymo klaidos nepadarė. Kaip teisingai nurodo skundžiamą nutartį priėmęs teismas, Institucija, priimdama 2024 m. gruodžio 5 d. nutarimą, atsižvelgė į apelianto paaiškinimus ir jo atvejį vertino individualiai, dėl to jam neskyrė maksimalios administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės trukmės, priešingai – skyrė tiek minimalią baudą, tiek minimalų teisių atėmimo terminą.

18. Atsižvelgdamas į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus nustatytas bylai reikšmingas aplinkybes bei tinkamai pritaikius įstatymą, todėl naikinti apylinkės teismo nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto I. M. (I. M.) apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė